"FEJA E SHQIPARIT ĖSHTĖ
SHQIPTARIA"
(VASO
PASHĖ SHKODRANI)
Shqiptarėt janė njė popull shumė i
vjetėr dhe i veēantė nė Evropė dhe nė Ballkan, me njė autoktoni tė
pėrhershme nė kėto troje tė ngushtuara shumė kundėr nesh nga luftėrat
mijėvjeēare pėr tė na shpopulluar, pėr tė na shkatėrruar, pėr tė na zhdukur
nga faqja e dheut, sikur tė mos kemi ekzistuar qė mė parė. Fallsifikimet e
shumta dhe tė pandalura janė shpėrndarė kudo qė ishte e mundur. Me
gėnjeshtrat e armiqve tanė ėshtė mbushur kjo botė. Rrėnjėt e tyre i kanė
lėshur qė nė zanafillė.
Fqinjėt e pėrgjakur me gjakun tonė
tė pafajshėm janė ngritur aq shumė me tė "vėrtetat" e tyre. Kėta
fallsifikatorė tė shumtė, qoftė nga grekėt, bullgarėt apo serbėt, etj. i
kemi ngritur pa vetėdije e symbylltazi edhe mė lartė, ku fare nuk mund tė
ngriteshin. Prandaj, na thėrrisnin me emra tė rrejshėm e tė pėrbuzur:
arnautė, shiftarė, etj.
Tė gjithė shkencėtarėt qė
ndėrlidhen nė shkenca nga bota e qytetėruar janė ngritur edhe pėrmes kėsaj
pseudoshkence. Sepse, tė ndėrlidhesh nė shkencė nga gjenealogjia,
gjeografia, atlasi, arkeologjia, historia dhe shkencat e tjera qė sot quhen
"shkencė" ėshtė pothuajse e pamundur tė ngritesh dhe tė jesh njė shkencėtar
i mirėfilltė. Mija libra anė e kėnd botės janė tė mbushura me tė pavėrtetat
e tyre.
Neve na duhen qindra vite qė tė
merremi shkencėrisht me veprat e tyre tė shumta nė botėn e qytetėruar dhe
literaturėn e tyre tė gjėrė e tė shumėlloshme. T`ua gjėjmė pak nga pak
dromcat e shkencės e t`ua mbledhim kėto tė dhėna me duart tona. T`ua japim
"shkencėtarėve" e t`ua shpallim me vėshtirėsi tė vėrtetėn e hidhur. Tu
themi: O burra, kjo ėshtė ėshtė e vėrteta jonė nga studimet tuaja!...
Po e fillojmė kėtė studim
nga njė studim i bėrė nga Universiteti i Kalifornisė lidhur me
prejardhjen gjenetike tė popujve, ku ėshtė konstatuar se shqiptarėt
janė populli mė autokton nė Ballkan, qė nuk kanė asnjė lidhje
me sllavėt, por qė kanė disa ngjashmėri me helenėt-grekėt e
vjetėr. Sipas kėtij hulumtimi tė bėrė nga ata, shqiptarėt janė popull shumė
i vjetėr dhe kanė njė gjuhė tė veēantė. Sipas kėtij studimi, shqiptarėt,
pėrgjatė shekujve kanė ruajtur homogjenitetin, ndėrsa pėr shkak tė
zhvendosjeve, migrimeve e martesave, tė dhėnat gjenetike tregojnė se popujt
e Evropės, kush mė shumė e kush mė pak, tė gjithė janė kushėrinj tė tyre.
Shumica e popujve nė kontinentin e vjetėr janė paraardhės tė njėjtė apo
tė ngjashėm. Nė kėtė grup bėjnė pjesė shqiptarėt. Prejardhja e tyre
ilire dhe gjuha tėrėsisht e veēantė, i bėn relativisht edhe mė tė veēantė.
Peter Ralph dhe Graham Coop janė dy studiues nga Departamenti
pėr Evolucion, Eko-logji dhe Biologji tė Popullsisė nė Universitetin e
Kalifornisė nė SHBA, qė nė korrik tė kėtij viti kanė publikuar studimin e
tyre tė quajtur Gjeografia e fundit e prejardhjes gjenetike nėpėr
Evropė, tė transmetuar nė Express dhe tė dhėnė
shkurtimisht nė www.albinfo.ch.
Popullsia parahelene, autoktone e
Greqisė, ishin pellazgėt. Shqiptari ka plotėsisht tė drejtė tė ndihet
kryelartė qė ėshtė trashėgimtar i denjė i genit dhe i gjuhės sė
pellazgėve pjellėbardhė, i stėrgjyshėrve tė tij mė tė lashtė.
Ata janė stėrnipėrit mė autentikė tė pellazgėve, tė dardanėve dhe ilirėve tė
vjetėr. Pellazgo-iliro-shqiptarėt e ruajtėn me mija vjet tė papėrlyer
genin e vet me bukuri tė virtytshme. Kombi shqiptar e ka prejardhjen
e lashtė prej pellazgėve hyjnorė, qė nga gjenealogjia e botės. Pellazgėt
antikė nga epoka klasike e deri nė epokėn helene i pėrfshin nė katėr degėt e
tyre: ilirėt (duke i pėrfshirė aty edhe dardanėt), thrakėt,
epirotėt dhe maqedonėt.

Kombin tonė e njohim nga shkrimet
e para dhe tė vjetra tė Homerit tė verbėt, qė ishte pellazg nga Smirna e
Azisė sė Vogėl. Shkencėtarėt e mėdhenj e mėsojnė si i pari shkrimtar
grek, dhe jo shqiptar. Nė atė kohė, nuk janė quajtur kėshtu
shqiptarėt. Nuk e dinė shkencėtarėt e botės se prej kujt dhe nė cilėn
periudhė tė historisė jemi quajtur shqiptarė. Verbėsia tek tė lashtėt
lidhej me largėpamėsinė shpirtėrore. Homeri ishte i verbėr dhe nuk mund t`i
shkruante poemat e tij.
Prandaj, ato u ndryshuan nga tė tjerėt, nga ata qė shkruanin dhe botonin nė
Greqinė e vjetėr.
Sami Frashėri thoshte se shkronjat
e para u sollėn nga Kadmi, qė ishte alfabeti i tij, alfabeti
fenikas,
tė cilit mė vonė, sikuse flasin mjaft shkencėtare grekė dhe tė botės, tė
vjetėrit grekė ia shtuan zanoret. Gjuha nuk mund tė shkruhej pa zanore.
Dhe, askush nuk ia vėnė gishtin kokės pėr ta gjetur tė vėrtetėn. Me
bashtingėllore, pa zanore, nuk funksionon asnjė gjuhė.
Prof. Dr. Luftalla Peza dhe Mag. sc. Liljana
Peza, nė shkrimin e tyre "Pellazgėt e shpikėn shkrimin dhe alfabetin e
parė nė botė", tė botuar edhe si referat i mbajtuar nė Konferencėn e
parė mbi qytetėrin pellazg, nė librin e pėrmbledhjeve, faqet 1-3, Tiranė
21-22 tetor 2011, dhe i botuar pas nė librin "Qytetėrimi
Pellazg/Konferenca e I-rė", Tiranė 2011, faqe 1-4, thonin se
"alfabeti pellazg i kishte tė dyja, zanorat dhe bashkėtigėlloret".
Mbishkrimet e lashta pellazge dhe etruske kanė ndėr tė tjera shumė ngashmėri
tė madhe me gjuhėn e sotme shqipe, e jo greke, siē thuhet sot, sepse
ajo nuk mund t`i deshifronte kėto shkrime, p.sh. Stelėn e Lemnosit, nė Kretė.
Pellazgėt e vjetėr
dhe etruskėt kishin ngashmėri nė tė gjitha senset, pra nė gjuhė: tė dy
palėt (pellazgėt dhe etrusket) kanė pėrdorur formėn bustrofedike tė
shkrimit, nga e djathta nė tė majtė.
Gjuha e sotme qė e flasim ne, gjuha shqipe, ėshtė gjuha e vjetėr
pellazge, ėshtė gjuha e parė nė botė, mė e vjetėr se "grekėt" dhe
"greqishtja", tė ardhur kėtu pėr ta zhdukur kombin e vjetėr, qė diti ta ruaj
tė folurėn e pėllazgėve deri nė ditėt tona, dhe ėshtė e pėrbėrė nga tosket
(etrusket) dhe gegėt (malėsorėt).
Tė gjitha
mbishkrimet e Vinēės, Tartarias (Rumani), Dispilos (Greqi) tregojnė se
shkrimi me germat e alfabetit pellazgo-etrusk ėshtė pėrdorur nė
mijėvjeqarin e 6 p.e.s. nė tėrė rajonin e Ballkanit. Ky shkrim ėshtė
mė i vjetėr se shkrimi piktografik shumer, i thėnė nė
anglishte "Protosumerian picktograpfic script" nga Uruku i Bagdatit (Siri),
qė ėshtė konsideruar se ėshtė shkrimi mė i vjetėr nė botė, qė daton rreth
viteve 3300 p.e.s. dhe alfabetit egjiptian, qė datohet rreth vitit 2000
p.e.s. Shkrimi, alfabeti dhe kultura pellazge pėrbėjnė qytetėrimet mė tė
vjetra tė botės. Gjuha pellazge, shkrimi dhe alfabeti i saj, tė gjetuara
kohėt e fundit, pėrbėjnė thelbin kulturor tė qytetėrimit tė lashtė
pellzgjik. Ai shfaqet e dokumentohet rreth 12.000 vjet p.e.s.
Me kėtė rast, do tė
pėrmendim edhe njė faktografi, sa i pėrket formimit tė gjuhėve indo-evropine.
Edhe pse kėtė familje tė gjuhėve indo-gjermane ose evropiane e quajmė
diskutabile dhe nuk ka gjuhė pėrpos pellazgjishtes sė vjetėr qė do tė
mbushte mbi 50% tė gjuhės-nėnė nė vendet e mbledhura nga Evropa deri
nė Indi, njė vėshtirėsi tė madhe paraqitet identifikimi i vazhdimėsisė
historike tė gjuhės shqipe. Njėherė pėr njėherė na paraqet vėshtirėsinė
e parė dokumentimi i shkrimit tė kėsaj gjuhė para shekullit tė 15
apo mundėsia e jonė pėr ta dokumentuar kėtė, pasi kemi kaluar errėsirėn
shekullore tė perandorisė osmane; dhe veshtirėsia e dytė, mund tė jetė fakti
se metoda e shkrimit tė pellazgishtes sė vjetėr ka qenė forma
bustrofedike, nga e djatha nė majtė, gė qė ėshtė "gjė e pa njohur"
pėr studiusit e gjuhės sė vjetėr pellazge. Prandaj, fatkeqėsia qėndron se
shkecėtarėt nuk e njohin sa duhet kėtė gjuhė, as historinė e pellazgėve tė
vjetėr dhe kanė pak mjete pėr ta dėshmuar kėtė.
Njė metodė qė ka
hedhur "nė pah fakte origjinale" na paraqet pema e diferencmit
tė gjuhėve indo-evropiane. Fjala ėshtė pėr sistemin e gjeneve, HLA-nė,
qė ka pasur tė evidentojė trungjet e pėrbashėta dhe degėzimet e veēanta tė
gjuhėve indo-evropiane dhe ka vėrtetuar qė gjuha shqipe ėshtė njė degė e
veēantė nė trungun e gjuhėve indo-evropiane, e cila ėshtė e ndarė nga
gjuhėt e tjera tė paktėn 4000 vjet qė pėrpara dhe dokumentohet uniteti
gjenetik i kombit shqiptar kudo qė jeton, midis gegėve dhe toskėve.
Pėrkundėr sistemit tė gjeneve, HLA-nė, njė metodė tjetėr e kanė pėrdorur
shke-ncėtarėt amerikanė nga Universiteti i Kalifornisė, Ralph dhe Coop, nė
korrik tė kėtij viti. Kjo ėshtė medoda e biologjisė molekulare, qė na
dėrgon nė shqyrtimin e historisė sė vėrtetė tė pellazgėve tė lashtė
parahistorik dhe lidhjen e tyre direkte me shqiptarėt e sotėm.
Por, le tė shohim si ėshtė themeluar kombi shqiptar:
-Pas antikitetitit tė hershėm u
krijuan shumė popuj apo kombe nga populli apo fisi mė i madh i pellazgėve:
ilirė, epirot, helenė, maqedonė, thrakas, hitit, etj. Nė
Mesjetė, pas antikitetit tė vonshėm, nga gjiri i fiseve tė kombit tė madh
pellazgo-ilir u krijuan shtete kombėtare, tė cilat gradualisht e
muarėn emrin mė tė njohur tė fiseve prej nga rrjedhnin apo tė rajoneve
natyrore ku jetonin. Pra, janė
pellazgo-ilirėt
prej nga rrjedhin shqiptarėt e sotėm qė na interesojnė mė tepėr se
ēdo gjė tjetėr, dhe sidomos pranė nesh armiqtė fqinjė. Ajo qė mė sė shumti
na preokupon, ėshtė emri "shqiptarė", se prej kujt dhe kur e
kemi marrė.
-Pėr herė tė parė na ka quajtur
kėshtu Pirro Ajakidi (Pirhos-II), nga Epiri, mbreti molos i Epirit,
qė ka jetuar nė vitet 319-272 para Krishtit,
"fėmijet e shqiponjės", pra "bijtė shqiponjės", qė veten e
quanim "jemi bijtė e shqipes". Emri SHQIPTAR, sipas disa
dijetarėve rrjedh nga emri SHQIPONJĖ. Shqiponja nė sistemin e
hieroglifeve tė alfabetit fonetik egjiptian, tė shkrimeve tė para tė
njerėzimit, tė krijuara nga kumtari i zotave; nga themeluesi i shkencės sė
lashtė fetare dhe laike; THOTIT,
qė njėrėzit e quanin TATIT (t`Atit, ati i jonė), paraqet hieroglifin
e parė, Ain-shqiponjė. Shqiponja simbolizonte krijuesin e tė gjitha
krijesave, simbolizonte ZOTIN, dhe ka edhe sisteme tė tjera tė
alfabeteve nėpėr botė.
Ne ishim dhe mbetėn "shqiptarė", nga "shqiponja", jo sepse e
flitshim "gjuhėn shqipe", por sepse qemė nė kualitetet e qenies sė
Zotit nė tokė. Kjo gjė ėshtė kryesorja, e jo gjuha, qė atėherė,
na la tė quhemi: shqiptar.
-Shqiptarėt e quajtėn Pirron
"Burri", njė trim kreshnik.
Ishte njė prijės kreshnik, si tė gjithė shqiptarėt. Edhe sot e kėsaj dite e
ruajnė tė gjallė kėtė mbiemėr nė Zvicėr qindra familje "Burri", tė
shpėrdarė nė tė gjitha kantonet. Aty gjendet shqiponja me dy krerė, qė ėshtė
nėpėr disa kantone si flamur, dhe me njė kokė, nė tė tjerat. Pjesėtarėt e
kėsaj familje qenė prijės dhe princa nė luftimet e Zvicrės. Pirro
Burri (Pirhos II) e mbante pėrkrenaren me shqiponjė si Akili dhe Zoti i madh
(Zeus), qė grekėt e shtrembėruan nė emrin Cojs (Zeus), dhe nuk e dinė
ēka do tė thotė, por simbolizon hyjnin e madh nga Dodona, tė
cilin "grekėt" e huazuan nga e folmja e pellazgėve.
-Shqiptarėt e pėrbėnin rrjetin apo
suiten e tij tė pėrkryer nga Epiri, gjatė tėrė jetės sė tij, qė nga luftėrat
e tij tė pafundme.
Peter Ralph dhe Graham
Coop, nė studimin e biologjisė molekulare Gjeografia e fundit e
prejardhjes gjenetike nėpėr Evropė, i krahasojnė shqiptarėt me
greko-helenėt, sepse kanė "disa ngjashmėri me helenėt-grekėt",
por kėta autorė dhe lexuesit e kėtij shkrimi nuk e dinė se helenėt
e vjetėr ishin paganė,
por jo ortodoksė dhe nuk ishin grekė. Grekėt e mėvonshėm nuk
mund tė bėnin kurrė popullin pagan, qė nuk ishte popull i tyre,
pėrveē emrit, dhe ky shtet i tyre u bė shtet teokratik, i ngritur
me dredhi tepėr dinake e vrastare mbi pellazgo-iliro-shqiptarėt.
Ne rrojmė prej kohėsh tė vjetra nė njė pjesė tė rrudhur shumė tė tokave
tona, rreth maleve tė larta tė Shqipėrisė, nė atė pjesė qė ndodhemi autokton
deri nė ditėt e sotme, tė shpėtuar mjerisht nga dhunimet mijėvjeqare dhe tė
papritura tė armiqve tanė mė tė urryer: greko-bullgaro-serbėve.
Iliriciteti i epirotasve dhe maqedonasve nuk ka diskutim.
Katėr tezat qė ka nxjerrė Elena
Kocaqi, nga veprat e veta janė kėto:
1. Popullsia qė ka banuar
Evropėn prehistorike dhe antike ka qenė e origjinės pellazgo-ilire.
2. Origjina pellazgo-ilire
ėshtė e kombeve antike evropiane, duke pėrfshirė atė romake dhe para-helene
dhe antike helene.
3. Origjina ilire ėshtė
origjina ilire e shumė kombeve tė evropės.
4. Shqipja apo dialektet e saj
ka qenė gjuha qė ka foluar popullsia evropiane nga janė krijuar gjuhėt
ervropiane.
Pellazgėt, Thrakėt, Brigėt, Ilirėt, Dardanėt (Trojanėt),
Frigjianėt, Lidianet, Hititėt dhe Karianėt qenė fise tė njėjta, tė njė
gjaku.
Thrako-ilirėt pėrfaqėsonin njė popullsi homogjene nga ana
etnike dhe gjuhėsore.
Thrakėt, Dardanėt (stėrgjyshėrit e Trojanėve dhe kosovarėve tė sotėm),
Frigjianėt, Etruskėt dhe Epirotėt, duke mos cituar tė tjerė, qė tė gjithė
janė ilirė. Territori i stėrgjyshėve tė shqiptarėve, dikur shtrihej
nga brigjet e Danubit deri nė Detin Egje dhe nga deti Adriatik deri nė Detin
Zi dhe Anatolli.
Shqiptarėt e sotėm-janė dega e fundit e Pellazgėve
nė Evropė. Turshas (Etruskėt), Dardanianėt apo
Teukrėt (Trojanėt), Hititėt, Filistinėt (Peleshtim, Peleset)",
ose Palesėt apo Palestinėt, apo Popujt e Detit, siē e quanin vetėn
ndonjėherė, sepse jetėn e kalonin nėpėr to, shtriheshin prej Detit tė Zi,
Detit Egje, Detit Jonian, Detit Mesdhe, nė tė dy anėt e detit Adriatik,
Alpet Austriake dhe Zvicėrane, duke pėrfshirė tėrė teritorin e Evropės nėpėr
Oqeanin Atlantik e deri nė Detin Balltik. Ne dallojmė disa nga kėto fise, si
psh. Visigotėt, Frankėt, Svevėt, Gotėt, Vandalėt, Alamanėt, Sanksonėt, qė
praktikonin zakone dhe tradita tė vetat dhe ishin nėpėr tėrė territorin e
sotėm tė Evropės.

Territori i pellazgėve ka qenė
territori historik paraevropianė.
Zanafilla e tyre ėshtė pjesėrisht nė territorin e sotėm tė Greqisė. Jo
rastėsisht janė popujt e Evropės, qė i kėrkojnė nė atė vend zafillėn dhe
gjurmėt e veta, edhe pse nuk e harrojnė Thrakėn, Azinė e Vogėl, Rumaninė,
Madeqoninė, Kosovėn dhe Shqipėrinė.
Epirotėt
pėrfijnė Thesprotinė e lashtė, Molosinė dhe Kaoninė. Ajo kishte si kufij
Ilirinė nė veri, detin Jonian nė Pėrdėndim, gjirin e Ambrakisė nė Jug,
vargmali i Pindit nė juglindje, nė verilindje vendin e eleminiotėve, eordėve
dhe orestėve (popuj thrako-ilirė), dhe mė tej, nė lindje Maqedoninė.
Kuretėt dhe
Arianėt ndodheshin nė truallin e vjetėr qė
quhej mė parė Pellazgia.
Kuretėt e vjetėr kanė qenė
mbrojtėsit e Zeusit fėmi, deri kur u rrit Ai. Ata
janė tė parėt qė ia kanė dhėnė emrin Kretės
nė Greqi
(vendi i parė Kuretėve), dhe nė vonė janė detyruar tė vinė nėpėr tė dy anėt
e detit Adriatik deri nė Itali e Austri, tė njohur atje si Retėt,
sepse ishin tė ndjekur dhe tė luftuar kryesisht nga tė ardhurit nė Greqi,
fiseve tė Libisė. Duke qėndruar nė malet e larta tė Alpeve austriake deri nė
Zvicėr, mendonin se "po i afroheshin mė shumė Zotit /Zeusit", sikur
bėnin mė parė nė pjesėt e larta tė Shqipėrisė e Greqisė, qė quheshin Alpe,
prandaj janė quajtur edhe "Alpet Rhetike".
Alpet austiake janė tė mbushura me toponime, oronime, hidronime tė
zanafillės ilire.
Nė Zvicėr, pėr ta themeluar
Zvicrėn, janė bashkuar Reto-romanėt,
tiēinezėt, frankėt,
galėt,
helvetėt,
etrusket dhe gjermanėt.
Si pikėnisje, e kishin shtetin shumėkombėsh, siē e kishte e tėrė Iliria...
Prej fiseve u krijuan lidhjet e
fiseve. Fiset vinin shpeshherė nė konflikt me njėra tjetrėn, nga shfrytėzimi
i tokave pjellore, i kullosave, i ujit, pyjeve, apo i tokės qė ishte shumė
pjellore me gjėra tė ndryshme. Ajo kishte minerale tė jashtėzakonshme, qė i
ka gjetur njeriu i parė nėn sipėrfaqe, nė greminat, dhe u mėsua qė tė
gropojė dhe lindėn mė vonė minierat. Kėshtu, duke u shtuar lidhjet e fiseve
u krijuan shtetet e para dhe shpesh ishin nė konflikt me njėra tjetrėn, sa u
pėrkiste territoreve dhe tė mirave materiale.
Vazhdon...
(2) |