Nė rast se ditėn e nisni me dhimbje koke atėherė
shkaku kryesor i saj mund tė jetė ndonjė problem psikologjik dhe nė rastet
mė shqetėsuese depresioni. Nuk ėshtė aspak ēudi qė dhimbjet e kokės tė jenė
shenjat e para tė stresit apo njė gjendjeje depresioni, njė lidhje jo
rastėsore ekziston midis dhimbjes sė kokės qė shfaqet nė mėngjes dhe
ērregullimeve qė vijnė gjatė gjumit. Simptoma mė e shpeshtė neurologjike
ėshtė dhimbja e kokės.
1. Mbani njė listė tė detajeve pėr dhimbjen e
kokės
Provoni tė mbani njė listė rreth detajeve tė
dhembjes sė kokės. Pėrveē se do tė ndihmojė mjekun tuaj ti identifikojė mė
lehtė arsyet dhe llojin e dhimbjes, kjo mund tiu ndihmojė edhe juve. Pėr
shembull: lloje tė caktuara tė ushqimit, stresi, cikli menstrual, drita e
madhe, madje edhe ndonjė lloj parfumi mund tiu shkaktojė dhembje koke. Nė
fillim nuk keni ide pse keni dhembje, por nėse i keni shkruar detajet e
ndryshme atėherė shumė lehtė mund tė vini tek arsyet. Kjo kėshillė vjen
direkt nga mjekėt e njohur amerikane.
2. Shikoni me kujdes se ēfarė po konsumoni
Ushqimi i caktuar shpesh mund tė jetė shkaktar i
paraqitjes sė dhembjes sė kokės. Dr Lisa Mannix, neurologe, ka thėnė se
shumė lloje tė ushqimeve mund tė pėrbėjnė elemente qė tek njerėzit mund tė
ndikojnė negativisht. Ajo gjithashtu ka shtuar se vetėm 20 deri 30 pėr qind
tė njerėzve mund tė identifikojnė llojin e ushqimit, i cili iu shkakton
dhembjen e kokės. Por ajo preferon qė njerėzit tė fillojnė tė dyshojnė nė
disa lloje ushqimesh tė cilat njihen si shkaktues tė problemeve. Vera e kuqe
ėshtė njė nga pijet qė radhitet si shkaktare e dhembjes, pastaj vijnė edhe
ushqimet qė pėrmbajnė sodium nitrate, etj.
3. Konsumoni mjaftueshėm magnez
Magnezi relakson tensionin e gjakut dhe qetėson
migrenėn, kurse tė dyja kėto zvogėlojnė mundėsinė e paraqitjes sė dhembjes
sė kokės. Shtesat nga magnezi janė tė preferuara. Nėse vėreni pėrmirėsime
filloni tė konsumoni sa mė shumė magnez: konsumoni perime tė gjelbra, tė
cilat pėrmbajnė magnez.
4. Hani nė mėnyrė tė rregullt
Vetėm ngrėnia e rregullt e vakteve gjatė ditės
mund tė parandalojė paraqitjen e dhembjes sė kokės. Mos i kaloni vaktet e
ushqimit pa ngrėnė sadopak. Kjo rekomandohet pėr arsye sė truri juaj
funksionon nga dy gjėra: oksigjeni dhe sheqeri i mjaftueshėm, i cili nė tru
arrin nga ushqimi i konsumuar. Kur sheqeri tretet, truri juaj ka nevojė pėr
ushqim. Nėse shpesh ngriheni nė mėngjes nga dhimbja e kokės, mjekėt
preferojnė tė konsumoni ndonjė frutė para se tė shkoni nė shtrat nė mbrėmje,
sepse ajo do tu ndihmojė tė mos iu paraqiten dhimbjet e mėngjesit.
5. Kujdes me pėrdorimin e kafeinės, alkoolit e
duhanit
Kėto janė tri gjėra, tė cilat ndihmojnė qė
dhembja e kokės tė zhvillohet dhe tė shtohet. Alkooli, sidomos vera e kuqe,
janė ndėr shkaktarėt e dhembjes.
6. Bėni gjumė tė rregullt
Tė flini rregullisht mjaftueshėm dhe nė kohė tė
duhur, madje edhe fundjavave, mund tiu ndihmojė ti mėnjanoni dhembjet e
kokės. Mjekėt kėshillojnė pacientėt e tyre qė tė shkojnė nė shtrat dhe tė
zgjohen nė tė njėjtėn orė ēdo ditė.
7. Bėni ushtrime rregullisht
Me anė tė ushtrimeve shkaktohet prodhimi i
endorfinės, njė element natyral i eliminimit tė dhembjeve nė kokė. Pėr tė
bėrė kėtė preferohet 20 deri 30 minuta aerobi sė paku tre herė nė javė.
8. Menaxhoni me stresin
Stresi i madh mund tė jetė shkak i shpeshtė i
paraqitjes sė dhembjes sė kokės. Ekzistojnė teknika tė shumta qė mund tė
ndihmojnė nė menaxhimin e stresit. Mund tė provoni format e ndryshme tė
meditimit.
9. Akull i ftohtė
Ftohtėsia mund tė ndihmojė nė zbutjen e dhembjes
sė kokės si njė anestezues lokal. Mund tė vendosni njė peshqir tė ftohtė apo
ndonjė akull nga frigoriferi dhe provojeni ndoshta ndihmon nė zbutjen e
dhembjes sė kokės.
DHEMBJA E KOKĖS, MIGRENA JA SI QETĖSOHET
Prek njė ndėr 4 gra dhe njė ndėr 12 burra dhe
pėr shumė njerėz nė botė ėshtė njė arsye e fortė pėr tu takuar shpesh me
neurologun. Kulmin e arrin mes moshės 30-39 vjeē, por pas nuk ngelen edhe
fėmijėt. Kur bėhet fjalė pėr migrenėn, gjėrat nuk janė aq tė thjeshta sa
duken.
Njerėzve qė u dhemb koka nė mėnyrė kronike,
ashtu si specialistėt, e dinė shumė mirė se kėto dhimbje nuk largohen
kollaj, nėse pėr njė kohė tė gjatė ėshtė abuzuar me ilaēe tė llojeve tė
ndryshme pėr tė gjetur qetėsi. Aq i madh ėshtė numri i atyre qė vuajnė, sa
nė shumė vende tė botės mjaft pacientė kanė krijuar edhe shoqatat e tyre, me
qėllimin e vetėm pėr tė sensibilizuar njerėzit pėr njė sėmundje qė shpesh
nėnvlerėsohet, ose kurohet keq. E nė fakt, shifrat janė vėrtet alarmante.
Dhimbja e rastėsishme e kokės prek rreth 8 milionė evropianė ēdo ditė, ku 3
milionė vuajnė nga ajo e formės kronike, qė nė pjesėn mė tė madhe tė rasteve
e kėrkojnė shpėtimin tek abuzimi me ilaēe, qė ndikon drejtpėrdrejt nė
shndėrrimin kronik tė problemit. Ndoshta jo rastėsisht OBSH-ja e ka renditur
dhimbjen e kokės, e sidomos migrenėn, nė listėn e sėmundjeve qė janė tė
vėshtira tė shėrohen. Kjo sėmundje prek zakonisht njerėzit qė e kanė tė
trashėguar gjenetikisht, por jo vetėm ata. Stresi, tensioni, mėnyrat jo
korrekte tė tė jetuarit, ndryshimet klimatike, ushqime tė caktuara, janė
faktorė tė rrezikshėm, qė ndikojnė nė shfaqjen e saj. Specialistėt
kėshillojnė se duhet trajtuar mirė qė nė fillim, pėr tė evituar qė krizat tė
bėhen periodike.
Pėr lehtėsimin e migrenės dhe cefaleas
intensive:
Analgjezikėt dhe anti-inflamatorėt Janė ilaēet
mė tė pėrdorura, me tė cilat abuzohet nė shumicėn e rasteve. Ato arrijnė tė
bllokojnė ēlirimin e prostaglandinave, tė cilat janė molekulat pėrgjegjėse
tė dhimbjes. Mė tė zakonshmit janė paracetamoli, ibuprofeni, aspirina dhe
indometacina, qė ėshtė mė efikasja pėr migrenėn, sepse ėshtė edhe ngushtuese
e enėve tė gjakut. Megjithatė, kėto lloj tabletash janė tė pėrshtatshme pėr
dhimbjet sporadike dhe tė lehta, por jo nė rast se dhimbja e kokės ėshtė e
vazhdueshme: nė kėtė rast, ka rrezik tė mbytesh kot sė koti me pilula.
Migrena dhe cefalea e pėrqendruar: triptanėt.
Ato janė arma mė e mirė sepse riekuilibrojnė
nivelet e serotoninės, neurotransmetuesit qė rregullon qarkullimin e gjakut
dhe aktivitetin nervor. Triptanėt veprojnė nė harkun kohor prej dy orėsh dhe
mund tė merren edhe nė momentin kur dhimbja ka filluar.
Cefalea tensive: qetėsuesit.
Ilaēe tė vjetra si valiumi, tė marra nė doza tė
vogla, mund tė shėrbejnė pėr tė qetėsuar muskujt dhe pėr ti dhėnė fund
dhimbjes.
SINOZITI, KURAT BIMORE QĖ E KUROJNĖ ATĖ
Sinoziti ėshtė njė sėmundje qė lidhet me
pezmatimin e hapėsirave kockore (sinuseve) nė pjesėn e kafkės sė fytyrės.
Sinoziti shkaktohet nga bllokimi i derdhjes sė sinuseve. Pėr pasojė, kjo
sėmundje shoqėrohet me dhembje koke dhe kryesisht nė pjesėn ballore, aty ku
ėshtė e pėrqendruar sėmundja, nė varėsi tė sinusit tė infektuar. Shpesh ēdo
dhimbje koke trajtohet thjesht me njė aspirinė dhe sapo dhimbja kalon, ashtu
bie edhe interesimi pėr diagnostikimin e saktė tė saj. Sipas mjekėve,
dhimbjet e kokės kanė shkaktarė tė shumtė, duke filluar nga ftohja, nga
sinoziti, deri te dhimbjet e forta tė migrenės. Por disa mėnyra tė reja tė
trajtimit tė dhimbjeve tė kokės ofrojnė shpresa pėr tė sėmurėt. Njė pamje e
kompjuterizuar e trurit tregon reagimin e trurit kur njeriu provon dhimbje
tė migrenės, sėmundje e cila prek rreth 20 pėr qind tė amerikanėve. Por
problemi kėtu sipas specialistėve tė mjekėsisė ėshtė se pacientė tė tillė
shpesh diagnostikohen gabim.
Shkaktarėt
Mė parė, njerėzit bėnin shkaktarė tė shfaqjes sė
sinozitit grumbullimin e njė pjesė tė gjakut nė hundė, por ajo u hodh poshtė
nga studiues tė ndryshėm dhe mendohet se shkaktarė tė shfaqjes sė saj janė
ngacmues tė ndryshėm, si zhurmat e forta, drita e fortė, problemet e
ndryshme, alkooli, uria, streset psikologjike, erėrat e helmeve etj.
Shkaktarėt e kėsaj sėmundjeje janė disa. Ndėr ta pėrmenden mishi i huaj nė
hundė, shtrembėrimi i kockės sė hundės, ndryshimi i temperaturave, por edhe
rrufa qė mund tė kalojė personi mund tė ēojė nė sėmundjen e sinozitit. Veē
kėtyre, sinoziti mund tė shkaktohet edhe si pasojė e sėmundjeve tė tjera tė
organizmit dhe me anė tė gjakut mund tė infektohen edhe sinuset. Sinoziti
mund tė shfaqet edhe si pasojė i njė inflamacioni tė rrugėve tė frymėmarrjes
tė hundėve, akut ose kronik, infeksioni dentar, grip, faktor alergjik. Por,
sipas mjekėve, nga sinoziti mund tė prekeni edhe nėse zhyteni nė det me
forcė. Vatra ėshtė energjia qė aktivizon sistemin nervor dhe mund tė
ndryshohet lehtė nga stresi dhe ndryshimet klimatike. Kjo energji jo vetėm
qė ndikon nė gjendjen shpirtėrore, por shkakton sinozitin dhe dhimbje koke.
Pėr tė eliminuar shqetėsime tė tilla, kryhet dhara, njė trajtim qė konsiston
nė derdhjen shumė ngadalė, tė vajit tė nxehtė tė sezamit nė qendėr tė ballit
tė pacientit, i shtrirė nė njė shtrat tė rehatshėm druri. Sipas disiplinės
mjekėsore, mesi i ballit ėshtė vendi i syrit tė tretė, i cili ėshtė i lidhur
me qendrat funksionale tė trurit. Nėse ai stimulohet, rrit prodhimin e
serotoninės dhe ndjesinė e kėnaqėsisė dhe relaksit.
Stresi
Zakonisht, sinoziti shkaktohet lehtėsisht nga
stresi, emocioni dhe tensioni dhe ėshtė i shpeshtė te njerėzit depresivė dhe
me ankth. Pėr ketė arsye njė nga metodat e kurimit tė tij ėshtė edhe
psikoterapia, pasi kjo sėmundje lidhet me emocionet intensive. Nga ana
tjetėr, dhembjet e kokės kanė edhe dy shfaqje tė tjera, qė janė dhembja e
kokės, qė shfaqet si pasojė e migrenės dhe spondiliatrozės. Kėto janė dy nga
shqetėsimet me tė shpeshta edhe pse nė disa raste mund tė jetė njė shenjė e
mirė pėr tė kuptuar sinozitin. Shfaqja tjetėr e dhimbjes sė kokės ėshtė
shfaqja e njė lodhjeje ose njė tensioni. Nėse kjo dhimbje ėshtė e fortė dhe
e pėrsėritur ėshtė simptome e njė sėmundjeje cerebrale, si: hematome,
encefalite, meningjit ose ndonjė hipertension i rėndė.
Llojet e sinozitit
Sinoziti ėshtė njė inflamacion akut ose kronik i njė nga
hapėsirave (seno) tė parahundės. Sipas vendndodhjes sė tij dallohen 4 lloje
sinozitesh: sinozit tė maxiles, sinozit tė frontales, sinozit tė etmoidales,
sinozit tė sfenoidales. Sipas pėrhapjes, sėmundja mund tė jetė mono ose
bilaterale. Kur inflamacioni kap mė shumė hapėsira, quhet polisinozit. Nga
ana klinike kėto konsiderohen si bllokime tė kėtyre hapėsirave duke mos
lejuar daljen e lėngut qė formohet gjatė infektimit qė quhet Essadato (me
njė pėrbėrje proteinike, i pasur me mucopolisakarid dhe qelizave ematike).
Kurimi
Diagnostikimi i saktė ka shumė rendėsi, pasi
vetėm kėshtu mjekėt mund tė ndėrhyjnė nė kohėn e duhur pėr parandalimin e
keqėsimit tė gjendjes shėndetėsore. Pas diagnostikimit tė saktė, ilaēi me i
mirė kundėr simptomave tė sinozitit ėshtė provuar tė jetė ai i grupit tė
ilaēeve triptan, qė e largojnė menjėherė dhimbjen e kokės, por njėkohėsisht
shkaktojnė marrje mėndsh. Shkencėtarėt tani janė duke kryer prova pėr
pėrdorimin me sa me efektivitet tė ilaēeve triptan, qė mund tė merren nga
goja, por edhe nėpėrmjet injeksioneve. Kėto terapi tė reja bėjnė tė mundur
jo vetėm trajtimin e simptomave nė pėrgjithėsi, por shpesh eliminojnė edhe
dhimbjet e kokės tė shkaktuara nga migrena. Mjeket thonė se ilaēet e llojit
triptan janė tė efektshme nė mė shumė se 80 pėr qind tė rasteve, por ata
rekomandojnė qė personat qė vuajnė nga sėmundje vaskulare duhet tė
shqyrtojnė pėrdorimin e alternativave tė tjera tė mundshme. Sipas mjekėve
sinoziti nuk ėshtė njė sėmundje e trashėgueshme. Por nėse sėmundja bėhet
kronike dhe shoqėrohet me komplikacione, atėherė nevojitet tė bėhet
ndėrhyrja kirurgjikale. Sipas specialisteve tė kėsaj sėmundjeje, ndėrhyrja
kirurgjikale, nuk ka pasoja. Po sipas tyre, tė tilla ndėrhyrje nė vendin
tonė janė tė pakta, pasi pacientėt paraqiten te mjeku qė nė fazat e para tė
shfaqjes sė sėmundjes.
Moshat mė te prekura
Kjo sėmundje mė shumė e pėrhapur ėshtė te moshat e reja.
Problemet me sinozitin, shpesh fillojnė qė nė moshėn e adoleshencės, mė pas
bėhen mė tė renda rreth moshės 25-vjeēare. Sipas specialistėve tė
shėndetėsisė, ėshtė shumė e vėshtirė tė kesh probleme me sinozitin, nė rast
se nuk ke pasur mė parė, gjatė kėsaj moshe. Por tė prekur nga kjo sėmundje
janė edhe fėmijėt, tek tė cilėt mė shumė ėshtė i pėrhapur sinoziti etnoidal.
Shkak pėr ketė, sipas mjekėve, nuk ėshtė leximi. Por ky faktor mund te jetė
njė shtesė i faktorėve kryesorė qė shkaktojnė sinozitin, dhe jo njė faktor
mė vete pėr tė shkaktuar ketė sėmundje.
Ushqime me fibra pėr tė evituar sinozitin
Ushqime me fibra qė nė mėngjes. Kjo ėshtė njė nga kėshillat bazė
qė japin mjekėt pėr tė mbajtur sa mė larg sinozitin. Sipas specialistėve,
shumė nga ushqimet e veēanta ndikojnė nė mirėqenien tonė, por njė ndryshim i
veēantė qė rrit nivelin e energjive, ndodh kur njeriu ha pėr mėngjes njė
ushqim tė pasur me fibra. Ėshtė provuar se fibra rrit nivelin e energjive,
ka njė efekt pozitiv ne funksionimin e organeve. Dhjete faktorė ndikojnė
kryesisht nė shkaktimin e sėmundjes sė sinozitit, pjesa me e madhe e tė
cilave ėshtė e lidhur ngushtė me stresin, kushtet psikologjike dhe shkaqe
arteriale dhe helmet e ndryshme. Tre janė medikamentet qė pėrdoren pėr
kurimin e sinozitit, medikamente qė kryesisht pėrmbajnė kafeinė. Ato
pėrdoren dhe janė tė kėshillueshme jo vetėm pėr pacientėt nė vendin tonė,
por nė tė gjithė botėn.
Uthulla e mollės qetėson sinozitin
Uthulla natyrale e mollės ėshtė jashtėzakonisht e mirė pėr njė
forcė magjike dhe vlerėsohet shumė qė tė jetė pjesė pėrbėrėse e jetės sė
pėrditshme. Pėr tė gjithė ata qė vuajnė nga sinoziti, kėshillohet tė pihet
njė gotė me ujė nė te cilėn ėshtė hedhur njė lugė nga uthulla e mollės. Kjo
kurė duhet tė pėrdoret 7 herė nė ditė pėr tė pasur efektin e dėshiruar.
Uthulla pėrdoret edhe pėr sytė qė lotojnė. Njė lugė uthull molle hidhet nė
njė gotė ujė, nė tė cilėn ėshtė hedhur dhe pak jod i holluar. Pihet njė lugė
gjelle para drekės. Kjo kurė ėshtė mirė tė vazhdojė pėr 15 ditė. Pėrveē
vetive kuruese, uthulla e mollės ėshtė shumė e preferuar tė pėrdoret pėr
sallata.
Kėshilla
- Kini kujdes nga ndryshimi i temperaturave.
- Pėrdorni sa mė shumė ushqime me fibra.
- Ne rast se ju fillojnė dhimbje ėshtė mirė qė
te konsumoni menjėherė kafe.
- Evitoni zhurmat e larta, tė magnetofonit,
televizorit.
- Pėr tu qetėsuar, qėndroni nė qetėsi tė plote
dhe nė njė ambient tė mbyllur dhe nė errėsirė pėr tė paktėn 30 minuta.
- Kryeni vizita tė herėpashershme te mjeku
specialist, nė veēanti kur pacienti vuan nga sėmundje tė tjera dhe ka shpesh
dhembje koke.
- Mbani gjithmonė syze edhe nė dimėr edhe nė
verė.
- Evitoni diellin nė pikun e vapės.
- Nė kohė plazhi kini kujdes nga zhytjet e
menjėhershme nė det.
SHKAQET E DHIMBJES SĖ KOKĖS TĖ FEMRAT
Nė rast se ditėn e nisni me dhimbje koke atėherė
shkaku kryesor i saj mund tė jetė ndonjė problem psikologjik dhe nė rastet
mė shqetėsuese depresioni. Nuk ėshtė aspak ēudi qė dhimbjet e kokės tė jenė
shenjat e para tė stresit apo njė gjendjeje depresioni, njė lidhje jo
rastėsore ekziston midis dhimbjes sė kokės qė shfaqet nė mėngjes dhe
ērregullimeve qė vijnė gjatė gjumit. Simptoma mė e shpeshtė neurologjike
ėshtė dhimbja e kokės. Shkaktarėt janė tė shumtė, duke filluar nga ata
psikologjikė e deri te tumoret.
Neurologjia regjistron kėto tipe tė dhimbjes sė
kokės:
- Psikogjen.
- Ndryshimet tė numrit tė syrit (anomalitė
refractive, hipermetropia, astigmantizmi, miopia, etj).
- Dhembja adontogjene.
- Sėmundja e sinuzeve paranasalė.
- Hipertensioni arterial.
- Dhembja histaminike e kokės (sindromi i
Hortonit).
- Dhembja traumatike e kokės.
- Dhembjet meningeale tė kokės, tė cilat janė tė
forta.
- Tumorėt intrakranial.
- Gjakderdhja subarahnoidale.
- Migrena (hemikrania).
- Neurologjia e trigeminusit.
- Neurologjia vagale, etj.
Hemikrania
Migrena ose hemikrania (ndodh atėherė kur
dhembja ėshtė periodike dhe kufizuar nė njėrėn anė tė kokės) shkaktohet nga
mbyllja e enėve tė gjakut (emboli) nė tru. Njė mbyllje e tillė ėshtė pasoje
e rruazave tė gjakut qė pėrhapen me anė tė qarkullimit tė gjakut.
Simptomat specifike tė migrenės janė:
-Rrahje pulsi tė shpejta,
-Dhimbje nė formė pulsimi tė kokės,
-Dhembje e kokės me intesitet tė lartė,
-Shtypje e lartė e gjakut.
Migrena ėshtė njė ndėr format mė tė pėrhapura tė
dhembjes sė kokės dhe nė 50% tė rasteve, personat nė cilat ėshtė e pėrhapur
janė femra. Manifestohet edhe me njė dhembje tė fortė e pulsuese, qė
pėrgjithėsisht godet vetėm gjysmėn e kohės. Shumica e tė sėmurėve
trashėgojnė kėtė sėmundje nga familja, te tė cilat shumė pjesėtarė tė saj
kanė dhembje koke tė njėjta. Njė hipotezė, migrenėn e shpjegon si vijon:
fillimisht gjatė hipermisė reactive, serotonia lirohet nga trombocitet dhe i
sensibilizon nociceptorėt cranial, sistemin kininogjen.
Sot, pėrveē ilaēeve antimigrenė (Sandomigran,
Avamigran, Cafergot, Ditamin, betabllokuesit, antidepresivėt, magnesiumi
etj.) pacientit i duhet shpjeguar roli i tendosjeve fizike, psikike dhe
emocionale gjatė sulmit migrenoz.
Simptomat e tjerat tė migrenės janė:
- Shqetėsime nga drita dhe zhurmat tė cilat
shoqėrohen zakonisht me tė pėrziera dhe tė vjella.
- Iritueshmėri.
- Nervozizėm.
- Shok emotiv.
KĖSHILLA PĖR TĖ LUFTUAT DHIMBJET E KOKĖS
Dhimbja e kokės ėshtė njė simptomė e pėrbashkėt
e shumė sėmundjeve. Ka mundėsi tė kemi vetėm dhimbje koke pa asnjė simptomė
tjetėr, dhe dhimbja nė kėto raste ėshtė pak domethėnėse. Kur nė kemi dhimbje
koke, ndjesia mund tė jetė e ndryshme si pulsuese ose edhe shpuese ose edhe
djegie. Kėto ndjesi mund tė jenė tė pėrqendruara nė njė zonė tė caktuar apo
edhe tė shpėrndarė nė tė gjithė kokėn. Pėr tė gjetur shkakun e cefaleas,
duhet tė lokalizojmė vendin e saj, momentin kur ajo fillon, natyrėn e saj
dhe nė tė njėjtėn kohė tė kėrkojmė tė kuptojmė nėse ajo vjen e vetme apo e
shoqėruar me simptoma tė tjera.
Kujdes: Konsulto
mjekun nė tė gjitha rastet por sidomos nė ato raste kur:
1- Dhimbja e kokės shoqėrohet me ngurtėsim tė
qafės, humbje e mundėsomė e vetėdijes, paralizė apo humbje e ndjeshmėrisė.
2- Dhimbje koke e shoqėruar me nauzea ose e
vjellur nė mėngjes.
Tipe tė ndryshme dhimbje koke:
1- Dhimbja e kokės nga tensioni: Ajo shpesh
pėrqendrohet nė pjesėn prapa kokės dhe rrezaton nė drejtim tė qafės. Mund tė
japė ndėr tė tjera dhe ndjesinė e njė fashe tek balli. Ajo vjen prapa njė
stresi apo prapa njė periudhe mbilodhjeje. Relaksimi apo analgjetikėt e
thjeshtė janė pėrgjithėsi tė mjaftueshėm nė kurimin e saj.
2- Dhimbja e kokės me temperaturė: Ajo shpesh
ėshtė simptomė e ftohjes apo gripit. Nėse dhimbja lokalizohet nė ballė dhe
rritet nėse pėrkulemi pėrpara apo ėshtė e pėrqendruar nė pjesėn e sipėrme tė
mollėzave dhe rritet sa herė nė mbyllim nofullėn atėherė shkaku mund tė jetė
sinusiti. Nėse rezulton e vėshtirė pėrkulja e kokės pėrpara nga njė
ngurtėsim i qafės dhe nga dhimbja e kokės e gjithashtu nuk durohet drita e
fortė atėherė ekziston rreziku i njė meningjiti pėr tė cilin duhet njė
konsultė e shpejtė me mjekun.
3- Dhimbja e kokės si pasojė e njė traumė
cerebrale: Kjo lloj dhimbje koke ėshtė e shoqėruar mbi tė gjitha me lodhje
dhe nauzea dhe mund tė jetė shenjė e njė hemorragjie cerebrale.
4- Dhimbja e kokės me ulje tė aftėsisė pėr tė ecur dhe humbje
vetėdije: Nėse ka humbje tė vetėdijes, mund tė jetė shenjė e hemorragjisė
cerebrale apo dhe embolie. Duhet konsultuar shumė shpejt mjeku.
5- Dhimbja e kokės periodike, vėshtirėsi shikimi
dhe nauzea apo tė vjella: Cefalea nė kėtė rast mund tė jetė migrenė. Shpesh
shumė pjesėtarė tė njė familje janė subjekt i sulmit tė migrenės, sepse kjo
lloj dhimbje koke mund tė jetė e trashėgueshme. Dhimbja shpesh ėshtė e
limituar nė njė krah tė kokės. Personi qė ėshtė subjekt ėshtė me tė vėrtetė
i sėmurė dhe shpesh nuk mundet madje edhe tė punojė. Kriza mund tė vazhdojė
edhe 1 ose 2 ditė. Migrena nė pėrgjithėsi lehtėsohet nėse personi shtrihet
nė njė vend me errėsirė, tė qetė dhe tė freskėt. Migrena mund tė provokohet
edhe nga disa ushqime si psh: ēokollata apo vėra.
6- Dhimbja e kokės rreth syve: Dhimbja e kokės e
cila lokalizohet rreth syve, pėr shembull kur subjekti lexon, qep apo bėn
ndonjė aktivitet tjetėr i cili kėrkon njė sforcim tė tė parit, mund tė jetė
rrjedhojė e njė ulje tė vėzhgimit apo njė dritė tė pamjaftueshme.
7- Dhimbje nė sy apo prapa tij: Kjo lloj cefale
mund tė jetė shenjė e njė glaukome tė mundshme.
8- Cefalea, nauzea dhe tė vjella nė mėngjes: Kjo lloj dhimbje
koke mund tė jetė rrjedhojė e marrjes me tepricė tė pijeve alkoolike njė
natė mė parė, por nėse simptomat pėrsėriten pa shkak mund tė jetė edhe njė
shenjė e njė tumori cerebral.
Kėshilla nė rastėt e dhimbjės sė kokės
Dukė hequr rastet e cefaleas sė rėndė, dhimbja e
kokės mund tė lehtėsohet duke marrė antiinflamatorė apo analgjėzik nga goja.
Nė rastet kur personi vuan nga gastriti apo ulcera gastrike ėshtė mė mirė tė
evitohen kėto ilaēe dhe tė preferohet paracetamoli i cili ėshtė mė pak i
dėmshėm pėr stomakun.
Fund
(1)
|