Mendimi ėshtė fillimi i ēdo gjėje
Gjithēka fillon si ide. Lind mendimi mu si njė
xixė. Nga ai mandej lind pėrfytyrimi vizual. Vetėm atėherė mund tė veprojė
sugjestioni qoftė nė hipnozė apo nė gjendje tė zgjuar, qoftė si
autosugjestion apo heterosugjestion. Krejt kjo ėshtė manifestim i besimit
tonė personal. Domethėnė, sugjestionet pranohen apo kthehen varėsisht nga
fuqia sugjestive e hipnotizuesit dhe ndjeshmėria sugjestive e tė
hipnotizuarit.
Tėrė jetėn tonė e dirigjon vetėdijshėm apo
pavetėdijshėm sugjestioni. Po tė mos ishte kjo, atėherė ēdo propagandim do
tė ishte i tepėrt. Por nė ne jo vetėm qė ndikojnė tė tjerėt, por ne
pandėrprerė ndikojmė nė vetveten. Autosugjestioni apo ndikimi mbi vetveten
ėshtė me shumė rėndėsi, madje me rėndėsi absolute pėr jetėn tonė; sepse
me ēdo sugjerim tonin ne farkojmė personalitetin tonė, e me kėtė farkojmė
dhe pėrcaktojmė fatin tonė.
Sduhet kurrė ta pėrdorim mendimin e keq
Pėr kėtė arsye, sguxojmė kurrė ta mbjellim, ta
kultivojmė, ta ushqejmė e ta zhvillojmė mendimin e keq, tė themi diēka
negative. Dhe e kemi pėr detyrė qė ēdo mendim tė keq, qė eventualisht mund
tė mbillet nė ne, menjėherė ta zėvendėsojmė me mendimin e mirė, pozitiv,
para se ai tė ketė filluar tė veprojė e tė bėjė keq nė ne.
Gjithnjė derisa nuk i kontrollojmė mendimet tona
dhe nuk jemi tė vetėdijshėm pėr fuqinė e tyre, tė pakrahasueshme, gjithnjė
jemi tė nėnshtruar para asaj fuqie tė keqe, e cila nė ēdo ēast mund tė
invadojė nė drejtimin tonė. Kur mendimet do tė mėsohemi ti kontrollojmė
sipas dėshirės sonė, atėherė atė fuqi tė pakrahasueshme shpirtėrore mund ta
shfrytėzojmė sipas dėshirave tona.
Prandaj, ta udhėheqim vetėdijshėm sugjestionin
tonė, do tė thotė ta udhėheqim vetėdijshėm fatin tonė; ta udhėheqėsh
vetėdijshėm atė qė dėshiron, do tė thotė ta arrish atė qė vėrtet dėshiron ta
arrish kėshtu pėrafėrsisht konkludon njohėsi i mirė i kėtij lėmi, Kurt
Tepervin.
Prandaj, si detyrė shtėpie sna mbetet tjetėr
pos tė mėsohemi ti njohim ligjet e sugjestionit, tė vetėdijesohemi pėr
fuqinė vepruese tė tij dhe jetėn tonė tė mėsohemi ta udhėheqim vetė,
vetėdijshėm, me sukses dhe me siguri nė vetvete. Sukseset tona duhet tė jenė
tė vetėdijshme. Sepse, krejt ēfarė nė shpirtin tonė ndikon ėshtė
sugjestioni. Nė momentin kur i nėnshtrohemi ndikimit shpirtėror tė
sugjestionit, nė ne lind besimi qė atij ndikimi i pėrgjigjet.
Sugjestionet duhet tė jenė tė qarta dhe tė
figurshme
Por, derisa jemi kėtu, duhet tė theksojmė se
sugjestioni mund tė ndikojė vetėm kur ai shndėrrohet nė paraqitje tė
figurshme; domethėnė kur aplikohet mendimi figurativ. Mėnyra mė e mirė pėr
ti mbjellė sugjestionet ėshtė para gjumit, para se tė na vijė gjumi,
respektivisht mu nė fazėn kur fillon tė na rėndohen sytė nga pesha e gjumit,
dhe nė mėngjes, menjėherė pas zgjimit, kur truri ende ėshtė nė gjendjen
alfa, e kur mendja emde nuk ka filluar tė na vėrvitė andej-kėndej e tė na
sjell vėrdallė nė tė kaluarėn e nė tė ardhmen, siē zakonisht bėn me ne.
Sugjestionet duhet tė jenė sa mė qartė tė vizualizuara, sa mė tė figurshme.
Ndėrsa mėnyra mė e mirė pėr thellimin e ndikimit tė tyre, pėr ta cytur
veprimin e tehut tė tyre, ėshtė tė pėrsėriturit e tyre; sikur bėhet ujitja e
frutave. Sugjestionet domosdo duhet tė jenė qartė tė formuluara. Para ēdo
mbjelljeje tė sugjestioneve, sduhet tė zgjedhim mė shumė se tri
sugjestione, por ato duhet tė pėrsėriten shumė herė.
Sipas njohėsve tė mirė tė kėtij lėmi, sukseset
dhe mossukseset janė reaksione qė mund tė mėsohen. Vetėm paraqitja
figurative, e vizualizuar qartė e suksesit e punės sė suksesshme, e fjalės
sė suksesshme etj. dhe, ja, suksesi do tė lindė! Anasjelltas, kush
identifikohet me mossuksesin e vet dhe thotė: Kėtė unė nuk mund ta bėj, unė
jam i kėtillė, kjo nuk mė shkon etj. ai jo vetėm qė ėshtė i tillė, por i
tillė edhe do tė mbetet.
Nėndija jonė nuk flet me fjalė, por me figura.
Intensiteti i paraqitjes qė zgjojmė nė ndėrdije, pėrcakton emocionin qė ka
pėr ta pėrcjellė veprimin e mėpastajmė.
Pėr shembull, e organizojmė vetveten dhe
ushtrojmė njė frymim tė vetėdijshėm. Gjatė atij frymimi (kėtu e nėnkuptojmė
frymėmarrjen dhe frymėnxjerrjen) mendojmė, duke e pėrcjellė mendimin me
shfaqje sa mė tė fuqishme vizuale, domethėnė: mendojmė figurativisht se me
ēdo frymėmarrje tė thellė, po e mbushim organizmin me energji dhe fuqi tė
freskėt. Pėrfytyrojmė mė tej sesi kjo fuqi e energji po shpėrndahet nėpėr
tėrė trupin tonė. Duke nxjerrė frymėn, pėrfytyrojmė sesi po nxjerrim nga
vetja tė gjitha tė kėqijat qė dinė tė na kaplojnė ndonjėherė e tė
grumbullohen nė ne. Veēse pas 10 frymėmarrjesh tė kėtilla do tė shohim
menjėherė sesi sugjestioni i dhėnė ka filluar tė veprojė.
Ka njerėz qė ndikojnė nė mėnyrė shumė
sugjestive, ndaj lehtė mund ti bindin edhe tė tjerėt. Ata janė persona qė
thellė janė tė bindur nė aftėsitė e veta, sė kėndejmi lehtė bindin edhe tė
tjerėt. Njeriu qė si beson vetvetes, sduhet tė presė ti besojnė tė
tjerėt.
Duhet tė dimė edhe atė se ka shumė njerėz qė
dinė tė sjellin sugjestione logjike, por qė nuk sjellin sukses. Arsyeja:
suksesin nuk e sjellin sugjestionet logjike, sado logjike qofshin, por
sugjestionet e figurshme, tė qarta e tė thella vizuale. Dhe, meqė ēdo njeri
mund tė besojė, atėherė secili ėshtė sugjestibil.
Tė mėsohemi tė mbjellim mendime sa mė
pozitive
Por, ne, ēka ėshtė mė e keqja, mė sė tepėrmi
fuqinė e sugjestionit e shfrytėzojmė pėr efekte negative; pėr shembull:
shkojmė nė kinema dhe, duke u nisur, pėshpėritim: Po shkoj, veēse ka me mė
dhimbtė kryet fort ose: po i pi kėto kokrra, por fare sjanė kah mė bėjnė
mirė. Nė vend qė, anasjelltas, tia sugjerojmė vetes tė kundėrtat e kėtyre:
Jam kah i pi barnat dhe fort mirė po mė bėjnė ose qesh i trullosur, por
kur tė dal, do tė kthjellem etj.
Ėshtė interesant, po ti jepnim vetes detyrė ti
vėrenim njerėzit sesi ata shprehen gjatė njė dite apo sesi shprehen brenda
njė jave. Do tė kishim pėr tu habitur sesa negativisht jemi tė prirur. Kemi
aq shprehje negative, aq sugjestione negative i japim vetvetes, aq
sugjestione negative u ndajmė tė tjerėve, madje edhe mė tė dashurve, saqė
vėrtet, po e shikuam nga prizmi i gjithė kėsaj sa u tha deri mė tash, do tė
befasoheshim me botėn mendore tė njeriut: Ėshtė maksimalisht i ndotur me
mendime negative, me ide mizore tė cilat ua ndan pa ngurrim vetes dhe tė
tjerėve.
Na duhet vetėm pak ta rregullojmė mekanizmin e
mendjes
Shembulli mė i mirė i kėsaj ėshtė tregimthi pėr
nėnėn qė kishte dy bijtė e saj zejtarė: Meritoni ishte mjeshtėr bakllavash e
Petriti ēadėrshitės. Kur binte shi, ajo bėnte kuku pėr mu, Meritonit i
prishen petėt! Kur nxente dielli, ajo pėrsėri bėnte kuku pėr mu, sot,
Petritit nuk i shiten fare ēadrat! Njė ditė, njė dashamirės i tha: Mirė qė
po tė dhimbsen bijtė e tu, por vetėm pakėz duhet ta ndryshosh metodėn: Kur
tė bie shi, thuaj Lumja unė pėr Petritin, kanė pėr tiu shitur tė gjitha
shiezat (ēadrat)! Kur tė nxen dielli, thuaj: Lumja unė, sot Meritonit i
teren mirė petėt! Pra nė tė njėjtin person prehen sugjestionet e mira dhe
tė liga. Ėshtė ēėshtje jona se cilat i zgjedhim. Pėr kėtė arsye ne natyra na
e dhuroi vetėdijen, qė tė dimė ta bėjmė zgjedhjen.
Armiku mė i madh i ēdo sugjerimi tė suksesshėm
ėshtė dyshimi. Dyshimi ėshtė pengesa mė e madhe nė rrugėn e suksesit kah e
mira dhe kah e mbara.
Gjithnjė derisa lėkundemi midis mendimit pozitiv
dhe atij negativ (dyshimi ėshtė negativ) nuk mund tė pėrparojmė. Nė kėtė
kontekst shtrohet pyetja: Po mirė, nėse japim sugjestione pozitive, a thua
vallė gjithnjė do tė kemi vetėm suksese? A do tė thotė kjo se po tentuam tė
kultivojmė sugjestionin pozitiv, ne ēdo gjė qė do tė themi, do tė bėhet.
Bėhu, dhe do tė bėhet, si ndėr pėrralla! Jo, assesi. Kjo nuk duhet tė
kuptohet nė kėtė mėnyrė. Njė kuptim i kėtillė ėshtė tendencioz dhe jo i
drejtė. Nga literatura ne mund tė sjellim shembullin e Edisonit. Ky njeri me
shpirt tė fuqishėm kėrkimtar dhe me vullnet tė pathyeshėm, para se tė
zbulonte poēin elektrik bėri rreth tre mijė prova. Kjo do tė thotė: 3000
jo-suksese, 3000 dėshtime, 3000 dėshpėrime! Por, tek ai, pėrherė ka dominuar
mendimi pozitiv: Megjithatė, do tia dal! Megjithatė, do tė kem suksese!
Dhe vėrtet pati sukses.
Duhet tė mėsohemi ti sugjerojmė mirė vetes dhe
tu sugjerojmė mirė tė tjerėve
Sugjestioneve negative kurrsesi nuk duhet tiu
lejojmė qė ta luajnė rolin e forcės motorike nė jetėn tonė. As dyshimit tė
mos i lėmė hapėsirė tė sillet nė vetėdijen tonė. Ne, fatkeqėsisht, kemi
mbjellė programe tė tilla me baza negative dhe mė lehtė iu besojmė
sugjestioneve tė kėqija sesa atyre tė mirave. Duhet tė mėsohemi ti
sugjerojmė mirė vetes dhe po ashtu tu sugjerojmė mirė tė tjerėve. Ta
mbjellim farėn e sė mirės dhe atė do ta korrim kudo qė ta hedhim. Kėto janė
ligje tė natyrės, nė tė cilat nuk ka dilemė. Ētė mbjellėsh, korrė thotė
fjalurta. Duke u sugjeruar mirė vetes dhe tė tjerėve, dhe duke jetuar vetė e
duke u lejuar edhe tė tjerėve tė jetojnė, mund ti shuajmė qė nė embrion
shumė sėmundje, nė mėnyrė tė natyrshme. Madje me kėtė metodė mbase mund tė
ndikojmė edhe atje ku metodat tjera medikamentale nuk kanė dhėnė rezultate.
Tė krijojmė truall pjellor pėr mbjelljen e
sugjestioneve
Njeriu i cili nuk ėshtė mėsuar tė ketė besim nė
vetvete, nuk mund ti pranojė as sugjestionet mė tė mira e mė tė fuqishme.
Dhe kjo ngjan me mbjelljen e fidaneve nė tokėn e thatė. Toka e thatė,
natyrisht se nuk ia mundėson bimės kushtet pėr jetė. Prandaj, bima nuk do tė
zėrė, assesi. Thjesht, tek njeriu i tillė, i veshur me mburoja dyshimi e
dėshpėrimi, sugjestioni as qė do tė mund tė depėrtojė nė qenien e tij.
Hipnoza nė sferėn e shėrimit
Me anė tė hipnozės ndikohet fuqimisht nė
sėmundjet e natyrės psikoemocionale, siē janė belbėzimi, largimi nga disa
shprehi tė pakėndshme, si devijimet seksuale, pėrdorimi i alkoolit etj.
Hipnoza mund tė pėrdoret edhe si opium
shpirtėror.
Kohėve tė fundit ka filluar tė pėrdoret nė
lindjen me lehtėsi dhe pa dhembje tė femrave shtatzėna, gjė e cila ka qenė
ėndėrr e miliona femrave anembanė botės.
Me anė tė hipnozės mund tė rregullohet gjendjet
somnambulistike. Mandej pėrmes saj mund tė ndikohet nė sėmundje
psikosomatike, siē janė: i thati nė lukth, astma, alergjitė astmatike,
tensioni i lartė i gjakut.
Pėr shembull, ata qė vuajnė nga astma bronkiale
e dinė mjaft mirė se sulmet rėndom pasojnė pas ndonjė tronditjeje
emocionale. Mandej: zemėrimi, frikėsimi, ofendimi, mosrealizimi tė
pasioneve, pune tė rėndė a ndonjė ngarkese nė punė e faktorė tjerė sjellin
sulmet astmatike.
Nė shumė pacientė me alergji astmatike ėshtė
ndikuar duke iu sugjeruar sesi trazimet, ofendimet, dėshpėrimet, fyerjet,
hidhėrimet nuk do tė ndikojnė mė nė frymėmarrjen e tyre.
Pėrmes kėsaj mund tė ndikohet edhe nė mėnjanimin e shumė
vuajtjeve tė ndryshme, duke pėrfshirė kėtu pagjumėsinė, ėndrrat, shumė lloje
frikėsimesh e fobish, kokėdhembjet e tmerrshme, shprehjet e nervozes, siē
janė kafshimi i gishtėrinjve, krisja e gishtėrinjve, pirja e tepruar e
duhanit, tė ngrėnit dhe tė pirit e pamatur, ērregullimi i tė folurit
funksional dhe efekte tjera tė ndryshme negative: vaji i pakontrolluar,
turpi i tepruar, padisponimi, pasiguria, impotenca etj.
Fund
Nga libri Libėr mbi shpirtin dhe mendjen -
ēelėsi i pėrndritjes
(1)
|