|
E Vėrteta ėshtė Njė
Vetmia nuk duhet tė durohet, por ajo duhet tė
jetohet nė mėnyrė tė plotė si njė dhuratė qė na ndihmon tė jemi mė afėr sė
Vėrtetės. Zoti, nė tė vėrtetė, ėshtė Njė. Dhe duke qenė Njė ėshtė
pėrkryeshmėrisht vetėm. Pėr tė imituar Zotin Njė ėshtė e rėndėsishme qė
pėrvoja e vetmisė tė pėrjetohet si dhuratė e thellė e njėsimit me Njėshin.
Nga ana tjetėr, nė fund tė tė gjitha pėrvojave mė tė vėrteta tė jetės mbetet
njė vetmi qė na vė kundruall vetes sonė pra sė Vėrtetės. Pėr mė tepėr,
askush nuk mund tė hyjė deri nė fund nė vendime e nė gjendje qė janė e duhet
tė mbeten tė fshehura nė vete. Kėshtu, larg nga tė qėnit mallkim, ēdo vetmi
(edhe ajo qė ne e kėrkojmė vetė) mund tė jetė njė rast i mirė pėr tė
kultivuar pjesėn tonė mė fisnike. Pra nuk mund tė mėnjanohet njė ftesė e
tillė.
Pėrballė Pafundėsisė
Frika nga e Vėrteta shkaktohet nga tmerri
pėrballė pafundėsisė (heshtje e pėrjetshme, hapėsira tė pamatshme). I
gjendur pėrballė sė pakufishmes, njeriu pushtohet nga njė ndjenjė
marramendjeje, i pėrfshirė nga njė realitet i paanė qė e mbėshtjell. Kur
vėrej jetėn time tė shkurtėr tek gėlltitet nga pėrjetėsia qė e paraprin dhe
e ndjek, hapėsira e vogėl qė pushtoj e edhe ajo qė shoh tek humbet nė
infinitin e paanė tė hapėsirave qė nuk i njoh e qė nuk mė njohin, tmerrohem
dhe mahnitem duke parė veten mė shumė kėtu sesa atje, sepse jam sot mė shumė
se atėherė. Kush mė ka vendosur kėtu? Si pasojė e urdhrit dhe e veprės sė
kujt janė destinuar pėr mua ky vend dhe kjo kohė? (Blaise Pascal,
Fragmente, 68).
Pėrditshmėria e besimit
Besimi nuk ka nevojė pėr gjeste tė bujshme dhe
veprime fenomenale pėr tu mbajtur: ushqehet vetėm me qėndrueshmėri nė
historinė e ēdo dite. Shpesh, pėrpjekja pėr ta vėnė nė provė pėrmes
manifestimsh tė dukshme, nė vend tė pėrunjėsisė dhe durimit tė mundimeve tė
pėrditshme - mundėsisht edhe duke e fshehur nga sytė
e shumicės-, ėshtė pėrpjekje e fuqishme djallėzore.
Nuk ka lidhje vazhdimėsie mes besimit dhe
veprave e mes veprave dhe shenjtėrisė. Besimi ėshtė gjithmonė miratimi i sė
Vėrtetės. Jo besim se do tė ndodhė diēka e veēantė, por besim nė Mirėsinė qė
ndodh ngahera. Hebrejtė pėrdornin termin dabar pėr tė treguar Fjalėn e
Zotit, e cila mandej besohej. Dabar ėshtė fjalė, por do tė thotė edhe
veprim, ngjarje, histori; nė tė vėrtetė, fjala e Zotit vepron- dhe
shndėrrohet nė ngjarje qė skalitet nė histori- pikėrisht nė ēastin kur
shqiptohet: thuhet se ėshtė fjalė efikase. Nėpėrmjet fjalės (dabar) qe bėrė
qielli, toka dhe gjithėēfarė ajo pėrmban. Ēdo premtim (= fjalė) e Zotit
pėrmbushet.
Shpesh besimi mė i madh- le tė hamendėsojmė se
mund tė bėhet njė vlerėsim sasior- ėshtė ai qė vepron veē nė vetvete, besim
i zhveshur dhe i shpėrfaqur ndaj ēdo rreziku, njerėzor e hyjnor, i
qėndrueshėm nė synimin pėr tu kredhur nė thellėsitė humnerore tė sė
Vėrtetės.
Oqean i Pafundmė
Shpesh e Vėrteta ėshtė pėrkufizuar si njė det i
pafundmė, si njė oqean i thellė nė tė cilin mbyten mendimet tona, ankthet
tona, jeta jonė, qėnia jonė. Njė varg i poetit Xhelaludin Rumiu, duke ia
autorėsuar kėto fjalė Zotit, Tė Dashurit: Nė oqeanin tim ti je njė pikė:
pėrse vijon tė flasėsh ende? Mbytu nė mua, dhe shpirti guackė tė bėhet
mbushur me perla!. Augustin Guillerand shkruan: Oqean i pafundmė, fundi i
tė cilit hapet sa mė shumė qė bėn pėrpara, gjerėsia e tė cilit shtrihet pa
fund. Lavdia jonė dhe hareja jonė ėshtė tė kemi njė Atė qė na bėn tė
kapėrcejmė pafundėsinė. Ne gėzojmė kėshtu pėr atė qė nuk do tė kuptojmė; ne
ekzaltohemi qė nuk kuptojmė. Pėr njė krijesė, tė shohė Zotin ėshtė tė shohė
qė Ai ėshtė mė i madh se gjithēka, se ajo qė krijesa sheh ėshtė Ai, ėshtė me
tė vėrtetė Ai, ėshtė me tė vėrtetė Qėnia qė ėshtė e qė dhuron. Krijesa sheh
se Ai ėshtė, krijesa sheh se Ai dhuron; por askush nuk sheh gjithė ēfarė Ai
ėshtė e dhuron. Ai ėshtė nė njė gjendje thjeshtėsie tė pakonceptueshme,
unike, qė i kapėrcen tė gjitha fjalėt tona e tė gjitha idetė tona; pėrpara
Tij ne vetėm duhet tė mbetemi nė adhurim dhe tė heshtim
.
|
