Pasojat patologjike tė rrezatimeve negative
Ato provokojnė shtangime nė shpinė, qafė, pas
koke. Dhembje nė kafazin e kraharorit, pa shkaqe tė njohura nga aspekti
medicinal. Shkaktojnė migrena kėmbėngulėse. Ushtima nė vesh. Marramendje tė
pashpjegueshme. Pagjumėsi, pa shkaktarė tė justifikueshėm nga aspekti
medicinal. Shkaktojnė lodhje tė pėrhershme. Dobėsim tė shėndetit,
ērregullime tė rėndomta funksionale, shqetėsime, dridhje, ndjenja se po bie
nė ēastin kur hyn nė gjumė, ndjenja e shpeshtė se ke nevojė me urinue,
shputat e ftohta, shuplakat e duarve tė ftohta, rrahjet e zemrės tė
ērregulluara, ėndrrat e trishtueshme, kėrcitjet e dhėmbėve natėn, zgjimet e
hershme, ndjenja e rrejshme se po tė rrahė era, lodhja e papėrcaktuar...
Mund tė ketė edhe ērregullime tjera funksionale, siē janė:
Astma, djersitja e tepruar pa shkak, depresioni i fortė nervor, neuralgjitė,
sėmundjet e rėnda apo shumė tė rėnda, si: Shkatėrrimi i veshkave, atakimi i
sistemit nervor qendror si dhe i atij vegjetativ, qė ėshtė viktima mė e
ndjeshme e zonave patogjene.
Dhe kjo nėnkupton molisjen, shterjen totale,
nervozėn e pashmangshme, lodhjen kronike, dhembjen e ijeve etj.
Grindjet permanente, pa ndonjė shkak tė
arsyeshėm. Mungesat permanente tė disponimit. Pagjumėsia (pa shkaqe tė
justifikueshme). Tė gjitha kėto, e tė tjera, mund tė jenė pasoja tipike tė
zonave tė ashtuquajtura patogjene, nė tė cilat flemė apo qėndrojmė pėr njė
kohė tė gjatė...
Fėmijėt e vegjėl janė fort tė ndijshėm nė zonat
patogjene. Ata nėse nuk janė tė lidhur, i japin zor, shkėpurdhin pa
ndėrprerė pėr tu larguar nga ajo pikė gjeopatogjene, nė tė cilėn ndodhet pa
fajin e tyre, por nga mosnjohja njerėzore. Thjesht, fėmija i vogėl nė vendet
e tilla, nuk rehatohet, nuk qetėsohet, smund tė jetė i qetė; shkėpurdhin,
qajnė dhe nuk rehatohen.
Domethėnė, nė ato raste kur njeriu ėshtė i
atakuar nga rrezatimet e dėmshme e negative, njeriu ėshtė i sėmurė, por nuk
dihet pse, nuk dihet se ēfarė ka. Ndikimi ėshtė i padukshėm, nė planin
subtil. Lufta kundėr tė keqes sė padukshme duhet tė bėhet, por barnat janė
tė pafuqishme. Natyrisht, duhet mėnjanuar shkaqet e padukshme, gjė qė
nėnkupton se ēdo person me shėndet tė dobėt, tė cilit nuk i ndihmon as
shėrimi mė i mirė i mundshėm, duhet tė kėrkojė ndihmėn e radiestezistit
kompetent. Sepse trupi ka arsyet e veta pėr tė cilat arsyeja nuk di.
Ne pa dyshim se jemi nė shtjellė rrezatimesh tė
ndryshme, qofshin tė mira apo tė kėqija; por ne shpesh mund tė jemi
shėnjestra agresionesh dinake, ku shėndeti ynė mund tė bie viktimė e tyre, e
ne tė mos jemi fare tė vetėdijshėm. Prandaj, nuk guxojmė ta injorojmė
rėndėsinė e njohjes sė ambientit. Domethėnė, ėshtė shumė me rėndėsi ta
njohim ambientin e shėndoshė, nga i cili nė mėnyrė korelative tė shumėfishtė
varet jeta jonė.
Kjo kėrkesė imediate nuk ėshtė gjė e re,
megjithatė. Kėto preokupime i kishin edhe nė kohėt e lashta, njerėzit e
lashtė. Ēdo gjė mund tė jetė burim i sė keqes, ashtu siē mund tė jetė burim
i sė mirės. Edhe nė popullin tonė janė dėgjuar plakat e hershme tė thonė
ruana Zot, toka ėshtė pllamė-pllamė.
Prandaj, duhet tė kemi parasysh
Pra, duhet ta kemi parasysh sidomos ndėrtimin e
shtėpive si dhe me ēfarė materiali po e ndėrtojmė. Duhet ti kemi nė
konsideratė sidomos pozicionet e mureve, qė tė jenė nė harmoni tė plotė
natyrore magnetike. Duhet ta kemi nė konsideratė formėn e objektit;
deformimet e formės shkaktojnė rrezatime jo tė mira. Duhet ta kemi nė
konsideratė materialin nga i cili po ndėrtohet shtėpia. Pėr shembull, betoni
qoftė si betonarme apo vetėm beton, ėshtė pėr jetėn njerėzore material jo
shumė i dobishėm nė kuptimin e shėndetit. Por, sot, ai, pak nga pak, po e
mbulon mbarė rruzullin tokėsor. Kėto kthina tonat, mbase tė tmerrshme nė
kuptimin shėndetėsor, ērregullojnė nė vazhdimėsi shėndetin e trupit dhe
ekuilibrin e shpirtit. Siē thotė njohėsi i mirė i kėtyre gjėrave, Zhak La
Maja, ndėrtesat prej betoni dhe ēeliku veprojnė si kafazi i Faradejit.
Duhet tė kihet kujdes nė elemente tė ndryshme
komfori, tė cilat mund tė emitojnė rrezatime jo tė mira.
Ka, pra, kėtu njėfarė loje, qė ėshtė e
padukshme, por e pranishme. Pra, shėndeti ynė apo sėmundja jonė ėshtė edhe
ēėshtje e banimit.
Si mund ti ndihmojmė vetes?
Duke i pasur parasysh tė gjitha kėto, ne mund
ti ndihmojmė vetes nė planin preventiv. Ka raste kur njė ndėrrim i thjeshtė
i vendit tė krevatit, nė tė cilin flemė, apo i vendit tė punės ku rrimė pėr
kohė tė gjatė, ta zėmė ku e kalojmė njė tė tretėn e ditės, mund ta
ndryshojnė jetėn tonė.
Nė vendet e zhvilluara tė botės, njerėzit
gjithnjė e mė tepėr i besojnė radiestezisė dhe konsultohen, thjeshtė
bashkėpunojnė me radiestezinė.
Kjo veprimtari ka edhe dimensionin e vet
shoqėror. Sepse, kur njerėzit flenė dhe rrinė nė vende tė pėrshtatshme, ata
mė rrallė ose mė pak do tė sėmuren; domethėnė janė mė tė shėndoshė, prandaj
janė edhe mė tė dobishėm nė aspektin shoqėror.
Ēfarė nėnkupton shtėpia jo e shėndoshė nga
aspekti radiestezik?
Ajo mund tė jetė e kthyer gabimisht, jo nė
harmoni me polet natyrore magnetike. Bodrumin mund ta ketė tė lagėsht, pa
rrymim tė duhur ajri. Mund tė jetė e ndėrtuar nga materiali jo i shėndoshė;
e thamė se armatura metalike e shndėrron atė nė kafaz tė Faradejit. Forma e
ndėrtimit tė shtėpisė mund tė jetė asimetrike dhe jo e rregullt.
Trafostacioni i rrymės elektrike mund tė jetė nė afėrsi. Largpėrēuesit e
rrymės elektrike kalojnė mbi kulmin e vendbanimit tonė. Deformimet e formės
sė mureve, tė kulmit, po ashtu mund tė shkaktojnė rrezatime jo tė mira. Ua
shto kėtyre edhe betonarmenė, shumėsinė e gypave (sidomos ata nga bakri apo
plumbi), kabllot e rrymės, kabllot televizive, aparatet elektrike, ekranet
televizive, mobilet e vendosura nė disharmoni me hapėsirėn, unazat e
ndryshme, gurėt e ēmueshėm tė lashtė etj.
Materialet sintetike, dhe plastika nė
pėrgjithėsi, krijon elektricitet statik nuk ėshtė material fare i dobishėm
pėr shėndetin tonė. Po ashtu, gurėt e ēmueshėm mund tė jenė akumulatorė
tejet tė fuqishėm tė energjisė, shkaku i rėndėsisė qė u kanė kushtuar
njerėzit tjerė; ata akumulojnė energji gjatė shekujve. Rrezatimi i tyre mund
tė jetė mirėbėrės apo keqbėrės, varėsisht nga energjia qė kanė akumuluar.
Paramendojeni tash njė tempull zen-budistėsh,
bėrė vetėm nga guri e druri, vendosur nė vendin e duhur, nė harmoni me polet
natyrore magnetike, pa betonarme, pa elektrondotje ēfarė qetėsie tė lartė
shpirtėrore do tė na sillte!
Nga tė gjitha format e kulmit tė shtėpisė, kulmi
nė formė piramide ėshtė tepėr bamirės, i shėndetshėm. Nga materiali
ndėrtimor, pėr shembull, ėshtė hequr pothuajse tėrėsisht druri dhe guri, dy
materialet themelore tė dikurshme dhe shumė tė shėndosha. Ka mbijetuar, si
tė thuash, vetėm tulla.
Duhet tiu kthehemi pėlhurave natyrore, leshit,
pambukut etj., tė atyre materialeve tė veshmbathjes qė i kishim dikur, por
qė pėr arsye tė ndryshme janė nė eliminim e sipėr. Por, edhe kėto materiale
tė mira veshmbathjeje, mirėbėrėse si tu themi, mund tė jenė tė ulura nė
rrezatime tė dėmshme, tė cilat i ka emituar ndonjė person i sėmurė rėndė,
nėse i ka mbajtur para nesh. Kėtu nuk ėshtė fjala pėr mikrobet, por pėr
aurėn e njeriut, e cila e mbushė objektin e caktuar me energji tė ligė,
qoftė pėr tė gjithė, qoftė vetėm ndaj personave caktuar.
Zbulimi i rrezatimeve si bėhet ai?
Ka shumė mėnyra pėr zbulimin dhe njohjen e
rrezatimeve negative. Dy janė kryesoret: me anė tė shtazėve, shpezėve dhe
insekteve apo me anė tė mjeteve tė ndėrtuara nga mendja dhe dora e njeriut.
Pėr shembull, nga praktikat radiestezike ėshtė e
njohur se qeni dhe disa lloje shtazėsh tė tjera, largohen nga vendi me
rrezatime negative.
Lejlekėt dhe dallėndyshet sistematikisht gjurmojnė
rrezatimet e mira, bamirėse, miradashėse, pėr jetėn dhe shėndetin e
krijesave tė gjalla.
Sakaq, milingonat, sidomos milingonat e mėdha,
tė zeza, mė shumė i preferojnė vendet me rrezatime tė negative, tė
pavolitshme pėr njeriun.
Pothuajse tė gjitha bimėt reagojnė nė rrezatimet
e dėmshme. Ato vdesin ngadalė nė agoninė e tyre tė qetė nėn ndikimin e
kėtyre pushtuesve tė padukshėm, por tė vėrtetė.
Gati tė gjitha shtazėt ikin nga zonat patogjene:
dhentė, lopėt, kuajt, qentė, minjtė. Pėrjashtim bėjnė macet, tė cilat, sipas
radiestezistėve, zgjedhin pikėrisht vendet e tilla. Lepujt dhe pulat nė
zonat patogjene janė shumė tė ndjeshėm. Lepujve, pėr shembull, iu bien
qimet, lėvizjet i kanė tė ngathėta.
Sa u pėrket mjeteve tė cilat njeriu i pėrdori
gjatė historisė sė zhvillimit tė vet pėr zbulimin e rrezatimeve tė
padukshme, ato sot mund tė jenė tė ndryshme. Por dikur janė pėrdorur vetėm
thupra drunjsh tė ndryshėm me tė cilat njeriu i lashtė i ka zbuluar ujėrat
nėntokėsore. Sot, mjetet themelor mund tė merren: lavjerrėsi dhe thuprat
metalike, tė cilat pėrdoren me sukses pėr zbulimin e rrezatimeve tė ndryshme
tė padukshme.
Puna me lavjerrės dhe thupra metalike ėshtė
metoda mė e mirė dhe mė e pėrshtatshme pėr zbulimin e rrezatimeve - qofshin
ato tė mira apo negative, respektivisht tė zonave patogjene.
Thuprat metalike janė tė pėrshtatshme mė tepėr
pėr punė nė terren, kurse puna me lavjerrės mund tė aplikohet edhe nė
terren, por ėshtė e pėrshtatshme sidomos nė tavolinė, pėr punėn nė plane e
skica tė terrenit tė bėra enkas pėr hulumtim radiestezik.
Puna me plane shpeshherė ėshtė mė precize dhe mė
e pėrshtatshme pėr hulumtime tė ndryshme pėrgjithėsisht.
Sa lloj rrezatimesh negative kemi?
Kemi dy lloj rrezatimesh negative:
Rrezatimet negative konkrete, e qė nėnkuptojnė
tė gjitha rrezatimet qė kanė njė burim konkret; domethėnė, rrjedhin nga
diēka , ta zėmė rrezatime qė burojnė nga rrjedhat e ujėrave nėntokėsore,
nga largpėrēuesit e tensionit tė lartė tė rrymės, nga damari i xeherores,
nga boshėsitė nėntokėsore e tjera e tjera.
Rrezatimet negative abstrakte, tė cilat, pėr
dallim prej tė parave, nuk burojnė prej diēkahi, por prej dikujt. Kush
ėshtė ai dikushi? Natyrisht, siē mund tė nėnkuptohet ai ėshtė person i
mbushur urrejtje, zemėrim, mllef ndaj teje.
Cilat do tė ishin masat mbrojtėse nga rrezatimet
negative?
Nė radhė tė parė mund tė pėrmendim vullnetin e
fuqishėm sugjestiv, nė kuptimin e afirmimit tė paqes, gėzimit, shėndetit,
harmonisė. Por, kur jemi tek afirmimet pozitive, duhet tė theksohet se
gjithmonė sugjestioni duhet tė jetė i formuluar pozitivisht, me pėrmbajtje
pozitive; pėr shembull nuk do tė duhej tė thuhej nuk po i pranoj
rrezatimet e dėmshme, ta zėmė, por mė mirė do tė duhej tė thuhej: pa ndalė
po marr rrezatime bamirėse, tė mira, tė dobishme...
Mandej, mendimi konstruktiv dhe dashuria pėr ēdo
krijesė tė gjallė ėshtė neutralizimi mė i mirė i rrezatimeve tė dėmshme,
negative, qė quhen rrezatime abstrakte, e qė vijnė nga njerėzit qė nuk na e
donė tė mirėn dhe qė, ndonjėherė, tė koncentruar fuqimisht, me vetėdije apo
pa vetėdije, na dėrgojnė rrezatime tė kėqija tė cilat mund tė ndikojnė shumė
nė qenien tonė. Ato sa mė tepėr qė tė na atakojnė, aq mė shumė na sjellin
fatkeqėsi.
Ēduhet tė dimė sa i pėrket pozicioni tė
shtratit
Koka duhet tė jetė e kthyer kah veriu, por kjo
vlen pėr personat e shėndoshė. Pėr personat e sėmurė, apo tė dobėt nga
shėndeti, preferohet qė - kur binė kokėn ta ketė tė kthyer ka lindja.
Besojmė se duhet ti kemi parasysh kėto kėrkesa, pasi qė na ėshtė tė
gjithėve i njohur fakti se sė paku njė tė tretėn e jetės sonė e kalojmė
pikėrisht nė shtrat. Prandaj, pėr tė bėrė gjumė tė qetė, tė thellė, tė
kėndshėm duhet tė mos i injorojmė edhe rrezatimet e dėmshme konkrete e
abstrakte e as pozicionin e krevatit.
Pra, mundėsisht duhet tė jemi tė vendosur nė
zonėn neutrale tė rrezatimeve. Koka mundėsisht, pėr aq sa na lejojnė kushtet
e rrethanat, duhet tė jetė i kthyer kah veriu apo lindja, jo kah jugu e aq
mė pak kah perėndimi. Shtrati mundėsisht duhet tė ketė sa mė pak apo aspak
materiale metalike. Nė dhomėn e fjetjes mundėsisht duhet tė kemi sa mė pak
apo aspak elemente metalike, sidomos pranė shtratit, respektivisht pranė
kokės. Sduhet tė kemi kurrfarė aparatesh elektromagnetike pranė shtratit
apo nėn shtrat. Sduhet tė kemi masa metalike pranė krevatit apo nėn
krevatin tonė. Tė mos kemi pranė shtratit kurrfarė aparati tė kyēur
elektrik. Tė mos jetė shtrati i vendosur mbi rrjedhėn e ujit nėntokėsor.
Gypat e nxemjes qendrore tė mos kalojnė nėpėr dhomėn e gjumit...
E prej tė gjitha kėtyre, nėpėr dhomat tona apo
pranė shtratit tonė kemi nga tė gjitha nga pak, prandaj edhe shkruhen libra
e mbahen ligjėrata tė kėtilla.
Mjetet absorbuese tė rrezatimeve negative qė mė
sė shumti mund tė ndihmojnė
Element i mrekullueshėm absorbues ėshtė vaji i
ngrėnies. Pastaj, shkumėsi, kripa e detit, qė po ashtu ėshtė absorbues i
mirė. Kėto, qoftė si tė veēanta, qoftė tė kombinuara, mund tė vendosen mbi
rrezatimet vertikale. Duhet tė pėrcaktohet mirė vendi, pikat gjeopatogjene,
dhe tė pėrcaktohet saktė sasia e absorbuesve. Mandej ka metale fisnike tė
cilat i absorbojnė rrezatimet e dėmshme e negative. Ato mund tė ndėrtohen
apo tė blihen tė gatshme. Pėr kėto duhet tė kujdeset radiestezisti.
Pėr ēdo gjė, gjithmonė, gjendet zgjidhja, vetėm
nė qoftė se ajo me kėmbėngulje kėrkohet, - thonė tė urtit. Nuk mund tė gjejė
zgjidhje vetėm ai qė nuk do. Fjala e urtė thotė: Sėshtė askush mė i
shurdhėr, sesa ai qė nuk dėshiron tė dėgjojė; dhe sėshtė askush mė i verbėr
sesa ai qė nuk do tė shohė.
Nga libri Libėr mbi shpirtin dhe mendjen -
ēelėsi i pėrndritjes
(1)
|