"FEJA E SHQIPARIT ĖSHTĖ
SHQIPTARIA"
(VASO
PASHĖ SHKODRANI)
Kėshtu, besimi i gjyshėve tanė tė
parė lidhet me Epirin e stėrlashtė dhe me Zotin, tė cilėt,
pėrmes bijėve tė tyre ilirė e kanė shpėrdarė nė tė gjithė popujt e
qytetėruar. Ne po kthehem prapė te Perandoria Bizantine, sepse ajo ėshtė
tema e jonė. Kėtė perandori e kanė udhėhequr iliro-shqiptarėt.
Nė tė vėrtetė, nuk besoj se ka
vend nė botė, qė emėrtimi i popullit, i vėndit, i gjuhės, i simbolit tė
flamurit, tė ketė vetėm njė pėrfaqėsues, siē ėshtė rasti i kombit
shqiptar. Nė histori, besim, folklor, etnografi, arkeologji, monedhat e
lashta, zbukurime armėsh, djepi dhe veglat muzikore, etj. qė atėherė e deri
nė ditė tona, e ka kėtė pėrfaqėsues tė vetėm dallues: SHQIPONJĖN.
Aristoteli i lashtė i vendos
"graikot" nė rrethinat e Dodonės pellazge, qė ėshtė vetė pellazg
nga Stragjira e Maqedonisė. Kjo ėshtė nė rajonet e sipėrme tė Pindit dhe
Akelout, qė ėshtė lumi i Epirit. Rreth Dodonės dhe Akeout ishin fisi
pellazgo-ilir i sellėve.
Shqiptarėt e vjetėr harruan emrin arbėr, albanė, nė ndėrkohė
qė tė huajtė na quanin me emrat e vjetėr arbanė ose albanė, si
tė vetmit trashėgimtarė tė pandryshur tė racės sė bardhė argase,
arbane, e ariane. Janė kėta tė gjithė
trashėgimtarė e pellazgėve tė vjetėr.
"Arbėrit
jo vetėm kanė pėrbėrė shumicėn e popullsisė ballkanike, jo vetėm se kanė
lidhje tė shumėfishta origjine dhe historike me popullsinė e pėrtej
Adriatikut (tė Italisė), por kanė qenė element aktiv emancipues nė historinė
evropiane tė shumė mbretėrive, nė Ballkan, nė Azinė e Afėrt dhe nė Afrikėn
Veriore. Shtetet moderne tė Egjyptit, Turqisė, Italisė, Rumanisė, Greqisė,
Francės, etj. janė disa nga shembuj tė veprimtarisė sė figurave tė shquara
arbėrore".
Emrat "arbėr-shqiptar-albanez" janė tė shpjeguara nėpėrmjet tė
miteve dhe kjo ėshtė rruga mė e drejtė e shpjegimit tė tyre.
Ne po kthehemi te
Mesjeta e vonė. Kjo ėshtė lėnė me padrejtėsi kombėtare nė periudhat e mė
vonshme, si Rilindja. Nga kjo periudhė e Rilindjes sikur "bėhet historia".
Pra, mesjeta e vonė, dihet mirėfilli se mbetet "e studiuar" nga armiqtė tanė
tė njohur serbo-sllavo-grekė apo greko-sllavo-serbė, si periudhė e adoptuar
me pa tė drejtė nga ata, apo si njė periudhė ende "e pastudiuar" sa duhet.
Zėri ynė ndihet me vonesa tė mėdha kohore, atje ku grekėt kanė thėnė se janė
"greke", pėrmes gjuhės artificiale tė tyre. Gjėrat janė thėnė me qėllim tė
kundėrt, saqė syrin, veshin dhe trurin e topitur shqiptar e detyrojnė tė
thotė se "nuk kanė eksistuar ilirėt", se "nuk ka fakte tė qenies
sė tyre", se "nuk eksistojnė dėshmi tė trasformimit nė tė
ashtuquajturit shqiptarė", se "nuk ka fakte se shqiptarėt kanė
eksistuar qė mė parė", se "Kosova ėshtė krijuar nė shekullin XX apo
fillimin e shekullit XXI", etj. dhe qudi tjera peudoshkecore. Nė
historiografinė botėrore dhe greke gjėjmė figura tė tėra qė identifikohen si
"grekė", vetėm pse e flitshin gjuhėn e vjetėr greke, qė nuk ėshtė e
njėjta me greqishten e re, kur ėshtė bėrė i njohur "kombi grek" nė bazė tė
"pėrkatėsisė fetare ortodokse". Tė gjithė kėtyre figurave, nga Rilindja
Kombėtare Shqiptare u anashkalohet nė radhė tė parė etnia/kombi. Sado
qė fshehet, pėrkatėsinė kombėtare tė tyre e zbulon qartėsisht vetėm
objekti i vepritarisė. "Kombi grek" ėshtė njė "komb" artificial,
me tė gjitha trevat autoktone shqiptare dhe personaliteteve qė e pėrbėjnė
atė. Epiri jugor, pjesa e dytė e Epirit, qė ishte dikur zona mė fortė
shqiptare, ka mbetur padrejtėsisht nėn Greqinė nga Anglia dhe fuqitė e
mėdha, me gjithė genocidin e madh shumėvjeqar anti-shqiptar, nė gjysmėn e
dytė shekullit XIX. Pra, Greqia ishte njė sajesė e fuqive tė mėdha
evropiane. Nė fakt, ajo nuk eksistonte nė asnjė hartė ballkanike,
deri nė shekullin e XIX. Greqia dhe Serbia pėrmes fesė ortodokse janė
shndėrruar nė "kombe" artificiale. Ato deshėn t`i sundojnė, nė radhė tė parė
shqiptarėt, t`i terrorizojnė, t`i vrasin e t`ua marrin gjithēka qė kishin.
Deshėn t`i pėrvetėsojnė e tė bėhen i njėjtė me ta; t`i shpopullojnė nga
trojet e veta apo t`i bėjnė pėr vete pėrmes fese ortodokse.
Ndarja e Perandorisė Bizantine nė katėr pjesė, sipas
ngjyrės, nga djali i Konstandinit
Sa herė qė flasin
pėr "pėrkatėsisnė shtetėrore", grekėt e kanė pėrkatėsinė fetare
dhe jo etnike, sepse etnia kombėtare atyre nuk u
intereson, pasi janė tė varur nga deklarimi fetar. Vetėdeklarimi
ka qenė njė element kyq pėr t`ua vjedhur popullsinė shqiptarėve dhe
vazhdon tė jetė ende kėshtu.
Kishat ortodokse greko-serbe,
nė tė vėrtetė i urren mirėfilli shqiptarėt, kur nuk duan tė shndėrrohen nė
"grekė" dhe nė "serbė". Nė krye tė lėvizjeve
antishqiptare ka qenė nė tė vėtetė priftėrinjėt ortodoksė, qė nė radhė tė
parė kanė qenė frymėzuesit shpirtėror tė nacionalizmit greko-serbė
dhe tė masakrave tė tyre tė tmerrshme kundėr shqiptarėve. Kjo gjė tregon se
ėshtė i pėrzier kryesisht me politikėn. Dhe, nė vend se tė jetė kisha
paqėsore, ajo ka qenė kryesist antihumane. Procesi i
helenizimit nis me bėrjen ortodoks dhe mėsimin e gjuhės greke.
Kishat Ortodokse kanė luajtur rol tė ashpėr nė zhvillimin e politikave
nacionaliste antishqiptare nė Ballkan.
Avranitėt
e quanin Greqinė e mesjetės Arbėri (Peloponezi dhe Atika).
Faktet e vetme historike qė vijnė nga mesjeta dėshmojnė se nėn Greqinė kanė
banuar vetėm shqiptarėt, tė cilėt e quanin veten e tyre avranitė, por
Pėrėndimi i quante ata grekė ose qytetarė me ndėrgjegje greke.
Nė librin "Stariotėt" tė autorit Paulo Petės, sipas veprės sė Elena
Kocaqi-Levanti, thotė se avranitasit, pra stariotėt, vetėshpallen kėshtu me
termin e njohur pėr shqiptarėt, edhe pse vinin nga kishat kishat ortodokse
greke. Ata nuk dilnin si fraksion ortodoks i bashkėsisė shqiptare nė
Venedik, por si fraksion avranitas i bashkėsisė greke.
Thuhet se asnjė shqiptar i Argosit nuk ka ditur tė flasė greqisht.
Pėr njė gjė tė tillė na rrėfejnė mjaft shqiptarė nga Athina. Fushat dhe
rrethi i Atikės, Eubesė jugore, Megarės, Argosit dhe tė Korintit janė edhe
sot tė banuara tėrėsisht nga shqiptarėt.
Pėrsa i takon popullsisė sė Epirit malor, dihet mirėfilli se
grekėt nuk arritėn kurrė ta shkombėtarizojnė.
Shqiptarėt,
nė pėrgjithėsi, do t`i quajnė helenė. Gratė shqiptare, nė
viset e pakėta tė Atikės, kur dalin nė rrugė flasin greqisht, sepse
mendojnė se tė huajt po i vėrejnė. Nė ishujt e Hidrės, Specias dhe Salaminės
e tėrė rinia di greqisht.
Kjo gjė dėshmon qartė se banorėt e Atikės dhe Peloponezit kanė qenė
shqiptarė. Helenizmi i avranitasve ka qenė tėrėsisht artificial,
kryesisht i keqkuptuar apo edhe i detyruar pėr tu bėrė "grekė".
Duhet tė vėmė nė dukje se
fanariotėt, qė ishin frymėzuesit e parė tė Kishės Ekumene tė
Kostandinopojės nuk kanė qenė "greke", por kanė qenė njė
shtresė e intelektualėve nga etnitė e tjera, qė flitshin zyrtarisht
greqisht, sepse kjo ishte saksionuar. Intelektualėt nga viset e ndryshme tė
Ballkanit pėrdornin gjuhėn e Kishės Ortodokse pėr arsimin e tyre, pasi ata
ishin tė krishterė ortodoksė. Kjo gjė u bė njė bėrthamė e fortė ideologjike
e helenizmit qė do tė asimilonte mė pas etnitė qė banonin nė tė
ashtuquajturėn Greqi.
Me idenė se "helenė ėshtė ai qė do tė bėhet i tillė", greqia e
shikonte qartė pastėrtinė nacionale tė lidhur ngushtė me pastėrtinė fetare.
Kėshtu u arrit me dhunė qė tė bėheshin tė tilla tė gjitha etnitė, duke
shtuar kėshtu nė mėnyrė artificiale numrin e popullsisė dhe territorin qė e
absorbonin.
Kultura e vjetėr antike u
vidhej gjyshėve tė lashtė tė shqiptarėve.
Atyre, jo vetėm qė u kanė vjedhur tokat dhe popullsinė, por edhe meritat qė
kishin nė kulturėn dhe historinė botėrore, qė ėshtė njė veti e ultė e dinake
greke. Sipas kėsaj ideologjie, helen ėshtė njė person qė ndanė idealet
e kulturės antike tė epokės klasike. Pa marrė parasysh se i cilės
etni ėshtė, i badhė apo i zi, mund tė jetė helen, nė qoftė se i pėlqen
kultura filoheleniste. Termi "helen" pėrdoret pėr tė gjithė
ata qė e refuzojnė etninė e tyre dhe marrin false etninė helene. Kėshtu mund
tė thuhet lirisht se grekėt modernė kanė braktisur realitetin dhe
jetojnė pore nė botėn e tyre ideale.
Qė njė njeri tė bėhet helen
duhet tė ketė dėshirė nė rend tė parė tė jetė i tillė. Ky ėshtė thelbi i
thuktė i ideologjisė greke.
Tė jesh helen duhet tė jesh ortodoks. Feja ėshtė tipari kryesor dhe i
padiskutueshėm i helenizmit.
Qė tė jesh helen duhet tė mėsosh
dhe gjuhėn e ashtuquajtur greke. Gjuha e vjetėr greke nuk mund tė kuptohet
nga folėsist e gjuhės sė re greke, e cila ėshtė lėnda mė e vėshtirė nė
shkollė. Gjuha e re quhet gjuha diometiki.
Por, le tė shohim edhe njėherė
sipas internetit italian se ēka do tė thotė termi "perandoria bizantine".
Shprehja "perandoria bizantine" iu referohet nė mėnyrė preēize
"etnisė politike", e cila, njė kohė, ka dominuar botėn e
mesdheut.
Kėtė e quajnė me pa tė drejtė si bazė tė kolonisė greke, pa i
kushtuar rėndėsi tė ashtuquajturės "kulturė greke", qė ėshtė nė tė
vėrtetė njė kulturė shqiptare me petka gjuhėsore greke.
Grekėt pretendojnė se janė
trashėgimtarėt e trashėgimisė bizatine, edhe pse ajo quhej Perandoria Romake
e Lindjes me qendėr nė Kostandinopojė, sepse ajo e ka pasur si gjuhė zyrtare
greqishten e vjetėr, qė edhe sot e flasin rėndė helenėt aritificial,
duke e marrė gjuhėn zyrtare tė Bizantit dhe duke anashkaluar popullin
iliro-shqiptarė. Njė shtet i krijuar mė pas, nė gjysmėn e dytė tė
shekullit XIX, pėrvetėson gjuhėn e njė perandorie qė ka ekzistuar para tij,
dhe kjo ėshtė njė rrenė e kulluar grekofile.
Muret e
rrethimit tė Konstandinopojės, tė bėra nga Teodori
Kemi parė se Bizanti ishte njė
armik i madh i helenizmit. Filozofėt e lashtė helen dhe mrekullitė e artit
tė lashtė u zhduken me fanatizėm nga priftėrinjt dhe murgjit bizantinė. Kjo
kulturė kishte domethėnie pagane. Greqia e ditėve tė vona nuk
ka lidhje me Bizantin, por shqiptarėt, qė themeluan dhe e rritėn.
Pra, kultura e vjetėr e territorit tė Greqisė ishte e kulturės pagane.
Ne po marrim njė shembull nga kjo
kulturė. Nė Mesjetėn e vonė (shekujt 14-15), nėpėrmjet 21
emrave tė njohur tė Evropės, ndėr tė cilėt ishin nė radhė tė parė
Giordano Bruno, Tomaso Moro, Erazmo Rotterdam, Martin Lutero, Franēesko
Bacone, Schales de Bovelles, etj. vie emri i Giorgio Gemisto
Pletone, qė do tė thotė shqip: Gjegj Xhemisht Pletoni
(1355-1452). Mbiemrin e kishte Xhemishti, por supermbiemrin
apo mbiemrin artificial e mori "Pletoni", pas studimit tėrėsor tė
librave tė Platonit, sikur tė jetė "njė Platon i dytė", sado qė
kualifikohet si "filosof grek" nga studiusit e jetės dhe veprės sė
tij, edhe pse ishte i lindur nė qytetin e Konstantinopojės.
Pėr te, nuk jepet pėrkatėsia
etnike, sikurse ndodhė pėr shumė figura tė shquara para tij, tė
perandorisė Bizantine, ku kombėsia e humbė vlerėn e vetė dhe identifikohet
kryesisht me fetė. Kėta njerėz tė mėdhenj tė artit, kulturės, shkencės,
mendimit dhe filozofisė emėrohen si "bizantinė", si "grekė",
ndėrkohė qė pėrkatėsia ilire, shqiptare dhe
arbėrore kaloheshin anash, pra nuk pėrmendeshin.
Pletoni ishte njohės i mirė i
trashėgimisė shkencore, filosofiko-fetare tė pellazgėve, i historisė dhe
teologjisė sė fesė katolike, ortodokse dhe islamike. Ai jetoi nė pėriudhėn e
ēthurjes sė plotė tė shtetit bizantin dhe veprimtarisė sė shumtė dogmatiste
tė feve tė reja qė po krijoheshin atėbotė.
Ai vėrtetoi se "Fetė, nė njė farė mėnyre pėrfaqėsojnė degėt e njė peme,
ezoterizmi ėshtė trungu, dhe shkenca e lashtė janė rrėnjėt e tij; sa mė
shumė zgjaten tė parat nga trungu, aq mė shumė ato janė larguar nga e
vėrteta".
Pletoni nuk ishte ateist, por ngulte kėmbė nė njė besim, atė burimor
dhe ezoterik, qė ishte njė besim pellazg, pra ilirė, qė do tė
thotė shqiptar. Dalja e besimeve tė tjera, atyre katolike, ortodokse
dhe islame, i kishte sjellur njerėzimit vetėm njė gjė: konflikte tė
vazhdueshme. Pletoni zotėronte njė paqe univesale. Nė
kėtė periudhė kisha ishte bėrė pushtet paralel me sundimtarėt dhe kėto bėnin
njė rrezik pėr tėrė jetėn dhe veprėn e Pletonit.
Reformat e veta politiko-fetare, "Traktati mbi ligjet" e shkroi dhe e
ruajti nė fshehtėsi.
Me mendimin e tij lidhej tradita e
mendimit filozofik, duke e filluar nga Minosi, Numa, Likurgu, Priftėrinjtė e
Dodonės, Shtatė tė Diturit, Parmenida, Plutarku, Timeo, Magjistarėt, etj. e
deri te Brahmanėt, duke e bėrė analizėn e mendimit filozofik tė lashtėsisė e
deri te Aristoteli, i cili, nė botėn intelektuale pėrėndimore zgjonte
polemika tė shumta, ku nuk pėrputhej me mendimet platonike pararendėse, tė
cilat i ringjallte Pletoni.
Ky filosof i botės sė atėherėshme
i pasuroi ato me zbulimet e reja, tė cilat i njohu gradualisht pėrėndimi
evropian. Ai ua bėri tė njohur edhe "Geografinė" e Strabonit, qė nuk
njihej nė atė kohė. Veprimtaria e Pletonit kishte pėr qėllim qė ti shėrbenin
njė qėllimi praktik, sidomos pėr bashkėkombasit. Ndėr veprat e shumta tė
tij, ėshtė "Manuali i astonomisė", "Orakujt magjikė tė dishepujt e
Zarathustrės", tė dy "Komentet", "Lutja ndaj Zotit Njė",
"Dėshmi natyrale tė Zotit", "Historia e Islamit nga vdekja e Muhamedit
deri nė pushti-min e Kretės 827-828", "Mbi historinė e Asirėve dhe Medėve",
"Mbi fushatėn e Aleksandit tė Madh", "Mbretėrimi maqedonas dhe pėrshkrimi i
Thesalisė", "Korigjimi i disa gabimeve tė Strabonit", "Pėrgjigje Skolarios",
"Traktati mbi muzikėn", "Pėrmbledhje e doktrinave tė Zarathrustės dhe
Platonit", "Traktati i Ligjeve", "Traktati i Virtytit", "Pėrshkrimi i
Peloponezit", "Pėrmbledhje e disa elementeve tė retorikės", "Traktati mbi
Homerin", etj. etj.
Dishepullin e Zarathustrės nė
gjuhėn italiane e thonė tekstualisht kėshtu "dottrina di Zoroastro (Zarathrustra)".
Fjala Astro, do tė thotė Stern,
ndėrsa nė shqip, do tė thotė "Ylli". Ndėrsa, fjala "Zoro"
do tė thotė nė shqip "Agimi, mėgjesi", pra "Ylli i
mėgjesit". Fjalėn "Zarathrustra" e kuptojmė mė mirė nė
shqipen letrare "Ylli i mėgjesit", se sa nė greqishten e
vjetėr.
Gjergj Xhemishti-Pletoni ka sjellė
njė dėshmi tė rėndėsishme pėr origjinėn e tij. Duke shkruar njė pėrkujtim
pėr perandorin ilir/arbėr Emanuelin e II, Paleolog, ai bėn njė
"leksion" tė historisė:
"Ne, mbi tė cilėt ju sundoni e
keni pushtet, jemi helenė nga raca (arbėr tė besimit pagan, thėnie
nga Fatbardha Demi), siē ėshtė dėshmuar nga gjuha jonė dhe shkollimi ynė
stėrgjyshor... Nė kėtė tokė del se hellenėt kanė jetuar gjithmonė, aq
sa mund tė kujtojė kujtesa njerėzore; asnjė njeri nuk ka jetuar para
tyre... vetė hellenėt, duket se kanė qenė zotėruesit e saj dhe nuk e
kanė braktisur kurrė".
Mbulesė mermeri me emblemėn e Paleologėve, nė Kishėn e Shėn Dhimitrit nė
Mistėr, ku ėshtė varrosur Kostantini i XI
Atėherė, hellenėt kanė qenė
pellazgė paganė, pra ilirė apo arbėr. Gjuha e vjetėr greke e shkruar
dhe kthyer nė gjuhė tregėtare, sikurse gjuha e sotme tregėtare e ka marrė tė
njėtin pėrdorim.
Kjo ėshtė arėsyeja qė kjo periudhė
dhe hapėsirė ėshtė quajtur "bota helenistike".
Hulumtimi i historisė nuk duhet tė fillojė nga Greqia dhe Roma e lashtė, por
duhet tė fillojė nga ata qė kanė lidhje me qytetėrimet e tjera.
Ato nuk guxojnė tė quhen gjėra "tė kapėrcyera" apo "tė panjohura".
Greqia qė sot bėrtet e gėrvishtet se "zhvilloi artet e bukura, poezinė,
dramėn, prozėn, skulpturėn, filozofinė" i takonin Helladės sė
vjetėr. Hellada, nė fakt, nuk mundi asnjėherė tė formojė njė
shtet tė plotė, qoftė nė formėn e Mbretėrisė apo tė Federatės.
Tė kėsaj kohe do tė marrim tri mbretėritė dhe kryesoret tė Ilirisė sė
Jugut:
a) Mbretėria Dardane;
b) Mbretėria Molose apo Lidhja
Molose, qė u zėvendėsua me emrin Epir;
c) Mbretėria e ilirėve tė
mirėfilltė.
Nga jeta dhe vepra e Pletonit na
dėshmohet e vėrteta qė del nga e kaluara pellazge e "Greqisė" sė sotme. Nėn
ndikimin e Pletonit, figuara mė e shquar e Rilindjes italiane, Kozimo de
Mediēi (Cosimo de` Medici) e hapi nė Firencė Akademinė pėr studimin e
Platonit (Accademia Platonica a Firenze), qė u vijua nga Roma,
Napoli, etj.
Pra, Gjergj Pletoni ka shėnuar njė kthesė nė mendimin filozofik dhe ndikoi
fuqimisht nė eliten evropiane.
|
|
|
Platoni, qė e aktualizoj Pletoni |
Vepra e Pletonit Trattato delle Virtł, Raffaelli Editore, Rimini 1999 |
Gjergj Xhemist Pletoni, gjatė njė udhėtimi me ushtarė tė tjerė |
Por, nuk ėshtė i vetėm ai qė
ndriēon nė dijen e rruzullit tokėsor. Siē thotė Fatbardha Demi, kur sundon
pėrėndia pellazge Sellena, kurrė njė yll i vetėm nuk mundė qė t`a
ndritė qiellin e errėt tė natės. Titullin "Konsull i fillozofėve", ia
ka dhėnė pėr shembull Universiteti i Konstandinopojės Mikel Konstandin
Psellit (1018-1878), duke pėrfshirė probleme tė astronomisė, mjekėsisė,
fizikės, matematikės, etikės, teologjisė, alkimisė, topografisė, muzikės,
etj.
Zyrtarisht, nė kėtė periudhė,
banorėt e Perandorisė Bizantine tė Lindjes emėrtoheshin si "romei",
qė nėnkuptonte lidhjen e hershme me qytetėrinė romake tė lindjes,
dhe jo pėrkatėsinė etnike. Perandoria Bizantine quhej nė fakt
Perandoria Romake e Lindjes. Ka plotė dijetarė qė nuk janė studiuar sa duhet
dhe nuk dihet se cilit komb i pėrkisnin.
Duke pėrdorur gjuhėn greke si
gjuhė tė dytė zyrtare dhe duke e ndėrruar kėtė gjuhė nė njė gjuhė tė vetme
zyrtare, Perandoria Bizantine filloi tė quhej me pa tė drejtė "Perandoria
Greke". Kur thuhet "bizantin", nėnkuptohet "greqia", e
cila, kryesisht, ka qenė kryesisht dy gjuhėshe, shqip dhe greqisht, por
shikuar historikisht, ajo nuk njihet nė atė kohė si e tillė. Kėto abuzime
janė abuzime tė viteve tė mėvonshme, kryesisht fetare, jo etnike.
Perandoria Bizantine e la kėtė "provė" pėrmes gjuhės sė vjetėr greke,
me tė cilėn, kohėt e fundit bėnė zhurmė tė madhe Greqia, e ngriti zėrin e
saj nga njė "komb" i pa qenė nė njė komb i fesė otodokse.
Me kėtė e zhytė deri nė pafundėsi kombin shqiptar, sikur nuk ka
ekzistuar mė pare; e injoron tėrėsisht, ndonėse nuk ka zbritur prej qiellit,
por ka ardhur prej ilirėve dhe ka mbetur gjallė pėrmes errėsirės pesė
shekullore tė perandorisė osmane.
ēka
nuk e bėnė dot greku e bėjnė pa pritesė serbo-sllavėt, dhe anasjelltas, ēka
nuk e bėjnė serbo-sllavėt e bėn me dorėn e tyre tė pabesė e artificiale
Greqia. Grekėt nuk kanė rrjedhur nga hellenėt, sepse hellenėt e vjetėr ishin
paganė. Pastaj, hellenėt nuk ishin "komb", sepse ishin njė
pakicė nė gjithė territorin qė sot quhet "Greqi" dhe nuk kishin mundėsi
tė shpallnin atėherė "njė mbretėri", as kur ishin kthyer me dredhi
nė fenė ortodokse.
Kėshtu u "konvertuan" nė Grekė
hellenėt e avranitasit dhe u masakruan, u vranė, u eliminuan me tradhėti tė
pa parė shqiptarėt, dhe u shpopulluan nėpėr botė duke shpikur se janė
"turq", tė pabesė, tradhėtarė, etj. ata qė ka qenė njė popull i shenjtė
shqiptar i Epirotėve. Ata qenė heret tė edukuar nga pėrėnditė e Dodonės
antike pellazgo-iliro-shqiptare qė tė shtrijnė dorėn e tyre pėr ta ndihmuar
e jo pėr ta vrarė, nė kohėn kur ardhacakėt, qė vinin brez pas
brezi nga Libia e Afrikės, si korbi tė zi, siē thotė mendimi
popullor i shqiptarėve, duke u pėrzier me shumicėn e popullit autoktonė tė
asaj treve e duke adoptuar me dhunė tė dhėnat e shumta tė gjenealogjisė, tė
krijimit, tė gjuhės, tė mendimit e filosofisė dhe shkencės, tė arteve dhe tė
letėrsisė.
Shqiptarėt, u masakruan dhe u
diskriminuan barbarisht, sepse ata nuk e mėsuan greqishten e tyre
artificiale. Helenizimi grekofil ėshtė i shpifur.
Vrapimi i tyre pėr tė kooptuar
shqiptarėt mė tutje pėrmes fesė ortodoke, e cila tashmė ėshtė shndėrruar nė
njė "komb", ka dalur nga ngjyra e vet.
Kėtė, do ta shohim nė vijimet e
mėvonshme...
(I)
(II)
(III)
(IV)
(V) |