Nė mediat shqiptare qarkullon ende njė letėr e shkencėtarit Albert Anjshtajn
shkruar sė bijės, ku i kėrkonte falje pėr mungesėn e tij dhe i zbulonte nė
njė farė mėnyre kuptimin e jetės, sipas tij. Po ndėrkohė nė mediat e huaja
ėshtė shkruar qė nė vitin 2015, qė kjo letėr nuk ėshtė e Anjshtjan.
Mė poshtė po sjellim
letra qė thuhet se e ka shkruar Anjshtajn dhe njė shkrim tė publikuar nė
vitin 2015 nė Huffpost, me autore Katharine Rose, e cila zbulon se kjo letėr
nuk ėshtė e fizikanit.
Letra qė thuhet se e ka shkruar Anjshtajn
Kur propozova teorinė e relativitetit shumė pak njerėz mė kuptuan. Ajo
ēfarė do tė zbuloj tani pėr njerėzimin gjithashtu do tė pritet me keqkuptim
dhe paragjykim.
Po tė kėrkoj tė ruash letrat e mia pėr sa kohė tė jetė e nevojshme: vite,
dekada, derisa shoqėria tė ketė bėrė aq progres sa tė arrijė tė pranojė
ēfarė do tė shpjegoj mė poshtė.
Ekziston njė forcė kaq e fuqishme sa deri sot shkenca nuk ka arritur ti
gjejė njė shpjegim. Ėshtė njė forcė qė pėrfshin dhe i sundon tė gjithė; qė
fshihet pas ēdo fenomeni nė univers. Kjo forcė ėshtė dashuria.
Kur shkencėtarėt kėrkonin pėr njė teori tė unifikuar tė universit harruan mė
tė fuqishmen forcė tė padukshme. Dashuria ėshtė dritė qė ndriēon ata qė e
japin dhe e marrin. Dashuria ėshtė gravitet, sepse i bėn disa njerėz tė
tėrhiqen nga tė tjerė. Dashuria ėshtė pushtet, sepse shumėfishon mė tė mirėn
tonė dhe i bėn njerėzit mos tė humbasin nė egoizmin e verbėr.
Dashuria shpaloset dhe zbulon. Pėr dashurinė jetojmė dhe vdesim. Dashuria
ėshtė Zoti dhe Zoti ėshtė dashuri.
Kjo forcė jep shpjegimin e gjithēkaje, i jep kuptim jetės. Ėshtė pikėrisht
ajo qė kemi anashkaluar pėr kaq shumė kohė, mbase sepse kemi frikė nga
dashuria, sepse ėshtė e vetmja energji nė univers qė njeriu nuk ka mėsuar
ende ta manipulojė.
Pėr ti dhėnė dashurisė vendin qė meriton bėra njė ndryshim tė thjeshtė nė
ekuacionin tim mė tė famshėm. Nėse nė vend tė E = mc2 tė pranojmė se
energjia qė shėron botėn mund tė pėrftohet nga shumėzimi i dashurisė me
shpejtėsinė e dritės nė katror do tė arrinim nė pėrfundimin se dashuria
ėshtė forca mė e fuqishme qė ekziston
sepse nuk njeh limite.
Pas dėshtimit tė njerėzimit nė shfrytėzimin e forcave tė universit qė na
janė kthyer kundėr ėshtė e rėndėsishme qė tė ushqejmė njė tjetėr lloj
energjie.
Nėse duam mbijetesėn e specieve, nėse duam tė gjejmė kuptimin e jetės, nėse
duam tė shpėtojmė botėn dhe ēdo gjallesė qė e popullon atė, dashuria ėshtė
pėrgjigjja e vetme.
Mbase nuk jemi ende gati tė shpikim njė bombė me dashuri, njė pajisje tė
fuqishme qė tė shkatėrrojė urrejtjen, egoizmin dhe lakminė qė po gėrryejnė
planetin. Megjithatė, ēdo individ mbart njė gjenerator tė vogėl, por tė
fuqishėm dashurie, energjia e tė cilit pret tė ēlirohet.
Atėherė kur tė mėsojmė tė japim dhe marrim kėtė energji universale, e
dashura ime Lieserl, do tė konfirmojmė se dashuria sundon mbi gjithēka;
dashuria ėshtė e aftė tė kapėrcejė mbi ēdo gjė, sepse dashuria ėshtė jetė.
Jam thellėsisht i penduar qė nuk kam qenė i aftė tė shpreh ēfarė kam nė
zemėr, qė ka rrahur pėr ty gjatė gjithė jetės sime. Mbase ėshtė vonė pėr tė
tė kėrkuar ndjesė. Por, meqė koha ėshtė relative, dua tė tė them se tė dua.
Falė teje kam gjetur pėrgjigjen themelore.
Babai yt, Albert Ajnshtajn.

Mė poshtė shkrimi i autores Katharine Rose
kohėt e fundit, njė letėr qė qarkullonte pėrmes mediave sociale ēon nė
zhbėrjen e njė miti qė rrethon autorin e tij tė pretenduar.
Ndoshta ju e keni lexuar atė: Letra e Albert Ajnshtajnit pėr vajzėn e tij
Lieserl nė lidhje me forcėn universale tė dashurisė. Ėshtė njė shkrim i
bukur, qė ofron njė mesazh universal qė flet pėr thelbin e gjendjes
njerėzore dhe dėshirėn tonė tė vazhdueshme pėr tė besuar nė forcėn pushtuese
tė dashurisė.
Se ndjenjat e tilla janė shkruar nė dukje nga Albert Ajnshtajni, shkencėtari
mė revolucionar i shekullit tė 20-tė, vetėm e forcoi fuqinė dhe apelin e tij
tė pėrhapur pra, duke shkuar viral nė median sociale.
Por, siē jemi detyruar tė mėsojmė nė epokėn tonė dixhitale qė po zgjerohet
me shpejtėsi, nuk mund tė besosh gjithmonė atė qė lexon nė Internet,
veēanėrisht kur i mungon njė burim origjinal, siē ishte rasti me kėtė letėr
tė supozuar nga Ajnshtajni.
Sidoqoftė, e befasuar nga bukuria e saj, unė fillova tė hulumtoj origjinėn e
tij me shpresėn se do tė konfirmonte Ajnshtajnin si autor.
Ajo qė zbulova, sidoqoftė, ishte njė grindje polemikėsh qė tregonin pėr
trillimin e njė letre qė i atribuohej nė mėnyrė tė rreme Ajnshtajnit nė
pėrpjekje pėr tė legjitimuar fjalėt dhe mesazhet e saj.
Parathėnia e letrės shpjegon se vajza e Ajnshtajnit, Lieserl, dhuroi 1,400
letra tė tij nė fund tė viteve 1980 nė Universitetin Hebraik me urdhėr qė tė
mos i botonin pėrmbajtjet e tyre deri nė dy dekada pas vdekjes sė tij dhe
letra mbi forcėn universale tė dashurisė ishte gjoja njėra prej tyre.
Sidoqoftė, interesante ėshtė se hulumtimet e mėtejshme treguan se vetė
Lieserl mund tė mos jetė burimi mė i besueshėm, duke pasur parasysh qė dihet
shumė pak rreth saj. Nė fakt, ekzistenca e saj ishte kryesisht e panjohur
pėr biografėt deri nė vitin 1986 kur njė grumbull letrash nga 1897-1903
midis Ajnshtajnit dhe gruas sė tij tė parė, Mileva Maric, u zbuluan nga
mbesa e tij Evelyn (nė tė cilėn Ajnshtajni pėrmend Lieserl; kėto letra u
botuan nė librin Letrat e dashurisė nė 1992).
Pėr mė tepėr, njė libėr i vitit 1999 nga Michele Zackheim, Vajza e
Ajnshtajnit: Kėrkimi pėr Lieserl, argumentoi se Lieserl lindi me njė
handikap mendor dhe vdiq nga ethet e kuqe nė 1903 kur ajo ishte gati dy vjeē
(Lieserl u pėrmend pėr herė tė fundit nė njė letėr nga Ajnshtajni drejtuar
Milevės mė 19 shtator 1903). Sidoqoftė, tė tjerė kanė pohuar se ajo ishte
dhėnė pėr birėsim.
Pas njė kėrkimi nė arkivat nė internet tė Universitetit Hebraik (i cili
pėrmban Arkivat e Albert Ajnshtajnit) dhe Gazetat e Mbledhura tė Albert
Ajnshtajnit, nuk arritėn tė jepnin ndonjė rezultat, isha gati e bindur qė
letra ishte vėrtet e sajuar.
Por, para se tė nxirrja njė konkluzion, unė iu drejtova Diana
Kormos-Buchwald, njė profesore e fizikės dhe historisė sė shkencės nė
Institutin e Teknologjisė nė Kaliforni (Caltech), emrin e sė cilės unė kam
rastisur nė njė artikull tė New York Times.
Si drejtore dhe redaktore e Projektit tė Einstein Papers i cili vetėm
dhjetorin e kaluar filloi The Digital Einstein Papers, duke bėrė 5,000
dokumente qė pėrfshinin 44 vitet e para tė jetės sė Ajnshtajnit- me siguri
Dr. Kormos-Buchėald do tė jetė nė gjendje tė sigurojė disa sqarime nė lidhje
me origjinalitetin tė kėsaj letre.
Pėrgjigja e saj?
Ky dokument nuk ėshtė nga Ajnshtajni. Letrat familjare tė dhuruara nė
Universitetin Hebraik tė pėrmendura nė kėto thashetheme nuk u dhanė nga
Lieserl. Ata u dhanė nga Margot Ajnshtajni, e cila ishte mbesa e Albert
Ajnshtajnit. Shumė nga ato letra u botuan nė vėllimin 10 tė Gazetave tė
Mbledhura tė Albert Ajnshtajnit nė 2006 dhe nė vėllimet pasuese, nė rendin
kronologjik.
Sa zhgėnjyese ishte qė mėsova se Ajnshtajni nuk e kishte shkruar letrėn.
Kėrkimi im i zellshėm pėr vėrtetimin evoluoi nė njė magjepsje tė plotė nga
disa shkrime autentike tė Ajnshtajnit, shumė prej tė cilave, nė tė vėrtetė,
u janė shkruar anėtarėve tė familjes, miqve dhe kolegėve.
Ndėrsa pyetja se kush qėndron pas forcės universale tė letrės sė dashurisė
mbetet ende njė mister, njė pjesė e sė vėrtetės ėshtė zbuluar dhe kjo
ėshtė ajo qė duket mė e rėndėsishme.
Qė gjithmonė e mbajmė mend dhe pėrpiqemi tė kėrkojmė tė vėrtetėn nė tė
gjitha gjėrat. Qė ne tė mos kemi turp tė guxojmė tė bėjmė pyetje. Q ne tė
mbetemi kureshtarė.
Siē ka thėnė vetė Ajnshtajni dikur, Gjėja e rėndėsishme ėshtė tė mos
ndaloni sė dyshuari. Kurioziteti ka arsyen e vet ekzistuese.
|