Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Kulturė 4 - PREJARDHJA E KOMBIT SHQIPTAR DHE ARMIQTĖ SHEKULLOR (1)

Shkruan: Brahim AVDYLI

PREJARDHJA E KOMBIT SHQIPTAR DHE ARMIQTĖ SHEKULLOR (1)

Nė shenjė tė 100 vjetorit tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė

 

 Pellazgėt, Thrakėt, Brigėt, Ilirėt, Dardanėt (Trojanėt), Frigjianėt, Lidianet, Hititėt dhe Karianėt qenė fise tė njėjta, tė njė gjaku. Thrako-ilirėt pėrfaqėsonin njė popullsi homogjene nga ana etnike dhe gjuhėsore. Thrakėt, Dardanėt (stėrgjyshėrit e Trojanėve dhe kosovarėve tė sotėm), Frigjianėt, Etruskėt dhe Epirotėt, duke mos cituar tė tjerė, qė tė gjithė janė ilirė. Territori i stėrgjyshėve tė shqiptarėve, dikur shtrihej nga brigjet e Danubit deri nė Detin Egje dhe nga deti Adriatik deri nė Detin Zi dhe Anatolli.

 

 

 

 

"FEJA E SHQIPARIT ĖSHTĖ SHQIPTARIA"

                                                                       (VASO PASHĖ SHKODRANI)

 

 

Shqiptarėt janė njė popull shumė i vjetėr dhe i veēantė nė Evropė dhe nė Ballkan, me njė autoktoni tė pėrhershme nė kėto troje tė ngushtuara shumė kundėr nesh nga luftėrat mijėvjeēare pėr tė na shpopulluar, pėr tė na shkatėrruar, pėr tė na zhdukur nga faqja e dheut, sikur tė mos kemi ekzistuar qė mė parė. Fallsifikimet e shumta dhe tė pandalura janė shpėrndarė kudo qė ishte e mundur. Me gėnjeshtrat e armiqve tanė ėshtė mbushur kjo botė. Rrėnjėt e tyre i kanė lėshur qė nė zanafillė.

Fqinjėt e pėrgjakur me gjakun tonė tė pafajshėm janė ngritur aq shumė me tė "vėrtetat" e tyre. Kėta fallsifikatorė tė shumtė, qoftė nga grekėt, bullgarėt apo serbėt, etj. i kemi ngritur pa vetėdije e symbylltazi edhe mė lartė, ku fare nuk mund tė ngriteshin. Prandaj, na thėrrisnin me emra tė rrejshėm e tė pėrbuzur: arnautė, shiftarė, etj.

Tė gjithė shkencėtarėt qė ndėrlidhen nė shkenca nga bota e qytetėruar janė ngritur edhe pėrmes kėsaj pseudoshkence. Sepse, tė ndėrlidhesh nė shkencė nga gjenealogjia, gjeografia, atlasi, arkeologjia, historia dhe shkencat e tjera qė sot quhen "shkencė" ėshtė pothuajse e pamundur tė ngritesh dhe tė jesh njė shkencėtar i mirėfilltė. Mija libra anė e kėnd botės janė tė mbushura me tė pavėrtetat e tyre.

Neve na duhen qindra vite qė tė merremi shkencėrisht me veprat e tyre tė shumta nė botėn e qytetėruar dhe literaturėn e tyre tė gjėrė e tė shumėlloshme. T`ua gjėjmė pak nga pak dromcat e shkencės e t`ua mbledhim kėto tė dhėna me duart tona. T`ua japim "shkencėtarėve" e t`ua shpallim me vėshtirėsi tė vėrtetėn e hidhur. Tu themi: O burra, kjo ėshtė ėshtė e vėrteta jonė nga studimet tuaja!...

Po e fillojmė kėtė studim nga njė studim i bėrė nga Universiteti i Kalifornisė lidhur me prejardhjen gjenetike tė popujve, ku ėshtė konstatuar se shqiptarėt janė populli mė autokton nė Ballkan, qė nuk kanė asnjė lidhje me sllavėt, por qė kanė disa ngjashmėri me helenėt-grekėt e vjetėr. Sipas kėtij hulumtimi tė bėrė nga ata, shqiptarėt janė popull shumė i vjetėr dhe kanė njė gjuhė tė veēantė. Sipas kėtij studimi, shqiptarėt, pėrgjatė shekujve kanė ruajtur homogjenitetin, ndėrsa pėr shkak tė zhvendosjeve, migrimeve e martesave, tė dhėnat gjenetike tregojnė se popujt e Evropės, kush mė shumė e kush mė pak, tė gjithė janė kushėrinj tė tyre. Shumica e popujve nė kontinentin e vjetėr janė paraardhės tė njėjtė apo tė ngjashėm. Nė kėtė grup bėjnė pjesė shqiptarėt. Prejardhja e tyre ilire dhe gjuha tėrėsisht e veēantė, i bėn relativisht edhe mė tė veēantė. Peter Ralph dhe Graham Coop janė dy studiues nga Departamenti pėr Evolucion, Eko-logji dhe Biologji tė Popullsisė nė Universitetin e Kalifornisė nė SHBA, qė nė korrik tė kėtij viti kanė publikuar studimin e tyre tė quajtur “Gjeografia e fundit e prejardhjes gjenetike nėpėr Evropė”, tė transmetuar nė “Express” dhe tė dhėnė shkurtimisht nė www.albinfo.ch.

Popullsia parahelene, autoktone e Greqisė, ishin pellazgėt. Shqiptari ka plotėsisht tė drejtė tė ndihet kryelartė qė ėshtė trashėgimtar i denjė i genit dhe i gjuhės sė pellazgėve pjellėbardhė, i stėrgjyshėrve tė tij mė tė lashtė.[1] Ata janė stėrnipėrit mė autentikė tė pellazgėve, tė dardanėve dhe ilirėve tė vjetėr. Pellazgo-iliro-shqiptarėt e ruajtėn me mija vjet tė papėrlyer genin e vet me bukuri tė virtytshme. Kombi shqiptar e ka prejardhjen e lashtė prej pellazgėve hyjnorė, qė nga gjenealogjia e botės. Pellazgėt antikė nga epoka klasike e deri nė epokėn helene i pėrfshin nė katėr degėt e tyre: ilirėt (duke i pėrfshirė aty edhe dardanėt), thrakėt, epirotėt dhe maqedonėt.[2]

 

 

Kombin tonė e njohim nga shkrimet e para dhe tė vjetra tė Homerit tė verbėt, qė ishte pellazg nga Smirna e Azisė sė Vogėl. Shkencėtarėt e mėdhenj e mėsojnė si i pari shkrimtar grek, dhe jo shqiptar. Nė atė kohė, nuk janė quajtur kėshtu shqiptarėt. Nuk e dinė shkencėtarėt e botės se prej kujt dhe nė cilėn periudhė tė historisė jemi quajtur shqiptarė. Verbėsia tek tė lashtėt lidhej me largėpamėsinė shpirtėrore. Homeri ishte i verbėr dhe nuk mund t`i shkruante poemat e tij.[3] Prandaj, ato u ndryshuan nga tė tjerėt, nga ata qė shkruanin dhe botonin nė Greqinė e vjetėr.

Sami Frashėri thoshte se shkronjat e para u sollėn nga Kadmi, qė ishte alfabeti i tij, alfabeti fenikas[4], tė cilit mė vonė, sikuse flasin mjaft shkencėtare grekė dhe tė botės, tė vjetėrit grekė ia shtuan zanoret. Gjuha nuk mund tė shkruhej pa zanore. Dhe, askush nuk ia vėnė gishtin kokės pėr ta gjetur tė vėrtetėn. Me bashtingėllore, pa zanore, nuk funksionon asnjė gjuhė. Prof. Dr. Luftalla Peza dhe Mag. sc. Liljana Peza, nė shkrimin e tyre "Pellazgėt e shpikėn shkrimin dhe alfabetin e parė nė botė", tė botuar edhe si referat i mbajtuar nė Konferencėn e parė mbi qytetėrin pellazg, nė librin e pėrmbledhjeve, faqet 1-3, Tiranė 21-22 tetor 2011, dhe i botuar pas nė librin "Qytetėrimi Pellazg/Konferenca e I-rė", Tiranė 2011, faqe 1-4, thonin se "alfabeti pellazg i kishte tė dyja, zanorat dhe bashkėtigėlloret"[5]. Mbishkrimet e lashta pellazge dhe etruske kanė ndėr tė tjera shumė ngashmėri tė madhe me gjuhėn e sotme shqipe, e jo greke, siē thuhet sot, sepse ajo nuk mund t`i deshifronte kėto shkrime, p.sh. Stelėn e Lemnosit, nė Kretė[6].

Pellazgėt e vjetėr dhe etruskėt kishin ngashmėri nė tė gjitha senset, pra nė gjuhė: dy palėt (pellazgėt dhe etrusket) kanė pėrdorur formėn bustrofedike tė shkrimit, nga e djathta nė tė majtė[7]. Gjuha e sotme qė e flasim ne, gjuha shqipe, ėshtė gjuha e vjetėr pellazge, ėshtė gjuha e parė nė botė, mė e vjetėr se "grekėt" dhe "greqishtja", tė ardhur kėtu pėr ta zhdukur kombin e vjetėr, qė diti ta ruaj tė folurėn e pėllazgėve deri nė ditėt tona, dhe ėshtė e pėrbėrė nga tosket (etrusket) dhe gegėt (malėsorėt).

Tė gjitha mbishkrimet e Vinēės, Tartarias (Rumani), Dispilos (Greqi) tregojnė se shkrimi me germat e alfabetit pellazgo-etrusk ėshtė pėrdorur nė mijėvjeqarin e 6 p.e.s. nė tėrė rajonin e Ballkanit. Ky shkrim ėshtė mė i vjetėr se shkrimi piktografik shumer, i thėnė nė anglishte "Protosumerian picktograpfic script" nga Uruku i Bagdatit (Siri), qė ėshtė konsideruar se ėshtė shkrimi mė i vjetėr nė botė, qė daton rreth viteve 3300 p.e.s. dhe alfabetit egjiptian, qė datohet rreth vitit 2000 p.e.s. Shkrimi, alfabeti dhe kultura pellazge pėrbėjnė qytetėrimet mė tė vjetra tė botės. Gjuha pellazge, shkrimi dhe alfabeti i saj, tė gjetuara kohėt e fundit, pėrbėjnė thelbin kulturor tė qytetėrimit tė lashtė pellzgjik. Ai shfaqet e dokumentohet rreth 12.000 vjet p.e.s.[8]

Me kėtė rast, do tė pėrmendim edhe njė faktografi, sa i pėrket formimit tė gjuhėve indo-evropine. Edhe pse kėtė familje tė gjuhėve indo-gjermane ose evropiane e quajmė diskutabile dhe nuk ka gjuhė pėrpos pellazgjishtes sė vjetėr qė do tė mbushte mbi 50% tė gjuhės-nėnė nė vendet e mbledhura nga Evropa deri nė Indi, njė vėshtirėsi tė madhe paraqitet identifikimi i vazhdimėsisė historike tė gjuhės shqipe. Njėherė pėr njėherė na paraqet vėshtirėsinė e parė dokumentimi i shkrimit tė kėsaj gjuhė para shekullit tė 15[9] apo mundėsia e jonė pėr ta dokumentuar kėtė, pasi kemi kaluar errėsirėn shekullore tė perandorisė osmane; dhe veshtirėsia e dytė, mund tė jetė fakti se metoda e shkrimit tė pellazgishtes sė vjetėr ka qenė forma bustrofedike, nga e djatha nė majtė, gė qė ėshtė "gjė e pa njohur" pėr studiusit e gjuhės sė vjetėr pellazge. Prandaj, fatkeqėsia qėndron se shkecėtarėt nuk e njohin sa duhet kėtė gjuhė, as historinė e pellazgėve tė vjetėr dhe kanė pak mjete pėr ta dėshmuar kėtė.

Njė metodė qė ka hedhur "nė pah fakte origjinale" na paraqet pema e diferencmit tė gjuhėve indo-evropiane. Fjala ėshtė pėr sistemin e gjeneve, HLA-nė, qė ka pasur tė evidentojė trungjet e pėrbashėta dhe degėzimet e veēanta tė gjuhėve indo-evropiane dhe ka vėrtetuar qė gjuha shqipe ėshtė njė degė e veēantė nė trungun e gjuhėve indo-evropiane, e cila ėshtė e ndarė nga gjuhėt e tjera tė paktėn 4000 vjet qė pėrpara dhe dokumentohet uniteti gjenetik i kombit shqiptar kudo qė jeton, midis gegėve dhe toskėve. Pėrkundėr sistemit tė gjeneve, HLA-nė, njė metodė tjetėr e kanė pėrdorur shke-ncėtarėt amerikanė nga Universiteti i Kalifornisė, Ralph dhe Coop, nė korrik tė kėtij viti. Kjo ėshtė medoda e biologjisė molekulare, qė na dėrgon nė shqyrtimin e historisė sė vėrtetė tė pellazgėve tė lashtė parahistorik dhe lidhjen e tyre direkte me shqiptarėt e sotėm.[10] Por, le tė shohim si ėshtė themeluar kombi shqiptar:

-Pas antikitetitit tė hershėm u krijuan shumė popuj apo kombe nga populli apo fisi mė i madh i pellazgėve: ilirė, epirot, helenė, maqedonė, thrakas, hitit, etj. Nė Mesjetė, pas antikitetit tė vonshėm, nga gjiri i fiseve tė kombit tė madh pellazgo-ilir u krijuan shtete kombėtare, tė cilat gradualisht e muarėn emrin mė tė njohur tė fiseve prej nga rrjedhnin apo tė rajoneve natyrore ku jetonin. Pra, janė pellazgo-ilirėt prej nga rrjedhin shqiptarėt e sotėm qė na interesojnė mė tepėr se ēdo gjė tjetėr, dhe sidomos pranė nesh armiqtė fqinjė. Ajo qė mė sė shumti na preokupon, ėshtė emri "shqiptarė", se prej kujt dhe kur e kemi marrė.

-Pėr herė tė parė na ka quajtur kėshtu Pirro Ajakidi (Pirhos-II), nga Epiri, mbreti molos i Epirit,[11] qė ka jetuar nė vitet 319-272 para Krishtit[12], "fėmijet e shqiponjės", pra "bijtė shqiponjės", qė veten e quanim "jemi bijtė e shqipes". Emri SHQIPTAR, sipas disa dijetarėve rrjedh nga emri SHQIPONJĖ. Shqiponja nė sistemin e hieroglifeve tė alfabetit fonetik egjiptian, tė shkrimeve tė para tė njerėzimit, tė krijuara nga kumtari i zotave; nga themeluesi i shkencės sė lashtė fetare dhe laike; THOTIT[13], qė njėrėzit e quanin TATIT (t`Atit, ati i jonė), paraqet hieroglifin e parė, Ain-shqiponjė. Shqiponja simbolizonte krijuesin e tė gjitha krijesave, simbolizonte ZOTIN, dhe ka edhe sisteme tė tjera tė alfabeteve nėpėr botė[14]. Ne ishim dhe mbetėn "shqiptarė", nga "shqiponja", jo sepse e flitshim "gjuhėn shqipe", por sepse qemė nė kualitetet e qenies sė Zotit nė tokė. Kjo gjė ėshtė kryesorja, e jo gjuha, qė atėherė, na la tė quhemi: shqiptar.

-Shqiptarėt e quajtėn Pirron "Burri", njė trim kreshnik[15]. Ishte njė prijės kreshnik, si tė gjithė shqiptarėt. Edhe sot e kėsaj dite e ruajnė tė gjallė kėtė mbiemėr nė Zvicėr qindra familje "Burri", tė shpėrdarė nė tė gjitha kantonet. Aty gjendet shqiponja me dy krerė, qė ėshtė nėpėr disa kantone si flamur, dhe me njė kokė, nė tė tjerat. Pjesėtarėt e kėsaj familje qenė prijės dhe princa nė luftimet e Zvicrės. Pirro Burri (Pirhos II) e mbante pėrkrenaren me shqiponjė si Akili dhe Zoti i madh (Zeus), qė grekėt e shtrembėruan nė emrin Cojs (Zeus), dhe nuk e dinė ēka do tė thotė, por simbolizon hyjnin e madh nga Dodona, tė cilin "grekėt" e huazuan nga e folmja e pellazgėve.

-Shqiptarėt e pėrbėnin rrjetin apo suiten e tij tė pėrkryer nga Epiri, gjatė tėrė jetės sė tij, qė nga luftėrat e tij tė pafundme.

Peter Ralph dhe Graham Coop, nė studimin e biologjisė molekulare “Gjeografia e fundit e prejardhjes gjenetike nėpėr Evropė”, i krahasojnė shqiptarėt me greko-helenėt, sepse kanė "disa ngjashmėri me helenėt-grekėt"[16], por kėta autorė dhe lexuesit e kėtij shkrimi nuk e dinė se helenėt e vjetėr ishin paganė, por jo ortodoksė dhe nuk ishin grekė. Grekėt e mėvonshėm nuk mund tė bėnin kurrė popullin pagan, qė nuk ishte popull i tyre, pėrveē emrit, dhe ky shtet i tyre u bė shtet teokratik, i ngritur me dredhi tepėr dinake e vrastare mbi pellazgo-iliro-shqiptarėt[17]. Ne rrojmė prej kohėsh tė vjetra nė njė pjesė tė rrudhur shumė tė tokave tona, rreth maleve tė larta tė Shqipėrisė, nė atė pjesė qė ndodhemi autokton deri nė ditėt e sotme, tė shpėtuar mjerisht nga dhunimet mijėvjeqare dhe tė papritura tė armiqve tanė mė tė urryer: greko-bullgaro-serbėve. Iliriciteti i epirotasve dhe maqedonasve nuk ka diskutim.[18]

Katėr tezat qė ka nxjerrė Elena Kocaqi, nga veprat e veta janė kėto:

1. Popullsia qė ka banuar Evropėn prehistorike dhe antike ka qenė e origjinės pellazgo-ilire.

2. Origjina pellazgo-ilire ėshtė e kombeve antike evropiane, duke pėrfshirė atė romake dhe para-helene dhe antike helene.

3. Origjina ilire ėshtė origjina ilire e shumė kombeve tė evropės.

4. Shqipja apo dialektet e saj ka qenė gjuha qė ka foluar popullsia evropiane nga janė krijuar gjuhėt ervropiane.

Pellazgėt, Thrakėt, Brigėt, Ilirėt, Dardanėt (Trojanėt), Frigjianėt, Lidianet, Hititėt dhe Karianėt qenė fise tė njėjta, tė njė gjaku. Thrako-ilirėt pėrfaqėsonin njė popullsi homogjene nga ana etnike dhe gjuhėsore.[19] Thrakėt, Dardanėt (stėrgjyshėrit e Trojanėve dhe kosovarėve tė sotėm), Frigjianėt, Etruskėt dhe Epirotėt, duke mos cituar tė tjerė, qė tė gjithė janė ilirė. Territori i stėrgjyshėve tė shqiptarėve, dikur shtrihej nga brigjet e Danubit deri nė Detin Egje dhe nga deti Adriatik deri nė Detin Zi dhe Anatolli.[20] Shqiptarėt e sotėm-janė dega e fundit e Pellazgėve nė Evropė. Turshas (Etruskėt), Dardanianėt apo Teukrėt (Trojanėt), Hititėt, Filistinėt (Peleshtim, Peleset)"[21], ose Palesėt apo Palestinėt, apo Popujt e Detit, siē e quanin vetėn ndonjėherė, sepse jetėn e kalonin nėpėr to, shtriheshin prej Detit tė Zi, Detit Egje, Detit Jonian, Detit Mesdhe, nė tė dy anėt e detit Adriatik, Alpet Austriake dhe Zvicėrane, duke pėrfshirė tėrė teritorin e Evropės nėpėr Oqeanin Atlantik e deri nė Detin Balltik. Ne dallojmė disa nga kėto fise, si psh. Visigotėt, Frankėt, Svevėt, Gotėt, Vandalėt, Alamanėt, Sanksonėt, qė praktikonin zakone dhe tradita tė vetat dhe ishin nėpėr tėrė territorin e sotėm tė Evropės.

 

 

Territori i pellazgėve ka qenė territori historik paraevropianė. Zanafilla e tyre ėshtė pjesėrisht nė territorin e sotėm tė Greqisė. Jo rastėsisht janė popujt e Evropės, qė i kėrkojnė nė atė vend zafillėn dhe gjurmėt e veta, edhe pse nuk e harrojnė Thrakėn, Azinė e Vogėl, Rumaninė, Madeqoninė, Kosovėn dhe Shqipėrinė.

Epirotėt pėrfijnė Thesprotinė e lashtė, Molosinė dhe Kaoninė. Ajo kishte si kufij Ilirinė nė veri, detin Jonian nė Pėrdėndim, gjirin e Ambrakisė nė Jug, vargmali i Pindit nė juglindje, nė verilindje vendin e eleminiotėve, eordėve dhe orestėve (popuj thrako-ilirė), dhe mė tej, nė lindje Maqedoninė[22]. Kuretėt dhe Arianėt ndodheshin nė truallin e vjetėr qė quhej mė parė Pellazgia. Kuretėt e vjetėr kanė qenė mbrojtėsit e Zeusit fėmi, deri kur „u rrit Ai“. Ata janė tė parėt qė ia kanė dhėnė emrin Kretės nė Greqi[23] (vendi i parė Kuretėve), dhe nė vonė janė detyruar tė vinė nėpėr tė dy anėt e detit Adriatik deri nė Itali e Austri, tė njohur atje si Retėt, sepse ishin tė ndjekur dhe tė luftuar kryesisht nga tė ardhurit nė Greqi, fiseve tė Libisė. Duke qėndruar nė malet e larta tė Alpeve austriake deri nė Zvicėr, mendonin se "po i afroheshin mė shumė Zotit /Zeusit", sikur bėnin mė parė nė pjesėt e larta tė Shqipėrisė e Greqisė, qė quheshin Alpe, prandaj janė quajtur edhe "Alpet Rhetike".[24] Alpet austiake janė tė mbushura me toponime, oronime, hidronime tė zanafillės ilire.[25] Nė Zvicėr, pėr ta themeluar Zvicrėn, janė bashkuar Reto-romanėt, tiēinezėt, frankėt, galėt[26], helvetėt[27], etrusket dhe gjermanėt. [28] Si pikėnisje, e kishin shtetin shumėkombėsh, siē e kishte e tėrė Iliria...

Prej fiseve u krijuan lidhjet e fiseve. Fiset vinin shpeshherė nė konflikt me njėra tjetrėn, nga shfrytėzimi i tokave pjellore, i kullosave, i ujit, pyjeve, apo i tokės qė ishte shumė pjellore me gjėra tė ndryshme. Ajo kishte minerale tė jashtėzakonshme, qė i ka gjetur njeriu i parė nėn sipėrfaqe, nė greminat, dhe u mėsua qė tė gropojė dhe lindėn mė vonė minierat. Kėshtu, duke u shtuar lidhjet e fiseve u krijuan shtetet e para dhe shpesh ishin nė konflikt me njėra tjetrėn, sa u pėrkiste territoreve dhe tė mirave materiale.

 

Vazhdon...

 

 

 


 


[1] Sotir Lashova, „Pellazgėt / Stėrgjyshėrit e Kombit Shqiptar“, Tiranė 2007, faqe 29.

[2] Aref Mathieu, "Mikenėt-Pellazgėt, Greqia e vjetėr apo zgjidhja e njė enigme", Plejada, Tiranė 2008, faqe 203.

[3] po aty, faqe 498.

[4] Shiko artikullin te www.pashtriku.org, prej Sami Frashėrit, "Grekėria ishte vendi i stėrgjyshėrvet tanė ilirėvet", apo librin e Aref Mathieu, "Mikenėt-Pellazgėt...", faqe 419-426.

[5] Dr. Luftulla Peza dhe M. Liljana Peza, "Pellazgėt e shpikėn shkrimin dhe alfabetin e parė nė botė", atikull nė www.pashtriku.org.

[6] shiko librin e Nermin Vlora Falaskit, "Pellazgėt, ilirėt, etruskėt dhe shqiptarė-/Qytetėrimet e lashta mesdhe-tare", Faik Konica, Prishtinė 2004.

[7] shiko shkrimin e Prof. Dr. L. P. dhe M. L. P, nė shkrimin e cituar, www.pashtriku.org.

[8] shiko nė kėtė punim, nė www.pashtriku.org.

[9] shiko mė mirė librin e Robert Elsie, "Historia e letėrsisė shqiptare", Dukagjini, Pejė 2001

[10] shiko shkrimin e Prof. Genc Sulēebes, "Fakte gjenetike qė hedhin nė dritė mbi lashtėsinė autoktone tė popullit shqiptar", www.pashtriku.org.

[11] Aref Mathieu, "Mikenėt-Pellazgėt...", faqe 216.

[12] Elena Kocaqi, "Albanėt-Pellazgo-iliro-shqiptarėt me famė botėrore", Tiranė 2008, faqe 116-125.

[13] Xhyzepe Katapano, "Thot-i fliste shqip", Botimet Enciklopedike, Tiranė 2007, Faqe 83.

[14] Prof. Dr. Skender Rizaj, "Shqiptarėt dhe serbėt nė Kosovė", Zėri, Prishtinė 1991, faqe 9.

[15] Aref Mathieu, vepėr e cituar, faqe 479.

[16] "Shqiptarėt, popull i veēantė nė Evropė", www.albinfo.ch, 23.08.2012

[17] Elena Kocaqi, "Planet pėr zhdukjen e shqiptarėve", Tiranė 2009, faqe 85.

[18] shiko veprėn e Dr. Arsim Spahiut, "Iliriciteti i maqedonasve dhe i epirotėve", Tiranė 2006.

[19] Aref Mathieu, "Mikenėt-Pellazgėt...", faqe 203

[20] po aty, faqe 12.

[21] po aty, faqe 22.

[22] Po aty, faqe 204.

[23] Brahim Avdyli, "Mėrgata shqiptare e Zvicrės dhe roli i saj nė marrėdhėniet ndėrkombėtare", teza e magjistraturės, dorėshkrim, botuar me disa ndryshime nė "Mėrgata shqiptare e Zvicrės dhe roli i saj", Brezi `81, Prishtinė 2011, theksuar shkurtimisht tė pjesa "Shpėtimi i rinisė shqiptare nė Zvicėr", po aty.

[24] Aref Mathieu, vepra e cituar, faqe 183.

[25] vepra e cituar, faqe 192.

[26] vepra e cituar, shiko faqet 261-267.

[27] vepra e cituar, shiko faqet 268-269.

[28] vepra e ciuar shiko faqet 277-283.

 

   (2)