Komisioneri i policis nė Poona
kishe kėrkuar, para se ligjėratat e mia tė publikohen, ai duhet ti
vlerėsojė ato dhe ēka njė komisioner i policisė ka tė bėj me meditimin?
por kjo kishte ngjarė nė Rusi, dhe pėr kėtė arsye, pėr shtatėdhjetė vjet,
pas revolucionit, ata nuk kanė qenė nė gjendje tė krijojnė njė roman tė
vetėm tė madh. Por para revolucionit, Rusia ishte nė maje tė kreativitetit.
Kėta tre njerėz ende numėrohet si romancierėt mė tė mėdhenj.
Ēehov iu kishte folur pėr gratė nė
jetėn e tij. Gorki iu kishte bashkangjitur. Por Tolstoj kishte qėndruar i
heshtur. Tolstoj ishte njė i krishterė ortodoks shumė religjioz
ju do tė
befasoheni kur tė dėgjoni se Mahtama Gandi, nė Indi, i kishte pranuar tė tre
kėta si mėsues tė tij, dhe njėri nga kėta ishte Tolstoj.
Dhe ai duhet tė ketė qenė shumė i
shtypur
ai ishte njeriu mė i pasur nė Rusi ai i pėrkiste familjes
mbretėrore por ai jetonte si njė lypsar i varfėr, sepse tė bekuar janė tė
varfėritė se ata do ta trashėgojnė mbretėrinė e Perėndisė, dhe ai nuk ishte
i vullnetshėm tė heqė dorė nga mbretėria e Perėndisė. Kjo nuk ishte
naivitet, dhe kjo nuk ishte e padėshirėshme Ajo ishte shumė e dėshirshme.
Ajo ishte shumė e lakmueshme, ajo kishte aq shumė instinkt pėr pushtet. Ai
kishte sakrifikuar jetėn e kėsaj bote dhe gėzimet e saj, sepse ajo ėshtė njė
jetė e vogėl
dhe pastaj pėr pėrjetėsi ai do ta gėzojė parajsėn dhe
mbretėrinė e Perėndisė. Kjo ėshtė njė ujdi e mirė, gati si njė lotarim dhe e
sigurt.
Ai e jetonte njė jetė shumė
beqarie, hante vetėm ushqim vegjetarian
ai ishte pothuajse njė shenjtor.
Natyrisht, ėndrrat e tij duhet tė kenė qenė shumė tė shėmtuara, mendimet e
tij duhet tė kenė qenė shumė tė shėmtuara, dhe kur Ēehov dhe Gorki e pyetėn
atė: Tolstoj, pse je i heshtur? Thuaj diēka! ai tha: Unė nuk mund tju
them asgjė pėr gratė. Unė do tju them diēka vetėm atėherė kur me njė kėmbė
jam nė varr. Do ta them atė, dhe do tė kėrcej nė varr.
Ju mund ta kuptoni pse ai kishte
aq frikė pėr tė thėnė diēka ai vlonte brenda vetes. Tani, ju nuk mund tė
jeni intim me njė person si Tolstoji. Intimitet thjesht do tė thotė se dyert
e zemrės janė tė hapura pėr ju, ju jeni tė mirėseardhur tė hyni brenda dhe
tė jeni mysafir. Por kjo ėshtė e mundur vetėm nėse ju keni njė zemėr e cila
nuk ėshtė e rėnduar me shtypje seksuale, e cila nuk vlon prej tė gjitha
llojet e represioneve, qė ėshtė natyrale, natyrale si pemėt, si ēiltėrsia e
fėmijėve. Tek atėherė nuk ka frikė nga intimiteti.
Kjo ėshtė ajo qė unė jam duke u
pėrpjekur tė bėj: tju ndihmojė ta shkarkoni nėnvetėdijen tuaj, ta shkarkoni
mendjen tuaj, tė bėheni tė zakonshėm. Ska asgjė mė e bukur se me qenė vetėm
i thjeshtė dhe i rėndomtė. Atėherė ju mund tė keni shumė miq intim, sa mė
shumė qė ėshtė e mundur marrėdhėnie intime, sepse ju nuk keni frikė nga
asgjė. Ju behni njė libėr i hapur ēdokush mund tė lexojė. Nuk ka asgjė pėr
tė fshehur. Ēdo vit, njė klub gjuetie shkonte nė kodrat Montana. Anėtarėt me
short vendosėn se kush do tė merrej me gatimin e ushqimit dhe gjithashtu
vendosen se kushdo qė ankohet pėr pėrgatitjen e ushqimit automatikisht do ta
zėvendėsojė kuzhinierin e gjorė.
Duke e kuptuar pas ditėsh se
askush me gjasė nuk do tė rrezikojė tė fletė me zė tė lartė, Sanderson u
pėrcaktua pėr njė plan tė ligė. Atė natė ai kishte gjetur diku jashtėqitje
dreri dhe dy grushta i kishte hedhė nė gjyveē. Kishte grimasa rreth
zjarr-kampi pas shijimit tė parė, por askush nuk tha asgjė. Nė njė moment,
papritmas, njė anėtar theu heshtjen: Hej, bėrtiti ai, ky gjyveē ka shije
mut dreri por tė mirė! Ai nuk u ankua, nė fakt ai e ēmoji. Ju keni kaq
shumė fytyra. Brenda, ju mendoni diēka tjetėr, jashtė, ju shprehni diēka
tjetėr. Ju nuk jeni njė, tėrėsi organike.
Relaksohuni dhe shkatėrroni
ndarjet tė cilat shoqėria ka krijuar nė ju. Thuani vetėm atė qė mendoni.
Veproni nė pajtim me spontanitetin e juaj personal, kurrė duke mos u
brengosur rreth pasojave. Kjo ėshtė jetė e shkurtėr dhe kjo nuk duhet tė
jetė e prishur duke menduar pėr pasojat kėtu dhe atje. Vetėm duhet tė
jetohet totalisht, intensivisht, gėzueshėm, dhe me qenė si njė libėr i
hapur, i gatshėm pėr gjithsecilin pėr ta lexuar atė. Natyrisht nuk do tė
bėni emėr nė librat e historisė. Por cili ėshtė synimi pėr tė bėrė emėr nė
librat e historisė?
Jetoni, nė vend se tė mendoni pėr
tė qenė tė pėrkujtuar. Ju do tė vdisni. Miliona njerėz kanė jetuar nė kėtė
botė dhe ne nuk ua dimė madje as emrat. Pranone kėtė fakt tė thjeshtė: se ju
jeni kėtu vetėm pėr ca ditė dhe pastaj do tė ikni. Kėto pak ditė nuk duhet
humbur nė hipokrizi, nė frikė. Kėto ditė duhet tė jenė tė lumturuara.
Askush nuk di asgjė rreth tė
ardhmes. Parajsa juaj ferri juaj dhe Zoti juaj janė me sa duket nė tė
shumtėn tė gjitha hipoteza tė padėshmuara. E vetmja gjė qė ėshtė nė duart
tuaja ėshtė jeta juaj bėjeni atė sa mė tė pasur qė ėshtė e mundur. Me
intimitet, me dashuri, me hapjen e vetes suaj pėr shumė njerėz, ju bėheni mė
tė pasur. Dhe nėse mund tė jetoni nė dashuri tė thellė, nė miqėsi tė thellė,
nė intimitet tė thellė me shumė njerėz, ju keni pėr tė jetuar me tė drejtė,
dhe kudo qė tju ndodh me qenė
ju keni pėr tė mėsuar artin, ju do tė jetoni
aty, gjithashtu, gėzueshėm.
Mu kujtua njė filozof anglez,
Edmund Burke. Kishte qenė mik i mirė me kryepeshkopin e Anglisė. Sa herė qė
Edmund Burke ligjėronte nė universitet, kryepeshkopi shfrytėzonte rastin tė
shkojė dhe tė dėgjojė atė. Ishte e vlershme tė dėgjohej ai ēdo deklaratė e
tij vinte me tėrėsinė e tij, me autoritet tė madh. Por ai kurrė nuk kishte
vajtur nė kishė pėr tė dėgjuar kryepeshkopin nė liturgjitė e sė dielės.
Kryepeshkopi i thotė: Tė paktėn edhe ti duhet njėherė tė vishė. Unė
gjithmonė po vij tė tė dėgjojė.
Edmund Burke i pėrgjigjet: Ti
vjen tek unė tė mė dėgjosh sepse krejt ēfarė di ti nuk janė njohuritė tuaja
tė gjitha janė tė huazuara, dhe ti nuk je i sigurt pėr kėtė. Ēfarėdo qė
unė them ėshtė pėrvojė e imja, dhe unė jap ēdo shėnim dhe dėshmi dhe
argument pėr atė. Unė garantoj me jetėn time pėr deklaratat e mia. Ti je
vetėm njė papagall. Por, pasi qė mė pyete, unė do tė vij tė dielėn e
ardhshme.
Kėshtu kryepeshkopi pėrgatiti njė
predikim me tė vėrtetė madhėshtorė, duke menduar se Edmund Burke do tė jetė
prezent, kėshtu qė predikimi duhej tė ishte sa mė madhėshtor qė mund tė
bėhej. Por ai u befasua. Edmund Burke qėndronte nė rreshtin e parė por nuk
kishte asnjė emocion nė fytyrėn e tij. Ai nuk mund tė gjykonte se ēfarė i
pėlqente atij, dhe ēfarė nuk i pėlqente, a pajtohej me atė, apo nuk
pajtohej. Kryepeshkopi ishte shumė nė mėdyshje. Posa predikimi pėrfundoi,
Edmund Burke u ngrit dhe i tha: Unė e kam njė pyetje tė pyes, njė pyetje
shumė tė thjeshtė. I tėrė predikimi yt ishte, nė njė formė tė pėrmbledhur,
pėr njerėzit tė cilėt e jetojnė jetėn e moralshme nė pajtim me ideologjinė
tėnde krishtere, dhe besojnė nė Jezu Krishtin, do shkojnė nė parajsė pas
kėsaj jete. Ata qė nuk besojnė nė Jezu Krishtin dhe ēojnė jetė tė njė
mėkatari, do tė bien nė ferr tė pėrjetshėm pas kėsaj jete.
Pyetja ime ėshtė - tha
Edmund Burke: se nėse njė person ėshtė i moralshėm por nuk beson nė Jezu
Krishtin, ēfarė do tė ndodhė? Ai ėshtė i mirė. Jeta e tij ėshtė njė jetė pėr
tu lavdėruar por ai nuk beson nė Jezu Krishtin ku do tė jetė ai? Apo, njė
njeri qė beson nė Jezu Krishtin por ėshtė njė mėkatar i madh ku do tė jetė
ai? Ke humbur rastin tė pėrmendėsh dy pika shumė tė rėndėsishme; predikimi
yt ishte gjysmak. Dhe unė isha nė pritje tė shoh se a je nė dijeni pėr kėto
dy mundėsi apo jo.
Kryepeshkopi pėr njė
moment mendoi kjo pyetje me tė vėrtetė ėshtė e rrezikshme. Nėse si thotė
se njerėzit e mirė shkojnė nė parajsė edhe nėse nuk e besojnė Jezu Krishtin,
atėherė Jezu Krishti dhe besimi nė tė bėhen i panevojshėm, jo-esencial. Dhe
nėse ai thotė kush beson nė Jezu Krishtin edhe nėse ėshtė mėkatar do tė
shkojė nė parajsė, atėherė mėkati do tė pranohet nga vetė kisha.
Ai ishte nė njė
situatė shumė tė ngatėrruar. Ai i tha: Pyetja jote kėrkon pak kohė pėr ta
shqyrtuar unė detajisht. Vetėm mi jep shtatė ditė. Tė dielėn tjetėr, unė do
tė pėrgjigjem.
Pėr shtatė ditė, ai i
provoi tė gjitha librat, provoi kėtė mėnyrė atė mėnyrė, por
pyetja ishte e
thjeshtė
dhe ai ishte kap nė dilemė. Ai nuk kishte mundur tė fle gjatė
kėtyre shtatė ditėve, sepse si ti dal ne fytyrė Edmund Burke-s dhe
kongregacionit? Dhe ēfarėdo qė ai do tė thoshte dukej se do tė ishte gabim:
ose ajo do tė ishte kundėr Jezu Krishtit ose do tė ishte kundėr jetės
morale. Ai u pendua shumė qė e ka ftuar nė kishė!
Ai shkoi herėt nė
mėngjes nė kishė, para se tė vij kongregacioni. Ai akoma nuk kishte asnjė
pėrgjigje. Ai mendoi: Nė mėngjes herėt, kur askush nuk ėshtė nė kishė, unė
do ti lutem vetė Krishtit tė mė tregoj dritėn, tė mė jep pėrgjigje. Sepse
jo vetėm prestigji im qė ėshtė nė pikėpyetje, por edhe prestigji i tij
gjithashtu vihet nė pikėpyetje.
Shtatė ditė,
pandėrprerė i shqetėsuar, pa gjumė
ai ishte gjunjėzuara pėrpara statujės sė
Jezu Krishtit. Ai bie tė fle dhe ėndėrron njė ėndėrr. Natyrisht, se pėr
shtatė ditė vetėm njė gjė ishte nė mendjen e tij, ėndrra gjithashtu ishte e
lidhur me kėtė.
Ai kishte parė vetėn e
tij tė ulur nė tren, dhe pyet: Ku po shkojmė ne? Dikush i pėrgjigjet: Ky
tren shkon pėr nė parajsė. Ai ndjeu njė relaksim tė madh Kjo ėshtė
pėrkryeshėm e mirė. Shpresoj se kėtė Jezu Krishti e ka bėrė, kėshtu qė ju
vetė mund tė shihni se kush shkon nė parajsė dhe kush nuk shkon,
Me tė arritur nė
stacionin e parajsės, ai nuk mund tė besonte ajo dukej aq e klabur. Ai
hynė brenda nė parajsė. Njerėzit qė i takonte ishin pothuajse kufoma, ecnin.
Ai i njohu disa shenjtorė dhe i pyeti ata: Dua tju pyes diēka: ku ėshtė
Gautam Buda? sepse ai kurrė nuk kishte besuar nė Jezu Krishtin apo Zotin,
por ai ishte njė njeri shumė u moralshėm mund ta imagjinoni.
Shenjtorėt i thanė:
Ai nuk ėshtė kėtu.
Po Sokrati? Edhe ai
gjithashtu nuk ka besuar nė ndonjė zot, por ishte njė njeri me moral tė
lartė.
As ai nuk ėshtė
kėtu.
Dhe ai tha: Pse e
tėrė kjo parajsė duket si njė rrėnojė? Dhe shenjtorėt duken si tė vdekur;
nuk duket tė ketė ndonjė gėzim. Unė kam menduar se engjėjt shkojnė duke
kėnduar me harpat e tyre. Unė nuk shoh asnjė engjėll, asnjė harpė, asnjė
kėngė, asnjė vallėzim vetėm disa shenjtorė tė shurdhėr e tė vdekur qė janė
ulur nėn pemė. Dhe kė do qė ai e pyeste i thonin: Mos na mėrzitė. Ne jemi
tė lodhur.
Pėr njė moment nė
mendjen e tij erdhi njė ide se mos ndoshta ky tren shkon pėr nė ferr,
gjithashtu, kėshtu qė ia nxitoi prapa nė stacion, dhe treni qėndronte nė
platformė, gati tė nisej pėr nė ferr. Ai hyri nė tren, dhe posa ferri filloi
tė afrohej, ai ishte edhe mė i hutuar. Era ishte me aromė lulesh. Aty kishte
aq shumė gjelbėrim, bar tė gjelbėr. Stacioni ishte aq i bukur ai kur
skishte menduar se njė stacion mund tė jetė aq i bukur. Dhe njerėzit
dukeshin aq tė lumtur, aq tė gėzuar. Ai tha: Oh Zot, ėshtė kėtu diēka gabim
apo ēfarė?
Ai pyeti: A ėshtė ky
me tė vėrtet ferri?
Ata i thanė: dikur ka
qenė. Para se tė vijnė Gautam Buda, Sokrati, Epikuri, Mahaviri, Lao Ce dhe
njerėzit si kėta, ka qenė ferr. Por tani ata e kanė transformuar tėrė kėtė
vend.
Ai hyri nė ferr dhe
nuk mund tė besonte aty ishte gėzim absolut! Vetė ajri ishte pėrplot i
hareshėm. Dhe aty kishte vallėzim dhe aty kishte kėndim, dhe ai pyeti dikė:
Ku ėshtė Gautam Buda? Ata iu pėrgjigjen: A e shihni nė kopsht, ėshtė duke
i ujitur trėndafilat.
E ku ėshtė Sokrati?
Dhe ata iu pėrgjigjėn:
Sokrati ėshtė duke punuar nė fushė.
Ku ėshtė Epikuri?
Ata thanė: Ai ėshtė
menjėherė prapa jush, njeriu qė po vallėzon dhe po luan me kitarė ėshtė
Epikuri.
Nė atė moment,
shqetėsimi ishte shumė i madh ai u zgjua. Ai tha: Zoti im! Ēfarė ėndrre!
Njerėzit kishin
filluar tė vijnė nė veēanti, Edmund Burke i cili veē ishte ulur nė
rreshtin e parė, duke pritur pėrgjigjen.
Kryepeshkopi i gjorė
tha: Unė nuk isha nė gjendje tė gjej pėrgjigje. Por unė e pashė njė ėndėrr
tė cilėn do ta tregoj, dhe ti do ta konkulodosh pėrgjigjen nga ėndrra.
Ai e rrėfeu ėndrrėn.
Edmund Burke tha: Tani edhe ti konkludo gjithashtu! Konkludimi ėshtė i
qartė: se kudo qė njerėzit e mirė janė ėshtė parajsė. Nuk ėshtė se njerėzit
e mirė shkojnė nė parajsė kudo qė janė njerėzit e mirė aty bėhet
parajsė. Dhe kudo qė njerėzit e marrė dhe idiotėt janė ata mund tė jenė
besimtar tė mėdhenj nė Zotin dhe Jezu Krishtin dhe nė Biblen e Shenjėt, kjo
ska lidhje edhe parajsa bėhet njė grumbull gėrmadhash. Ajo bėhet ferr.
Unė e kam dashur kėtė
incident shumė sepse kjo ėshtė qasja ime, gjithashtu. Nėse ju jeni modest,
tė dashur, tė hapur, intim, ju krijoni njė parajsė rreth vetes. Nėse jeni tė
mbyllur, vazhdimisht nė defanziv, gjithmonė tė brengosur se dikush mund tė
vij ti mėsojė mendimet tuaja, ėndrrat tuja, perversionet tuaja, ju do tė
jetoni nė ferr.
Ferri ėshtė brenda
juve si dhe parajsa. Ato nuk janė vende gjeografike.
Ato janė hapėsirat
tuaja shpirtėrore. Ramaprem, pastrim i vetes suaj dhe meditimi nuk ėshtė
asgjė tjetėr pėrpos pastrim i tė gjitha plehrave qė janė grumbulluar nė
mendjen tuaj. Kur mendja ėshtė e qetė edhe zemra kėndon
vetėm dėgjoni kėta
zogj.
Do tė jeni tė gatshėm,
pa asnjė frikė por me gėzim tė madh, tė jeni intim. Dhe pa intimitet, ju
jeni tė vetmuar kėtu nė mesin e tė huajve. Me intimitet ju jeni tė rrethuar
nga miqtė, nga njerėzit qė ju donė juve. Intimiteti ėshtė pėrvojė e madhe.
Njė qė nuk duhet tė humbet.
Por, par se tė bėheni
tė pafrikshėm nga intimiteti, ju duhet tė jeni totalisht tė pastėr prej tė
gjitha plehrave tė cilat religjionet i kane derdhė nė ju, tė gjitha
jashtėqitjet qė u janė dhėnė juve nė duar. Pėrfundoni me tė gjitha kėto, dhe
jetone jetėn nė paqe, qetėsi, lumturi, nė kėngė dhe valle. Dhe ju do tė
transformoheni
kudo qė tė jeni, vendi do tė bėhet parajsė.
Marrė nga libri: The Hidden Splendor
(1)
|