Burimet e lashta dhe tė reja, librat e mjekėsisė
dhe botanikės pėrmendin erėzat si ilaēe tė rėndėsishme pėr trajtimin e njė
sėrė sėmundjesh. Pėrdoren pėr tė prodhuar vajra, ilaēe,afrodisiak, por
gjithashtu edhe nė ritualet e ndryshme tė tė gjithė popujve. Romakėt e
lashtė vlerėsuan si vetitė e tyre shėruese, ashtu dhe shijet e tyre tė
shkėlqyera.
Gjatė mesjetės, ashtu si
dhe nė Greqinė e lashtė, mirėqenia trupore dhe tė ushqyerit e rregullt ishin
tė lidhura pazgjidhshmėrisht. Erėzat atėherė konsideroheshin sa joshėse, aq
dhe tė shėndetshme. Dallimi nė mes njė tregtari erėzash dhe njė farmacisti
ishte nga i paqartė deri nė mos ekzistues.
Nė shekujt 16 dhe 17 shembull tipik ishte besimi
i mjekėve britanikė mbi vetitė e mrekullueshme tė arrėmyshkut, tė cilėt
besonin se ishte njė lloj bari ēudibėrės nė gjendje pėr tė kuruar edhe
murtajėn e tmerrshme. Kjo ėshtė parė si zgjidhja e pothuajse ēdo sėmundjeje,
por edhe si njė nxitės i fuqishėm seksual.
Pothuajse tė gjitha erėzat janė burime tė mėdha
tė antioksidantėve, qė na mbrojnė nga plakja, por edhe nga sėmundje tė
ndryshme si diabeti dhe pėr tė forcuar sistemin tonė imunitar kombinuar me
njė ushqim tė ekuilibruar. Shumė prej tyre kanė veprim antiinflamator dhe
qetėsues. Disa tė lehtėsojnė tretjen, ndėrsa tė tjera janė konsideruar si
afrodisiak. Janė antimikrobikė tė shkėlqyer dhe shfarosin mikroorganizmat
patogjenė.
Ēdo erėzė pėrmban njė pasuri vitaminash,
mineralesh,mikroelementėsh e tė tjera tė dobishme pėr trupin tonė dhe janė
tė ngarkuara me njė shumėllojshmėri vetish, nganjėherė tė provuara e
nganjėherė tė pakonfirmuara shkencėrisht, por dhe pa kalori. Megjithatė
duhet tė kemi kujdes me sasinė e pėrdorur tė erėzave. Sasia e vogėl ėshtė e
mjaftueshme.
Duhet tė theksohet se mjekėsia tradicionale e
popujve, tė tilla si Ayurveda dhe mjekėsia kineze, shėnojnė numėr tė
mahnitshėm vetish terapeutike pėr njė shumėllojshmėri erėzash dhe barnash.
Megjithėse, jemi pėrpjekur pėr tė identifikuar
cilat bimė i pėrkasin erėzave, ėshtė vėshtirė pėr tė caktuar pikėrisht pikėn
qė ndan erėzat nga bimėt dhe barėrat, meqė pėrdorimi i tė gjitha kėtyre
kalon pėrtej kufijve tė shijenjohjes dhe prek terapinė e vėrtetė pėrmes
traditės sė vet natyrės qė na jep bujarisht. Megjithatė ne do tė pėrpiqemi,
qė tė pėrmendim disa prej tyre dhe disa prej vetive mė tė rėndėsishme, tė
dobishme, tė njohura deri tani nga ne.
Piperi
Ai konsiderohet mbreti i erėzave. Tekstet
indiane i referohen 3000 vjet mė parė, ndėrsa Egjiptasit e pėrdornin atė nė
pėrzierjet e erėzave pėr balsamim.
Tė pasura me antioksidantė, nė sajė tė
substancės djegėse kapsaikinė, lehtėson dhimbjet muskulore dhe dhimbjet
paskirurgjikale, pasi bllokon lidhjet kimike qė bartin mesazhin e dhimbjes
nė tru. Ka veprim antibakterial, ndihmon nė kollė, tė dridhurat, bronkitin,
alergjitė dhe lufton viruset e dimrit. Pėrmirėson qarkullimin e gjakut dhe
largon depresionin. Hulumtimi i botuar nė «American Journal of Clinical
Nutrition», thotė se piperi ndihmon nė humbjen e peshės.
Piperi ose peperi ka komponentin piperinė, i
cili sipas hulumtimit nga ana e Universitetit tė Miēiganit, ka efekt
parandalues pėr kancerin e gjirit. Karakteristika kryesore e piperit tė zi
ėshtė aftėsia pėr tė irrituar disa sythe shijeje, qė urdhėrojnė stomakun tė
clirojė acid klorhidrik, duke pėrgatitur fillimin e procesit tė tretjes. Si
rezultat i kėsaj, ushqimi ndahet mė shpejt pa lėnė hapėsirė pėr zhvillimin e
mikroorganizmave, qė ēojnė nė fryrje tė rėnda, kapsllėk madje edhe diarre.
Speci i kuq
Ai vjen nga varietet e specave djegės dhe shija
pikante i kushtohet lėndės kapsaikinė. Piperi i kuq ėshtė njė burim i
shkėlqyer i beta-karotenės, qė ėshtė njė formė e vitaminės A, e cila i jep
veti antioksiduese, gjithashtu dhe vitaminės C, e cila ėshtė e pėrshtatėshme
pėr trajtimin e ftohjeve, keqtretjes, etheve dhe gripit. Marrja e
mjaftueshme e tij ėshtė e lidhur me reduktimin e rrezikut tė sėmundjeve
kardiovaskulare, ndėrkohė ka veprim antinflamator dhe vitamina, tė cilat
mbrojnė qelizat kundėr veprimit shkatėrrues tė rrėnjėve tė lira. Mekanizmi
mbrojtės pėrfshin zvogėlimin e oksidimit tė kolesterolit, duke zvogėluar
kėshtu efektet e dėmshme tek enėt e gjakut. Speci i kuq si dhe specat e
tjerė djegės kanė efekte antithrombotike, nxitėse, tretėse, tonike dhe veti
dezinfektuese, ndėrsa njėkohėsisht veprojnė si qetėsues natyrorė dhe
kontrollues tė nivelit tė sheqerit nė gjak.
Meksikanėt pėrherė kanė zakonė tė pijnė tė
nxehta me spec tė kuq pėr ftohjet, ethet dhe keqtretjet.
Gabimisht speci i kuq ka famėn e rritjes sė
rrezikut tė ulēerės peptike. Pėrkundrazi, pakėson duke neutralizuar bakteret
pėrgjegjėse pėr shkaktimin e ulcerave peptike. Ai gjithashtu stimulon
mukozėn e stomakut tė ēlirojė lėngjet mbrojtėse, qė pengojnė krijimin e
ulēerės. Megjithatė, nė rastet e individėve me historik tė ulēerės peptike,
konsumi i tij duhet tė bėhet me kujdes. Njė studim mjaft interesant ka
treguar se konsumimi i specit djegės mund tė reduktojė rrezikun e kancerit
tė prostatės nėpėrmjet njė serie tė efekteve mbrojtėse nė kėto qeliza.
Rigoni ose origani
Vendoset nė krye tė gatimit mesdhetar, ėshtė
barishte aromatike qė mund tė pėrdoret e freskėt apo e thatė. Konsiderohet
si njė barishte prehistorike e zbuluar nė monumentet paleolontike nė Greqinė
e lashtė, ku adhurohej si njė simbol i gėzimit dhe i lumturisė, meqėnėse
zbukuronte edhe kurorat nė ceremonitė martesore. Por edhe helenėt e lashtė e
pinin ēajin e rigonit pėr tė kuruar spazmat e barkut dhe pėr diarret.
E gjejmė nė zonat kodrinore dhe malore tė vendit
dhe pothuajse nė ēdo sallatė. Rigoni ka njė veprim antioksidant shumė tė
veēantė e tė fuqishėm dhe ėshtė njė prej bimėve mė tė freskėta. Falė
thimolės dhe karvakolės pėrbėrėse, vepron si njė mburojė kundėr viruseve
dhe bakterieve, duke parandaluar veprimin e mikroorganizmave nė ruajtjen
tonė nga sėmundjet e ndryshme. Aktiviteti i njohur antioksidant ėshtė mė i
fortė se antioksidantėt artificial BHA dhe BHT,qė pėrdoren nga industria pėr
mishin e paketuar.
Rigoni ėshtė njė ilaē i mirė pėr infeksionet e
lėkurės, pėr papėrkulshmėrinė e muskujve dhe kyceve, por edhe pėr ata me
sistemin e dobėt tė frymėmarrjes. Rigoni ėshtė i njohur pėr burimin e beta-karotenės
dhe hekurit.
Kjo lehtėson tretjen dhe lufton kapsllėkun.
Tonik dhe mik i mirė pėr mushkėritė, ndihmon nė bronkitin kronik. Ajo ka
veti stimuluese dhe ndihmon njerėzit, qė vuajnė nga lodhja.
Vaji esencial ėshtė tonik, ngėrēlargues,
stomakshėrues, kollėheqės, gėlbazėndalues dhe pėrdoret nė fėrkimin e lėkurės
dhe banjot qetėsuese e tonike.
Sė fundi, ndoshta pėrbėn shoqėruesin ideal pėr
mishin e pjekur nė skarė, meqėnėse fibrat bimore tė tij ulin kolesterolin
dhe trigliceridet nė gjak e nė kėtė mėnyrė balancojnė dėmet e mundėshme nga
ngrėnia e mishit. Pak veta dinė pėr aktivitetin antikanceroz tė rigonit.
Mishi nga natyra pėrmban nitrate, qė nė kombinim me aminat e stomakut
krijojnė nitrosaminat, lėndė kancerogjene. Rigoni nė mish, pėrveē shijes qė
jep, ndihmon pėr tė parandaluar zhvillimin e nitrosaminave.
Bahari (allspice, pepe garofanato,piment)
Bahari vjen i dyti pas karafilit pėr nga
pėrmbajtja e antioksidantėve nė bazė tė njė vlerėsimi tė Universitetit tė
Oslos. Gjithashtu i ėshtė dhėnė aftėsia e uljes sė tensionit, por pa pasur
prova hulumtuese tė mjaftueshme pėr kėtė veprim.
Pėr shkak tė vetisė anestezike pėrdoret nė
prodhimin e shumė kremrave qė mund tė lehtėsojnė dhimbjen. Vajrat e tij
pėrdoren nė ilaēe vepruese pėr tė lehtėsuar patretshmėrinė dhe dhimbjet nė
stomak, ndėrsa ndihmon nė tretjen e yndyrnave. Pėrballon dhimbjen e kokės
dhe tė dhėmbit.
Vajrat esenciale janė pėrdorur nė Aromatherapy
pėr tė trajtuar probleme tė tilla si: artriti, kolla, dhimbja barkut,
depresioni, lodhja, stresi. Kompresat e mbarsura me bahari lehtėsojnė
dhimbjet reumatike dhe nevralgjitė.
Kombinimet me piper, kanellė, karafil dhe
arrėmyshk pėrdoren nė industrinė e mishit, ushqimore dhe tė pijeve.
Mustarda
Vlera ushqyese e mustardės i kushtohet farės sė
sinapit, qė ka pėrqindje tė larta proteinash, mikroelementesh dhe minerale
si: kalcium, magnez, kalium dhe niacin. Mustarda ka kalori tė pakta dhe
yndyrė tė ulėt me mungesė tipike tė kolesterolit.
Shumė studiues kanė raportuar mbrojtjen e ofruar
nga vaji i mustardės kundėr mikroorganizmave tė tilla si: E.Coli, Listeria e
Staphylococcus aureus. Nė tė gjitha farat e mustardės ka pėrbėrėsa
isotheiakyanike, qė lėshohen kur aktivizohet njė enzimė, e cila ndodhet
gjithashtu tek farat dhe quhet myrosinasa. Pėr mė tepėr, shumė studime i
kanė lidhur kėto bashkime isotheiakyanike me mbrojtjen kundėr kancerit.
Eksperimentet laboratorike kanė treguar se ngrėnia e farės zvogėlon rrezikun
e shfaqjes tė disa formave tė caktuara tė kancerit, veēanėrisht zorrės sė
trashė dhe stomakut.
Kompresat me sinap dhe kremrat mund tė jetė ndėr
trajtimet mė tė efektshme pėr infeksionet e kafazit tė kraharorit. Vaji i
sinapit ėshtė i dobishėm pėr lehtėsimin e dhimbjes nė kyce, duke shkaktuar
hyperaemia ndihmon nė dhimbjet muskulore dhe skeletore dhe mund tė ndihmojė
nė trajtimin e acarimeve tė lėkurės. Fara e bluar pėrdoret pėr terapinė
reumatizmale dhe si njė mjet pėr uljen e mbingarkesės nė organe. Sinapi i
aplikuar jashtė redukton trysninė e organeve tė brendshme duke tėrhequr
gjakun nė sipėrfaqe dhe ėshtė i dobishėm nė dhimbjet e kokės, nevralgji dhe
ngėrcet (tkurrjet). Ndihmon nė trajtimin e infeksioneve respiratore,
ngrirjet (chilblains) dhe plasaritjet e lėkurės. Vaji i sinapit rekomandohet
pėr forcimin e flokėve dhe pluhuri pėr antiseptik.
Mustarda e zezė dhe e bardhė pėrforcojnė
sistemin qarkullues dhe tretės. Mustarda e bardhė ėshtė diuretik dhe
antibiotik,heq dhimbjen, njihet prej shekujsh veprimi shpėrndarės dhe
clirues i simptomave tė sinuzitit. Ndihmon pėr tė djegur kaloritė e tepėrta.
Sinapi i bardhė vepron si njė kundramyk, oreksant, i jonatyrshėm, pastrues,
djersitės, tretės, diuretik, vjellėnxitės, expectorant (gėlbazėnxjerrės),
alergjik, stimulues, tonik dhe irritues. Nė Kinė pėrdoret pėr tė trajtuar
kollėn me shumė gėlbazė, tuberkulozin dhe pleuritin.
Pėrmendet qė zierja e farave pėrdoret pėr tė
trajtuar ashpėrsimin e mėlēisė dhe tė shpretkės dhe trajtimin e kancerit nė
tumore dhe absceseve tė qafės.
Kanella
Kanella pėrbėhet nga tre vajra thelbėsore qė
kanė aktivitet tė fortė antimikrobial. Eshtė vėrtetuar se disa pika vaji tė
kanellės janė tė mjaftueshme pėr tė bllokuar veprimin e mikroorganizmave
Bacilus dhe Candida. Gjithashtu, vaji cinnamaldehyde ndihmon nė ruajtjen e
trupit nga sėmundjet kardiovaskulare duke parandaluar grumbullimin e
trombociteve dhe reduktimin e nivelit tė kolesterolit nė gjak.
Kanella ėshtė njė burim i shkėlqyer i manganit
dhe hekurit. Kur kombinohet me mollė dhe portokall pėrmbajtja e vitaminės C
tek frutat shėrben pėr shtimin e thithjes sė hekurit nga trupi.Hulumtimet
kanė treguar se ajo ndihmon kolesterolin e keq, ka veti nxehėse,
antiqelbėzuese, antirrudhėse, antiseptike dhe lufton spazmat. Falė
aldehidave kinnamike kanella ul presionin e lartė tė gjakut, ethet dhe ka
aktivitet analgjezik. Njė tjetėr cilėsi shumė e rėndėsishme e saj ėshtė
lidhja me diabetin e tipit 2. Ndihmon nė rastet e keqtretjes dhe fryrjeve,
ndėrkohė ėshtė njė burim i pasur i magnezit, pėrbėrėsit thelbėsor tė
densitetit kockor.
Ndihmon nė pėrballimin e crregullimeve tė
stomakut, stimulon qarkullimin, heq dhimbjet menstruale, ka cilėsi
afrodiziake dhe ndihmon nė ngopje.
Nė Egjiptin faraonik pėrdorej nė magji dhe nė
procesin e balsamimit tė mumieve.Me kanellė aromėzonin carcafėt e tyre tė
dashuruarit dhe gratė rrobat e tyre. Aroma e saj e bėnte dhuratė tė denjė
pėr mbretėrit dhe pėr flijimet ndaj perėndive.
Kaperi
Nė kohėt e lashta besonin se bima ka veti
shėruese dhe magjike. Mjeku i lashtė Dhioskuridhi rekomandonte gjethet dhe
rrėnjėt e bimės pėr zhdukjen e ėnjtjeve. Era tipike e kaperit ėshtė pėr
shkak tė acidit kaprik. Bima prodhon vaj esencial me pėrmbajtje kapparinė
njė substancė thelbėsore qė stimulon stomakun.
Nė farmaceutik pėrdoret nė rastet e dobėsisė si
njė nxitės i qarkullimit dhe i funksioneve frymėshkėmbyese, poashtu nė
rastet e pamjaftueshmėrisė, dhimbjeve dhe menstrualet. Jepet grave shtatzėna
para lindjes qė tė shkaktojė kontraktimet nė mitėr. Ndalon diarren e spazmat
nė stomak dhe zorrė, pėrdoret kundėr paaftėsisė, pickimit tė grenzės dhe
kafshimit tė gjarprit.
Ai shėron shpretkėn, krimbat e zorrėve dhe
hemorroidet. Ngjall oreksin dhe stimulon lėngjet e stomakut.Mbulesa e
rrėnjės pėrdoret pėr tė trajtuar sėmundje tė tilla si: artritin, reumatizmėn
dhe dhimbjet e dhėmbit.
Vazhdon...
(2)
(3)
|