Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Kulturė 4 - ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (VI)

Shkruan: Brahim AVDYLI

ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (VI)

     Arbėrit jo vetėm kanė pėrbėrė shumicėn e popullsisė ballkanike, jo vetėm se kanė lidhje tė shumėfishta origjine dhe historike me popullsinė e pėrtej Adriatikut (tė Italisė), por kanė qenė element aktiv emancipues nė historinė evropiane tė shumė mbretėrive, nė Ballkan, nė Azinė e Afėrt dhe nė Afrikėn Veriore.

 

 

"FEJA E SHQIPARIT ĖSHTĖ SHQIPTARIA"

                                                                       (VASO PASHĖ SHKODRANI)

 

 

Kėshtu, besimi i gjyshėve tanė tė parė lidhet me Epirin e stėrlashtė dhe me Zotin, tė cilėt, pėrmes bijėve tė tyre ilirė e kanė shpėrdarė nė tė gjithė popujt e qytetėruar. Ne po kthehem prapė te Perandoria Bizantine, sepse ajo ėshtė tema e jonė. Kėtė perandori e kanė udhėhequr iliro-shqiptarėt.

Nė tė vėrtetė, nuk besoj se ka vend nė botė, qė emėrtimi i popullit, i vėndit, i gjuhės, i simbolit tė flamurit, tė ketė vetėm njė pėrfaqėsues, siē ėshtė rasti i kombit shqiptar. Nė histori, besim, folklor, etnografi, arkeologji, monedhat e lashta, zbukurime armėsh, djepi dhe veglat muzikore, etj. qė atėherė e deri nė ditė tona, e ka kėtė pėrfaqėsues tė vetėm dallues: SHQIPONJĖN.[1]

Aristoteli i lashtė i vendos "graikot" nė rrethinat e Dodonės pellazge, qė ėshtė vetė pellazg nga Stragjira e Maqedonisė. Kjo ėshtė nė rajonet e sipėrme tė Pindit dhe Akelout, qė ėshtė lumi i Epirit. Rreth Dodonės dhe Akeout ishin fisi pellazgo-ilir i sellėve[2]. Shqiptarėt e vjetėr harruan emrin arbėr, albanė, nė ndėrkohė qė tė huajtė na quanin me emrat e vjetėr arbanė ose albanė, si tė vetmit trashėgimtarė tė pandryshur tė racės sė bardhė argase, arbane, e ariane. Janė kėta tė gjithė trashėgimtarė e pellazgėve tė vjetėr.[3]

"Arbėrit jo vetėm kanė pėrbėrė shumicėn e popullsisė ballkanike, jo vetėm se kanė lidhje tė shumėfishta origjine dhe historike me popullsinė e pėrtej Adriatikut (tė Italisė), por kanė qenė element aktiv emancipues nė historinė evropiane tė shumė mbretėrive, nė Ballkan, nė Azinė e Afėrt dhe nė Afrikėn Veriore. Shtetet moderne tė Egjyptit, Turqisė, Italisė, Rumanisė, Greqisė, Francės, etj. janė disa nga shembuj tė veprimtarisė sė figurave tė shquara arbėrore".[4] Emrat "arbėr-shqiptar-albanez" janė tė shpjeguara nėpėrmjet tė miteve dhe kjo ėshtė rruga mė e drejtė e shpjegimit tė tyre.

Ne po kthehemi te Mesjeta e vonė. Kjo ėshtė lėnė me padrejtėsi kombėtare nė periudhat e mė vonshme, si Rilindja. Nga kjo periudhė e Rilindjes sikur "bėhet historia". Pra, mesjeta e vonė, dihet mirėfilli se mbetet "e studiuar" nga armiqtė tanė tė njohur serbo-sllavo-grekė apo greko-sllavo-serbė, si periudhė e adoptuar me pa tė drejtė nga ata, apo si njė periudhė ende "e pastudiuar" sa duhet. Zėri ynė ndihet me vonesa tė mėdha kohore, atje ku grekėt kanė thėnė se janė "greke", pėrmes gjuhės artificiale tė tyre. Gjėrat janė thėnė me qėllim tė kundėrt, saqė syrin, veshin dhe trurin e topitur shqiptar e detyrojnė tė thotė se "nuk kanė eksistuar ilirėt", se "nuk ka fakte tė qenies sė tyre", se "nuk eksistojnė dėshmi tė trasformimit nė tė ashtuquajturit shqiptarė", se "nuk ka fakte se shqiptarėt kanė eksistuar qė mė parė", se "Kosova ėshtė krijuar nė shekullin XX apo fillimin e shekullit XXI", etj. dhe qudi tjera peudoshkecore. Nė historiografinė botėrore dhe greke gjėjmė figura tė tėra qė identifikohen si "grekė", vetėm pse e flitshin gjuhėn e vjetėr greke, qė nuk ėshtė e njėjta me greqishten e re, kur ėshtė bėrė i njohur "kombi grek" nė bazė tė "pėrkatėsisė fetare ortodokse". Tė gjithė kėtyre figurave, nga Rilindja Kombėtare Shqiptare u anashkalohet nė radhė tė parė etnia/kombi. Sado qė fshehet, pėrkatėsinė kombėtare tė tyre e zbulon qartėsisht vetėm objekti i vepritarisė. "Kombi grek" ėshtė njė "komb" artificial, me tė gjitha trevat autoktone shqiptare dhe personaliteteve qė e pėrbėjnė atė. Epiri jugor, pjesa e dytė e Epirit, qė ishte dikur zona mė fortė shqiptare, ka mbetur padrejtėsisht nėn Greqinė nga Anglia dhe fuqitė e mėdha, me gjithė genocidin e madh shumėvjeqar anti-shqiptar, nė gjysmėn e dytė shekullit XIX. Pra, Greqia ishte njė sajesė e fuqive tė mėdha evropiane. Nė fakt, ajo nuk eksistonte nė asnjė hartė ballkanike, deri nė shekullin e XIX. Greqia dhe Serbia pėrmes fesė ortodokse janė shndėrruar nė "kombe" artificiale. Ato deshėn t`i sundojnė, nė radhė tė parė shqiptarėt, t`i terrorizojnė, t`i vrasin e t`ua marrin gjithēka qė kishin. Deshėn t`i pėrvetėsojnė e tė bėhen i njėjtė me ta; t`i shpopullojnė nga trojet e veta apo t`i bėjnė pėr vete pėrmes fese ortodokse.

 

 

Ndarja e Perandorisė Bizantine nė katėr pjesė, sipas ngjyrės, nga djali i Konstandinit

 

 

Sa herė qė flasin pėr "pėrkatėsisnė shtetėrore", grekėt e kanė pėrkatėsinė fetare dhe jo etnike, sepse etnia kombėtare atyre nuk u intereson, pasi janė tė varur nga deklarimi fetar. Vetėdeklarimi ka qenė njė element kyq pėr t`ua vjedhur popullsinė shqiptarėve dhe vazhdon tė jetė ende kėshtu.[5]

Kishat ortodokse greko-serbe, nė tė vėrtetė i urren mirėfilli shqiptarėt, kur nuk duan tė shndėrrohen nė "grekė" dhe nė "serbė". Nė krye tė lėvizjeve antishqiptare ka qenė nė tė vėtetė priftėrinjėt ortodoksė, qė nė radhė tė parė kanė qenė frymėzuesit shpirtėror tė nacionalizmit greko-serbė dhe tė masakrave tė tyre tė tmerrshme kundėr shqiptarėve. Kjo gjė tregon se ėshtė i pėrzier kryesisht me politikėn. Dhe, nė vend se tė jetė kisha paqėsore, ajo ka qenė kryesist antihumane. Procesi i helenizimit nis me bėrjen ortodoks dhe mėsimin e gjuhės greke.[6] Kishat Ortodokse kanė luajtur rol tė ashpėr nė zhvillimin e politikave nacionaliste antishqiptare nė Ballkan.

Avranitėt e quanin Greqinė e mesjetės Arbėri (Peloponezi dhe Atika). Faktet e vetme historike qė vijnė nga mesjeta dėshmojnė se nėn Greqinė kanė banuar vetėm shqiptarėt, tė cilėt e quanin veten e tyre avranitė, por Pėrėndimi i quante ata grekė ose qytetarė me ndėrgjegje greke.[7] Nė librin "Stariotėt" tė autorit Paulo Petės, sipas veprės sė Elena Kocaqi-Levanti, thotė se avranitasit, pra stariotėt, vetėshpallen kėshtu me termin e njohur pėr shqiptarėt, edhe pse vinin nga kishat kishat ortodokse greke. Ata nuk dilnin si fraksion ortodoks i bashkėsisė shqiptare nė Venedik, por si fraksion avranitas i bashkėsisė greke.[8] Thuhet se asnjė shqiptar i Argosit nuk ka ditur tė flasė greqisht. Pėr njė gjė tė tillė na rrėfejnė mjaft shqiptarė nga Athina. Fushat dhe rrethi i Atikės, Eubesė jugore, Megarės, Argosit dhe tė Korintit janė edhe sot tė banuara tėrėsisht nga shqiptarėt.[9] Pėrsa i takon popullsisė sė Epirit malor, dihet mirėfilli se grekėt nuk arritėn kurrė ta shkombėtarizojnė[10].

Shqiptarėt, nė pėrgjithėsi, do t`i quajnė helenė. Gratė shqiptare, nė viset e pakėta tė Atikės, kur dalin nė rrugė flasin greqisht, sepse mendojnė se tė huajt po i vėrejnė. Nė ishujt e Hidrės, Specias dhe Salaminės e tėrė rinia di greqisht[11]. Kjo gjė dėshmon qartė se banorėt e Atikės dhe Peloponezit kanė qenė shqiptarė. Helenizmi i avranitasve ka qenė tėrėsisht artificial, kryesisht i keqkuptuar apo edhe i detyruar pėr tu bėrė "grekė".

Duhet tė vėmė nė dukje se fanariotėt, qė ishin frymėzuesit e parė tė Kishės Ekumene tė Kostandinopojės nuk kanė qenė "greke", por kanė qenė njė shtresė e intelektualėve nga etnitė e tjera, qė flitshin zyrtarisht greqisht, sepse kjo ishte saksionuar. Intelektualėt nga viset e ndryshme tė Ballkanit pėrdornin gjuhėn e Kishės Ortodokse pėr arsimin e tyre, pasi ata ishin tė krishterė ortodoksė. Kjo gjė u bė njė bėrthamė e fortė ideologjike e helenizmit qė do tė asimilonte mė pas etnitė qė banonin nė tė ashtuquajturėn Greqi.[12] Me idenė se "helenė ėshtė ai qė do tė bėhet i tillė", greqia e shikonte qartė pastėrtinė nacionale tė lidhur ngushtė me pastėrtinė fetare. Kėshtu u arrit me dhunė qė tė bėheshin tė tilla tė gjitha etnitė, duke shtuar kėshtu nė mėnyrė artificiale numrin e popullsisė dhe territorin qė e absorbonin.[13]

Kultura e vjetėr antike u vidhej gjyshėve tė lashtė tė shqiptarėve. Atyre, jo vetėm qė u kanė vjedhur tokat dhe popullsinė, por edhe meritat qė kishin nė kulturėn dhe historinė botėrore, qė ėshtė njė veti e ultė e dinake greke. Sipas kėsaj ideologjie, helen ėshtė njė person qė ndanė idealet e kulturės antike tė epokės klasike. Pa marrė parasysh se i cilės etni ėshtė, i badhė apo i zi, mund tė jetė helen, nė qoftė se i pėlqen kultura filoheleniste. Termi "helen" pėrdoret pėr tė gjithė ata qė e refuzojnė etninė e tyre dhe marrin false etninė helene. Kėshtu mund tė thuhet lirisht se grekėt modernė kanė braktisur realitetin dhe jetojnė pore nė botėn e tyre ideale.[14]

Qė njė njeri tė bėhet helen duhet tė ketė dėshirė nė rend tė parė tė jetė i tillė. Ky ėshtė thelbi i thuktė i ideologjisė greke.[15] Tė jesh helen duhet tė jesh ortodoks. Feja ėshtė tipari kryesor dhe i padiskutueshėm i helenizmit.[16]

Qė tė jesh helen duhet tė mėsosh dhe gjuhėn e ashtuquajtur greke. Gjuha e vjetėr greke nuk mund tė kuptohet nga folėsist e gjuhės sė re greke, e cila ėshtė lėnda mė e vėshtirė nė shkollė. Gjuha e re quhet gjuha diometiki.[17]

Por, le tė shohim edhe njėherė sipas internetit italian se ēka do tė thotė termi "perandoria bizantine". Shprehja "perandoria bizantine" iu referohet nė mėnyrė preēize "etnisė politike", e cila, njė kohė, ka dominuar botėn e mesdheut.[18] Kėtė e quajnė me pa tė drejtė si bazė tė kolonisė greke, pa i kushtuar rėndėsi tė ashtuquajturės "kulturė greke", qė ėshtė nė tė vėrtetė njė kulturė shqiptare me petka gjuhėsore greke.

Grekėt pretendojnė se janė trashėgimtarėt e trashėgimisė bizatine, edhe pse ajo quhej Perandoria Romake e Lindjes me qendėr nė Kostandinopojė, sepse ajo e ka pasur si gjuhė zyrtare greqishten e vjetėr, qė edhe sot e flasin rėndė helenėt aritificial, duke e marrė gjuhėn zyrtare tė Bizantit dhe duke anashkaluar popullin iliro-shqiptarė. Njė shtet i krijuar mė pas, nė gjysmėn e dytė tė shekullit XIX, pėrvetėson gjuhėn e njė perandorie qė ka ekzistuar para tij, dhe kjo ėshtė njė rrenė e kulluar grekofile.

 

 

Muret e rrethimit tė Konstandinopojės, tė bėra nga Teodori

 

 

Kemi parė se Bizanti ishte njė armik i madh i helenizmit. Filozofėt e lashtė helen dhe mrekullitė e artit tė lashtė u zhduken me fanatizėm nga priftėrinjt dhe murgjit bizantinė. Kjo kulturė kishte domethėnie pagane. Greqia e ditėve tė vona nuk ka lidhje me Bizantin, por shqiptarėt, qė themeluan dhe e rritėn.[19] Pra, kultura e vjetėr e territorit tė Greqisė ishte e kulturės pagane.

Ne po marrim njė shembull nga kjo kulturė. Nė Mesjetėn e vonė (shekujt 14-15), nėpėrmjet 21 emrave tė njohur tė Evropės, ndėr tė cilėt ishin nė radhė tė parė Giordano Bruno, Tomaso Moro, Erazmo Rotterdam, Martin Lutero, Franēesko Bacone, Schales de Bovelles, etj. vie emri i Giorgio Gemisto Pletone, qė do tė thotė shqip: Gjegj Xhemisht Pletoni (1355-1452). Mbiemrin e kishte Xhemishti, por supermbiemrin apo mbiemrin artificial e mori "Pletoni", pas studimit tėrėsor tė librave tė Platonit, sikur tė jetė "njė Platon i dytė", sado qė kualifikohet si "filosof grek" nga studiusit e jetės dhe veprės sė tij, edhe pse ishte i lindur nė qytetin e Konstantinopojės.[20]

Pėr te, nuk jepet pėrkatėsia etnike, sikurse ndodhė pėr shumė figura tė shquara para tij, tė perandorisė Bizantine, ku kombėsia e humbė vlerėn e vetė dhe identifikohet kryesisht me fetė. Kėta njerėz tė mėdhenj tė artit, kulturės, shkencės, mendimit dhe filozofisė emėrohen si "bizantinė", si "grekė", ndėrkohė qė pėrkatėsia ilire, shqiptare dhe arbėrore kaloheshin anash, pra nuk pėrmendeshin.

Pletoni ishte njohės i mirė i trashėgimisė shkencore, filosofiko-fetare tė pellazgėve, i historisė dhe teologjisė sė fesė katolike, ortodokse dhe islamike. Ai jetoi nė pėriudhėn e ēthurjes sė plotė tė shtetit bizantin dhe veprimtarisė sė shumtė dogmatiste tė feve tė reja qė po krijoheshin atėbotė.[21] Ai vėrtetoi se "Fetė, nė njė farė mėnyre pėrfaqėsojnė degėt e njė peme, ezoterizmi ėshtė trungu, dhe shkenca e lashtė janė rrėnjėt e tij; sa mė shumė zgjaten tė parat nga trungu, aq mė shumė ato janė larguar nga e vėrteta".[22] Pletoni nuk ishte ateist, por ngulte kėmbė nė njė besim, atė burimor dhe ezoterik, qė ishte njė besim pellazg, pra ilirė, qė do tė thotė shqiptar. Dalja e besimeve tė tjera, atyre katolike, ortodokse dhe islame, i kishte sjellur njerėzimit vetėm njė gjė: konflikte tė vazhdueshme. Pletoni zotėronte njė paqe univesale. Nė kėtė periudhė kisha ishte bėrė pushtet paralel me sundimtarėt dhe kėto bėnin njė rrezik pėr tėrė jetėn dhe veprėn e Pletonit.[23] Reformat e veta politiko-fetare, "Traktati mbi ligjet" e shkroi dhe e ruajti nė fshehtėsi.

Me mendimin e tij lidhej tradita e mendimit filozofik, duke e filluar nga Minosi, Numa, Likurgu, Priftėrinjtė e Dodonės, Shtatė tė Diturit, Parmenida, Plutarku, Timeo, Magjistarėt, etj. e deri te Brahmanėt, duke e bėrė analizėn e mendimit filozofik tė lashtėsisė e deri te Aristoteli, i cili, nė botėn intelektuale pėrėndimore zgjonte polemika tė shumta, ku nuk pėrputhej me mendimet platonike pararendėse, tė cilat i ringjallte Pletoni.

Ky filosof i botės sė atėherėshme i pasuroi ato me zbulimet e reja, tė cilat i njohu gradualisht pėrėndimi evropian. Ai ua bėri tė njohur edhe "Geografinė" e Strabonit, qė nuk njihej nė atė kohė. Veprimtaria e Pletonit kishte pėr qėllim qė ti shėrbenin njė qėllimi praktik, sidomos pėr bashkėkombasit. Ndėr veprat e shumta tė tij, ėshtė "Manuali i astonomisė", "Orakujt magjikė tė dishepujt e Zarathustrės", tė dy "Komentet", "Lutja ndaj Zotit Njė", "Dėshmi natyrale tė Zotit", "Historia e Islamit nga vdekja e Muhamedit deri nė pushti-min e Kretės 827-828", "Mbi historinė e Asirėve dhe Medėve", "Mbi fushatėn e Aleksandit tė Madh", "Mbretėrimi maqedonas dhe pėrshkrimi i Thesalisė", "Korigjimi i disa gabimeve tė Strabonit", "Pėrgjigje Skolarios", "Traktati mbi muzikėn", "Pėrmbledhje e doktrinave tė Zarathrustės dhe Platonit", "Traktati i Ligjeve", "Traktati i Virtytit", "Pėrshkrimi i Peloponezit", "Pėrmbledhje e disa elementeve tė retorikės", "Traktati mbi Homerin", etj. etj. [24]

Dishepullin e Zarathustrės nė gjuhėn italiane e thonė tekstualisht kėshtu "dottrina di Zoroastro (Zarathrustra)"[25]. Fjala Astro, do tė thotė Stern[26], ndėrsa nė shqip, do tė thotė "Ylli". Ndėrsa, fjala "Zoro" do tė thotė nė shqip "Agimi, mėgjesi", pra "Ylli i mėgjesit". Fjalėn "Zarathrustra" e kuptojmė mė mirė nė shqipen letrare "Ylli i mėgjesit", se sa nė greqishten e vjetėr.

Gjergj Xhemishti-Pletoni ka sjellė njė dėshmi tė rėndėsishme pėr origjinėn e tij. Duke shkruar njė pėrkujtim pėr perandorin ilir/arbėr Emanuelin e II, Paleolog, ai bėn njė "leksion" tė historisė:

"Ne, mbi tė cilėt ju sundoni e keni pushtet, jemi helenė nga raca (arbėr tė besimit pagan, thėnie nga Fatbardha Demi), siē ėshtė dėshmuar nga gjuha jonė dhe shkollimi ynė stėrgjyshor... Nė kėtė tokė del se hellenėt kanė jetuar gjithmonė, aq sa mund tė kujtojė kujtesa njerėzore; asnjė njeri nuk ka jetuar para tyre... vetė hellenėt, duket se kanė qenė zotėruesit e saj dhe nuk e kanė braktisur kurrė".[27]

 

 

Mbulesė mermeri me emblemėn e Paleologėve, nė Kishėn e Shėn Dhimitrit nė Mistėr, ku ėshtė varrosur Kostantini i XI

 

Atėherė, hellenėt kanė qenė pellazgė paganė, pra ilirė apo arbėr. Gjuha e vjetėr greke e shkruar dhe kthyer nė gjuhė tregėtare, sikurse gjuha e sotme tregėtare e ka marrė tė njėtin pėrdorim.

Kjo ėshtė arėsyeja qė kjo periudhė dhe hapėsirė ėshtė quajtur "bota helenistike".[28] Hulumtimi i historisė nuk duhet tė fillojė nga Greqia dhe Roma e lashtė, por duhet tė fillojė nga ata qė kanė lidhje me qytetėrimet e tjera. Ato nuk guxojnė tė quhen gjėra "tė kapėrcyera" apo "tė panjohura".[29] Greqia qė sot bėrtet e gėrvishtet se "zhvilloi artet e bukura, poezinė, dramėn, prozėn, skulpturėn, filozofinė" i takonin Helladės sė vjetėr. Hellada, nė fakt, nuk mundi asnjėherė tė formojė njė shtet tė plotė, qoftė nė formėn e Mbretėrisė apo tė Federatės.[30] Tė kėsaj kohe do tė marrim tri mbretėritė dhe kryesoret tė Ilirisė sė Jugut:

a) Mbretėria Dardane;

b) Mbretėria Molose apo Lidhja Molose, qė u zėvendėsua me emrin Epir;

c) Mbretėria e ilirėve tė mirėfilltė. [31]

Nga jeta dhe vepra e Pletonit na dėshmohet e vėrteta qė del nga e kaluara pellazge e "Greqisė" sė sotme. Nėn ndikimin e Pletonit, figuara mė e shquar e Rilindjes italiane, Kozimo de Mediēi (Cosimo de` Medici) e hapi nė Firencė Akademinė pėr studimin e Platonit (Accademia Platonica a Firenze), qė u vijua nga Roma, Napoli, etj.[32] Pra, Gjergj Pletoni ka shėnuar njė kthesė nė mendimin filozofik dhe ndikoi fuqimisht nė eliten evropiane.

 

 

Platoni, qė e aktualizoj Pletoni Vepra e Pletonit Trattato delle Virtł, Raffaelli Editore, Rimini 1999 Gjergj Xhemist Pletoni, gjatė njė udhėtimi me ushtarė tė tjerė

 

Por, nuk ėshtė i vetėm ai qė ndriēon nė dijen e rruzullit tokėsor. Siē thotė Fatbardha Demi, kur sundon pėrėndia pellazge Sellena, kurrė njė yll i vetėm nuk mundė qė t`a ndritė qiellin e errėt tė natės. Titullin "Konsull i fillozofėve", ia ka dhėnė pėr shembull Universiteti i Konstandinopojės Mikel Konstandin Psellit (1018-1878), duke pėrfshirė probleme tė astronomisė, mjekėsisė, fizikės, matematikės, etikės, teologjisė, alkimisė, topografisė, muzikės, etj.[33]

Zyrtarisht, nė kėtė periudhė, banorėt e Perandorisė Bizantine tė Lindjes emėrtoheshin si "romei", qė nėnkuptonte lidhjen e hershme me qytetėrinė romake tė lindjes, dhe jo pėrkatėsinė etnike. Perandoria Bizantine quhej nė fakt Perandoria Romake e Lindjes. Ka plotė dijetarė qė nuk janė studiuar sa duhet dhe nuk dihet se cilit komb i pėrkisnin.

Duke pėrdorur gjuhėn greke si gjuhė tė dytė zyrtare dhe duke e ndėrruar kėtė gjuhė nė njė gjuhė tė vetme zyrtare, Perandoria Bizantine filloi tė quhej me pa tė drejtė "Perandoria Greke". Kur thuhet "bizantin", nėnkuptohet "greqia", e cila, kryesisht, ka qenė kryesisht dy gjuhėshe, shqip dhe greqisht, por shikuar historikisht, ajo nuk njihet nė atė kohė si e tillė. Kėto abuzime janė abuzime tė viteve tė mėvonshme, kryesisht fetare, jo etnike. Perandoria Bizantine e la kėtė "provė" pėrmes gjuhės sė vjetėr greke, me tė cilėn, kohėt e fundit bėnė zhurmė tė madhe Greqia, e ngriti zėrin e saj nga njė "komb" i pa qenė nė njė komb i fesė otodokse. Me kėtė e zhytė deri nė pafundėsi kombin shqiptar, sikur nuk ka ekzistuar mė pare; e injoron tėrėsisht, ndonėse nuk ka zbritur prej qiellit, por ka ardhur prej ilirėve dhe ka mbetur gjallė pėrmes errėsirės pesė shekullore tė perandorisė osmane.

ēka nuk e bėnė dot greku e bėjnė pa pritesė serbo-sllavėt, dhe anasjelltas, ēka nuk e bėjnė serbo-sllavėt e bėn me dorėn e tyre tė pabesė e artificiale Greqia. Grekėt nuk kanė rrjedhur nga hellenėt, sepse hellenėt e vjetėr ishin paganė. Pastaj, hellenėt nuk ishin "komb", sepse ishin njė pakicė nė gjithė territorin qė sot quhet "Greqi" dhe nuk kishin mundėsi tė shpallnin atėherė "njė mbretėri", as kur ishin kthyer me dredhi nė fenė ortodokse.

Kėshtu u "konvertuan" nė Grekė hellenėt e avranitasit dhe u masakruan, u vranė, u eliminuan me tradhėti tė pa parė shqiptarėt, dhe u shpopulluan nėpėr botė duke shpikur se janė "turq", tė pabesė, tradhėtarė, etj. ata qė ka qenė njė popull i shenjtė shqiptar i Epirotėve. Ata qenė heret tė edukuar nga pėrėnditė e Dodonės antike pellazgo-iliro-shqiptare qė tė shtrijnė dorėn e tyre pėr ta ndihmuar e jo pėr ta vrarė, nė kohėn kur ardhacakėt, qė vinin brez pas brezi nga Libia e Afrikės, si korbi tė zi, siē thotė mendimi popullor i shqiptarėve, duke u pėrzier me shumicėn e popullit autoktonė tė asaj treve e duke adoptuar me dhunė tė dhėnat e shumta tė gjenealogjisė, tė krijimit, tė gjuhės, tė mendimit e filosofisė dhe shkencės, tė arteve dhe tė letėrsisė.

Shqiptarėt, u masakruan dhe u diskriminuan barbarisht, sepse ata nuk e mėsuan greqishten e tyre artificiale. Helenizimi grekofil ėshtė i shpifur.

Vrapimi i tyre pėr tė kooptuar shqiptarėt mė tutje pėrmes fesė ortodoke, e cila tashmė ėshtė shndėrruar nė njė "komb", ka dalur nga ngjyra e vet.

Kėtė, do ta shohim nė vijimet e mėvonshme...

 


 


[1] Fatbardha Demi, "Tre emrat e gjuhės dhe kombit tonė: arbėresh-alban, mishėrojnė historinė zanafillore tė Evropės", publikuar te http://dituria.se, 14 Maj 2012.

[2] shiko mė gjėrė nė veprėn e Besnik Imerit, "Epiri, njė histori pellazgo-shqiptare", Tiranė 2012, faqe 82.

[3] shiko, po aty, faqe 83.

[4] Fatbardha Demi, nė letėrpėrgjgjen e datės 19 Shkurt 2013.

[5] Shiko librin e Elena Kocaqi-Levanti, "Planet pėr zhdukjen e shqiptarėve", Email, Tiranė 2010, faqe 9.

[6] po aty, faqe 10.

[7] po aty, faqe 29.

[8] Petta Paulo, "Stariotėt, ushtarėt shqiptarė nė Itali", Tiranė 2006, faqe 31.

[9] Luis Beonlew, "Greqia pėrpara grekėve", Plejad, Tiranė 2008, faqe 54.

[10] po aty, faqe 51.

[11] po aty, faqe 55.

[12] Elena Kocaqi-Levanti, po aty, faqe 74.

[13] po aty, faqe 75.

[14] po aty, faqe 80.

[15] po aty, faqe 83.

[16]  po aty, faqe 84.

[17] po aty, faqe 86.

[18] shiko faqen e internetit, http://tradizione.oodegr./tradizione_index/storia/ternbizant.htm, spas Clinton R. Fox.

[19] vepra e pėrmendur e Kocaqit-Levantit, faqe 88-89.

[20] shiko thėnien direkte tė Marsilio Fiēinos, nė http://filosofico.net/pletone.htm

[21] Fatbardha Demi, "Racizmi historik, dėshmi e mendėsisė ideologjike dhe polemike e sė kaluarės dhe nxitės konfliktesh nė tė ardhmen", tė dėrguar me postė elektronike te autori, ose nga publikimi nė http://revistadrini.com, me 10.02.2013.

[22] Moreno Neri, "Pletone tratto delle virtu", Bonpiani Testi a Fronte, Milano 2010, faqe 12, cituar sipas artikullit tė cekur tė Fatbardha Demit.

[23] artikulli i pėrmendur, po aty.

[24] artikulli i pėrmendur i Fatbardha Demit.

[25] shiko faqen elektronike http://filosofico.net/pletone.htm.

[26] shiko p.sh. Taschenbuch, Italienisch Wörterbuch, Sonderausgabe, Taschenbuch, München 1998, faqe 19.

[27] Romilly Jenkins, "Bizanti dhe Bizanntizmi", Plejad, Tiranė 2001, faqe 21 e 61, cituar sipas Fabardha Demit.

[28] Eva Brinja, "Antikiteti, hellenėt janė ilirė tė zbritur nė Egje", Ilar, Tiranė 2005, faqe 197.

[29] po aty, faqe 200.

[30] po aty,  2004.

[31] po aty, faqe 205.

[32] Giogio Gemisto Pletone, http://filosofico.net/pletone.htm.

[33] http://wikipedia.org/wiki/Michele_Psello

 

 

(I)   (II)   (III)   (IV)   (V)