Tespihtė janė lodra pėr pleq. Sikur qė fėmijėve
u japin lodra, ashtu edhe pleqve u japin tespih. Ata mandej ulen nė njė kėnd
dhe fillojnė ti numėrojnė tespihtė. Por shumė shpejt mėrziten me to, dhe
prapė shkojnė e marinė tė rejat. Mandej shkojnė tek njė Mjeshtėr tjetėr pėr
njė mantra tjetėr, sepse e vjetra mė nuk funksionon. Nė fillim, ata thonė,
kjo ka funksionuar. Shumė njerėz vijnė tek unė dhe mė thonė: Ne e kemi bėrė
mantrėn; nė fillim na ka ndihmuar, por tash mė nuk po na ndihmon. Tash mė
nuk po ndiejmė asgjė, ėshtė bėrė monotone. Tash e praktikojmė vetėm si
detyrim, sepse dashuria ndaj saj ėshtė zhdukur. Nėse ne nuk e praktikojmė
atė, kemi ndjenjėn se diēka po na mungon; por kur e praktikojmė, asgjė nuk
fitojmė.
Kjo ka tė bėj me shprehinė: kur e praktikoni,
asgjė nuk fitoni; nėse nuk e praktikoni, fitoni ndjenjėn se diēka po ju
mungon. Kjo ėshtė ajo tė cilėn konsumuesit e cigares e ndiejnė. Kur ata
konsumojnė cigare, ata e dinė se asgjė nuk fitojnė. Ata bėjnė diēka tė
marrė, veprim tė marrė thithin tymin dhe mandej e nxjerrin jashtė. Kjo
ėshtė e ngjashme me tespihtė. Ju e thithni tymin e mandej e nxirrni jashtė.
Frymėmarrje, frymėqitje, frymėmarrje, frymėqitje kjo bėhet si tespihtė; ju
mund ti ndryshoni shprehitė. Ju mund ta shndėrroni kėtė nė mantra; kur e
thithni tymin thuani Ram; kur e nxirrni jashtė, thuani Ram. Sikurse me
tespih!
Krejt ēka pėrsėritet pandėrprerė bėhet mantra.
Mantra do tė thotė pėrsėritje e fjalėve tė caktuara, tingujve tė caktuar.
Mantra i ndihmon mendjes tė jetė e absorbuar kjo ėshtė lodėr. Pėr disa
ēaste ju do tė ndiheni mirė sepse ēapkėnėritė janė ndalur, dhe ju jeni aq tė
absorbuar kėshtu qė mendja nuk mund tė funksionojė. Kjo ėshtė qetėsi e
dhunshme. Kjo ėshtė patologjike, kjo nuk ėshtė e mirė. Kjo ėshtė negative.
Kjo nuk ėshtė pozitive. Kjo qetėsi i ngjanė qetėsisė e cila krijohet nė
varreza kjo ėshtė qetėsi e vdekjes.
Por qetėsia pėr tė cilėn unė po ju flas, ka
kualitet plotėsisht tė ndryshėm. Kjo nuk ėshtė largim i mendjes nga
ēapkėnėria, kjo nuk ėshtė okupim me dhunė, kjo nuk ėshtė mantėr
hipnotizuese. Kjo ėshtė qetėsi e cila ngjanė kur ju jeni pasiv dhe tė
vigjilent, duke mos bėrė asgjė, duke mos numėruar tespihtė tuaj, total
pasiv, por tė zgjuar.
Mbane mend, pasiviteti mund tė shndėrrohet nė
pėrgjumje. Pėr kėtė arsye po e theksojė fjalėn tė zgjuar vigjilent
sepse ju mund tė jeni pasiv dhe tju zė gjumi. Gjumi nuk ėshtė meditim.
Kualiteti i pasivitetit ėshtė gjumi dhe kualitetit i gjendjes sė zgjuar
ėshtė vigjilenca. Tė relaksuar jeni sikur tė pėrgjumur, dhe vigjilent jeni
kur jeni plotėsisht tė zgjuar.
Njė gjė ėshtė mėnjanuar nga gjumi pavetėdija.
Pavetėdija nuk duhet tė jetė aty, sepse meditimi nuk mund tė jetė i
pavetėdijshėm, dhe njė tjetėr ėshtė mėnjanuar nga gjendja juaj e zgjuar
preokupimi; sepse kur jeni tė preokupuar atėherė mendja punon, dhe ju
mbylleni nė mendime. Derisa jeni tė zgjuar dy gjėra ekzistojnė:
vigjilenca dhe preokupimi, dhe gjithashtu derisa jeni nė gjumė: pasiviteti
dhe pavetėdija. Pasiviteti dhe vigjilenca janė meditim. Nėse i merrni dy
elementet tjera pėrbėrėse - preokupimin dhe pavetėdijen, ju do tė ēmendeni.
Kėto dy elemente pėrbėrėse, okupimi dhe pavetėdija, krijojnė ēmenduri, e
bėjnė njeriun tė ēmendur. Pasiviteti dhe vigjilenca e bėjnė njeriun
meditativ, Buda.
Ju i posedoni tė katėr elementet pėrbėrėse.
Pėrzini dy dhe do tė ēmendeni. Pėrzini dy tjerat dhe do tė bėheni meditativ.
Dhe mbajeni mend kėtė: po e pėrsėris pėrsėri e
pėrsėri: kjo qetėsi, ky bekim i cili ju pushton kur jeni me mendje tė hapur,
nuk ėshtė diēka qė ėshtė arritur nga ana juaj, kjo ju ka ngjarė. Bekimi
thjeshtė ju ka ngjarė. Ai ka ardhur tek ju.
Njerėzit vijnė tek unė dhe mė thonė: Ne e
kėrkojmė Zotin si mund ta gjejmė? E unė pėrnjėherė i pėrgjigjem: ju nuk
mund ta gjeni Atė dhe nuk mund ta kėrkoni sepse ju nuk e njihni Atė. Si
mund ta njihni ju se ai ėshtė Zoti? Ju nuk e njihni Atė. Si mund ta kėrkoni?
Si mund ta zgjedhni rrugėn? Ju nuk e njihni Atė. Si do ta dini se ku e ka
shtėpinė, se ku e ka fronin? Jo, ju nuk mundeni, nuk mund ta kėrkoni
Hyjninė. Por edhe nuk keni nevojė sepse Hyjnia gjithmonė ėshtė afėr jush,
pėrbrenda jush. Ēdoherė kur ju ia lejoni, Ai ju kėrkon, Ai ju gjen juve.
Zoti ėshtė nė kėrkimin tuaj. Zoti gjithmonė ju
ka kėrkuar. Kurrfarė kėrkimi nga ana juaj nuk nevojitet. Kėrkoni, dhe do tė
gaboni. Mos kėrkoni. Thjesht qėndroni pasiv dhe vigjilent kėshtu kurdoherė
qė Ai tė vije ju jeni tė hapur.
Shumė herė Ai ka ardhur dhe ka trokitur ne derėn
tuaj, por ju shumė shpejtė keni fjetur madje edhe kur e keni dėgjuar
trokitjen, ju kėtė e keni interpretuar nė mėnyrėn tuaj. Ju mendoni: kjo mund
tė jetė vetėm erė mė e fortė dhe mė e shpejtė e cila fryn. Apo mendoni:
ėshtė ndonjė i panjohur i cili troket e ai vetė do tė largohet; nuk kam
nevojė ta prishė gjumin tim. Interpretimet e juaja janė armiqtė e juaj, e ju
me tė vėrtetė jeni interpretues tė mėdhenj. Ēfarėdo qė tė ndodhė, ju
pėrnjėherė e interpretoni atė; mendja juaj fillon tė funksionojė dhe ta
gdhend atė, dhe ju nė mėnyrė imediate e ndryshoni atė. Ju e ngjyrosni atė;
ju i jepni kuptime tė ndryshme tė cilat kurrė si ka pasur. Ju e projektoni
vetveten nė tė. Ju e shkatėrroni atė.
Realitetit nuk i duhet kurrfarė interpretimi. Tė
vėrtetės nuk i duhet kurrfarė mendimi rreth saj. Dhe pikėrisht pėr kėtė tė
gjitha filozofitė janė tė rreme. Ato janė tė kufizuara, asnjė filozofi nuk
mund tė jetė e vėrtetė. Filozofėt grinden, ata luftojnė pėr ta dėshmuar se
filozofia e tyre ėshtė e vėrtetė. Filozofia ėshtė vetėm mendim,
racionalizim; filozofia ėshtė interpretim faktesh.
Religjioni thotė: Ajo qė ėshtė, lejoj le tė ngjanė. Krejt ēka ti mund tė
bėsh ėshtė tė thuash tė lutem, mos trazo. Vetėm lejo qė ajo tė ndodhė.
Vetėm qėndroni vigjilent dhe pasiv atėherė mė nuk keni nevojė me ardhur tek
unė, unė do tė vij tek ju. Shumė herė unė kam ardhur tek ju
gjithmonė kur
keni qenė tė qetė. Kjo nuk ėshtė teori: shumica prej jush e ka pėrjetuar
kėtė eksperiencė, por ju edhe kėtė e keni interpretuar.
Njerėzit vijnė tek unė dhe mė thonė: Sot nė
mėngjes, derisa kam medituar, befas tė kam ndier, por unė kam menduar se kjo
mund tė jetė projektim i mendjes sime. Apo thonė kėshtu: Mbrėmė befas e
kam ndier prezencėn tėnde, kam qenė i zgjuar, e mandej kam menduar se dikush
ka kaluar, apo era ėshtė futur nė dhomė dhe ka lėkundur perdet, apo ndoshta
edhe macja ka kaluar.
Kėshtu qė ēfarėdo qė tju them, shumica prej jush veē e ka ndier pėr kėtė
arsye po flas pėr kėtė; pėrndryshe, nuk do tė kisha folur.
Mos e interpretoni. Kur e ndjeni prezencėn,
lejoni qė kjo tė ngjajė. Nėse e lejoni qė kjo tė ngjajė, ajo do tė
materializohet shumė e mė shumė. Ka mundėsi qė unė tė jem atje, aq real sa
jam edhe kėtu, nganjėherė shumė mė real se qė jam tash kėtu sepse kjo
varet nga ju se sa i lejoni realitetit tė ngjajė. Dhe pėr pyetjet e juaja do
tė ketė pėrgjigje. Bėhuni mė meditativ dhe atėherė do tė jeni mė afėr meje.
Njėherė kur tė bėheni plotėsisht meditativ, ju bėheni unė. Atėherė sdo tė
ketė dallime.
Edhe njė gjė: sa mė meditativ qė bėheni, mė pak
do tė pyetni. Pyetjet do tė bien. Pyetjet i pėrkasin gjendjes jo-meditative
tė mendjes. Nga kjo gjendje e cila ėshtė jo-meditative burojnė pyetjet shumė
e mė shumė. Nėse nė njė pyetje pėrgjigjesh, dhjetė tjera do ta zėnė vendin e
saj. Mendja ėshtė forcė e madhe pėr krijimin e pyetjeve. Ajo ėshtė kreatore
e pyetjeve. Ju jepni pėrgjigje, e mendja kėrcen pėrnjėherė me dhjetė pyetje
tjera tė krijuara. Kur ju jeni meditativ, gjithnjė e mė pak do tė ketė
pyetje. Kjo do tju duket paradoksale, por ėshtė e vėrtetė, unė po ju them:
kur ka pyetje, nuk do tė ketė pėrgjigje; kur nuk ka pyetje, pėrgjigjja ėshtė
aty. Pėrgjigjja vjen atėherė kur ju nuk pyetni. Gjendja e mos parashtrimit
tė pyetjeve do tju ngjajė pėrmes meditimit. Dhe mos mendoni se ka aq
pėrgjigje sa ka pyetje. Jo, ėshtė vetėm njė pėrgjigje. Pyetje ka me miliona,
e pėrgjigje vetėm njė. Sėmundje ka me miliona, por ilaē vetėm njė. Vetėm
njė, dhe krejt zgjidhen. Por kjo njė nuk mund tju ngjaj sepse ju nuk e
lejoni tju ndodhė. Ju aq shumė keni frikė tė lejoni tju ngjaj ĒFARĖDO
ĒOFTĖ. Kjo duhet tė mėsohet. Kjo ėshtė e vetmja disiplinė tė cilėn kėrkojė
qė ta bėni: ta humbni frikėn, ta kapėrceni frikėn tuaj, dhe ti lejoni
gjėrave tė ngjajnė.
Lumi rrjedhė; mos e shtyni! Kjo nuk ka nevojė,
sepse ai rrjedh vetvetiu. Ju vetėm pritni nė breg e ai le tė rrjedhė. Nėse
jeni mjaft tė guximshėm, kėrceni nė lum dhe rridhni me tė. Mos notoni, sepse
noti nėnkupton pėrpjekje vetėm lundroni.
Natyrisht, atėherė nuk mund ta synoni asnjė cak,
sepse caku juaj nuk mund tė pėrputhet me cakun e lumit atėherė do tė
ndjeni frustrim. Ju mund ti synoni caqet nėse notoni, luftoni. Ju mund tė
notoni edhe rrjedhės tatėpjetė, dhe atėherė do tė jetė luftė e madhe. E kur
luftoni, egoja juaj forcohet, ju ndiheni tė gjallėruar kur jeni pėrkundrejt
rrjedhės. Por kjo gjallėri ėshtė momentale; herėt a vone ju do tė lodheni.
Herėt a vone ju do tė jeni tė vdekur, dhe lumi do tju merr.
Nė brigjet e Gangut, fshatarėt i sjellin tė
vdekurit e tyre, dhe Gangu i merr. Por kur ju jeni tė vdekur, noti juaj
ėshtė i kotė; tė vdekur, ju mund tė rridhni me lumin, por ai lundrim nuk ka
kurrfarė kuptimi, se ju jeni tė vdekur mė nuk jeni. E unė dua tė gjallė
tju hedhė nė Gang.
Nėse mund tė lundroni tė gjallė, tė vetėdijshėm,
plotėsisht tė zgjuar, ju do tė bėheni lum. Dhe kudo qė tė mbėrri lumi do tė
jetė fat, do tė jetė cak. Dhe atėherė ju nuk do tė brengoseni se ku do tė
mbėrrini. Nė ēdo ēast, lundrimi bėhet ekstazė mė e madhe; ēdo moment bėhet
rrjedhė mė e madhe, mė shumė e gjallėruar, bėhet cak, atėherė ēdo ēast bėhet
cak. Ēasti bėhet pėrjetėsi.
Po, ju duhet totalisht ta pasoni Mjeshtrin. Do
tė ketė momente kur nuk do tė mund ta konsultoni fizikisht. Herėt a vonė,
Mjeshtri do tė zhduket nga trupi. Atėherė edhe ēdo mundėsi e konsultimit
fizik do tė zhduket. Pėr kėtė arsye ėshtė mė mirė tė harmonizoheni me tė
shpirtėrisht, se pėrndryshe do tė qani kur ai do ta braktis botėn materiale.
Trupi im mund tė zhduket nė ēdo ēast! Edhe
kėshtu nuk kam arsye qė ta bartė edhe mė tej unė e barti pėr ju. Nėse nuk
harmonizoheni me jo-prezencėn time fizike, herėt a vone do tė jeni shumė tė
pikėlluar dhe depresiv. E atėherė do tė jetė shumė, shumė vėshtir tė
harmonizoheni me mua.
Pėr kėtė arsye unė gjithnjė e mė shumė po e refuzoj kontaktin
tim fizik me ju vetėm tju zgjoj dhe tju shpjegoj se duhet jo-fizikisht
tė harmonizohemi. E ju mund tė harmonizoheni. Kjo fare nuk ėshtė e vėshtirė.
Bėhuni mė meditativ dhe e tėra do tju ngjaj spontanisht.
Fund
|