"FEJA E SHQIPARIT ĖSHTĖ
SHQIPTARIA"
(VASO
PASHĖ SHKODRANI)
Pellazgėt
i kanė mėsuar tė ardhurit nga fise dhe popuj tė tjerė pėr ndėrtimin e
kullave, tė qyteteve, tė shfrytėzimit tė tokės, tė nxjerrjes dhe shitjes sė
mineraleve, etj. Atyre ua mėsuan kulturėn e tyre tė veēantė tė mbrojtjes dhe
tė luftimit, pra tė ardhurve nga Libia, Siria dhe Egjipti. Nga Siria dhe
Egjipti kishin marrė me vete njė pjesė tė popullsisė iliro-pellazge, tė
shkuar nė ato kohėra tė vjetra nė Egjipt dhe Siri, qė njiheshin nga tė
ardhurit e tjerė tė Libisė, qė pėrfaqėsonin racėn e zezė. Greqia e
vjetėr nuk ka qenė "e grekėve", por e pellazgėve. Tė
ashtuquajturit "grekė" janė ardhacakė nga Libia (e cila ka shėnuar
atėherė tėrėsisht kontinentin e Afrikės), Siria dhe Egjipti. Pellazgėt,
baballarėt e ilirėve, nga tė cilėt ne e kemi origjinėn tonė dhe
gjithė popujt e Evro-Azisė, qė kanė tė njėjten origjinė, pėrfaqėsojnė
ngjyrėn e bardhe evropiane.
Nė studimet tona tė vjetra kafkat
zbulojnė tė fshehtėn e pellazgo-ilirėve. Pellazgo-ilirėt dhe shqiptarėt e
kanė kafkėn mė tė madhe nė Evropė (mbi 80, pra 85-90), njė
kafkė bracikefale, qė dallon shumė prej kafkave tė serbėve dhe tė
grekėve, tė cilėt kanė ardhur nga Rusia, Azia dhe Afrika. Shqiptarėt,
siē thonė P. Rolph dhe G. Coop se nuk kanė asgjė tė pėrbashkėt me sllavėt,
nė teorinė e tyre molekulare. Kėtė e dėshmon Prof. Genc Sulēebe me teorinė
gjenetike kur thotė se ditanca gjenetike nė mes tė serbėve dhe shqiptarėve
ėshtė tepėr tė dukshme. Kolonizatorėt, nė dheun tonė, e kanė kafkėn e tyre
nėn 75-80, pra janė mezocefalas.
Sot e flasim gjuhėn shqipe, qė
ėshtė afėrsisht gjuhė e vjetėr e pellazgėve hyjnorė, qė ditėm ta
ruajmė me mundim tė veēantė deri nė ditėt tona dhe tė deshifrojmė edhe
geqishten e vjetėr, sado qė ka njė kaligrafi tjetėr gjuhe. Gjuha shqipe
ėshtė vazhdim i gjuhės pellazgjike. Shqiptarėt janė pasardhės tė
pellazgėve tė vjetėr parahėnorė. Gjuha shqipe ėshtė gjuhė japetike
(nė vend se t`i thomė ėshtė indo-evropiane) dhe shqiptarėt janė tė
prejardhjes nga popujt japetikė. Gjuha shqipe bėn pjesė nė gjuhėn
pellazgjike. Ajo ėshtė nė bashkėfisėrinė (homoethinė) japetike.
Nė vrazhdė tė kėsaj, shqiptarėt
flasin jo "njė gjuhė tepėr tė veēantė"
, por gjuhėn mė tė vjetėr, gjuhėn shqipe,
dhe ėshtė popull jo semitik, pra ėshtė japetik. Shqiptarėt
janė njė popull i stėrlashtė, janė populli mė i vjetėr i Gadishullit
Ballkanik. Janė njė popull paragrek dhe pasardhės i denjė i pellazgėve.
Prej kohėve parahistorike banojmė nė kėto vise dhe jemi tekstualisht
autoktonė. Tė parėt tanė kanė qenė burra mjaft tė shquar tė njerėzimit.
Kjo ėshtė e vėrteta e prejardhjes sė kombit shqiptar.
Dijetari francez, Robert dAngely,
nė veprėn e tij Enigma shpjegon se territoret qė pėrbėjnė
Jugosllavinė e sotme
banoheshin qysh prej prej kohėve qė nuk mbahen nė mend
nga pellazgėt, ... tė cilėve autoktonėt u dhanė emrin ilirė...
Me kėtė emėr ata zinin
gjysmėn pėrėndimore tė Gadishullit
Ballkanik, qė nga bregu i djathtė i Danubit nė veri, deri nė Epir nė jug
Ishin breukėt
qė zinin brigjet jugore tė Savės; nė verilindje tė
Bosnjės ishin japodėt; liburnėt banonin nė brigjet e Dalmacisė
dhe ishujt; ardienjtė ose vardenjtė, qė jetonin nė tė dy anėt e malit
Makarsa; daversėt afėr Nerentės (Neretvės) pėrdornin monedha bakri,
qė kishin si emblemė njė anije; nė trevat e Malit tė Zi banonin
diokletiatėt; fqinjėt e tyre, labeatėt, jetonin afėr brigjeve tė
liqenit tė Shkodrės dhe nga ana e vet kishin si fqinjė pirustėt, tė
cilėt ushtronin mjeshtrinė e metalurgėve. Mė nė brendėsi ishin vendosur
aktariatėt, armiq tė ardiejve, dhe parthinėt, qė grupoheshin
rreth Uzhicės dhe adhuronin Zeusin Parthen si mbrojtės tė tyre. Nė luginėn e
epėrme tė Vardarit dhe Drinit tė Bardhė, nė fushėn e Kosifopejdonit ose tė
Shkupit dhe nė rajonin e Nishit shtriheshin tė famshmit dardanė...,
si popullsi tjetėr qenė
delmetėt ose dalmatėt, tė cilėt kishin krye-qytet
Delmeniumin... dhe si port qytetin Salon (Spliti i sotėm). Po nė atė epokė
romake kishte gjithashtu popujt e tjerė tė fortė: dasaretėt,
ditionėt, taulantėt, sardeatėt, e tė tjerė
Nė brendi tė Shqipėrisė jetonin disa fise tė vogla, por mjafton tė
pėrmendim atė qė ėshtė berė mė i njohur, albanėt, dhe nė
maqedoninė e vjetėr, enkelejtė dhe paeonėt .
Kėshtu quhej mė parė Maqedonia...
Popullsia ilire qė shtrihej nė
trevat e veta jetonte nėpėr fise. Ato vinin shpeshherė nė konflikt me njėra
tjetrėn pėr shkak tė tokave pjellore, kullosave, ujit apo pyjeve. Nė rast se
atyre u kėrcėnohej rreziku nga popujt e tjerė, ata bashkoheshin dhe luftonin
sė bashku kundėr armikut. Gradualisht kėshtu u formuan me kohė lidhjet e
fiseve. Lidhjet e fiseve nė fillim kanė qenė vetėm tė pėrkohshme. Mė vonė,
lidhjet e fiseve u forcuan dhe prej tyre u krijuan shtetet e para ilire.
Banorėt e Ilirisė ishin tė barabartė.
Ndėr fiset mė tė mėdha
pra kanė qenė dardanėt qė shtriheshin nė pėrėndim tė Moravės deri te
rrjedha e sipėrme e lumenjėve Pek dhe Timok, dhe nė viset lindore deri
pėrtej Nishit. Dardanėt shtriheshin nė tėrė Kosovėn e sotme dhe njė pjesė tė
madhe tė Maqedonisė, nė veri dhe pėrėndim. Kjo trevė quhej Dardania.
Vllehtė, qė banonin aty, kanė qenė
konglomeratė i dardanėve (ilirėve, shqiptarėve) dhe tė turqėve tė
romanizuar nė pikėpamje gjuhėsore.
Serbėt avatarė (avarė) dhe
sllavė, u vendosėn nė
shekullin e VI nė jug Danubit, nė rrethinėn e Smederevės sė sotme. Atėherė,
nuk pėrmendeshin serbėt. Nuk ekzistonin serbėt. Historiografia "serbe"
e mbolli kėshtu emrin e tyre. Serbėt "lindėn" mė vonė me kishat
bizatine dhe "gjuhėn ilire" tė "shpikur" prej
Cirilit dhe Metodit, qė kanė qenė evrej tė Greqisė dhe tė shkolluar
nė Bizant.
Avarėt
(avatarėt) dhe peēenegėt
kanė qenė si kalorės mercenarė qė ti shėrbenin administratės bizantine, pėr
tė penguar dyndjen e barbarėve tė tjerė nė brendėsi tė Gadishullit
Ballkanik. Numri i tyre i vogėl u shkri me popullatėn vendase, me fiset
ilire: mezėt, tribalėt, dardanėt, etj. Avarėt/avatarėt, qė mė
vonė e morėn emrin serbė, e kanė prejardhjen nga Himalajėt dhe i pėrkisnin
fisit turk avar. Ndonjėri flet pėr zhdukjen e avarėve, si psh.
historiani amerikan mbi Ballkanin,
Ferdinand Schewill, nė veprėn e
tij "Ballkani-historia dhe qytetėrimi", nė tė cilėn, pėr kundėrshtim
tė Prof. Dr. Skender Rizajt, nė fund tė shekulllit tė shtatė dhe tė tetė,
kėtė gadishull ua lė nė duar sllavėve, tė ardhur nga teritori-mėmė i
sllavėve nė Ballkan, djerrina e lumit Pipet, nė veri tė qytetit ukrahinas tė
Kievit, pa e llogaritur se sllavėt erdhėn dhe u
pėrzinė me avarėt, duke u kthyer nga grabitės nė banorė qė
ngulėn rrėnjė nėpėr territoret e pushtuara.
Peēenegėt
vinin nga rrethinat e maleve Karpate. Ai nuk i zė fare nė
gojė. Fiset e dyndura nga Azia Qendrore nė Gadishullin Ballkanik nga
shekulli VI e deri nė shekullin e XIII, u takonin fiseve turke, si
psh. avarėt, peēenekėt, oguzėt, magjarėt, gaguzėt, etj. Nga oguzėt i
kemi turqit gaguzė tė Rumanisė dhe tė Bullgarisė, qė janė
ortodoks dhe flasin turqisht; nga magjarėt i kemi hungarezėt e
sotėm dhe shtetin e tyre Hungaria (Ma-gjaria); emri bullgar
ka dalur nga fjala turke: tė pėrzier; ndėrsa emri vllah ka
dalė nga fjala turke: kalorės nomad.
Pėr kėtė arėsye pra serbėt
kanė qenė pjesėrisht kalorės mercenarė tė avarit, qė Perandoria Bizantine i
ka pranuar si nomadė pėr tė mbrojtur kufirin e epėrm nga dyndjet e
mėvonshme, dhe pjesėrisht nga pakicat e tjera, peēenegėt, sllavėt,
jevgjitėt, evrejėt, etj. qė u asimiluan me avarėt (avatarėt) pėr
t`u kthyer nė luftė kundėr ilirėve, si kategori sociale e popullsisė
ilire, dhe mezi e prisnin rastin tė "ēliroheshin" njėherė e
pėrgjithmonė. Edhe kroatėt e shekullit tė VI-VII, qenė vendosur si
kalorės mercenarė tė Perandorisė Bizantine nė kohėn e Jusinianit I,
me qėllim qė tė mbronin kufirin nga dyndjet e Gadishullit Apenin. Ata u
shkrinė shpejtė me dalmatėt, istrianėt, etj. dhe kanė rrėnjėn ilire, gėzojnė
trashėgiminė e tyre, veēanėrisht tė dalmacisė, por emri i tyre ka rrjedhje
prej herv-ati=kalorės nga Hervi, qė ėshtė njė qytet nė Afganistan. Ky
popull e ka marrė kėtė emėr mė vonė, pėr tu distancuar prej serbėve
katolikė ortodoksė, sepse ishin katolikė romakė dhe nė bazė tė
tij kemi kombin hervat dhe shtetin hervat-kroat (Hervatska)- Kroacia.
Emri i vjetėr i madeqonisė "makedonia"
ka prejardhje ilire, shqipe dhe ėshtė me liqenj tė Prespės, Ohrit dhe
Dorianit. Emri make-d-oni-a do tė thotė onė, anė=dheu, pra
territor me makėra; sepse mak-ė, ra janė bimė uji qė rriten
pranė bregut tė liqenit mbi gurė si fije mėndafshi me ngjyrė tė gjelbėrt,
alge)
ka shpjegim nė gjuhėn shqipe.
"Kombi maqedon"
ėshtė tėrėsisht njė komb artificial i krijuar nga sllavo-bullgarėt dhe
shqiptarėt ortodoksė, me vllehtė dhe fise tjera turke (komanėt,
peēenekėt, etj.) tė ortodoksuar, kurse maqedonishtja ėshtė formuar nga
elementet e shqipes, vllahishtes dhe turqistes
, qė flasin bullgarisht, me fjalė tė
zgjatura, me "ta-ta"-tė e dyfishuara.
Antroponimet, toponimet dhe
mikrotopnimet sllave nga territoret tona nuk janė sllave, por janė
ortodokse dhe bogumile (patarene) nė faltoret e tė cilave pėrdorej
gjuha kishtare e formuar nga Qirili dhe Metodi. Nė Ballkan kanė ardhur
nė mes tė shekujve VI e XIII fiset avare, mongole, peēenegėt, dhe sllavėt
dhe janė asimiluar e jo zhdukur, siē thotė pa arsyetim
shkencetari i njohur amerikan, Ferdinant Schewil,
me pakicėn e skllavėve, tė jevgjitėve, tė ebrejve, tė vllehėve nė kėto anė.
Ata janė shkrirė me popullsinė vendase ilire, duke kryer simbiozėn
etnike, me ērast mbizotėrojnė veēoritė antropologjike tė
pellazgo- iliro-shqiptarėve. Shqiptarėt, dallohen nga popujt sllav. Tė
thėnė tekstualisht, ata kanė qenė mbizotėrues dhe janė edhe sot.
Serbishtja,
si gjuhė kombėtare dhe letrare e serbėve ėshtė krijuar nga Vuk Kara-gjiqi,
nė shekullin XIX, ndėrkaq pėrmendet ajo gjuhė nga gjysma e dytė e shekullit
XII. Shqipja ka qenė gjuhė familjare dhe popullore deri nė shekullin e XIX,
e nė disa familje serbe, deri nė ditėt tona. Gjuha kishtare u formua nga
Qirili dhe vėllai i tij Metodi, nė Moravi, nė vitin 864, nė njė
mision tė veēantė. Kėta dy murgj evrej (qė thirren sot jahudi,
izraelitė) nga Selaniku, pėr tė pėrkthyer pjesė tė Biblės dhe tė liturgjisė,
pėrdorėn njė gjuhė qė mund tė flitej nė rajonet skllave tė
Maqedonisė, tė cilėn nuk e kuptonin "moravėt e Ballkanit".
Pra, rezultatet e tyre tė sllavishtes maqedone ishin mė tepėr se
zhgėnjyese, sepse nuk shkruhej aspak nė atė kohė,
e jo nė shekullin e XI, siē e thotė kėtė gjė Fatbardha Demi, por
nė shekullin e IX.
Ata e quajtėn kėtė gjuhė Gjuhė
ilire (Illyrika Lingua), sepse po formohej pėr tė krijuar kulturėn dhe
gjuhėn e veēantė sllave-ballkanase nėpėr territoret ku flitej gjuha
ilire.
Kėsisojit, me "tė drejtėn e fituesit, tė ngadhnjimtarit"
justifikohej ēdo pretendim territorial, ēdo pretendim i trashėgimisė, i
origjinės, i pasurisė, asaj kulturore, arkeolo-gjike, historike etj, e deri
te ajo gjuhėsore.
Mė vonė nga pansllavizmi i lėshuar
si lėvizje e tė gjithė sllavėve, nga pansllavizmi, nė tė cilėn u
kyqėn popujt e ballkanit qė mbanin veten tė kėtillė, ėshtė quajtur gjuha
e vjetėr sllave. Serbėt, ngaqė kishin sjellur nga Azia Qendrore njė
sekt tė krishterizmit, tė cilėn papati e quante skizmė,
atėherė ithtarėt e kishės ortodokse ku pėrdorej gjuha ilire
quheshin serbė, pa marrė parasysh se nė cilėn pjesė tė Ballkanit
jetonin ata dhe vepronin, pa marrė parasysh etnikisht nėse ishin shqiptarė,
turq apo vlleh
.
Tri fetė janė krijuar nga ne dhe
janė hakmarrė deri nė fund mbi shqiptarėt.
Feja e shqiptarit ėshtė kurdoherė Shqipėria, thotė i ndritėshmi, Vaso Pashė
Shkodrani.
Kjo ėshtė prejardhja e
kombit shqiptar, origjina dhe territoret qė ka zėnė dikur.
Njėkohėsisht, flitet pėr armiqtė e tij shekullorė.
(1)
|