Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Kulturė 4 - PREJARDHJA E KOMBIT SHQIPTAR DHE ARMIQTĖ SHEKULLOR (2)

Shkruan: Brahim AVDYLI

PREJARDHJA E KOMBIT SHQIPTAR DHE ARMIQTĖ SHEKULLOR (2)

 

Nė shenjė tė 100 vjetorit tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė:

 

 Nė vrazhdė tė kėsaj, shqiptarėt flasin jo "njė gjuhė tepėr tė veēantė", por gjuhėn mė tė vjetėr, gjuhėn shqipe, dhe ėshtė popull jo semitik, pra ėshtė japetik. Shqiptarėt janė njė popull i stėrlashtė, janė populli mė i vjetėr i Gadishullit Ballkanik. Janė njė popull paragrek dhe pasardhės i denjė i pellazgėve. Prej kohėve parahistorike banojmė nė kėto vise dhe jemi tekstualisht autoktonė. Tė parėt tanė kanė qenė burra mjaft tė shquar tė njerėzimit. Kjo ėshtė e vėrteta e prejardhjes sė kombit shqiptar.

 

 

 

"FEJA E SHQIPARIT ĖSHTĖ SHQIPTARIA"

                                                                       (VASO PASHĖ SHKODRANI)

 

 

Pellazgėt i kanė mėsuar tė ardhurit nga fise dhe popuj tė tjerė pėr ndėrtimin e kullave, tė qyteteve, tė shfrytėzimit tė tokės, tė nxjerrjes dhe shitjes sė mineraleve, etj. Atyre ua mėsuan kulturėn e tyre tė veēantė tė mbrojtjes dhe tė luftimit, pra tė ardhurve nga Libia, Siria dhe Egjipti. Nga Siria dhe Egjipti kishin marrė me vete njė pjesė tė popullsisė iliro-pellazge, tė shkuar nė ato kohėra tė vjetra nė Egjipt dhe Siri, qė njiheshin nga tė ardhurit e tjerė tė Libisė, qė pėrfaqėsonin racėn e zezė. Greqia e vjetėr nuk ka qenė "e grekėve", por e pellazgėve. Tė ashtuquajturit "grekė" janė ardhacakė nga Libia (e cila ka shėnuar atėherė tėrėsisht kontinentin e Afrikės), Siria dhe Egjipti. Pellazgėt, baballarėt e ilirėve, nga tė cilėt ne e kemi origjinėn tonė dhe gjithė popujt e Evro-Azisė, qė kanė tė njėjten origjinė, pėrfaqėsojnė ngjyrėn e bardhe evropiane.

Nė studimet tona tė vjetra kafkat zbulojnė tė fshehtėn e pellazgo-ilirėve. Pellazgo-ilirėt dhe shqiptarėt e kanė kafkėn mė tė madhe nė Evropė (mbi 80, pra 85-90), njė kafkė bracikefale, qė dallon shumė prej kafkave tė serbėve dhe tė grekėve, tė cilėt kanė ardhur nga Rusia, Azia dhe Afrika. Shqiptarėt, siē thonė P. Rolph dhe G. Coop se nuk kanė asgjė tė pėrbashkėt me sllavėt, nė teorinė e tyre molekulare. Kėtė e dėshmon Prof. Genc Sulēebe me teorinė gjenetike kur thotė se ditanca gjenetike nė mes tė serbėve dhe shqiptarėve ėshtė tepėr tė dukshme. Kolonizatorėt, nė dheun tonė, e kanė kafkėn e tyre nėn 75-80, pra janė mezocefalas.[1]

Sot e flasim gjuhėn shqipe, qė ėshtė afėrsisht gjuhė e vjetėr e pellazgėve hyjnorė, qė ditėm ta ruajmė me mundim tė veēantė deri nė ditėt tona dhe tė deshifrojmė edhe geqishten e vjetėr, sado qė ka njė kaligrafi tjetėr gjuhe. Gjuha shqipe ėshtė vazhdim i gjuhės pellazgjike. Shqiptarėt janė pasardhės tė pellazgėve tė vjetėr parahėnorė. Gjuha shqipe ėshtė gjuhė japetike (nė vend se t`i thomė ėshtė indo-evropiane) dhe shqiptarėt janė tė prejardhjes nga popujt japetikė. Gjuha shqipe bėn pjesė nė gjuhėn pellazgjike. Ajo ėshtė nė bashkėfisėrinė (homoethinė) japetike.

 

 

Nė vrazhdė tė kėsaj, shqiptarėt flasin jo "njė gjuhė tepėr tė veēantė" [2], por gjuhėn mė tė vjetėr, gjuhėn shqipe, dhe ėshtė popull jo semitik, pra ėshtė japetik. Shqiptarėt janė njė popull i stėrlashtė, janė populli mė i vjetėr i Gadishullit Ballkanik. Janė njė popull paragrek dhe pasardhės i denjė i pellazgėve[3]. Prej kohėve parahistorike banojmė nė kėto vise dhe jemi tekstualisht autoktonė. Tė parėt tanė kanė qenė burra mjaft tė shquar tė njerėzimit. Kjo ėshtė e vėrteta e prejardhjes sė kombit shqiptar.

Dijetari francez, Robert d’Angely, nė veprėn e tij „Enigma“ shpjegon se „territoret qė pėrbėjnė Jugosllavinė e sotme… banoheshin qysh prej prej kohėve qė nuk mbahen nė mend nga pellazgėt, ... tė cilėve autoktonėt u dhanė emrin ilirė... Me kėtė emėr ata zinin

gjysmėn pėrėndimore tė Gadishullit Ballkanik, qė nga bregu i djathtė i Danubit nė veri, deri nė Epir nė jug… Ishin breukėt… qė zinin brigjet jugore tė Savės; nė verilindje tė Bosnjės ishin japodėt; liburnėt banonin nė brigjet e Dalmacisė dhe ishujt; ardienjtė ose vardenjtė, qė jetonin nė tė dy anėt e malit Makarsa; daversėt afėr Nerentės (Neretvės) pėrdornin monedha bakri, qė kishin si emblemė njė anije; nė trevat e Malit tė Zi banonin diokletiatėt; fqinjėt e tyre, labeatėt, jetonin afėr brigjeve tė liqenit tė Shkodrės dhe nga ana e vet kishin si fqinjė pirustėt, tė cilėt ushtronin mjeshtrinė e metalurgėve. Mė nė brendėsi ishin vendosur aktariatėt, armiq tė ardiejve, dhe parthinėt, qė grupoheshin rreth Uzhicės dhe adhuronin Zeusin Parthen si mbrojtės tė tyre. Nė luginėn e epėrme tė Vardarit dhe Drinit tė Bardhė, nė fushėn e Kosifopejdonit ose tė Shkupit dhe nė rajonin e Nishit shtriheshin tė famshmit dardanė..., si popullsi tjetėr qenė delmetėt ose dalmatėt, tė cilėt kishin krye-qytet Delmeniumin... dhe si port qytetin Salon (Spliti i sotėm). Po nė atė epokė romake kishte gjithashtu popujt e tjerė tė fortė: dasaretėt, ditionėt, taulantėt, sardeatėt, e tė tjerė…“[4] Nė brendi tė Shqipėrisė jetonin disa fise tė vogla, por mjafton tė pėrmendim atė qė ėshtė berė mė i njohur, albanėt, dhe nė maqedoninė e vjetėr, enkelejtė dhe paeonėt . Kėshtu quhej mė parė Maqedonia...

Popullsia ilire qė shtrihej nė trevat e veta jetonte nėpėr fise. Ato vinin shpeshherė nė konflikt me njėra tjetrėn pėr shkak tė tokave pjellore, kullosave, ujit apo pyjeve. Nė rast se atyre u kėrcėnohej rreziku nga popujt e tjerė, ata bashkoheshin dhe luftonin sė bashku kundėr armikut. Gradualisht kėshtu u formuan me kohė lidhjet e fiseve. Lidhjet e fiseve nė fillim kanė qenė vetėm tė pėrkohshme. Mė vonė, lidhjet e fiseve u forcuan dhe prej tyre u krijuan shtetet e para ilire. Banorėt e Ilirisė ishin tė barabartė[5].

Ndėr fiset mė tė mėdha pra kanė qenė dardanėt qė shtriheshin nė pėrėndim tė Moravės deri te rrjedha e sipėrme e lumenjėve Pek dhe Timok, dhe nė viset lindore deri pėrtej Nishit. Dardanėt shtriheshin nė tėrė Kosovėn e sotme dhe njė pjesė tė madhe tė Maqedonisė, nė veri dhe pėrėndim. Kjo trevė quhej Dardania[6].

Vllehtė, qė banonin aty, kanė qenė konglomeratė i dardanėve (ilirėve, shqiptarėve) dhe tė turqėve tė romanizuar nė pikėpamje gjuhėsore[7].

Serbėt avatarė (avarė) dhe sllavė, u vendosėn nė shekullin e VI nė jug Danubit, nė rrethinėn e Smederevės sė sotme. Atėherė, nuk pėrmendeshin serbėt. Nuk ekzistonin serbėt. Historiografia "serbe" e mbolli kėshtu emrin e tyre. Serbėt "lindėn" mė vonė me kishat bizatine dhe "gjuhėn ilire""shpikur" prej Cirilit dhe Metodit, qė kanė qenė evrej tė Greqisė dhe tė shkolluar nė Bizant.

Avarėt (avatarėt) dhe peēenegėt kanė qenė si kalorės mercenarė qė ti shėrbenin administratės bizantine, pėr tė penguar dyndjen e barbarėve tė tjerė nė brendėsi tė Gadishullit Ballkanik. Numri i tyre i vogėl u shkri me popullatėn vendase, me fiset ilire: mezėt, tribalėt, dardanėt, etj. Avarėt/avatarėt, qė mė vonė e morėn emrin serbė, e kanė prejardhjen nga Himalajėt dhe i pėrkisnin fisit turk –avar. Ndonjėri flet pėr zhdukjen e avarėve, si psh. historiani amerikan mbi Ballkanin, Ferdinand Schewill, nė veprėn e tij "Ballkani-historia dhe qytetėrimi", nė tė cilėn, pėr kundėrshtim tė Prof. Dr. Skender Rizajt, nė fund tė shekulllit tė shtatė dhe tė tetė, kėtė gadishull ua lė nė duar sllavėve, tė ardhur nga teritori-mėmė i sllavėve nė Ballkan, djerrina e lumit Pipet, nė veri tė qytetit ukrahinas tė Kievit [8] , pa e llogaritur se sllavėt erdhėn dhe u pėrzinė me avarėt, duke u kthyer nga grabitėsbanorė qė ngulėn rrėnjė nėpėr territoret e pushtuara.

Peēenegėt vinin nga rrethinat e maleve Karpate. Ai nuk i zė fare nė gojė. Fiset e dyndura nga Azia Qendrore nė Gadishullin Ballkanik nga shekulli VI e deri nė shekullin e XIII, u takonin fiseve turke, si psh. avarėt, peēenekėt, oguzėt, magjarėt, gaguzėt, etj. Nga oguzėt i kemi turqit gaguzė tė Rumanisė dhe tė Bullgarisė, qė janė ortodoks dhe flasin turqisht; nga magjarėt i kemi hungarezėt e sotėm dhe shtetin e tyre Hungaria (Ma-gjaria); emri bullgar ka dalur nga fjala turke: tė pėrzier; ndėrsa emri vllah ka dalė nga fjala turke: kalorės nomad[9].

 

Pėr kėtė arėsye pra serbėt kanė qenė pjesėrisht kalorės mercenarė tė avarit, qė Perandoria Bizantine i ka pranuar si nomadė pėr tė mbrojtur kufirin e epėrm nga dyndjet e mėvonshme, dhe pjesėrisht nga pakicat e tjera, peēenegėt, sllavėt, jevgjitėt, evrejėt, etj. qė u asimiluan me avarėt (avatarėt) pėr t`u kthyer nė luftė kundėr ilirėve, si kategori sociale e popullsisė ilire, dhe mezi e prisnin rastin tė "ēliroheshin" njėherė e pėrgjithmonė. Edhe kroatėt e shekullit tė VI-VII, qenė vendosur si kalorės mercenarė tė Perandorisė Bizantine nė kohėn e Jusinianit I, me qėllim qė tė mbronin kufirin nga dyndjet e Gadishullit Apenin. Ata u shkrinė shpejtė me dalmatėt, istrianėt, etj. dhe kanė rrėnjėn ilire, gėzojnė trashėgiminė e tyre, veēanėrisht tė dalmacisė, por emri i tyre ka rrjedhje prej herv-ati=kalorės nga Hervi, qė ėshtė njė qytet nė Afganistan. Ky popull e ka marrė kėtė emėr mė vonė, pėr tu distancuar prej serbėve katolikė ortodoksė, sepse ishin katolikė romakė dhe nė bazė tė tij kemi kombin hervat dhe shtetin hervat-kroat (Hervatska)- Kroacia[10].

Emri i vjetėr i madeqonisė "makedonia" ka prejardhje ilire, shqipe dhe ėshtė me liqenj tė Prespės, Ohrit dhe Dorianit. Emri make-d-oni-a do tė thotė onė, anė=dheu, pra territor me makėra; sepse mak-ė, ra janė bimė uji qė rriten pranė bregut tė liqenit mbi gurė si fije mėndafshi me ngjyrė tė gjelbėrt, alge)[11] ka shpjegim nė gjuhėn shqipe.

"Kombi maqedon" ėshtė tėrėsisht njė komb artificial i krijuar nga sllavo-bullgarėt dhe shqiptarėt ortodoksė, me vllehtė dhe fise tjera turke (komanėt, peēenekėt, etj.) tė ortodoksuar, kurse maqedonishtja ėshtė formuar nga elementet e shqipes, vllahishtes dhe turqistes [12], qė flasin bullgarisht, me fjalė tė zgjatura, me "ta-ta"-tė e dyfishuara.

Antroponimet, toponimet dhe mikrotopnimet „sllave“ nga territoret tona nuk janė sllave, por janė ortodokse dhe bogumile (patarene) nė faltoret e tė cilave pėrdorej gjuha kishtare e formuar nga Qirili dhe Metodi. Nė Ballkan kanė ardhur nė mes tė shekujve VI e XIII fiset avare, mongole, peēenegėt, dhe sllavėt dhe janė asimiluar e jo zhdukur, siē thotė pa arsyetim shkencetari i njohur amerikan, Ferdinant Schewil[13], me pakicėn e skllavėve, tė jevgjitėve, tė ebrejve, tė vllehėve nė kėto anė. Ata janė shkrirė me popullsinė vendase ilire, duke kryer simbiozėn etnike, me ē’rast mbizotėrojnė veēoritė antropologjike tė pellazgo- iliro-shqiptarėve. Shqiptarėt, dallohen nga popujt sllav. Tė thėnė tekstualisht, ata kanė qenė mbizotėrues dhe janė edhe sot.

Serbishtja, si gjuhė kombėtare dhe letrare e serbėve ėshtė krijuar nga Vuk Kara-gjiqi, nė shekullin XIX, ndėrkaq pėrmendet ajo gjuhė nga gjysma e dytė e shekullit XII. Shqipja ka qenė gjuhė familjare dhe popullore deri nė shekullin e XIX, e nė disa familje serbe, deri nė ditėt tona. Gjuha kishtare u formua nga Qirili dhe vėllai i tij Metodi, nė Moravi, nė vitin 864, nė njė mision tė veēantė. Kėta dy murgj evrej (qė thirren sot jahudi, izraelitė) nga Selaniku, pėr tė pėrkthyer pjesė tė Biblės dhe tė liturgjisė, pėrdorėn njė gjuhė qė mund tė flitej nė rajonet skllave tė Maqedonisė, tė cilėn nuk e kuptonin "moravėt e Ballkanit". Pra, rezultatet e tyre tė sllavishtes maqedone ishin mė tepėr se zhgėnjyese, sepse nuk shkruhej aspak nė atė kohė[14], e jo nė shekullin e XI, siē e thotė kėtė gjė Fatbardha Demi, por nė shekullin e IX.

Ata e quajtėn kėtė gjuhė „Gjuhė ilire“ (Illyrika Lingua), sepse po formohej pėr tė krijuar kulturėn dhe gjuhėn e veēantė sllave-ballkanase nėpėr territoret ku flitej gjuha ilire. Kėsisojit, me "tė drejtėn e fituesit, tė ngadhnjimtarit" justifikohej ēdo pretendim territorial, ēdo pretendim i trashėgimisė, i origjinės, i pasurisė, asaj kulturore, arkeolo-gjike, historike etj, e deri te ajo gjuhėsore[15].

Mė vonė nga pansllavizmi i lėshuar si „lėvizje e tė gjithė sllavėve“, nga pansllavizmi, nė tė cilėn u kyqėn popujt e ballkanit qė mbanin veten tė kėtillė, ėshtė quajtur „gjuha e vjetėr sllave“. Serbėt, ngaqė kishin sjellur nga Azia Qendrore njė sekt tė krishterizmit, tė cilėn papati e quante „skizmė“, atėherė ithtarėt e kishės ortodokse ku pėrdorej „gjuha ilire“ quheshin serbė, pa marrė parasysh se nė cilėn pjesė tė Ballkanit jetonin ata dhe vepronin, pa marrė parasysh etnikisht nėse ishin shqiptarė, turq apo vlleh [16].

Tri fetė janė krijuar nga ne dhe janė hakmarrė deri nė fund mbi shqiptarėt.[17] Feja e shqiptarit ėshtė kurdoherė Shqipėria, thotė i ndritėshmi, Vaso Pashė Shkodrani.

Kjo ėshtė prejardhja e kombit shqiptar, origjina dhe territoret qė ka zėnė dikur. Njėkohėsisht, flitet pėr armiqtė e tij shekullorė.

 

 


[1] Elena Kocaqi "Roli pellazgo-ilir nė formimin e kombeve dhe gjuhėve europiane", Tiranė 2005, faqe 98-99.

[2] shiko artikullin e pėrmendur tė albinfo-s.

[3] Spiro Konda, "Shqiptarėt dhe problemi pellazgjik", Tiranė 1964, apo Tiranė 2011, faqe 485-486.

[4] Robert D’Angely, „Enigma/Nga pellazgėt te shqiptarėt“, Toena, Tiranė 1998, faqe 241, 242, 243.

[5] Dr. Fehmi Pushkolli, „Programet e Mbrojtjes Kombėtare Shqiptare tė Kosovės prej Lidhjes sė Prizrenit deri te Kuvendi i Kaēanikut“, Zėri i Rinisė, Prishtinė 1991, faqe 9-10

[6] Shiko librin e Mark Krasniqit, „Rrėnjėt tona etnike“, PSHDK, Prishtinė 2002, faqet 11-12

[7] . Dr. Skender Rizaj, „E drejta historike e shqiptarėve pėr vetvendosje“, Qendra e Mendimit Pozitiv, Prishtinė 2005, faqe 10.

[8]  Ferdinand Schewill, "Ballkani-historia dhe qytetėrimi", Eugen, Tiranė 2002, faqe 73.

[9] Prof. Skender Rizaj, "E drejta historike...", nė fusnotė, nė faqet 25 e 26

[10] Po aty, nė fusnotė, faqe 26

[11] Po aty, nė fusnotė, faqe 28

[12] Po aty, nė fusnotė, faqe 27

[13] Shiko veprėn e Ferdinand Schevillit, "Ballkani...", faqe 71

[14] John Julius Norwich, "Bizanti, shkėlqimi dhe rėnia e njė perandorie 330-1453", Eugen, Tiranė 2005, faqe 40- 41.

[15] shiko shkrimin e Fatbardha Demit, "Ideologjia politike e historiografisė Europiane", te www.pashtriku.org.

[16] Prof. Dr. Skender Rizaj, vepra e cituar, nė fusnotė, faqe 27

[17] shikoni nė mėnyrė tė pashkėputur shkrimin tim, pėr kėtė temė.

 

 

(1)