TĖ DHĖNA DOKUMENTARE NGA LĖVIZJA GJITHĖPOPULLORE E PAJTIMIT TĖ GJAQEVE
1990-1991
Lėnda dokumentare e pajtimit tė gjaqeve, plagėve dhe ngatėrresave
Nr. |
Vendi
Bashkia-Komuna |
Nr.i gjaqeve tė falura |
Plagė-varrė |
Ngatėrresa |
Gjithėsejt |
1. |
Bujanoc |
11 |
5 |
/ |
16 |
2. |
Deēan |
47 |
13 |
15 |
75 |
3. |
Dragash |
12 |
9 |
31 |
52 |
4. |
Ferizaj |
39 |
18 |
15 |
72 |
5. |
Fushė
Kosovė |
7 |
5 |
4 |
16 |
6. |
Gallap |
7 |
4 |
3 |
14 |
7. |
Gllogofc |
47 |
14 |
9 |
70 |
8. |
Gjakovė |
50 |
/ |
/ |
50 |
9. |
Gjilan |
59 |
34 |
40 |
133 |
10. |
Istog |
32 |
14 |
23 |
69 |
11. |
Kaēanik |
19 |
10 |
/ |
29 |
12. |
Kamenicė |
36 |
18 |
39 |
93 |
13. |
Kėrēovė |
13 |
8 |
6 |
27 |
14. |
Klinė |
41 |
1 |
/ |
42 |
15. |
Lipjan |
39 |
23 |
64 |
126 |
16. |
Malishevė |
46 |
11 |
55 |
112 |
17. |
Medvegjė |
3 |
1 |
2 |
6 |
18. |
Mitrovicė |
40 |
15 |
14 |
69 |
19. |
Obiliq |
9 |
4 |
/ |
13 |
20. |
Pejė |
49 |
27 |
11 |
87 |
21. |
Plavė |
2 |
/ |
3 |
5 |
22. |
Podujevė |
114 |
52 |
60 |
226 |
23. |
Preshevė |
5 |
1 |
3 |
9 |
24. |
Prishtinė |
40 |
5 |
4 |
49 |
25. |
Prizren |
79 |
113 |
275 |
467 |
26. |
Rahovec |
36 |
11 |
44 |
91 |
27. |
Rozhajė |
1 |
1 |
4 |
6 |
28. |
Rugovė |
26 |
7 |
17 |
50 |
29. |
Skėnderaj |
59 |
16 |
8 |
83 |
30. |
Strugė |
14 |
2 |
/ |
16 |
31. |
Suharekė |
32 |
13 |
77 |
122 |
32. |
Shkup |
3 |
2 |
/ |
5 |
33. |
Shtime |
13 |
9 |
23 |
45 |
34. |
Tetovė |
24 |
/ |
/ |
24 |
35. |
Ulqin |
1 |
/ |
/ |
1 |
36. |
Viti |
51 |
10 |
2 |
63 |
37. |
Vushtrri |
63 |
6 |
4 |
73 |
|
|
|
|
|
|
*Burimi i tė dhėnave: 1 Pajtimi i Gjaqeve 1990-1991 Prof.Anton ēetta Dr.
Zymer Neziri Fq. 11- 226
Siē
po shihet nė kushte dhe rrethana ekstremisht tė kėqija, janė shėnuar
rezultate jashtėzakonisht tė mėdha, njerėzit janė bashkuar dhe kanė krijuar
forcėn dhe qėndresėn kundėr armikut, jo vetėm nė pajtimin e gjaqeve por nė
tė gjitha drejtimet jetėsore. Pėr fatin tonė tė keq, tash kur Kosova ėshtė
e lirė dhe e pavarur, mungon ky mirėkuptim bashkues dhe po lindin zėnka e
ngatėrresa, plagosje e vrasje tė rėnda e me pasoja tė rėnda. Kjo gjendje
ėshtė mallėkuese dhe ndodhė pėr shkak tė mungesės sė veprimit institucional
tė Ligjit dhe Drejtėsisė, nė kohėn, vendin dhe momentin e duhur.
Po ēfarė po ndodh tani nė Kosovė?
Nė Kosovė pas pėrfundimit tė Pajtimit tė Gjaqeve gjatė viteve
1990-1991, Kėshillat e Pajtimit pothuajse janė shuar, edhe pse aty kėtu,
kanė vazhduar tė ndėrhyjnė nė raste tė ndryshme dhe aty kėtu edhe tani nė
mėnyrė vullnetare veprimtarė nga e kaluara bėjnė pėrpjekje por me shumė
vėshtėrsi pėr shumė shkaqe dhe arsye tė ndryshme.
Gjendja e rėndė tragjike dhe trishtuese nė Kosovė e mė gjėrė,
filloi tė merr pėrmasa shqetėsuese pas qershorit tė vitit 1999.
Kjo gjendje vazhdon edhe deri nė ditėt e sotme tė vitit 2014, kur
mė 9 veror (gusht) 2014, kur paraqitet ky punim nė Sesionin e XII Shkencor
tė sė Djathtės Shqiptare nė Mbrojtjen e Shqipėrisė Etnike, organizuar nė
Hotelin EUROPA nė Gjakovė, nga Shoqata e Intelektualėve Mbarėkombėtarė
Trojet e Arbėrit, kjo gjendje vazhdon ende pėr fatin e keq tė kombit, pa
prekur ndėr- gjegjen e Institucioneve Qeveritare dhe atyre tė Drejtėsisė tė
Kosovės, tė cilat jo vetėm qė s`kanė marrė masa tė duhura e tė nevojshme,
pėr pengimin dhe para- ndalimin e kėsaj lėngjyre tė stėrkequr, qė ka marrė
pėrmasa pothuajse epidemike nė tėrė Kosovėn dhe jashtė saj edhe nė kurbet.
Flitet dhe shkruhet nė mjetet e informimit dhe konstatohet edhe nga
institucionet e Kosovės, pėr vite me radhė pėr keqpėrdorime, vjedhje,
plaēkitje, pėr lulėzimin e krimit tė organizuar ekonomik dhe politik,
theksohen me emra e mbiemra njerėzit e push- tetit, por askush prej tyre
deri mė tani jo vetėm qė s`ėshtė hetuar, por as pėr- gjegjur para organeve
tė drejtėsisė. Sidomos janė trishtuese vrasjet politike tė pas luftės, pėr
tė cilat shkruhet e flitet haptas, deri edhe nė Parlamentin e Kosovės, por
drejtėsia heshtė..!
Sa pėr dėshmi nė vijim disa tė dhėna:
Kronika tė zeza, me lajme nė faqet e shtypit tė pėrditshėm si dhe
faqet pamore elektronike dhe RTV, me pėrmbajtjen sqaruese lidhur me ngjarjet
e ndodhura nė terren anė e kėndė vendit, ngatėrresa tė ndryshme nė mes
njerėzve-familjeve, pėr shkaqe dhe motive nga mė tė ndryshmet si dhe pasojat
e ndryshme nga:
- Zėnka e ngatėrresa nga mė tė ndryshme mes njerėzve.
- Pasojat: lėndime, plagė e varrė tė shkaktuara nga mjetet e
ndryshme tė forta, armė tė ftohta dhe armė zjarri etj, tė pėrdorura gjatė
ngjarjeve apo pėrleshjeve.
- Vrasje tė ndryshme pėr motive tė ndryshme, gjatė pėrpjekjeve
pėr t`i zgjedhur mosmarrėveshjet e ndryshme, pėrmes forcės.
- Vrasje me maska e pa maska, nė pritė ditėn e natėn, pėr
motive, vjedhje, grabitje apo plaēkitje me dhunė
- Vrasje politike.
- Vrasje pėr gjakmarrje etj. qė kalon numrin e vrasjeve mbi
1700.
Pushtetarėt e Kosovės-qeveritarėt, nė veēanti kryeministri jep
premtime pa masė, se punojnė e veprojnė si qeveri, pėr mirėqenien e popullit
dhe nė veēanti vazhdimisht me mburrje pėrsėrit se Kosova ėshtė Shtet i
Pavarur dhe Demokratik, qė ėshtė nė shpėrputhje me realitetin dhe gjithė
rrjedhat e deritanishme ekonomike, politike e shoqėrore, bazuar nė shumė
dėshmi dhe nė ato qė kemi cekur sipėr nė kėtė punim.
Me profesorin e nderuar e tė paharruar Anton Ēetta
- Foto: S. Bojaxhiu
Nė vijim disa dėshmi:
Nėse Kosova qenka Shtet i lirė dhe i pavarur
?!
- Ku janė institucionet pėrgjegjėse qeveritare pėr garantimin e
sigurisė sė lirisė pėr jetė, punė, shėndetėsi e mirėqenie tė qytetarėve?!
- Vetėm nė Kosovė janė mbi 1700 vrasje, shumė plagė e
ngatėrresa!
- Vetėm kryeqyteti Prishtina ka mbi 400 vrasje, Peja mbi 300 dhe
tė tjerat anė e kėndė Kosovės e mė gjėrė po edhe nė kurbet!
- Papunėsia zyrtarisht ėshtė mbi 45%, e nė realitet kalon 60%.
- Mbi 30% e qytetarėve jetojnė nė varfėri tė skajshme me kushte
tė rėnda banimi e jetese.
- Probleme tė pa zgjedhura nga organet e drejtėsisė pėr prona si
dhe keqpėrdorimi i pronės shoqėrore nga vetė punonjėsit nė institucionet
qeveritare pėrkatėse nė pozitė etj.
- Mos hulumtimi i pasurisė sė paligjshme nga institucionet
pėrgjegjėse !
- Skamja dhe varfėria e qytetarėve ka marrė pėrmasa shqetėsuese,
ndėrsa pasurimi marramendės i zyrtarėve dhe qeveritarėve nė anėn tjetėr
vazhdimisht ėshtė nė rritje!
Andaj vetvetiu lindin edhe pyetjet nė vijim:
- Ku mbeten premtimet e qeveritarėve per mirėqenien dhe
sigurinė e qytetarėve?
- Ku mbeti besa e dhėnė nė Kuvendin e Arbrit tė Lezhės dhe nė
Kuvende tjera dhe atė te Verrat e Llukės?
- A mos po i plotėsojmė dėshirėn armiqve serbosllavė e grek, tė
cilėt ende mbajnė nėn pushtime popullsinė shqiptare dhe trojet e tyre, me
veprimet e deritashme!?
Sa pėr dėshmi plotėsues nė vijim shkurtimisht po e paraqesim njė
tė dhėnė me rėndėsi nga Dr. Don Lush Gjergji, e cila arsyeton pyetjen e
tretė sipėr:
Ishte 9 maj1990, festa e Shėn Kollit nė Sellagrazhdė tė
Velezhės, komuna e Prizrenit. Kishim vendosur qė pėr kėtė festė tė kremtonim
edhe pajtimin e gjaqeve nė ato hapėsira, sė bashku shqiptarėt katolikė dhe
myslimanė. Kjo e kishte tėrbuar Serbinė, sidomos pas ngjarjes historike tė
Verrat e Llukės/ 1 maj 1990/, ku NDODHI POPULLI.
Mė 3 maj 1990 Ministria e punėve tė brendshme e Serbisė me dekret
e kishte ndaluar pajtimin e gjaqeve nė Kosovė dhe mė gjerė me kėto arsye:
-Se populli shqiptar nuk ka traditėn e faljes sė gjaqeve,(gjė kjo qė
nėnkupton dėshirėn e tyre: le ta vazhdojnė traditėn e vrasjeve!/vr.ime/.
- Kėtė lėvizje e udhėheq Anton Ēetta, me njėfarė prifti
katolik shqiptar, Don Lush Gjergji, edhe pse shumica e shqiptarėve janė
myslimanė;
- E tėrė kjo lėvizje ėshtė kryekėput kundėr popullit serb nė
Kosovė dhe kundėr Serbisė.
Prof. Anton Ēettėn e kishin ndalur dhe burgosur, mua mė kishin
kėrcėnuar deri me vdekje dhe me pushkatim, popullin e kishin keqtrajtuar nė
format mė tė vrazhda, por kot, sepse tashmė Shqiptarėt e shijonin pajtimin,
vėllazėrinė gjithshqiptare, bashkimin.
Anton Ēetta
figurė poliedrike e kulturės shqiptare Dr. Don Lush Gjergji fq.233-234.
Kosova hallemadhe, ka aqė shumė nevojė, pėr njerėz dhe
veprimtarė tė ndershėm, pėr shumė ēėshtje e nė veēanti edhe pėr Pajtimin e
sėrishėm tė Gjaqeve dhe parandalimin e kėsaj murtaje qė ka marrė hov dhe po
zhvillohet pa kurrfarė pengese as nga ana e pėrfaqėsuesėve institucional
pėrgjegjės pėr kėtė ēėshtje!
Kosova sot po thėrret me tė madhe : Ooo Zot, ringjalle edhe njė
herė tė nderuarin, gojėtarin e mrekullueshėm e mendjendriturin Profesor
ANTONIN, tė ju prij sėrish krushqve pėr Pajtimin e Gjaqeve si nė vitet
1990-ta, bashkė me rininė studentore dhe bashkėveprimtarėt e tij, pėr tė
parandaluar kėtė sėmurje tė rėndė e shkatėrruese qė ka marrė pėrmasa
shqetėsuese dhe trishtuese
!
Mė, 7 qershor 2014 nė Soloturn tė Zvicrės, me rastin e nderimit
tė 136 vjetorit tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, Shoqata BISHZ (Bashkimi i
Intelektualėve Shqiptarė nė Zvicėr) nė bashkėpunim me Shoqatėn Trojet e
Arbrit bėri organizimin e Akademisė Shkencore kushtuar jetės dhe veprės
sė Profesorit ANTON ĒETTA, u lexuan katėr kumtesa dhe u zhvillua njė
bashkėbisedim i gjithanshėm, lidhur me figurėn markante jetėn dhe
veprimtarinė e profesorit nė shumė drejtime, ku pati edhe kujtime, rrėfime
dhe pėrjetime tė pjesėmarrėsve, qė kanė pasur takime me profesor Antonin. Po
ashtu kishte edhe pjesė- marrės qė thanė se Kosovės po i mungon shumė
Profesor Antoni, dhe veprimtaria e tij, sidomos nė Pajtimin e Gjaqeve.
Mė 9 veror (gusht) nė Hotelin Europa nė Gjakovė u organizua
Sesioni i XII- tė Shkencor i tė Djathtės Shqiptare nė Mbrojtjen e Shqipėrisė
Etnike, ku u paraqit ky punim kushtuar Profesor ANTONIT, si vazhdimėsi e
kėrkesave dhe bashkėbisedimeve nga Akademia Shkencore e 7qershorit 2014 nė
Soloturn tė Zvicrės.
Ku, nė bazė tė njė analize tė gjithanshme nga tė gjitha kėto
veprimtari dhe organizime kushtuar jetės dhe veprės sė Profesor Antonit,
jemi tė mendimit se ėshtė e arsyeshme dhe shumė e nevojshme qė:
- Instituti Albanologjik nė bashkėpunim me Akademinė e
Arteve dhe Shkencave, tė rithemelojė Kėshillin Qendror pėr Pajtimin e
Gjaqeve, tė emėrtuar me emrin e Anton Ēettės.
- Qė Kėshilli Qendror tė themelojė dhe bashkėrendojė punėt me
Kėshillat e bashkive dhe rretheve.
- Pėr zhvillimin e kėsaj veprimtarie tani nė rrethana tjera nga
e kaluara, por shumė mė e rėndė dhe e vėshtirė pėr shumė shkaqe dhe arsye,
nevojitet pėrkrahja materiale nga institucioni mė i lartė i Kosovė- KUVENDI
I KOSOVĖS.
- Qė Kuvendi i Kosovės tė bie vendim dhe ndajė mjete materiale
prej 8-10 milionė Euro, nė llogarinė rrjedhėse tė Kėshillit Qendror pėr
Pajtimin e Gjaqeve.
- Qė Kuvendi i Kosovės tė themelojė njė komision mbikėqyrės tė
pavarur dhe me pėrgjegjėsi, pėr kontrollimin e mjeteve tė pėrdorura nga
Kėshilli.
A.F
2014-08-09 GJAKOVĖ
Literatura:
Instituti Albanologjik - Dega e Folklorit: Anton Ēetta Figurė
poliedrike e kulturės Shqiptare -
Prishtinė 2011
ANTON ĒETTA DHE VEPRA E TIJ - Kuvendi Franēeskan- Gjakovė
Pajtimi i Gjaqeve 1990-1991 - Prishtinė
2001
EPOPEJA E MINATORĖVE - Prishtinė
1996
ANTON ĒETTA - PROZĖ POPULLORE NGA DRENICA, Nr. 1 & 2 - Prishtinė
1990
Fund
(1)
|