Pėrmbledhje
Artefakti dhe eksponati mė i rėndėsishėm
arkeologjik i gjetur nė Kosovė mbetet Hyjnesha nė Fron, njė statujė e
argjilės me madhėsi 18 centimetra. Ėshtė gjetur nė rrethin e Prishtinės.
Llogaritet se ėshtė e vjetėr pėrafėrsisht 5.500 vite dhe ka qenė vepėr e
ilirėve, fisit tė dardanėve qė ka banuar nė atė rajon. Forma e kėsaj statuje
ėshtė shfrytėzuar pėr ta krijuar stemėn e Komunės sė Prishtinės qė pėrdoret
edhe sot si simbol zyrtar. Se sa e rėndėsishme ėshtė Hyjnesha nė fron dhe
ēfarė domethėnie ka, nuk ėshtė ndonjė pyetje qė ka ndikim nė tė tashmen dhe
tė ardhmen, pos asaj se ėshtė njė fakt qė dėshmon se aty ka ekzistuar njė
civilizim antik i fisit tė dardanėve me tė cilėt shqiptarėt e sotėm nuk kanė
lidhje trashėgimore tė afėrta por tė largėta, si pėr shembull polakėt dhe
sllovenėt nė kuadėr tė sllavėve. Nė kėtė punim tė cilin po e paraqesim nė
formė shumė tė shkurtuar dhe me tė dhėna sipėrfaqėsore pėr shkak tė
rėndėsisė sė jashtėzakonshme qė ka zbulimi nė tė cilin bazohet, sjellim
dėshmi arkeologjike nga terreni pėr tė ashtuquajturin Yllin e Davidit, Lulen
e Jetės, dhe Pemėn e Jetės tė gjetura sė bashku nė njė guri tė gdhendur
mermeri tė madhėsisė 1 metėr tė gjatė, dhe 30 centimetra tė gjerė nė tė
gjitha anėt. Pas analizave, vjetėrsia e gurit ėshtė pėrafėrsisht 4.000
vjetėr? Ėshtė gjendur nė vendin 42o4841.50V, ėshtė guri i mermerit,
i marrė nga shkėmbi aty ēka vėrtetohet edhe me praninė e gurėve tjerė me
pėrbėrje tė njėjtė tė pagdhendur, dhe ėshtė gdhendur aty ku ėshtė nxjerrė si
lėndė e parė. Ēka do tė thotė ky guri, dhe ēka mund tė kthej shumėēka
mbrapshtė rreth disa gjėrave dhe simboleve qė e dimė se kanė ekzistuar dhe
sot pėrdoren shumė? Punimin e plotė do ta gjeni nė librin me titull: E
vėrteta historike dhe origjinaliteti si mollė e ndaluar: pasojat e censurės,
indoktrinimit dhe propagandės komuniste njė qasje ontologjike dhe
epistemologjike.
Fjalėt kyēe: Illyricum Sacrum,
Shushica, Ylli i Davidit, Lulja e Jetės, Pema e Jetės.
Hyrje
Ky punim nuk paraqitet nė formėn standarde tė
shkruar, por nė formė tė prezantimit dhe me ilustrime.
Dihet se:
- Dielli ka qenė simboli mė i pėrhapur
dhe objekti mė i adhuruar nė natyrė nė paganizėm.
- Kryqi ėshtė simbol pagan qė ėshtė
adaptuar si simbol i krishterimit. Tė krishterėt nuk e mohojnė kėtė fakt.
- Kryqi i thyer (swastika) nuk ishte
simbol ekskluziv i nazistėve. Ėshtė me origjinė nga indasit e lashtė (qė nuk
kanė asgjė tė pėrbashkėt me indianėt e sotėm), e mund tė jetė edhe me
origjinė ilire sepse e kanė pėrdorur edhe kėta.
- Ylli i Davidit, i hasur kudo nėpėr
kisha, xhamia, sinagoga, varre, dhe rajone tė ndryshme gjeografike deri edhe
nė Kinė, nuk ėshtė fare i Davidit. Davidi nuk ka jetuar para 4.000 viteve.
Atėherė, pse ky yll shfaqet nė Shushicė, dhe a e kanė vjedhur si simbol
hebrenjtė?
- Ylli pesėcepėsh shpesh herė nė popull
ishte identifikuar si simbol i komunizmit. Dihet se ylli i tillė nuk ėshtė
simbol i komunizmit dhe e pėrdorin gati tė gjithė popujt.
- Ēdo tendencė ose synim pėr ta lidhur Yllin e
Davidit me Mburojėn (Stemėn) e Davidit qė pėrmendet te Psalmet 3:3 nė
Bibėl ėshtė trillim, sepse nuk dihet ēfarė ishte ajo stemė.
- Ylli gjashtėcepėsh ėshtė adaptuar si
simbol i judaizmit dhe hebrenjve vetėm prej shekullit XVII e kėndej, njėsoj
sikur ylli pesėcepėsh pėr komunizmin prej shekullit XX. Hebrenjtė, siē e
konstaton autori hebre Shlomo Sand nė librin e tij tė pėrkthyer nė shqip me
titullin Si u sajua (shpif) kombi ēifut nuk janė as racė, as religjion, e
as komb, por mė tepėr ideologji.
- Deri mė sot, gjersa pranohet se kryqi nuk
ėshtė pronė e tė krishterėve, swastika e nazistėve, ylli pesėcepėsh i
komunizmit, duhet qartėsuar punėn e Yllit tė Davidit sepse jemi duke u
pėrballuar me fakte nga terreni.
Ēka tregon zbulimi arkeologjik nga Dukagjini
Verior?
Po filloj me Gishtat e Mujė Halilit nė Kėrrsh
tė Vogėl, por nuk po u tregoj se ēka thotė legjenda rreth tyre. Shikoni
fotografinė e mėposhtme:
Fotografia 1: Gishtat e Mujė Halilit ©Isa Mulaj, 2013
Fotografia 2: Autori te Gishtat e Mujė Halilit
©Isa Mulaj, 2013
Kjo evidencė mund ta nxisė Shoqatėn e
Arkeologėve Evropianė ta quajnė kėtė qė e shohin si mashtrim i mizershėm,
term qė e kishin pėrdorur kundėr pretendimeve tė arkeologut boshnjak Semir
Osmanagiq se disa kodra nė Visoko tė Bosnjės janė piramida gjigante tė
ndėrtuara para 12.000 viteve. Shoqata e Arkeologėve Evropianė lėshoj njė
deklaratė ku dėnoheshin gėrmimet rreth atyre vendeve, dhe e njoftoj publikun
se e tėra ėshtė dukuri natyrore pa asnjė shenjė tė veprimtarisė njerėzore.
Mua nuk mė intereson se a janė ato piramida tė ndėrtuara nga njerėzit apo
kodra tė formuara nga natyra. Nėse juve u intereson, shkoni e gėrmoni vetė
atje. Unė po u sjelli kėtė nė vijim nga Shushica:
Ylli i Davidi kurrė nuk ka qenė dhe nuk ėshtė i
Davidit
Fotografia 3: Illiricum Sacrum: Lulja e Jetės, Pema e
Jetės, Ylli i Davidit nė mes me Syrin e Masonėve brenda nė gjashtė
kėndesh
©Isa Mulaj, 2013
A ėshtė kjo vepėr e "nėnės" apo "babės" natyrė?
A ėshtė ky mashtrim mizor? Apo, mos e kam marrė diku nga interneti?
Shikoni fotografitė e radhės:
Fotografia 4: A po e njihni kėtė njeri nė fotografi?
©Isa Mulaj, 2013
Fotografia 5: Autori me Illyricum Sacrum
©Isa Mulaj, 2013
Ka edhe gurė tjerė aty qė nuk po i bėjė publik
pėr shkak se disa shqiptarė mė kanė dalė shumė tė pabesė. Kishin pas punuar
shumė pėr tė ma vjedhur ose pėrndryshe pėr tė ma sabotuar punėn. Kjo ėshtė
arsyeja pse unė kam vendosur ta ndaloj punėn krrup, dhe ta mbaj top sekret
pėr momentin rreth dy gurėve tė ngjashėm qė gjenden diku nė perimetrin prej
4 kilometrave nga vendi ku e kam gjetur kėtė qė duket nė fotografi. Vendi i
pėrafėrt i ndodhjes sė tyre ėshtė lokalizuar dhe ata (gurėt) mund tė gjenden
tė mbuluar me dhe. Kjo ka ndodhur para nja 20 viteve (hedhja dhe groposja e
tyre). Metodėn e zbulimit tė tyre e kam tė gatshme, por nuk do ta bėjė tė
njohur kurrė derisa tė hasi nė njerėz tė besueshėm pėr ti bėrė hulumtimet,
gėrmimet, dhe analizat. Kur e kam gjetur Illyricum Sacrumin, nuk e dija se
kujt ti tregoj qė ta mbaj pak fshehtė. Ia dėrgova njė fotografi (kėtė ulur
mbi guri, fotografinė 4 mė lartė) kushėririt tim Rifatit dhe e pyeta se si
tė veprojmė. Ndonėse e luta ta mbajė pėr vete dhe sekret, ai e kishte
shpėrndarė masovikisht dhe u kishte treguar shumicės sė Istogut pa dijeninė
time, pra nė formė sekrete. Fotografinė 4 e kishte zmadhuar dhe shtypur me
ngjyra nė formatin A4. Njė fletė tė shtypur me ngjyra po ma jep mua. Njė
tjetėr mė tha se ia kishte dhėnė Enver Boletinit. Menjėherė e thirri me
telefon Enverin pėr ti treguar se unė isha aty! Bisedoj me tė dhe insistoj
me ngulm tė bisedoj edhe unė, sado qė refuzova se mund tė takohemi tė
nesėrmen, por bėrtiste kape (telefonin celular tė tij), kape, kape! U
dashtė tė bisedoj sepse nuk e dija kush ėshtė Enveri dhe mos po krijonte
bindjen se ēfarė njerėzish ishim unė e Rifati qė po grindeshim rreth njė
telefonate. I thashė Enverit se vijmė nesėr. Tė nesėrmen kushėriri e kishte
sjellė Enverin nė shtėpi tė tij. Aty e gjeta. Filloj presioni i kushėririt:
- Trego ku gjendet guri e tshkojmė te vizitojmė
me Enverin!
- Kadale, se guri nuk ik askund, aty mbetet, ka
kohė, shkojmė tjetėr ditė se sot ėshtė vonė, ora 3. Plus jam i zėnė rreth
pėrgatitjeve pėr njė simpozium qė do tė mbahet nė Stamboll. E vizitojmė po
sa tė kthehemi, iu pėrgjigja.
- O ski qare pa kallu, se pėrndryshe nuk je
kusheri i jemi!
- A me
qare e keni ba, a? Pritni kur tkthehna prej Stambollit.
Vazhdon...
(2)
(3)
|