Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

LAPSI.AL

TIRANA OBSERVER

SHQIP

ZEMRASHQIPTARE

RTV ZIK

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

SEKRETE BUKURIE

KOSOVARJA

RIPOST

RADIOPROJEKT

Parapsikologji 2 - UFO-t / JASHTĖTOKĖSORĖT (1)

Pėrgatiti: Shefki OLLOMANI

      

Pjesa e katėrtė

UFO-t / JASHTĖTOKĖSORĖT (1)

 

“Universi ėshtė mė shumė se 13 miliardė vjet i vjetėr”, ka thėnė Sullivan . “Kjo i bie qė edhe nėse ka pasur mbi 1000 civilizime nė galaksinė tonė dhe nėse ata kanė ekzistuar afėrsisht sa ne - rreth 10,000 vjet - atėherė me gjasė qė tė gjithė janė zhdukur. Pra, nė mėnyrė qė ne tė jemi nė gjendje tė vėmė kontakt me ndonjė civilizim jashtėtokėsorėsh, qė ėshtė i pėrparuar nė aspektin teknologjik, atėherė ata duhet tė kenė jetėgjatėsi shumė mė tė madhe se ne”. 

 

 

 

21. Jetė tė reja nė Rrugėn e Qumėshtit

 

Richter, i specializuar nė kėrkimet mbi gazin ndėryjor, ka shpjeguar qė pas origjinės sė kozmosit, gazi ishte i pėrbėrė vetėm nga hidrogjeni dhe heliumi.

Qė ne nuk jemi tė vetėm nė univers kjo ėshtė thėnė kush e di sa herė. I vetmi ndryshim ėshtė se, sot thuhet dhe nga shkencėtarėt, jo vetėm adhuruesit e faktashkencės. Kėtė e tregojnė rezultatet e njė kėrkimi mbi lindjen e yjeve dhe sistemeve planetare tė ngjashme me tonin qė duket se konfirmojnė teoritė e Frank Drake. Shkencėtari amerikan ėshtė i bindur qė jetojnė miliarda civilizime inteligjente vetėm nė Rrugėn e Qumėshtit.

Phillipp Richter, astrofizikan i universitetit tė Potsdamit, e prezantoi teorinė e tij. Richter, i specializuar nė kėrkimet mbi gazin ndėryjor, ka shpjeguar qė pas origjinės sė kozmosit, gazi ishte i pėrbėrė vetėm nga hidrogjeni dhe heliumi.

Pasi kaluan disa miliona vjet nga Big Bang-u, u ndezėn diejt e parė qė shpėrndanė nė hapėsirė karbon, hidrogjen, dhe elemente tė tjerė thelbėsorė. Nė kėtė pikė, me hidrogjenin dhe me elementėt e tjerė tė rėndė tė shpėrndarė nė hapėsirė u formuan, sipas kėsaj teorie, “disqe gjigante” brenda tė cilėve, ashtu si pėr yjet e parė, u ndezėn diej tė rinj. Njė fenomen ky, qė vazhdon tė pėrsėritet.

”Vetėm nė Rrugėn e Qumėshtit kjo ndodh nga 4 deri nė 19 herė nė vit.” - tha Richter. Nė brendėsi tė “disqeve” bėhen nė formė mase atomet mė tė rėnda, me hidrogjenin qė nuk ėshtė shpėrndarė jashtė. Dhe kėshtu lindin trupat qiellorė qė i ngjajnė Tokės dhe planetėve tė tjera si Marsi dhe Mėrkuri.

”Nė hapėsirė duhet tė ketė planetė shumė tė ngjashėm me Tokėn”, - rrėfeu Richter. Shkencėtarėt konfirmojnė qė rreth 50% e diejve bėjnė pjesė nė njė sistem planetar. Teoria e Richter konfirmon teorinė e Frank Drake.

 

22. Shkencėtarėt: Alienėt banojnė nė 5 mijė planete

 

Shkencėtarėt italianė nuk kanė mė fije dyshimesh pėr ekzistencėn e alienėve.

Romė (Itali) - Astrofizikanti Stephen Hawking pohon se ekzistojnė jashtėtokėsorėt dhe kjo ėshtė njė siguri shkencore tashmė qė shfaqet nėpėrmjet ekuacioneve. Teza mbėshtetet dhe nga bioastronomi italian Cristiano Cosmovici, i Institutit tė fizikės sė hapėsirės interplanetare dhe Institutit kombėtar tė astrofizikės (Inaf).

Eksperti italian nuk ka fije dyshimi mbi ekzistencėn e njė universi ose tė civilizimeve tė tjera tė evoluara nga ana teknologjike. Kjo nuk shpjegohet vetėm nė bazė tė UFO-ve ose elementeve tė tjera akoma tė pavlerėsuara me siguri, por duke u nisur nė mėnyrė ekskluzive nga faktet shkencore.

Njė pjesė e tyre janė zhvilluar drejtpėrdrejt nė praktikė nėpėrmjet projekteve tė Itasel (Italian Search for Extraterrestrial Life), njė projekt italian qė po zbulon prezencėn e ujit nė 35 planetė tė sistemit tė jashtėm diellor dhe qė deri nė atė kohė ka treguar nė mėnyrė tė sigurt qė ndodhen nė njė distancė prej 100 vite dritė larg nesh.

Profesor Cosmovici, Hawking mbėshtet se nga ana matematikore ėshtė i sigurt pėr ekzistencėn e jashtėtokėsorėve dhe qė pėr qenien njerėzore mund tė jenė shumė tė rrezikshme. Ēfarė mendoni ju?

E para ėshtė njė pohim absolutisht logjik, e dyta ėshtė tėrėsisht fantashkencė.

E shoh qė pėr kėtė nuk keni asnjė dyshim...

Radioastronomi amerikan Frank Drake ka zbuluar njė ekuacion, prej tė cilit nė galaktikėn tone ekzistojnė 5 milionė planetė te banuar nga qenie tė tjera jetėsore, prej tyre pesė mijė me njė qytetėrim tė evoluar, nė gjendje tė realizojė aktivitete komplekse si komunikimi, transmetimi i informacioneve dhe udhėtime nė hapėsirė. Secili prej kėtyre trupave qiellorė ndodhet nė fakt brenda sistemit tė tyre diellor, tė ngjashėm me Tokėn, ku ėshtė e mundur qė tė zhvillohen forma jete tė avancuara nė inteligjencė.

Por, pėrveē llogaritjeve matematikore, a ka prova tė tjera pėr ekzistencėn e kėtyre formave te jetės?

Kjo ėshtė ajo pėr tė cilėn po punoj gjithė kėtė kohė pėr llogari tė Inaf. Nė Itali ekzistojnė dy radioteleskopė binjakė, tė dy tė gjatė 32 metra, njė nė provincėn e Bologna-s, njė nė Noto, te Siracusano-s. Objektivi ynė ėshtė tė zbulojmė ujin tek planetėt jashtė sistemit tonė diellor. Deri tani kemi individualizuar pesė raste, prej tė cilave nė mėnyrė tė sigurt dy, brenda konstelacionti te Eridanit: Epsilon dhe Lalande.

Kur gjeni ujin ēfarė bėni?

Vazhdojmė me kėrkimet pėr shenja tė tjera jete, nė mėnyrė tė veēantė pėr prezencėn e oksigjenit dhe anhidritit karbonik. Ėshtė e vėrtetė qė e gjithė kjo vėzhgohet nėpėrmjet teleskopėve hapėsinorė, meqė atmosfera e Tokės thith rrezet ultraviolete dhe infra te kuqe, mbi tė cilat bazohet zbulimi. Por ne mbi tė gjitha kėrkojmė provėn vendimtare tė ekzistencės se alienėve.

Dhe cila ėshtė kjo provė?

Ekzistenca e mesazheve tė dėrguara nėpėrmjet valėve tė radios. Sistemi i zbulimeve Seti (njė i ngjashėm me “kėrkime pėr inteligjencėn jashtėtokėsore”) janė nė dėgjim pėr 24 orė nė 24, duke marrė nė mėnyrė tė njėkohshme 364 milionė frekuenca. Nė Areciba, nė ishullin e Porto Ricos, ekziston nė mėnyrė tė veēantė njė parabolė me njė diametėr 300 metra, qė mbulon njė kodėr tė tėrė. Sinjale radioje ne kapim vazhdimisht, problemi ėshtė se kurrė nuk janė tė njėjtė.

Nėse ėshtė e sigurt se jashtėtokėsorėt ekzistojnė, pėrse ėshtė kaq e vėshtirė tė komunikojmė me to?

Arsyeja ėshtė e thjeshtė. Mjafton tė mendojmė se pėr tė arritur, yllin me tė afėrt, Proxima Centauri, njė anijeje kozmike do t’i duhet 40 mijė vite. Ndėrsa njė sinjal radioje do tė arrinte pas katėr viteve dhe 2 muajve.

Vega, njė tjetėr rast, ndodhet 32 vite larg nesh, qė do tė thotė se njė mesazh hipotetik i yni, do tė arrinte tek alienėt pas 64 vite pasi ata tė na kenė dėrguar tė parin. Tamam si nė filmin “Contact” me Jodie Foster. Por ekzistojnė yje qė ndodhen mijėra vite larg Tokės. Dhe civilizimi ynė ka shpikur valėt e radios para 100 viteve dhe nuk ėshtė e thėnė qė kjo tė jetė instrumenti qė alienėt mund tė pėrdorin pėr tė dėrguar mesazhe. Civilizimet e alienėve mund tė jenė me miliona vite para nesh, dhe mund tė mos pėrdorin mė valėt e radios qė prej kush e di sa viteve, por mund tė flasin nėpėrmjet telepatisė.

Nėse ende mungon kjo provė pėrfundimtare, nė ēfarė shpejtėsie po ecin njohuritė tona?

Nė vetėm dhjete vite janė zbuluar 450 planetė jashtė sistemit tonė diellor, duke arritur qė tė kalojmė shumė vėshtirėsi, edhe pse ėshtė ende e pamundur t’i shohim edhe me teleskopėt mė modern. Drita e yjeve nė fakt ia fsheh syrit njerėzor, dhe e vetmja mėnyrė pėr t’i parė ishte duke u nisur nga Luhatja e konstelacioneve e provokuar nga planetėt nėpėrmjet gravitetit. Dhe pikėrisht mbi kėto planetė ne po ndėrtojmė kėrkime pėr forma tė tjera tė panjohura mė parė.

Nga njė pikėpamje biologjike, si shfaqen alienėt?

Pėr t’iu pėrgjigjur kėsaj duhet tė kemi parasysh faktin qė struktura kimike e materies ėshtė e njėjtė nė tė gjithė universin dhe ėshtė e pėrbėrė nga katėr atome: karboni, hidrogjeni, oksigjeni dhe azoti. Si pasojė, edhe pse morfologjia e qenieve njerėzore ėshtė shumė mė ndryshe, pėr tė njėjtėn arsye pėr tė cilėn edhe mbi Tokė ekzistojnė shumė specie tė ndryshme, nga pikėpamja biologjike, jashtėtokėsorėt janė mė tė ngjashėm me ne. Pėr shembull, pėr tė jetuar kanė nevojė pėr ujė, dhe pikėrisht pėr kėtė po fokusohemi mbi kėrkimet e kėsaj substance pėr tė individualizuar planetėt potencialisht tė banuar.

Ėshtė e mundur qė tė ekzistojnė forma tė tjera tė jetės edhe nė sistemin tonė diellor?

Po, dhe mund tė ndodhen vetėm nė dy pika: Mars dhe sateliti i Jupiterit, Europa, edhe pse tek tė dy rastet bėhet fjalė pėr organizma shumė pak tė evoluara, si viruse dhe baktere. Mbi Mars, nė fakt, uji nė gjendje tė lėngshme shfaqet vetėm nėn tokė, edhe pse format e jetės mund tė gjenden dhe nėn koren tokėsore. Pėrsa i pėrket Europės nuk janė aprovuar ende as misioni hapėsinor i Nasa-s dhe as ai i Agjencisė hapėsinore europiane (Esa), qė vinin theksin, e para pėr shpimin e sipėrfaqes, dhe e dyta eksplorimin e saj duke u sjelle rrotull njė sateliti artificial. Por para se tė realizohen njė prej kėtyre projekteve duhet tė presim akoma gjatė.

E ndėrsa ne presim, alienėt mund tė na kenė gjetur me kohė...

Kėtė do t’a pėrjashtoja. Nėse e kanė bėrė do tu ishte dashur tė merrnin njė udhėtim prej mijėra vitesh. Nėse qėllimet e tyre janė paqėsore do tė ishin shfaqur menjėherė, nėse nuk do tė ishin, do tė na kishin shkatėrruar me kohė. Por e sigurt se nuk do te luanin kukafshehti me ne.

 

 

23. Zbulohet planeti me shenja jete

 

Planeti ėshtė i pozicionuar nė distancėn e duhur nga dielli i vet qė tė ketė ujė, e ka madhėsinė e duhur pėr tė pasur gravitet dhe atmosferė.

Astronomėt nė Shtetet e Bashkuara kanė thėnė se pėr tė parėn herė kanė zbuluar njė planet, nė tė cilin duket se ekzistojnė kushtet themelore pėr jetė.

Planeti ėshtė i pozicionuar nė distancėn e duhur nga dielli i vet qė tė ketė ujė, e ka madhėsinė e duhur pėr tė pasur gravitet dhe atmosferė.

Planeti njihet me emrin “Gliese 581g” dhe ėshtė vetėm 20 vjet drita larg nga Toka, nė yjėsinė Libra.

Astronomėt nė Universitetin Santa Kruz nė Kaliforni thonė se ai rrotullohet nė distancėn e duhur nga dielli i vet, kėshtu qė nuk ėshtė shumė i nxehtė dhe as shumė i ftohtė. Ai ofron kushte ideale pėr krijimin e ujit tė lėngėt, qė ėshtė i domosdoshėm pėr jetėn.

Planeti gjithashtu ka madhėsi tė pėrshtatshme, tri herė mė i madh se Toka, ka atmosferė dhe sipėrfaqe jo tė lėmuar.

Profesori i astronomisė nė universitetin Santa Kruz, Stefan Vogt, u tha gazetarėve se “shanset pėr jetė nė planet janė 100 pėr qind”.

Ekspertėt thonė se nėse nė planetin Gliese 581g do tė kishte njė bakterie tė thjeshtė, jeta e tillė jashtėtokėsore do t’i ndryshonte tė gjitha idetė tona pėr atė nėse banorėt e tokės janė tė vetmit qė lundrojnė nė gjithėsi.

Vogt tha se metodat krahasuese lėnė tė kuptohet se mund tė ketė edhe planetė tė tjerė qė mund tė kenė kondita tė ngjashme pėr jetė.

Ai tha se nė qindra-miliarda yjet nė Rrugėn e Qumėshtit mund tė ketė dhjetėra miliarda sisteme diellore, qė mund tė kenė planetė me mundėsi pėr jetė.

Pėr eksplorimin praktik tė planetit Gliese 581g do tė duhet kohė. Megjithėse nė parametrat e gjithėsisė ai ėshtė afėr Tokės vetėm 20 vjet drite, do tė duhen dy gjenerata qė njė anije kozmike tė mbėrrijė atje.

Vogt dha edhe detaje tė tjera tė planetit, i cili u zbulua nga observatori nė Havai. Ai rrotullohet rreth diellit tė vet ēdo 37 ditė, qė pėrafėrsisht ėshtė sa njė e dhjeta e Tokės. Dielli i tij ėshtė i vogėl dhe relativisht i ftohtė.

Planeti Gliese 581g nuk rrotullohet rreth boshtit tė vet, qė nėnkupton se gjysma ndriēohet nga dielli, e gjysma tjetėr ėshtė nė errėsirė.

Kjo i bėn sipėrfaqet e tij tė papėrshtatshme pėr jetėn, tė cilėn e njohim ne, por nė kufijtė e dy gjysmave, nė zonat e agimit dhe tė muzgut, klima mund tė jetė ajo qė Vogt e pėrshkruan si “mot tė mirė”.

 

               24. Nė univers kanė jetuar shumė civilizime

 

               Shumė planetė tė tjerė nė univers me gjasė kanė qenė vendbanim tė shoqėrive inteligjente, shumė kohė para se Toka tė bėhej vendbanim i njerėzve. Kėshtu pretendojnė disa hulumtues, qė sė fundmi kanė dalė me rezultatet e hulumtimit tė tyre, sipas tė cilave, probabiliteti qė njerėzit tė jenė krijesat e para tė pėrparuara, qė kanė jetuar nė kozmos, sipas kėtij studimi, ėshtė njė nė 10 miliardė-trilionė - ose njė nė 10 nė fuqinė e 22-tė. “Pėr mua, kjo do tė thotė qė nė univers kanė jetuar edhe specie tė tjera inteligjente, qė janė marrė me prodhime teknologjike, shumė kohė para nesh”, ka thėnė autori kryesor i studimit, Adam Frank, profesor i fizikės dhe astronomisė nė Universitetin e Roēesterit nė Nju-Jork. “Rezultatet e kėrkimeve tona tregojnė qė ajo qė ka ndodhur me evoluimin e njerėzve nė Tokė ka ndodhur edhe rreth 10 miliardė herė tė tjera nė histori tė kozmosit”, ka thėnė Frank-u.

 

               Formula pėr llogaritjen e planetėve tė pėrshtatshėm pėr jetesė

               Nė vitin 1961, astronomi Frank Drake kishte krijuar njė formulė pėr llogaritjen e civilizimeve jashtėtokėsore, qė mund tė ekzistojnė sot nė Rrugėn e Qumėshtit. Adam Frank dhe autori tjetėr i kėtij studimi, Woodruff Sullivan, qė tė dy nga Universiteti i Uashingtonit, kanė qenė tė interesuar nė llogaritjen e numrit tė mundshėm tė civilizimeve inteligjente tė jashtėtokėsorėve, qė kanė ekzistuar ndonjėherė nė univers. Andaj, ata e kishin marrė pėr bazė ekuacionin e Drake duke krijuar njė 'version arkeologjik' qė nuk merr pėr bazė jetėgjatėsinė qė mund tė kenė pasur kėta civilizime jashtėtokėsorėsh. Frank dhe Sullivan kanė inkorporuar edhe observimet e realizuar nga teleskopi hapėsinor i NASA-s, Kepler, si dhe instrumente tė tjera, qė tregojnė qė rreth 20 pėr qind e tė gjithė yjeve kanė planetė nė 'zonėn e jetueshme', ku uji i lėngėt mund tė ekzistojė nė sipėrfaqe.

               E, pas llogaritjes sė kėsaj shifre, ata janė munduar ta gjejnė probabilitetin qė Toka tė ketė qenė planeti i parė i banuar me civilizim inteligjent dhe si rezultat ka dalė numri i lartcekur - njė nė 10 miliardė-trilionė. "Nga perspektiva fundamentale, ēėshtja ėshtė nėse civilizimet e zhvilluara kanė ekzistuar ndonjėherė, bė ndonjė planet jashtė Tokės", ka thėnė Frank. "Rezultatet tona janė nė gjendje qė t'i japin pėrgjigje empirike kėsaj pyetjeje dhe mund tė themi me plot gojė qė gjasat janė shumė tė vogla qė ne tė jemi krijesat e para inteligjente, pasi krijesa tė tilla kanė ekzistuar edhe nė tė kaluarėn, nė planetė tjerė". 

 

               Kontakti me jashtėtokėsorėt, i vėshtirė

               Mirėpo, kjo nuk do tė thotė qė ka shumė jashtėtokėsorė inteligjentė, tė cilėt presin pėr t'u kontaktuar nga ne, thuhet mė tutje nė hulumtim. “Universi ėshtė mė shumė se 13 miliardė vjet i vjetėr”, ka thėnė Sullivan nė deklaratėn e pėrbashkėt. “Kjo i bie qė edhe nėse ka pasur mbi 1000 civilizime nė galaksinė tonė dhe nėse ata kanė ekzistuar afėrsisht sa ne - rreth 10,000 vjet - atėherė me gjasė qė tė gjithė janė zhdukur. Pra, nė mėnyrė qė ne tė jemi nė gjendje tė vėmė kontakt me ndonjė civilizim jashtėtokėsorėsh, qė ėshtė i pėrparuar nė aspektin teknologjik, atėherė ata duhet tė kenė jetėgjatėsi shumė mė tė madhe se ne”. 

 

Vazhdon...