Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Tema tė tjera 2 - EMRI “JEZUS” “KRISHT” DHE “KRYQ” SHPJEGOHEN VETĖM...(3)

Shkruan: Fatbardha DEMI

EMRI “JEZUS” “KRISHT” DHE “KRYQ” SHPJEGOHEN VETĖM ME GJUHĖN DHE BESIMIN E PELLAZGO-SHQIPETARĖVE (3) 

      Nė traditėn e arbėrve, njė nga femijėt trashėgonte emrin e gjyshėrve, sipas gjinisė qė kishte. Ky zakon e kishte burimin nga besimi pellazg, sipas tė cilit shpirti (fryma e shenjtė) e tė parėve “rilind” nė tokė, nė trupin e familjarėve tė tij. Sigurish gjatė qindra shekujve, ky mit ėshtė haruar, por ėshtė ruajtur riti, si njė detyrim i pasardhesve pėr tė rikujtuar dhe nderuar tė parėt e tyre.

 

 

 

 

            « Zakoni i tė mbajturit me fanatizėm i shenjave tė veta dalluese ka njė kuptim tė pėrcaktuar qartė… dėshira e tij (e shqipetareve) pėr t‟u identifikuar ėshtė mė e madhe se frika nga vdekja. » 

            Rose Lane « Majat e Shales »

 

 

            Nga e ka origjinėn emri i Jezus Krishtit?

 

            Nė traditėn e arbėrve, njė nga femijėt trashėgonte emrin e gjyshėrve, sipas gjinisė qė kishte. Ky zakon e kishte burimin nga besimi pellazg, sipas tė cilit shpirti (fryma e shenjtė) e tė parėve “rilind” nė tokė, nė trupin e familjarėve tė tij. Sigurish gjatė qindra shekujve, ky mit ėshtė haruar, por ėshtė ruajtur riti, si njė detyrim i pasardhesve pėr tė rikujtuar dhe nderuar tė parėt e tyre.

            Edhe emri i Jezu Krishtit, ndjek po kėtė mit tė besimit pellazg. Tek “Ungjilli sipas Mateut”,  pėr lindjen e Jezusit, shkruhet se ngjizja e tij u bė nga Fryma e Shenjtė e Zotit.

            Shpjegimi i P.Zheit tė emrit tė Jesusit nėpėrmjet gjuhės shqipe, e mbėshtet kėtė mit: “Trekėndėshi i formuar nga blloqet e shkarkimit dhe arkitrau, dukej si njė “sy” i madh qėndror, brenda tij, ishte  skicuar njė tetragrame (4shkronja) qė nė gjuhėn ēifute lexohen  JHVE qė pėrbėn emrin e “tė Pashprehshmit” dmth “Ti je i Vetmi” pikėrisht si nė arbėrisht : Je VE(T). Ju kujtojmė se nė hebraishten e lashtė H-ja shqiptohej E“ (40)

            Ndėrkohė nė fjalorin e Biblės thuhet se: “Jezus nė greqisht Jesous, i pėrgjigjet Jehōshūa nė hebraisht dhe do tė thotė Jehōvāh shpeton, Perėndia shpėton”. (41) Siē shihet, gjuha shqipe e shpjegon saktėsisht fjalėn JHVE, dmth Biri, ku u “fut” Fryma e Shenjtė e Atit, morri edhe emrin e tij, siē e gjejme ne traditėn e popullit tonė. Ky mit nuk mbėshtetet me gjuhėn hebraike.

            Pėr emrin “ Krisht”, sipas fjalorit tė Biblės ėshtė pėrkthim i emrit grek « Kristos » dhe i fjalės hebraike Mesia (Masīah) qė do tė thotė “I vajosur” (Gjo1,41). (42)

            Edhe nė kėtė shpjegim, emri nuk zberthehet me anėn e gjuhės hebraike, greke apo latine., Jezusi u emėrtua edhe Krisht nga emri i Atit, qė siē e pamė mė sipėr, pėrfaqėsohej nga kryqi. Nė gjuhėn shqipe, rrenja “kri” ėshtė e njejtė, si pėr Krijuesin edhe kryqin (kri-qi nė dialektin ēam),qė nuk e gjejmė nė gjuhėt e tjera. Kjo rrenjė e pėrbashkėt dėshmon lidhjen e Jezusit me simbolin e kryqit dhe Zotin (Kri-sht, Kri-q, Kri-juesi).

 

            Nga materiali i mėsipėrm, ku pėr tė mos u zgjatur nuk janė pėrfshirė edhe fakte tė tjera, kemi provuar se:

            1: Kryqi dy rrezesh me tė dyja format e tij, (90° apo kėnde tė tjera) si dhe tre- rrezesh, ka qėnė simbol i yllit, dhe krahas hėnės dhe shqiponjės, ka shprehur botėn hyjnore dhe vetė Zotin. Tė gjitha format e kryqit, kanė qenė sinonime tė njeri-tjetrit, gjė qė dėshmohet nė materialet arkeologjike. Kryqe dy-tre rrezesh edhe sot shėrbejnė pėr tė shprehur grafikisht yllin.

            2: Emri Krisht dhe Kryq kanė tė njejtėn rrėnjė “kri”, siē e gjejme nė dialektin e Ēamėrisė, ku kryqit i thonė “kri-q” (sht dhe q, janė mbaresa), e dėshmuar edhe nga gjuhėsia historike e shqipes, ku vėrehet se gėrma “y” ėshtė mė e vonėshme. Kėtė lidhje gjuhėsore nuk e gjejmė nė asnjė gjuhė tė besimit kristian. Rrėnja “Kri” i pėrket nė dialektin ēam edhe emrit “Kriet”, qė tek shqiptarėt e sotėm shqiptohet Kryet apo Koka dhe ruan edhe nė ditėt e sotme kuptimin e “njėshit”, i tė Parit tė familjes apo Zotit tė familjes, i cili mendon dhe vendos pėr tė. Kjo dėshmohet edhe nga pėrdorimi i fjalės “Zot” pėr tė Plotfuqishmin qiellor dhe pėr krye-familjarin, gjithemonė nė kuptimin “i vetmi, i plotfuqishmi pėr fatin e … dhe tė pėrkatėsisė”. Siē pohon edhe studiuesi Beonlev: “Fjala, me tė vėrtetė i pėrket gjuhės nė tė cilėn ajo nuk gjėndet e izoluar, ku bėn pjesė nė tė gjithė familjen e termave, nga tė cilat njėra palė shpjegon tjetrėn” (43)

            3: Emri i kryqit lidhet me emrin e Jezu Krishtit nėpėrmjet mitologjisė dhe gjuhės pellazgo-shqipe.

 

            Perfundimi: Gjuha pellazgo-shqipe ka qėnė gjuha e miteve tė para tė njeriut europian dhe e simboleve tė besimit. Bashk-shoqėrimi i Jezusit nė art, me simbolet pellazge si : shqiponja, hėna dhe dielli, rrezet, syri i Zotit, kryqi, demi, etj dėshmon zanafillėn pellazge tė kristianizmit.

 

 

            Emri i Jezu Krishtit, siē e thėrret e gjithė Bota kristiane, dhe i Kryqit janė tė gjuhės shqipe dhe shpjegohen me mitet e besimit tė dardano-thesprotėve – sellenizmin (hellenizmin). Ky besim, gjatė mijeravjeēarėve pati zhvillimet dhe ndryshimet e veta, duke u pasuruar nė mite dhe duke krijuar besime tė reja qė trashėguan doktrina, rite ,simbole, emėrtime dhe shume gjera tė tjera, nga besimi i PARĖ zanafillor. Nė Ungjillin sipas Gjonit shkruhet :“Askush se pa Perėndinė kurrė ; i vetėm-linduri Bir, qė ėshtė nė gjirin e t’Et ėshtė ai, qė e ka bėrė tė njohur”(45) – duke trasheguar emrin e Tij, nė gjuhėn hyjnore tė ARBĖRVE!

 

03 janar 2014

 

 

1-f1 BIBLA – Dhjata e Vjeter dhe Dhjata e Re (botuar nga Shoqata shqiptare e Bibles, 1995)

2- en.wikipedia.org/…/Instrument_of_Jesus’_crucifixion

3- po aty

4- (a) Justus Lipsius‘ De cruce 1595 http://en.wikipedia.org/wiki/Crucifixion_of_Jesus (b) http://it.wikipedia.org/wiki/Sant%27Agazio

5- http://en.wikipedia.org/wiki/Dispute_about_Jesus%27_execution_method

6- po aty

7- http://fr.wikipedia.org/wiki/Croix_(symbole)

6- po aty

7- f57 Petro Zhei “Shqipja dhe Sanskritishtja” (pjesa e dyte),Tirane, Tertiumdatur, 2006

8- f91 Carl Jang « L’uomo e i suoi simboli » TEA, Milano, 2011

9- Fragment nga nje objekt erkeologjik. (La pił antica scrittura alfabetica, Marston, “La Bible a dit vrai”, Plon 1935, f21) www.abebooks.fr/Bible-dit-vrai-MARSTON-Sir-Charles/…/bd

10- http://www.funsci.com/fun3_it/scrittura/scrittura.htm

11- f184 Niko Stillo”Etruskishte Toskerishte”

12- f12 At Justin Rrota « Per Historine e Alfabetit  shqyp » Botime Franēeskane, Shkoder, 2005

13- Mircea Eliade- da Trattato di Storia delle Religioni (1948), Einaudi, Torino 1954, pp. 42-45; 111-114; 105-107.http://www.disf.org/AltriTesti/Eliade.asp

14- f 45 Nermin Vlora Falaski “Prona gjuhesore dhe gjenetike”,1997

15- f17  Petro Zhei ,po aty

16- (a) http://www.sixbid.com/browse.html?auction=674&page=5 (b) Perendia Mitra (c) http://it.wikipedia.org/wiki/In_hoc_signo_vinces

17- f87, 88 Xhuzepe Katapano „Thoti fliste shqip ose Thot-i boreal, Iliro-Shqiptar, i dha Botes  Kumtin e pare te Lirise dhe te Drites“ Botimet enciklopedike, 2007

18- http://www.antiqva.org/Monetazione%20IV-III%20Sec%20aC.htm

(djathtas) Sol Invictus (upper left) and Mithras slaying a bull, 3rd century, Vatican Museum

19- (a)Monedhe romake e vitit 189-180 pk. (b) (DA ALLORA INIZIO’ IL DECLINO DI VERCELLI www.webalice.it) (c) Ein heraldisches Exlibris aus dem Jahr 1895, entworfen von Ernst Krahl (1858-1926) http://www.dr-bernhard-peter.de/Heraldik/seite38.htm

20- Antonietta Zanatta http://www.storia-dell-arte.com/significato-del-cerchio.html

21- http://www.summagallicana.it/lessico/e/Etruschi.htm)jiptiane

22- (a-b) http://www.sixbid.com/browse.html?auction=674&page=5 (c) Le_monete_di_Luceria_Classe_IV_-_8.jpg it.wikipedia.org

23- (majtas) http://fr.wikipedia.org/wiki/L%C3%A9da_et_le_cygne_(L%C3%A9onard_de_Vinci) (qender) A ROMAN MARBLE RELIEF WITH THE DIOSCURI CIRCA 2ND CENTURY A.D.  http://www.christies.com/lotfinder/ancient-art-antiquities/a-roman-marble-relief-with-the-dioscuri-5546883-details.aspx  (djathtas) Romano Impero: CULTO DI OPI – OPS www.romanoimpero.com/…/il-culto-di-opi.html

24- (a)  Denarius. Rome, 113-112 BC. Helmeted head of Roma left, holding s… http://www.sixbid.com/browse.html?auction=674&page=5  (b-c). www.bksh.al

25- f251 Moreno Neri “Pletone Trattato delle virtu” Bompiani Testi a Fronte, Milano 2010

26- it.wikipedia.org/wiki/Denominazioni_dei_Greci

27- f64 Arif Mati  “Mikenet=Pellazget” Tirane, Plejad, 2008

28- f 43 Nermin Vlora Falaski “Prona gjuhesore dhe gjenetike” 1997

29- (a) http://www.forumishqiptar.com/threads/118026-Gjetjet-arkeologjike-nė-Kroaci (b) www.romanoimpero.com/…/il-culto-di-opi.html)

(c) http://it.wikipedia.org/wiki/Arma_bianca (d) http://www.thekeep.org/~kunoichi/kunoichi/themestream/min.html#.UijwieNOJH0#ixzz2e3SxjfDo (e) (Monogramma di Cristo, sec. IV) www.scalarchives.it

30- f24 Petro Zhei po aty

31- f49,50 Petro Zhei po aty

32- f306 BIBLA– Dhjata e Vjeter dhe Dhjata e Re (botuar nga Shoqata shqiptare e Bibles, 1995)

33- f306 Bibla po aty

34- http://www.forumishqiptar.com/threads/123176-Veshjet-Ilire-dhe-frizuara-e-tyre-(djathts) http://fr.wikipedia.org/wiki/Shamash

35- f.277 Arif Mati  “Mikenet=Pellazget” Tirane, Plejad, 2008

36- (a) Flickriver: Photoset ‘Etruscan Civilization’ by ЯAFIK BERLINTwo men retrieving a dead comrade.www.flickriver.com (b) Albrecht Dürer, Portrait de Sigismond de Luxembourg, empereur du Saint-Empire, vers 1510-1513.http://fr.wikipedia.org/wiki/Aigle_%C3%A0_deux_t%C3%AAtes (c)  Qostek, shk19, Tepelene. «Veshje popullore shqipetare », Instituti i Kultures Popullore, vol I, f 101

37- f46, 87 Petro Zhei po aty

38- (a) ilsalottodellestreghe.forumcommunity.net(b) The Original Black Cultures of Eastern Europe and Asia realhistoryww.com (c) http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/3/3c/Pope_Benedict_XVI_1.jpg

39- (Gerhard Herm « L’ avventura dei Fenici » Garzanti, 1974), f58 Xhuzepe Katpano, po aty

40- f65 Petro Zhei po aty

41- f320 Bibla po aty

42- f333, Bibla po aty

43- f.382 Arif Mati  “Mikenet=Pellazget” Tirane, Plejad, 2008

44- (a) Reliquary of the True Cross at the Church of the Holy Sepulchre, Jerusalem. http://en.wikipedia.org/wiki/True_Cross. (b-c) San Miniato al Monte (Florence) – Apsidal Mosaic (d) http://fr.wikipedia.org/wiki/Repr%C3%A9sentation_artistique_de_J%C3%A9sus_Christ

45- f107 Ungjilli sipas Gjonit. BIBLA po aty

 

   Fund 

(1)    (2)