Psikologjia ėshtė shkenca mbi shpirtin.
Psikologjia studion proceset dhe sjelljet e
vetėdijshme dhe tė pavetėdijshme psikike tė individit.
Psikologjia studion nė aspektin shkencor
sjelljen dhe proceset psikike. Objekti i interesimit tė psikologėve pėrfshin
sistemin nervor, ndjenjat dhe percepcionin, tė mėsuarit dhe kujtesėn,
intelegjencinė, gjuhėn dhe tė folurit, mendimin, rritėn dhe zhvillimin,
personalitetin, stresin dhe shėndetin, ērregullimet psikologjike, mėnyrat e
zbutjes dhe tė mėnjanimit tė ērregullimeve psikologjike, sjelljen seksuale,
si dhe sjelljen e njerėzve nė rrethana sociale, d.m.th. nė grupe tė ndryshme
dhe nė organizata shoqėrore.
PSIKOLOGJIA SI SHKENCĖ
Psikologjia, si edhe shkencat e tjera, pėrpiqet
ti pėrshkruajė, sqarojė, parashohė dhe kontrollojė dukuritė qė i studion.
Pra, psikologjia pėrpiqet tė pėrshkruajė, sqarojė, parashohė dhe kontrollojė
sjelljen dhe proceset psikike.
Kurdoherė qė kjo ėshtė e mundur, emėrtimet dhe
nocionet pėrshkruese lidhen me teorinė. Teoritė paraqesin formėsimin e
tėrėsishėm tė raporteve tė qarta midis dukurive tė vrojtuara. Teoritė
psikologjike mbėshteten nė supozimet mbi sjelljen dhe proceset psikike,
pėrmbajnė pohime mbi parimet dhe ligjshmėritė qė sundojnė midis tyre dhe na
bėjnė tė mundshėm paraqitjen e sqarimeve dhe tė parashikimeve. Teoritė
psikologjike mund ti ndėrlidhin pohimet mbi sjelljen (siē ėshtė tė
ushqyerit ose agresioni), proceset psikike (mentale) (siē janė qėndrimet ose
parafytyrimet), si dhe mbi strukturat anatomike ose proceset biologjike. Pėr
shembull, shumė prej reaksioneve tona ndaj drogės sikurse ndaj alkoolit apo
marihuanės, mund tė maten kur manifestohen nė sjellje, e supozohet se ajo
sjellje shpreh veprimin biokimik tė drogave si dhe parashikimet tona
(mentale) mbi ndikimin e tyre. Psikologėt verifikojnė, gjithashtu, teoritė e
veta tė pėrpiluara me kujdes me anė tė metodave hulumtuese, siē janė
hulumtimet dhe eksperimentet nė terren. Teoria e kėnaqshme psikologjike na i
bėn tė mundshme parashikimet. Pėr shembull, teoria e kėnaqshme mbi urinė do
tė na bėjė tė mundshėm parashikimin kur do tė hanė njerėzit e kur jo.
Mirėpo, nė psikologji pėr shumė teori ėshtė konstatuar se nuk janė tė afta
tė sqarojnė ose parashikojnė atė qė ėshtė vėrejtur. Pėr kėtė arsye, ato
teori janė braktisur ose janė ndryshuar.
Nocioni i kontrollimit tė sjelljeve dhe tė
proceseve psikike ėshtė kontravers. Disa njerėz gabimisht mendojnė se
psikologėt kėrkojnė mėnyra qė ti shtyjnė njerėzit e tjerė ta bėjnė atė qė u
urdhėrohet sikurse kukullave nė pe. Kjo nuk ėshtė ashtu. Psikologėt janė
tė prirur tė besojnė nė dinjitetin e qenieve njerėzore, kurse dinjiteti i
njeriut kėrkon qė njerėzit tė jenė tė lirė tė marrin vendime tė veta dhe tė
zgjedhin sjelljen e vet. Tėrė kohėn psikologėt mėsojnė gjithnjė e mė shumė
pėr ndikimet nė sjelljen e njeriut, por atė dijeni ata e aplikojnė vetėm nė
bazė tė kėrkesės dhe pėr tu ndihmuar njerėzve nė realizimin e nevojave tė
tyre.
PSIKOLOGJIA E APLIKUAR
Psikologėt kanė interesim tė shprehur tė
pėrbashkėt pėr sjelljen, por mund tė dallohen shumė mes veti. Disa psikologė
nė radhė tė parė janė tė angazhuar nė hulumtime themelore (qė ndonjėherė
quhen bazike ose teorike apo hulumtime tė pastra). Hulumtimet themelore nuk
kanė aplikim tė drejtpėrdrejtė nė problemet personale ose shoqėrore, prandaj
pėr kėtė arsye konsiderohen hulumtime qė kanė vetveten pėr qėllim.
Psikologėt e tjerė merren me hulumtime aplikative, qė i dedikohen kėrkimit
tė zgjidhjeve pėr problemet specifike personale ose shoqėrore. Megjithėse
hulumtimet themelore nxiten nga kurreshtja dhe dėshira pėr dije dhe
mirėkuptim, hulumtimet e sotme themelore shpeshherė pėrmirėsojnė mėnyrėn e
nesėrme tė jetesės. Pėr shembull, hulumtimet themelore tė tė mėsuarit dhe tė
motivimit tė kryera ndaj kafshėve nė fillim tė kėtij shekulli kanė gjetur
njė aplikim tė gjerė nė sistemet e sotme shkollore. Hulumtimet themelore tė
veprimit tė sistemit nervor i kanė zgjeruar njohuritė mbi ērregullimet siē
janė epilepsia, sėmundja e Parkinsonit, sėmundja e Alzheimerit.
Shumė psikologė nuk janė inkuadruar nė kurrfarė
hulumtimesh. Nė vend tė kėsaj, ata aplikojnė njohuritė psikologjike qė tju
ndihmojnė njerėzve tė ndryshojnė sjelljen e vet nė mėnyrė qė tė mund ti
arrijnė nė mėnyrė mė tė efektshme qėllimet e veta. Psikologė tė shumtė
merren kryesisht me mėsim. Ata i zgjerojnė njohuritė psikologjike nė klasė,
seminare dhe punishte tė ndryshme.
Mirėpo, tė shumtė janė psikologėt e inkuadruar
nė tė gjitha kėto aktivitete: hulumtim, kėshillim dhe mėsim. Pėr shembull,
profesorėt e psikologjisė zakonisht zbatojnė hulumtime tė pastra ose tė
aplikuara, u japin kėshilla klientėve individualė ose industrialė dhe i
mėsojnė.
Psikologėt klinikė dhe psikologėt kėshillėdhėnės
Psikologėt klinikė u ndihmojnė njerėzve qė kanė
probleme psikologjike nė pėrshtatjen ndaj kėrkesave jetėsore. Problemet e
klientėve mund tė shkojnė nga ankthi dhe depresioni, vėshtirėsitė nė jetėn
seksuale e deri te humbja e qėllimeve jetėsore. Psikologėt klinikė i
vlerėsojnė problemet me anė tė intervistave strukturore dhe tė testeve
psikologjike. U ndihmojnė klientėve tė vet nė zgjidhjen e problemeve tė tyre
dhe nė ndryshimin e sjelljes sė papėrshtatshme me aplikimin e psikoterapisė
dhe tė terapisė biheviorale.
Psikologėt shkollorė dhe arsimorė
Psikologėt shkollorė janė tė punėsuar nė
sistemin shkollor dhe u ndihmojnė atyre qė kanė tė bėjnė me problemet qė e
pengojnė tė mėsuarit. Problemet e tilla pėrfshijnė problemet sociale dhe
familjare, problemet emocionale dhe vėshtėrsitė specifike tė tė mėsuarit.
Psikologu shkollor i konstaton problemet e nxėnėsve me anė tė intervistės me
mėsuesit, prindėrit dhe vetė nxėnėsit.
Psikologėt zhvillimor
Psikologėt zhvillimor i studiojnė ndryshimet
trupore, emocionale, kognitive dhe sociale qė ndodhin gjatė tėrė jetės.
Ata pėrpiqen tė veēojnė ndikimin relativ tė trashėgimisė (natyrės) nga
rrethina (edukimi) nė zhvillim. Psikologėt zhvillimor zbatojnė hulumtime mbi
ndikimin e pėrdorimit tė drogės nga ana e nėnės nė embrion, pėrfundimet e
formave tė ndryshme tė edukimit tė fėmijėve, njohuritė e fėmijėve mbi
hapėsirėn dhe kohėn, konfliktet e adoleshentėve, pėrshtatjen e njerėzve mė
tė moshuar.
Psikologėt qė merren me personalitetin dhe
psikologėt socialė
Psikologėt qė merren me personalitetin e njeriut
pėrpiqen ti caktojnė tiparet njerėzore; tė pėrcaktojnė se ēka ndikon nė
proceset mendore tė njeriut, ndjenjat dhe sjelljet, si dhe ti sqarojnė
ērregullimet psikologjike. Ata merren sidomos me problemet e njeriut sikur
janė ankthi dhe agresioni, si dhe me ēėshtjet e roleve gjinore.
Psikologėt socialė nė rend tė parė orientohen nė
natyrėn dhe nė shkaqet e tė menduarit dhe tė ndjenjave tė individėve dhe nė
sjelljen e tyre nė situatat sociale. Psikologėt qė studiojnė personalitetin
pėrpiqen qė brenda personit ti gjejnė disa interpretime tė sjelljes, kurse
psikologėt socialė orientohen nė ndikimet shoqėrore ose tė jashtme. Nė
sjellje veprojnė edhe ndikimet e brendshme dhe tė jashtme.
Psikologėt industrialė
Psikologėt industrialė janė tė orientuar nė
raportet midis njeriut dhe punės. Psikologėt e organizatave studiojnė
sjelljen e njerėzve nė organizata siē janė ndėrmarrjet e ndryshme. Mirėpo,
shumė psikologė janė tė arsimuar pėr tė dy fushat. Psikologėt industrialė
dhe ata tė organizatave janė tė punėsuar nė organizatat afariste me detyrė
qė ti pėrmirėsojnė kushtet e punės, tė shtojnė produktivitetin dhe nėse
kanė arsimim pėr kėshillime punojnė me tė punėsuarit qė kanė probleme nė
punė. Ndihmojnė gjatė punėsimit, arsimimit dhe pėrparimit.
ZHVILLIMI HISTORIK I PSIKOLOGJISĖ
Psikologjia ka njė tė kaluar tė gjatė, por njė
histori tė shkurtėr.
Megjithėse duket qė rezultatet e hulumtimeve dhe
zhvillimi teorik ndryshojnė pamjen e psikologjisė gjatė ēdo disa viteve,
projektin e kėtij teksti mėsimor ka mundur ta shkruajė filozofi grek
Aristoteli (rreth viteve 384 -322 para Krishtit). Njė nga veprat e
Aristotelit ėshtė quajtur Peri Psyches, qė do tė mund tė pėrkthehej si Mbi
psikėn. Peri Psyches, si edhe ky libėr, fillon me historinė e psikologjisė
sė tė menduarit dhe pikėpamjet historike mbi natyrėn e psikikės dhe tė
sjelljes.
Aristoteli gjithashtu ka pohuar se njerėzit janė
tė motivuar nė mėnyrė bazike qė tė kėrkojnė kėnaqėsinė dhe ti shmangen
dhembjes, qėndrim ky qė e ka shfrytėzuar teoria moderne psikodinamike dhe
teoritė e tė mėsuarit.
Ekzistojnė edhe kontribute tė tjera tė grekėve
tė vjetėr. Demokriti (rreth viteve 460-370 para Krishtit), pėr shembull, ka
theksuar se sjellja jonė ėshtė nėn ndikimin e ngacmimeve tė jashtme. Ai ka
qenė njė nga tė parėt qė ka parashtruar ēėshtjen se a ekziston diēka e tillė
siē ėshtė vullneti i lirė ose zgjedhja.
Platoni (rreth viteve 427-347 para Krishtit),
nxėnės i Sokratit (rreth viteve 470- 399 para Krishtit), ka shėnuar
kėshillėn e Sokratit njihe vetveten. Qė nga atėherė kjo ėshtė motoja e
mendimit psikologjik. Sokrati ka konkluduar se ne nuk mund tė arrijmė
njohjen e plotė tė vetvetes me anė tė ndjenjave tona sepse ato nuk janė
shprehje e saktė e realitetit. Edhe sot dallojmė ngacmimet qė veprojnė nė
receptorėt tonė tė ndijimit nga percepcionet dhe ndijimet tona shpeshherė tė
shtrembėruara. Pasi qė ndijimet e bėjnė tė mundshme njohjen e papėrkryer,
Sokrati ka propozuar qė ta studiojmė vetveten me anė tė tė menduarit
racional dhe tė introspeksionit.
Mirėpo, le ti kthehemi zhvillimit tė
psikologjisė si shkencė laboratorike nė gjysmėn e dytė tė shekullit 19. Disa
historianė vejnė datėn e fillimit nė vitin 1860. Atėherė Teodor Gustav
Fechner (1801-1887) ka botuar librin qė ėshtė gur kufitar nė psikologji:
Elementet e psikofizikės. Ajo ka treguar se nė ēfarė raporti janė dukuritė
fizike (siē janė drita dhe zėri) me dukuritė psikologjike tė ndijimit dhe tė
percepcionit. Fechner gjithashtu ka treguar se si mund tė masim shkencėrisht
efektet e atyre dukurive. Shumica e historianėve e vendos fillimin e
psikologjisė moderne si shkencė laboratorike nė vitin 1879. Atė vit Wilhelm
Wund (1832-1920) ka themeluar laboratorin e parė psikologjik nė Leipzig tė
Gjermanisė.
Vazhdon...
(2)
|