Edhe pse
teorema e singularitetit Hawking-Penrose parashikoi se Gjithėsia kishte
njė fillim, ajo nuk e thotė asgjė lidhur me atė se si ka filluar Gjithėsia.
Ekuacionet e Relativitetit tė Pėrgjithshėm bien poshtė nė pikat singulare.
Kėshtu qė teoria e Einstein-it nuk mund tė parashikojė se si ka filluar
Gjithėsia por vetėm se si do tė zhvillohet pasi ajo ka filluar. Nė njė pikė
tė tillė kemi dy mundėsi zgjedhje: e para janė pėrfundimet e arritura nga
Hawking-Penrose dhe e dyta ėshtė tė pranojmė qė Perėndia zgjodhi mėnyrėn sė
si e pati fillimin Gjithėsia, arsyet e tė cilės ne nuk mund ti kuptojmė. Kjo
ishte pikėpamja e Papa Gjon Palit tė II-tė. Nė njė konferencė mbi
kozmologjinė tė mbajtur nė Vatikan, Papa u tha delegatėve se ishte dakord
pėr studimin e Gjithėsisė pas fillimit tė saj, por ata nuk duhet tė hetojnė
nė lidhje me vetė fillimin e Gjithėsisė, pėr shkak se ky ishte momenti i
Krijimit dhe rrjedhimisht ėshtė njė ēėshtje ekskluzive e Zotit. Hawking, si
pjesėmarrės nė kėtė konferencė, thotė se ishte i kėnaqur qė Papa nuk e
kuptoi letrėn qė Hawking kishte paraqitur nė konferencė ku sugjeronte njė
skenar se si Gjithėsia kishte filluar. Unė nuk dua qė mendimet e mia tė
shėrbejnė pėr tė mė dorėzuar nė institucionet e inkuizicionit, si Galileo,
shprehet Hawking.
Interpretimi tjetėr, ai i pėrfundimeve tė arritura nga rezultatet e Hawking-Penrose,
i cili mbėshtetet nga pjesa mė e madhe e shkencėtarėve tė sotėm, ėshtė se
Teoria e Pėrgjithshme e Relativitetit bie poshtė nė fusha shumė tė forta
gravitacionale, tė cilat ekzistonin nė Gjithėsinė e hershme. Kjo teori duhet
tė zėvendėsohet nga njė teori mė e plotė. Nė kėtė pėrfundim arrijmė edhe
nisur nga fakti se Relativiteti i Pėrgjithshėm nuk e merr nė konsideratė
strukturėn nė shkallė tė vogėl tė materies, qė qeveriset nga
Teoria Kuantike
. Kjo gjė nė thelb nuk ka rėndėsi sepse shkalla e Gjithėsisė ėshtė shumė e
madhe nė krahasim me shkallėt mikroskopike nė tė cilat qeveris Teoria
Kuantike e Fushės. Por kur Gjithėsia ka patur pėrmasat e Planck-ut , pėrmasa
tė rendit 10-33cm, tė dy shkallėt janė tė njėjta dhe Teoria Kuantike duhet
domosdoshmėrisht tė merret nė konsideratė.
Pėr tė
kuptuar origjinėn e Gjithėsisė, ne kemi nevojė tė kombinojmė Teorinė e
Pėrgjithshme tė Relativitetit me Teorinė Kuantike. Mėnyra mė e mirė pėr tė
bėrė kėtė gjė ėshtė tė pėrdorim idenė e Feynman-it tė njė shume sipas tė
gjitha historive tė mundshme. Richard Feynman ishte njė personazh i gjallė,
i cili ka luajtur nė bateri bongo nė njė Strip-Club nė Pasadena dhe
gjithashtu
ishte njė fizikan i shkėlqyer nė California Institute of Technology. Ai
propozoi qė njė sistem kalon nga njė gjendje A nė njė gjendje B sipas ēdo
rruge apo historie tė mundshme.
Ēdo
rrugė apo histori ka njė amplitudė apo intensitet tė caktuar dhe
probabiliteti i kalimit tė sistemit nga A nė B jepet duke mbledhur
amplitudat pėr ēdo rrugė tė mundshme kalimi. Mund tė kemi njė histori nė tė
cilėn Hėna ėshtė e pėrbėrė prej djathit blu, por amplituda e kėsaj gjėje
ėshtė mjaft e ulėt. Sigurisht kjo gjė ėshtė njė lajm i keq pėr minjtė.
Probabiliteti pėr njė gjendje tė Gjithėsisė nė kohėn e tashme jepet duke
mbledhur tė gjitha amplitudat sipas tė gjitha historive qė arrijnė nė kėtė
gjendje. Por si fillojnė kėto histori ose rrugė? Kjo ėshtė pyetja origjinės
sė Gjithėsisė nė njė tjetėr formė. Do tė kėrkojmė njė dekret nga Krijuesi se
si filloi Gjithėsia apo gjendjen fillestare tė Gjithėsisė do e pėrcaktojmė
nga njė ligj i shkencės?
Nė fakt
kjo pyetje do tė dilte edhe nė qoftė se historitė e Gjithėsisė i takojnė njė
tė kaluare tė pafund. Por kjo pyetje do tė lindte shumė mė shpejt nėse
pranojmė se Gjithėsia filloi sė ekzistuari vetėm 15 miliardė vjet mė parė.
Problemi i asaj qė ka ndodhur nė fillim tė gjithēkaje, ėshtė pak a shumė si
ēėshtja e asaj qė ndodhi nė mesjetė, kur njerėzit mendonin se
bota
ishte e sheshtė. A ėshtė bota njė pjatė tė sheshtė, me detin qė derdhet nga
buzėt e kėsaj pjate? Unė mendoj se jo. Mjaft njerėz e kanė testuar
eksperimentalisht kėtė gjė, ndoshta pa e kuptuar. Ata i kanė qėnė rreth
botės dhe nuk kanė rėnė poshtė pasi kanė arritur buzėt e pjatės.
Siē e
dimė tė gjithė, problemi i asaj qė mendohej pėr botėn nė mesjetė, ėshtė
zgjidhur kur njerėzit kuptuan se bota nuk ishte njė pjatė tė sheshtė, por
njė sipėrfaqe tė lakuar. Megjithatė problemi i kohės duket sikur ėshtė e
ndryshe. Duket sikur koha ėshtė e ndarė nga hapėsira dhe ėshtė si njė model
shinash hekurudhore. Nėse ka njė fillim, do tė duhet me patjetėr tė jetė
dikush pėr tė vendosur nisjen e trenave.
Teoria e
Pėrgjithshme e Relativitetit e Einstein-it, unifikoi kohėn dhe hapėsirėn nė
njė tė vetme: hapėsirė-kohėn, por koha ishte ende e ndryshme nga hapėsira
dhe ngjante si njė korridor, i cili ose kishte njė fillim dhe njė mbarim ose
ishte i pafundėm. Megjithatė kur Jim Hartle dhe S. Hawking kombinuan
Relativitetin e Pėrgjithshėm me Teorinė Kuantike, arritėn nė pėrfundimin se
nė kushte ekstreme koha mund tė sillet si njė drejtim tjetėr i hapėsirės.
Kjo do tė thotė se mund tė shpėtojmė nga problemi i njė kohe qė ka njė
fillim nė mėnyrė tė ngjashme me shpėtimin nga pikpamja mesjetare e njė bote
me anė. Nėse supozojmė se fillimi i Gjithėsisė ishte si Poli i Jugut tė
Tokės, me gjerėsinė gjeografike qė luan rolin e kohės, Gjithėsia do tė
fillojė si njė pikė nė Polin e Jugut. Duke lėvizur nė veri rrathėt me
gjerėsi gjeografike konstante, tė cilat paraqesin madhėsinė e Gjithėsisė, do
tė zgjerohen. Tė pyesėsh se ēfarė ka ndodhur para fillimit tė Gjithėsisė
ėshtė njė pyetje pa kuptim sepse nuk ka asgjė nė jug tė Polit tė Jugut.
Koha, e
matur si shkallė e gjerėsisė gjeografike, do tė ketė fillimin nė Polin e
Jugut, por Poli i Jugut ėshtė si ēdo pikė tjetėr. Dikush mund tė thotė: unė
kam qenė nė Antarktidė por jo nė Polin e Jugut.
Ligjet e
Natyrės qė veprojnė nė Polin e Jugut veprojnė dhe nė ēdo vend tjetėr. Kjo do
tė heqė kundėrshtimin mbi vjetėrsinė e fillimit tė Gjithėsisė, ky do tė jetė
njė vend ku ligjet e fizikės bien poshtė. Fillimi i Gjithėsisė, do tė
qeveriset nga ligjet e fizikės.
Tabloja
e zhvilluar nga Jim Hartle dhe Stephen Hawking pėr njė krijim spontan
kuantik tė Gjithėsisė ėshtė pak a shumė si formimi i flluskave tė avullit nė
ujin qė vlon.
Ideja ėshtė se rrugėt mė tė mundshme tė krijmit tė Gjithėsisė, do tė jenė si
siperfaqet e flluskave. Shumė flluska tė vogla do tė shfaqen dhe pastaj do
tė zhduken sėrish. Kėto do i korrespondojnė mini-Gjithėsive tė cilat do tė
zgjerohen por do tė tkurren (kolaps) pėrsėri, ndėrsa kanė ende pėrmasa
mikroskopike. Ato janė Gjithėsi alternative tė mundshme por nuk janė me
interes pėr shkak se nuk jetojnė mjaftueshėm pėr zhvillimin e yjeve,
galaktikave dhe jetės inteligjente. Megjithatė disa nga flluskat e vogla do
tė rriten nė njė madhėsi tė caktuar, nė tė cilėn ato janė tė sigurta nga
kolapsi. Ato do tė vazhdojnė tė zgjerohen me njė shpejtėsi gjithnjė e mė tė
madhe dhe do tė formojnė flluskat qė ne shohim nė ujin qė vlon. Ato i
korrespondojnė Gjithėsive qė nisin tė zgjerohen me njė shpejtėsi gjithnjė nė
rritje. Ky quhet inflacion, sikurse ēmimet qė rriten ēdo vit nė ekonomitė
botėrore.
Rekordi
botėror pėr inflacionin ishte nė Gjermani pas Luftės sė Parė Botėrore.
Ēmimet u rritėn me njė faktor prej dhjetė milion herėsh nė njė periudhė prej
18 muajsh. Por kjo nuk ėshtė asgjė nė krahasim me inflacionin nė fillimet e
Gjithėsisė. Gjithėsia u zgjerua me njė faktor miliarda e miliarda herė nė
njė fraksion sekonde. Ndryshe nga inflacioni nė ēmime, inflacioni nė
fillimin e Gjithėsisė ishte njė gjė shumė e mirė. Ky inflacion prodhoi njė
Gjithėsi shumė tė madhe dhe uniforme, ashtu si ne e shohim sot. Megjithatė
Gjithėsia nuk ėshtė plotėsisht uniforme. Nė shumėn sipas tė gjitha historive
tė mundshme tė universit, histori tė cilat kanė parregullsi shumė tė vogla,
do tė kemi njė probabilitet tė lartė pėr njė histori tė Gjithėsisė
plotėsisht tė rregullt dhe uniforme. Teoria parashikon se Gjithėsia nė
fillimin e saj ka tė ngjarė tė ketė patur jo-uniformitete tė vogla. Kėto
parregullsi tė universit tė hershėm do tė kenė si pasojė variacione tė vogla
nė intensitetin e sfondit tė mikrovalėve matur nė drejtime tė ndryshme. Ky
sfond mikrovalėsh ėshtė vėzhguar nga sateliti MAP dhe rezultati i marrė jep
ato lloj variacionesh tė cilat janė parashikuar nga teoria. Kjo gjė
konfirmon faktin se jemi nė rrugė tė drejtė.
Ekzistenca e jo-uniformiteteve nė Gjithėsinė e hershme do tė thotė se disa
zona do tė kenė densitet pak mė tė lartė se disa zona tė tjera. Tėrheqja
gravitacionale suplementare e zonave me densitet mė tė lartė do tė
ngadalėsojė procesin e zgjerimit tė kėsaj zone dhe eventualisht mund tė
shkaktojė njė tkurrje tė kėsaj zone, pėr tė formuar mė pas galaktikat dhe
yjet. Pra, nėse shikojmė me kujdes hartėn e mikrovalėve, ajo ka pika blu nė
tė gjithė strukturėn e Gjithėsisė. Kjo do tė thotė se Ne jemi produkt i
fluktuacioneve kuantike nė Gjithėsinė e hershme. E parė nė kėtė formė,
Perėndia vėrtetė ka luajtur me zare!
Nė
njėqind vitet e fundit ėshtė bėrė njė progres i jashtėzakonshėm nė studimin
e Gjithėsisė. Teoria e Pėrgjithshme e Relativitetit, si dhe zbulimin i
zgjerimit tė Gjithėsisė, shkėrrmoqi pikėpamjen e vjetėr tė njė Gjithėsie
statike. Nė vend tė kėsaj, Relativiteti i Pėrgjithshėm parashikoi se
Gjithėsia dhe vetė koha do tė fillojnė nė Big Bang. Kjo teori gjithashtu
parashikoi se koha do tė ketė njė fund dhe ky fund do tė jetė nė vrimat e
zeza. Zbulimi i sfondit kozmik tė mikrovalėve dhe vrojtimi i vrimave tė zeza
mbėshtesin kėto konkluzione. Ky ėshtė njė ndryshim radikal nė pikėpamjen
tonė pėr Gjithėsinė dhe realitetin nė vetvete.
Edhe pse
Teoria e Pėrgjithshme e Relativitetit parashikoi se Gjithėsia duhet tė ketė
ardhur nga njė e kaluar nė tė cilėn lakimi i hapsirė-kohės arrinte
mbyllėsinė e saj, nuk mund tė parashikojė se si lindi Gjithėsia prej Big
Bang. Kėshtu qė Relativiteti i Pėrgjithshėm, i vetėm, nuk mund tė japė
pėrgjigje pėr pyetjen themelore tė kozmologjisė: Pse ekziston Gjithėsia, nė
ēmėnyrė ajo ka lindur? Megjithatė, nė qoftė se Relativiteti i
Pėrgjithshėm kombinohet me Teorinė Kuantike, kjo mund tė bėjė tė mundur tė
parashikojmė se si filloi Gjithėsia. Fillimisht ajo do tė zgjerohet me njė
shpejtėsi gjithnjė e mė tė madhe. Gjatė kėsaj periudhe inflacioniste,
martesa e dy teorive parashikon krijimin e fluktuacioneve tė vogla tė
cilat do tė ēojnė nė formimin e galaktikave, yjeve dhe tė gjitha strukturave
tė tjera nė Gjithėsi. Kjo gjė ėshtė konfirmuar nga vėzhgimi i jo-uniformiteteve
tė vogla nė sfondin kozmik tė mikrovalėve, ekzaktėsisht me tė njėjtat veti
tė parashikuara nga teoria. Pra duket se njezėzimi ėshtė nė rrugė tė drejtė
pėr tė kuptuar origjinėn e Gjithėsisė, edhe pse do tė duhet akoma shumė
punė. Njė dritare e re pėr tė kuptuar Gjithėsinė e hershme do tė hapet kur
ne tė arrijmė dedektimin e valėve gravitacionale apo kuanteve tė
bashkėveprimit gravitacional tė quajtur gravitone. Valėt gravitacionale
pėrhapen lirisht qysh prej kohės sė Gjithėsisė sė hershme, tė papenguara nga
ndėrhyrja e ēfarėdo lloj materiali.
Pavarėsisht disa sukseseve tė mėdha, jo ēdo gjė ėshtė zgjidhur. Ne ende nuk
e kemi arritur tė kuptojmė teorikisht zgjerimin e Gjithėsisė, do tė vazhdojė
tė zgjerohet nė mėnyrė tė pėrshpejtuar apo pas njė periudhe tė gjatė
zgjerimi do tė ngadalėsohet. Pa kuptuar kėtė gjė, ne nuk mund tė jemi tė
sigurt pėr tė ardhmen e Gjithėsisė. A do tė vazhdojė Gjithėsia tė zgjerohet
pėrgjithmonė? A ėshtė inflacioni njė ligj i natyrės? A mos vallė Gjithėsia
do tė pėsojė njė kolaps total duke pėrfunduar nė atė qė quhet Big Crunch?
Rezultatet e reja tė marra nga vėzhgimet dhe pėrparimet nė fushėn teorike sa
vijnė e po bėhen mė tė dendura. Jemi shumė afėr momentit kur mund tė japim
pėrgjigje pėr pyetjet e vjetra sa vetė njerėzimi: Pse jemi kėtu? Nga vijmė
nga ne?
Fund
(1)
|