Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Psikologji 2 - SUGJESTIONI DHE - AUTOSUGJESTIONI (2)

Shkruan: Hydajet BYTYĒI

       SUGJESTIONI DHE - AUTOSUGJESTIONI (2)

       Gjithnjė derisa nuk i kontrollojmė mendimet tona dhe nuk jemi tė vetėdijshėm pėr fuqinė e tyre, tė pakrahasueshme, gjithnjė jemi tė nėnshtruar para asaj fuqie tė keqe, e cila nė ēdo ēast mund tė invadojė nė drejtimin tonė. Kur mendimet do tė mėsohemi t’i kontrollojmė sipas dėshirės sonė, atėherė atė fuqi tė pakrahasueshme shpirtėrore mund ta shfrytėzojmė sipas dėshirave tona.

 

 

 

            Mendimi ėshtė fillimi i ēdo gjėje

 

            Gjithēka fillon si ide. Lind mendimi mu si njė xixė. Nga ai mandej lind pėrfytyrimi vizual. Vetėm atėherė mund tė veprojė sugjestioni – qoftė nė hipnozė apo nė gjendje tė zgjuar, qoftė si autosugjestion apo heterosugjestion. Krejt kjo ėshtė manifestim i besimit tonė personal. Domethėnė, sugjestionet pranohen apo kthehen varėsisht nga fuqia sugjestive e hipnotizuesit dhe ndjeshmėria sugjestive e tė hipnotizuarit.

            Tėrė jetėn tonė e dirigjon vetėdijshėm apo pavetėdijshėm sugjestioni. Po tė mos ishte kjo, atėherė ēdo propagandim do tė ishte i tepėrt. Por nė ne jo vetėm qė ndikojnė tė tjerėt, por ne pandėrprerė ndikojmė nė vetveten. Autosugjestioni apo ndikimi mbi vetveten ėshtė me shumė rėndėsi, madje me rėndėsi absolute pėr jetėn tonė; sepse me ēdo sugjerim tonin ne farkojmė personalitetin tonė, e me kėtė farkojmė dhe pėrcaktojmė fatin tonė.

 

            S’duhet kurrė ta pėrdorim mendimin e keq

 

            Pėr kėtė arsye, s’guxojmė kurrė ta mbjellim, ta kultivojmė, ta ushqejmė e ta zhvillojmė mendimin e keq, tė themi diēka negative. Dhe e kemi pėr detyrė qė ēdo mendim tė keq, qė eventualisht mund tė mbillet nė ne, menjėherė ta zėvendėsojmė me mendimin e mirė, pozitiv, para se ai tė ketė filluar tė veprojė e tė bėjė keq nė ne.

            Gjithnjė derisa nuk i kontrollojmė mendimet tona dhe nuk jemi tė vetėdijshėm pėr fuqinė e tyre, tė pakrahasueshme, gjithnjė jemi tė nėnshtruar para asaj fuqie tė keqe, e cila nė ēdo ēast mund tė invadojė nė drejtimin tonė. Kur mendimet do tė mėsohemi t’i kontrollojmė sipas dėshirės sonė, atėherė atė fuqi tė pakrahasueshme shpirtėrore mund ta shfrytėzojmė sipas dėshirave tona.

            Prandaj, ta udhėheqim vetėdijshėm sugjestionin tonė, do tė thotė ta udhėheqim vetėdijshėm fatin tonė; ta udhėheqėsh vetėdijshėm atė qė dėshiron, do tė thotė ta arrish atė qė vėrtet dėshiron ta arrish – kėshtu pėrafėrsisht konkludon njohėsi i mirė i kėtij lėmi, Kurt Tepervin.

            Prandaj, si detyrė shtėpie s’na mbetet tjetėr pos tė mėsohemi t’i njohim ligjet e sugjestionit, tė vetėdijesohemi pėr fuqinė vepruese tė tij dhe jetėn tonė tė mėsohemi ta udhėheqim vetė, vetėdijshėm, me sukses dhe me siguri nė vetvete. Sukseset tona duhet tė jenė tė vetėdijshme. Sepse, krejt ēfarė nė shpirtin tonė ndikon ėshtė sugjestioni. Nė momentin kur i nėnshtrohemi ndikimit shpirtėror tė sugjestionit, nė ne lind besimi qė atij ndikimi i pėrgjigjet.

 

            Sugjestionet duhet tė jenė tė qarta dhe tė figurshme

 

            Por, derisa jemi kėtu, duhet tė theksojmė se sugjestioni mund tė ndikojė vetėm kur ai shndėrrohet nė paraqitje tė figurshme; domethėnė kur aplikohet mendimi figurativ. Mėnyra mė e mirė pėr t’i mbjellė sugjestionet ėshtė para gjumit, para se tė na vijė gjumi, respektivisht mu nė fazėn kur fillon tė na rėndohen sytė nga pesha e gjumit, dhe nė mėngjes, menjėherė pas zgjimit, kur truri ende ėshtė nė gjendjen alfa, e kur mendja emde nuk ka filluar tė na vėrvitė andej-kėndej e tė na sjell vėrdallė nė tė kaluarėn e nė tė ardhmen, siē zakonisht bėn me ne. Sugjestionet duhet tė jenė sa mė qartė tė vizualizuara, sa mė tė figurshme. Ndėrsa mėnyra mė e mirė pėr thellimin e ndikimit tė tyre, pėr ta cytur veprimin e tehut tė tyre, ėshtė tė pėrsėriturit e tyre; sikur bėhet ujitja e frutave. Sugjestionet domosdo duhet tė jenė qartė tė formuluara. Para ēdo mbjelljeje tė sugjestioneve, s’duhet tė zgjedhim mė shumė se tri sugjestione, por ato duhet tė pėrsėriten shumė herė.

            Sipas njohėsve tė mirė tė kėtij lėmi, sukseset dhe mossukseset janė reaksione qė mund tė mėsohen. Vetėm paraqitja figurative, e vizualizuar qartė e suksesit – e punės sė suksesshme, e fjalės sė suksesshme etj. – dhe, ja, suksesi do tė lindė! Anasjelltas, kush identifikohet me mossuksesin e vet dhe thotė: “Kėtė unė nuk mund ta bėj, unė jam i kėtillė, kjo nuk mė shkon” etj. – ai jo vetėm qė ėshtė i tillė, por i tillė edhe do tė mbetet. 

            Nėndija jonė nuk flet me fjalė, por me figura. Intensiteti i paraqitjes qė zgjojmė nė ndėrdije, pėrcakton emocionin qė ka pėr ta pėrcjellė veprimin e mėpastajmė.

            Pėr shembull, e organizojmė vetveten dhe ushtrojmė njė frymim tė vetėdijshėm. Gjatė atij frymimi (kėtu e nėnkuptojmė frymėmarrjen dhe frymėnxjerrjen) mendojmė, duke e pėrcjellė mendimin me shfaqje sa mė tė fuqishme vizuale, domethėnė: mendojmė figurativisht se me ēdo frymėmarrje tė thellė, po e mbushim organizmin me energji dhe fuqi tė freskėt. Pėrfytyrojmė mė tej sesi kjo fuqi e energji po shpėrndahet nėpėr tėrė trupin tonė. Duke nxjerrė frymėn, pėrfytyrojmė sesi po nxjerrim nga vetja tė gjitha tė kėqijat qė dinė tė na kaplojnė ndonjėherė e tė grumbullohen nė ne. Veēse pas 10 frymėmarrjesh tė kėtilla do tė shohim menjėherė sesi sugjestioni i dhėnė ka filluar tė veprojė.

            Ka njerėz qė ndikojnė nė mėnyrė shumė sugjestive, ndaj lehtė mund t’i bindin edhe tė tjerėt. Ata janė persona qė thellė janė tė bindur nė aftėsitė e veta, sė kėndejmi lehtė bindin edhe tė tjerėt. Njeriu qė s’i beson vetvetes, s’duhet tė presė t’i besojnė tė tjerėt. 

            Duhet tė dimė edhe atė se ka shumė njerėz qė dinė tė sjellin sugjestione logjike, por qė nuk sjellin sukses. Arsyeja: suksesin nuk e sjellin sugjestionet logjike, sado logjike qofshin, por sugjestionet e figurshme, tė qarta e tė thella vizuale. Dhe, meqė ēdo njeri mund tė besojė, atėherė secili ėshtė sugjestibil.

 

 

            Tė mėsohemi tė mbjellim mendime sa mė pozitive

 

            Por, ne, ēka ėshtė mė e keqja, mė sė tepėrmi fuqinė e sugjestionit e shfrytėzojmė pėr efekte negative; pėr shembull: shkojmė nė kinema dhe, duke u nisur, pėshpėritim: “Po shkoj, veēse ka me mė dhimbtė kryet fort” ose: “po i pi kėto kokrra, por fare s’janė kah mė bėjnė mirė”. Nė vend qė, anasjelltas, t’ia sugjerojmė vetes tė kundėrtat e kėtyre: “Jam kah i pi barnat dhe fort mirė po mė bėjnė” ose “qesh i trullosur, por kur tė dal, do tė kthjellem” etj.

            Ėshtė interesant, po t’i jepnim vetes detyrė t’i vėrenim njerėzit sesi ata shprehen gjatė njė dite apo sesi shprehen brenda njė jave. Do tė kishim pėr t’u habitur sesa negativisht jemi tė prirur. Kemi aq shprehje negative, aq sugjestione negative i japim vetvetes, aq sugjestione negative u ndajmė tė tjerėve, madje edhe mė tė dashurve, saqė vėrtet, po e shikuam nga prizmi i gjithė kėsaj sa u tha deri mė tash, do tė befasoheshim me botėn mendore tė njeriut: Ėshtė maksimalisht i ndotur me mendime negative, me ide mizore tė cilat ua ndan pa ngurrim vetes dhe tė tjerėve.

 

            Na duhet vetėm pak ta rregullojmė mekanizmin e mendjes

 

            Shembulli mė i mirė i kėsaj ėshtė tregimthi pėr nėnėn qė kishte dy bijtė e saj zejtarė: Meritoni ishte mjeshtėr bakllavash e Petriti ēadėrshitės. Kur binte shi, ajo bėnte “kuku pėr mu’, Meritonit i prishen petėt!” Kur nxente dielli, ajo pėrsėri bėnte “kuku pėr mu’, sot, Petritit nuk i shiten fare ēadrat!” Njė ditė, njė dashamirės i tha: Mirė qė po tė dhimbsen bijtė e tu, por vetėm pakėz duhet ta ndryshosh metodėn: Kur tė bie shi, thuaj “Lumja unė pėr Petritin, kanė pėr t’iu shitur tė gjitha shiezat (ēadrat)”!  Kur tė nxen dielli, thuaj: “Lumja unė, sot Meritonit i teren mirė petėt”! Pra nė tė njėjtin person prehen sugjestionet e mira dhe tė liga. Ėshtė ēėshtje jona se cilat i zgjedhim. Pėr kėtė arsye ne natyra na e dhuroi vetėdijen, qė tė dimė ta bėjmė zgjedhjen.

            Armiku mė i madh i ēdo sugjerimi tė suksesshėm ėshtė dyshimi. Dyshimi ėshtė pengesa mė e madhe nė rrugėn e suksesit kah e mira dhe kah e mbara.

            Gjithnjė derisa lėkundemi midis mendimit pozitiv dhe atij negativ (dyshimi ėshtė negativ) – nuk mund tė pėrparojmė. Nė kėtė kontekst shtrohet pyetja: Po mirė, nėse japim sugjestione pozitive, a thua vallė gjithnjė do tė kemi vetėm suksese? A do tė thotė kjo se po tentuam tė kultivojmė sugjestionin pozitiv, ne ēdo gjė qė do tė themi, do tė bėhet. Bėhu, dhe do tė bėhet, si ndėr pėrralla! Jo, assesi. Kjo nuk duhet tė kuptohet nė kėtė mėnyrė. Njė kuptim i kėtillė ėshtė tendencioz dhe jo i drejtė. Nga literatura ne mund tė sjellim shembullin e Edisonit. Ky njeri me shpirt tė fuqishėm kėrkimtar dhe me vullnet tė pathyeshėm, para se tė zbulonte poēin elektrik bėri rreth tre mijė prova. Kjo do tė thotė: 3000 jo-suksese, 3000 dėshtime, 3000 dėshpėrime! Por, tek ai, pėrherė ka dominuar mendimi pozitiv: “Megjithatė, do t’ia dal! Megjithatė, do tė kem suksese!” Dhe vėrtet pati sukses.

 

            Duhet tė mėsohemi t’i sugjerojmė mirė vetes dhe t’u sugjerojmė mirė tė tjerėve

 

            Sugjestioneve negative kurrsesi nuk duhet t’iu lejojmė qė ta luajnė rolin e forcės motorike nė jetėn tonė. As dyshimit tė mos i lėmė hapėsirė tė sillet nė vetėdijen tonė. Ne, fatkeqėsisht, kemi mbjellė programe tė tilla me baza negative dhe mė lehtė iu besojmė sugjestioneve tė kėqija sesa atyre tė mirave. Duhet tė mėsohemi t’i sugjerojmė mirė vetes dhe po ashtu t’u sugjerojmė mirė tė tjerėve. Ta mbjellim farėn e sė mirės dhe atė do ta korrim kudo qė ta hedhim. Kėto janė ligje tė natyrės, nė tė cilat nuk ka dilemė. Ē’tė mbjellėsh, korrė – thotė fjalurta. Duke u sugjeruar mirė vetes dhe tė tjerėve, dhe duke jetuar vetė e duke u lejuar edhe tė tjerėve tė jetojnė, mund t’i shuajmė qė nė embrion shumė sėmundje, nė mėnyrė tė natyrshme. Madje me kėtė metodė mbase mund tė ndikojmė edhe atje ku metodat tjera medikamentale nuk kanė dhėnė rezultate.

 

            Tė krijojmė truall pjellor pėr mbjelljen e sugjestioneve

 

            Njeriu i cili nuk ėshtė mėsuar tė ketė besim nė vetvete, nuk mund t’i pranojė as sugjestionet mė tė mira e mė tė fuqishme. Dhe kjo ngjan me mbjelljen e fidaneve nė tokėn e thatė. Toka e thatė, natyrisht se nuk ia mundėson bimės kushtet pėr jetė. Prandaj, bima nuk do tė zėrė, assesi. Thjesht, tek njeriu i tillė, i veshur me mburoja dyshimi e dėshpėrimi, sugjestioni as qė do tė mund tė depėrtojė nė qenien e tij.    

 

             Hipnoza nė sferėn e shėrimit

 

            Me anė tė hipnozės ndikohet fuqimisht nė sėmundjet e natyrės psikoemocionale, siē janė belbėzimi, largimi nga disa shprehi tė pakėndshme, si devijimet seksuale, pėrdorimi i alkoolit etj.

            Hipnoza mund tė pėrdoret edhe si opium shpirtėror.

            Kohėve tė fundit ka filluar tė pėrdoret nė lindjen me lehtėsi dhe pa dhembje tė femrave shtatzėna, gjė e cila ka qenė ėndėrr e miliona femrave anembanė botės.

            Me anė tė hipnozės mund tė rregullohet gjendjet somnambulistike. Mandej pėrmes saj mund tė ndikohet nė sėmundje psikosomatike, siē janė: i thati nė lukth, astma, alergjitė astmatike, tensioni i lartė i gjakut.

            Pėr shembull, ata qė vuajnė nga astma bronkiale e dinė mjaft mirė se sulmet rėndom pasojnė pas ndonjė tronditjeje emocionale. Mandej: zemėrimi, frikėsimi, ofendimi, mosrealizimi tė pasioneve, pune tė rėndė a ndonjė ngarkese nė punė e faktorė tjerė sjellin sulmet astmatike.

            Nė shumė pacientė me alergji astmatike ėshtė ndikuar duke iu sugjeruar sesi trazimet, ofendimet, dėshpėrimet, fyerjet, hidhėrimet nuk do tė ndikojnė mė nė frymėmarrjen e tyre.

Pėrmes kėsaj mund tė ndikohet edhe nė mėnjanimin e shumė vuajtjeve tė ndryshme, duke pėrfshirė kėtu pagjumėsinė, ėndrrat, shumė lloje frikėsimesh e fobish, kokėdhembjet e tmerrshme, shprehjet e nervozes, siē janė kafshimi i gishtėrinjve, krisja e gishtėrinjve, pirja e tepruar e duhanit, tė ngrėnit dhe tė pirit e pamatur, ērregullimi i tė folurit funksional dhe efekte tjera tė ndryshme negative: vaji i pakontrolluar, turpi i tepruar, padisponimi, pasiguria, impotenca etj.

 

            Fund

 

            Nga libri “Libėr mbi shpirtin dhe mendjen - ēelėsi i pėrndritjes”

 

 

(1)