E kam dėgjuar kėtė tregim: njė gjuetar amerikan, duke udhėtuar nėpėr botė,
ėshtė kthyer edhe deri tek njė vullkan grek. Kur ka ardhur gjer tek maja, ka
shikuar nė grykė, e atėherė i mahnitur, i ka thėnė udhėrrėfyesit: Pėr
Zotin! Ky vullkan po i ngjaka ferrit!
Ah, ju amerikanėt! ofshani udhėheqėsi. Po patėt mundėsi, ju do tė
shkoni edhe nė ferr!
Por, prej nga pamundėsia qė njeriu tė rri nė njė vend? Pėr ēarsye secili
prej nesh thellė nė vetvete ėshtė bredhėritės? Meqė, secili e kėrkon vendin
qė ėshtė vetėm i tiji secili ėshtė nė kėrkim pas vatrės sė vet. Ndoshta
drejtimin e keni tė gabuar, por nė ēdo mėnyrė, parehatia juaj flet mjaft.
Kudo qė tė ndodheni, nuk jeni nė shtėpi e, kėtu ėshtė problemi! Pėr kėtė
jeni nė kėrkim tė pandėrprerė madje edhe deri nė ferr mund tė shkoni
por, asgjė nuk keni pėr tė gjetur, dhe kjo vetėm shkaku i njė arsyeje tė
vetme: kjo shtėpi ndodhet nė ju! Sakaq, edhe njė gomar e di se kur ėshtė
koha pėr tu kthyer nė shtėpi!
Ėshtė koha e fundit! Mos e kėrkoni tek tė tjerėt, mos e kėrkoni nė gjėra,
mos e kėrkoni pėrjashta atje keni pėr ta gjetur vetėm shumėsin. Kjo ėshtė
ajo qė hindusėt e quajnė iluzion maya.
Maya do tė thotė shumė, shumėsi, ajo qė ėshtė e panumėrt. Ju vazhdoni tė
kėrkoni, kėrkoni pa pushim, kurse rrugės si shihet kund fundi. Kjo ėshtė
bota magjike, botė e fanitjeve - maya do tė thotė magji e shumėsisė,
trillimet e sė panumėrtės. Magjia nuk humbet nga kėtu (vjen) bredhėritja
juaj theqafėse nėpėr botė. Kurrė kurrgjė nuk mbėrrini; po edhe si kishit pėr
tė mbėrritur e tėra kjo ėshtė magji! Kurdo qė tė jeni afėr ēkadoqoftė, ajo
e njėjta gjė ju zhduket si ylberi. E bukur ėshtė vetėm nga largėsia, thjesht
ju josh, ju deh, dhe ju jeni tė pushtuar me tė, dhe nė ėndrra ju perėndon
vėrtet do tė dėshironit ta rrėmbeni ylberin, por aq sa ju jeni kėmbėngulės
ti ofroheni, aq ėshtė ai kėmbėngulės tė largohet.
Kudo qė tė arrini, keni pėt ta kuptuar se nuk keni arritur asgjė: ylberi ka
qenė vetėm ėndėrr e cila me realitetin kurrfarė lidhjeje nuk ka. Hindusėt
kėtė botė qė nga lashtėsia e kanė quajtur bota e shumėsisė - kjo ėshtė maya
sikur kėtė plan ta ketė bėrė ndonjė magjistar i rafinuar. Asgjė nuk
ekziston vėrtet, meqė ēdo gjė qė ekziston, ekziston vetėm pėrmes dėshirave
dhe ėndrrave. Ju gjithė kėto gjėra tėrheqėse i krijoni nga dėshirat tuaja;
po tė mos qe dėshira, nuk do tė kishit mundur tė ishit krijimtar dėshira
ėshtė krijimtar i botės sė shumėsisė.
Automobili, njė automobil i stėrbukur ndodhet kėtu. Po tė mos kishte njeri
nė kėtė tokė, ku do tė ishte vlera e atij objekti? Kush do ta vlerėsonte?
Zogjtė do tė ishin indiferentė, shtazėt po ashtu. Askush nuk do tia kishte
bartur gajlen dhe automobili me kohė do tė shndėrrohej nė pleh. Por, nėse
aty diku ėshtė i pranishėm edhe njeriu, shfaqet edhe vlerėsimi. Prej nga vie
pėrshkrimi i vlerės qė i bėjmė? Nga dėshira. Atė qė e dėshironi, sipas
jush ėshtė e vlefshme. Vlera zhduket nė ēastin qė nuk tregoni kurrfarė
dėshire. Pra, kuptimi nuk ėshtė nė vlerėn, por nė dėshirėn qė atė e krijon.
Ligji i vjetėr i ekonomisė thotė: kudo qė ėshtė kėrkesa, aty ėshtė oferta.
Por tash ligji plotėsisht ka ndėrruar: ju diēka siguroni, dhe atėherė ndodh
pretendimi, kėrkesa. A mund ta imagjinoni: njė person, nė kohėn e Budės, tė
mendojė pėr automobilin? Kjo nuk ka mundur tė jetė problem, se pajisje nuk
ka pasur e si atėherė do ta dėshironi atė qė nuk ekziston? Tash e tėrė
bota e biznesit zė fill nė krijimin e ofertave tė reja. Ata sė pari e
krijojnė ofertėn, e pastaj vijnė shpalljet, reklamat, propaganda dhe nė
fund ju vetėmjaftoheni, meqė shihni: Po kjo qenka gjė shumė e bukur! Kėtu
ėshtė kuptimi i jetės. Deri nė kėtė moment i kam harxhuar ditėt e mia, por
tash tashmė qėllimin mė nė fund e kam tė njohur! Njėherė kur kam pėr ta
realizuar, i kam realizuar tė gjithė nė kėtė botė!
Por biznesmenėt vazhdojnė tė zbulojnė gjėra gjithnjė e mė tė reja e mė tė
reja, sakaq me propagandė nuk pushojnė ti zgjojnė dėshirat. Ēdo vit, ama
bash ēdo vit, afaristėt plasojnė nė treg herė veturė tė re, herė tip tė ri
shtėpie, herė kėtė, herė atė, por qėllimet jetėsore tė reja arrijnė pa
pushim. Biznesmenėt pa pra ju mbushin me arsye qė tė lėvizni kah jashtėsia
nuk ju lėnė asnjė sėkondė qė pak mė mirė tė mendoni pėr tė gjitha. Ndoshta
vetura juaj ėshtė krejtėsisht nė rregull, por afaristėt inteligjentė thonė:
Ka dalur njė model i ri, e ai ėshtė shumė mė i mirė. Tashmė ėshtė gati
turp ta vozitni atė modelin e vjetėr. Ndoshta ai automobili i ri fare nuk
ėshtė mė i mirė ndoshta ai i vjetri ėshtė dyfish mė kualitativ por
modeli i kėtij viti duhet tė sigurohet me ēdo kusht. Do ta dėshironi
automjetin e ri vetėm shkaku se fqinjėt tuaj e kanė blerė atė, shkaku se tė
gjithė flasin vetėm pėr tė.
Njė zonjė ka ardhur tek mjeku duke e lutur qė ky ti bėnte njė opoerim
ēfarėdoqoftė.
Si, ju lutem?, ėshtė habitur mjeku. Po mirė, a jeni trenuar? Ēfarė po ju
nevojitet operacioni, sqaromani, ju lutem. Sa po mund tė vėrej unė, ju jeni
plotėsisht tė shėndoshė.
Paaj, filloi gruaja, kjo ėshtė vėshtirė tė sqarohet. Saherė qė shkoj nė
Shoqatėn e grave, secila e rrėfen rrėfimin e vet: njėrės ia kanė nxjerrė
bajamet, tjetrės zorrėn e verbėt, dhe unė po ndihem disi jonormale thjesht
nuk po kam se ēfarė tė them. Mė nxirrni ēfarėdoqoftė, ju pėrbej, sepse po mė
duket se kanė pėr tė menduar se po distancohem prej tyre.
Madje edhe sėmundja ėshtė fushė lufte! Duhet tė jeni para tė gjithėve, nė
ballė, nė vend tė parė, pavarėsisht nga flijimet. Ēfarėdo qė tė jenė
pasojat, ju duhet i pari ta ngulni flamurin tuaj nė majė.
Tre burra, tė cilėt shkaku i punės kanė udhėtuar ēdo ditė me tren, kanė
biseduar nė njė rast edhe pėr gratė e tyre. I pari ka thėnė: Unė me
bashkėshorten time jam martuar para nja dhjetė vjetėsh, por ajo, akoma, pėr
ēdo natė, kur kthehem nga puna, del e mė pret nė stacion. E pamundur!
I dyti ka thėnė: Kėtė mund ta kuptoj plotėsisht, pasi qė unė jam nė martesė
qe njėzet vjet, e mė ndodh e njėjta gjė gruaja ime mė pret pėr ēdo mbrėmje
nė stacion. Edhe kjo, natyrisht, ėshtė plotėsisht e pamundur.
Kurse i treti qeshi: Ha, ha; unė jam mė i miri. Fitova, kam fituar!
Tridhjetė vjet jam nė martesė, kurse gruaja vjen tė mė presė pėr ēdo natė
edhe pse unė nuk jam i martuar me tė.
Madje edhe nėse njerėzit gėnjejnė, ju duhet tė jeni nė majė dhe atė
pavarėsisht se a kemi tė bėjmė me idiotizmin apo me urtinė. Nėse stili i
veshjes ėshtė ndėrruar, dhe nuk ju pėlqen ta zėmė se ėshtė dukshėm
neurotik dhe idiotik - ju megjithatė duhet ta bartni po atė pleh. Askush nuk
ėshtė nė shtėpi, e, ēėshtė edhe mė e ēuditshme, secili troket nė dyert e
huaja.
Mbajeni nė mend mirė: pėr ju kurrgjė nuk duhet tė jetė qėllim, pėrpos qenies
suaj individuale. Ju jeni qėllimi, prandaj duhet ta arrini vetveten ēdo
gjė tjetėr ėshtė e pavlerė, nėse krahasohet me Unin e vėrtetė.
Kjo ėshtė ajo qė thotė Isai:
Mbretėria e atit ėshtė si tregtari cili e ka pasur dyqanin dhe
e ka hasur njė margaritar.
Tregtari ka qenė i arsyeshėm. E ka shitur dyqanin dhe e ka blerė atė
margaritar pėr vete.
A po kėrkoni ju thesar i cili nuk shkatėrrohet, i cili mbijeton, tė cilin
molėzat nuk e atakojnė e as krimbat se brejnė?
Kėrkojeni atė qė ėshtė e pavdekshme dhe jini tė zgjuar: mos e harxhoni kohėn
tuaj me gjėrat qė janė afatshkurtra, me atė qė ndryshon, me atė qė ėshtė
pjesėz e kėsaj bote.
E atėherė... ēfarė po mendoni: Ēėshtė ajo qė kurrė nuk shkatėrrohet? A keni
hasur diēka qė jua ka krijuar ndiesniė e tė pėrhershmes, amshueshmėrisė? Kjo
botė e dukshme ėshtė gjithkund rreth jush nė tė nuk ka gjėra qė nuk
shkatėrrohen. Madje as bjeshkėt pėrjetėsisht nuk kanė pėr tė qenė siē kanė
qenė; edhe ato do tė plaken, se madje edhe kontinentet e mėdha botėrore janė
zhdukur pa gjurmė.
Himalajet nuk kanė qenė aty ku janė sot. Nė ditėt e Vedave nuk ka dėshmi pėr
Himalajet, e kjo vėrtet ėshtė e pamundshme! Ato nuk ėshtė lehtė tė mos
pėrmenden! Nė Rig Vedėn burimore nuk ka asnjė shkronjė pėr vargmalet e
Himalajeve. Pėr kėtė arsye Llokmanja Tilak ka shkruar se Vedat kanė lindur
para shtatėdhjetė e pesė mijė vjetėsh. Ndoshta kjo ėshtė vėrtet ashtu;
ndoshta pjesa e shkruar e Vedave ėshtė diēka qė ka ndodhur para dhjetėra
mija vjetėsh, por ligjėrimi gojor ėshtė sė paku disa herė mė i gjatė sesa i
shkruari. Mu nga ky shkak, pėr Himalajet nuk ka asnjė fjalė tė vetme.
Tash shkencėtarėt thonė se vargmalet e Himalajeve janė pjesa mė e re e
sipėrfaqes tokėsore: mė e larta, por mė e reja pjesė. Himalajet akoma
rriten, se ato janė vėrtet bjeshkė tė reja pėr ēdo vit rriten nga disa
metra. Vindhya ėshtė bjeshka mė e vjetėr nė botė; ndoshta pėr kėtė shkak
kėrruset - si ndonjė plak i cili ngadalė po vdes. Hindusėt lidhur me kėtė
bjeshkė e kanė tregimin e tejmrekullueshėm...
Njė profet, Agastya, nė rrugėn e tij pėr jug, ėshtė nisur nėpėr Vindhye; ka
qenė gati e pamundur tė kalohen nė ato ditė, se kurrfarė mjetesh nuk ka
pasur. Bukuria e tregimit pėrbėhet nga kjo: kur Agastya ka hapėruar nėpėr
bjeshkė, nė vetė prekjen e shputave tė profetit, bjeshka ėshtė kėrrusur qė
Agastyas ti vinte mė i lehtė udhėtimi.
Rri nė tė njėjtėn pozitė, i tha profeti, - unė sė frikti do tė vij.
Porse, ka vdekur nė jug, dhe kurrė mė nuk ėshtė kthyer, kurse Vindhya ka
mbetur e kėrrusur si ndonjė plakushe - ajo edhe ashtu ėshtė pjesėza mė e
vjetėr ė sipėrfaqes tokėsore.
Madje edhe bjeshkėt janė tė vjetra e tė reja, sepse edhe ato linden, mu
sikur njerėzit. Nė botėn e jashtme pėrhershmėria nuk ekziston. Shikojini
drunjtė, lumenjtė: tė gjitha kėto dukuri krijojnė ndiesinė e pėrherėsisė,
por nėse shikoni pak mė thellė, ajo ndiesi ka pėr tu zhdukur nė ēast.
Ēfarė ju mbetet atėherė: hyni nė vete dhe soditni mendimet tuaja ato janė
edhe mė afatshkurtėra madje edhe se objektet e jashtme. Ato pandėrprerė
lėvizin: para disa sekondash keni qenė tė hidhėruar dhe mendja nga maja e
deri nė fund ka qenė e mbushur me mendimet pėrplot hidhėrim tė rreptė. Pas
kėsaj ju ka kapluar gazi, se mendimet e mėparme janė zhdukur sikur tė mos
kishin qenė fare. Mendimet vijnė e shkojnė si retė nė qiell: gjithmonė e
ndėrrojnė trajtėn ngjashmėria ėshtė absolute.
Meditoni nė retė, dhe do tė shihni se trajta e tyre ėshtė nė ndryshim tė
pandėrprerė; nėse nuk shikoni, pėr kėtė nuk do tė jeni tė vetėdijshėm, por
madje as pėr disa sekonda reja nuk mund ta mbajė atė tė njėjtėn formė. E
njėjta gjė ndodh edhe pėrbrenda mendjes: mendimi ėshtė re mentale, dhe
trajtat mendimtare ndėrrohen pandėrprerė. Pėr kėtė njerėzit e kanė tė
vėshtirė tė koncentrohen, meqė me koncentrimin nėnkuptohet pėrherėsia e
trajtave mendimtare. Kjo ėshtė problem, pasi qė gjėrat ndryshojnė
pėrhershmėria gati se ėshtė e pamundur. Ēfarėdo qė tė bėni, ajo ndėrron: njė
mendim tash bėhet ky, pastaj ai, njėra formė kalon nė tjetrėn, e kėshtu me
radhė e kėshtu me radhė. Bota e mendimeve nuk ėshtė diēka qė manifeston
qėndrueshmėri.
Malet ndryshojnė, ndryshojnė retė; vetėm qielli mbetet i pandryshuar ai
qėndron. Njėsoj ėshtė edhe pėrbrenda jush: retė e zakonshme ndėrrojnė nga
jashtė, retė mentale ndėrrojnė nga brenda por qielli i Unit tė vėrtetė,
qielli i krijesės dėshmitare, mbetet gjithmonė ai i njėjti. Ky ėshtė ai
margaritari: Uni qė dėshmon. Ai ėshtė i patrajtė pėr kėtė edhe nuk
ndryshon.
Nėse ekziston forma, ndryshimi ėshtė i pashmangshėm. Por, nėse formė nuk ka,
prej nga atėherė ndryshimi? Ēfarė do tė ndryshojė? Qielli i brendshėm ėshtė
i pandryshueshėm. Uni qė dėshmon ėshtė nirakar, i patrajtė.
Nėse i shkoni nė takim asaj pjese tė patrajtė tė vetvetes, nė fillim ajo ka
pėr tė ju dukur e zbrazėt, se ju se njihni atė qė ėshtė e patrajtė vetėm
jeni njoftuar me zbrazėtinė. Por, mos u frikėsoni, mos tė ju rrėmbejė
paniku: hyni lirisht nė tė. Kur ta bėni shprehi, atėherė zbrazėtia ka pėr
tu bėrė patrajtėsi, e kur kėtė ta rezalizoni, e keni margaritarin. Atėherė
e keni blerė njėjėsin sakaq e keni shitur shumėsin. Ju tash, momentalisht, e
bėni pikėrisht gjėnė e kundėrt: duke shitur njėjėsin vini gjer te shumėsi.
Njėjėsi ėshtė margaritari, shumėsi ėshtė gurina e padobishme. Gurėzit mund
tė ju duken tė vlefshėm por kjo nuk ėshtė ashtu, se shumėsi nuk qėndron
shumė.
Qėndrueshmėria, nityata, pėrjetėsia e paraqet kriteriumin pėr tė vėrtetėn;
kėtė mbajeni nė mend njėherė e pėrgjithmonė. Ēėshtė e vėrteta? Ajo qė
qėndron amshueshmėrisht. E ēėshtė ėndrra? Ajo qė fillon e qė pėrfundon.
Prandaj, kėrkojeni atė margaritarin tė cilin askush nuk mund tjua marrė
madje as vdekja. Vdekja ka pėr ta asgjėsuar trupin, edhe mendimet do tė
zhduken por ju? Ju do tė vazhdoni tė ekzistoni.
Vdekja ndodh gjithmonė afėr jush, por kurrė su ndodh vetė juve. Ndodh nė
fqinjėsi, por jo edhe nė votrėn tuaj. Ndodh nė periferi, por kurrė e
pėrsėris kurrė nė qendėr. Kurrė nuk e keni shijuar vdekjen, e as qė
ndonjėherė keni pėr ta shijuar. Bjeshkėt zhduken, retė zhdavariten, por
qielli ėshtė gjithmonė ai i njėjti. E ju jeni ky qiell. Natyra e Unit ėshtė
mu sikur hapėsira: e zbrazėt, e pafund, e amshueshme, e patrajtė. Ēdo gjė
ndodh pėrbrenda tij, por asgjė nuk i ndodh atij. Nė kėtė Isai ka menduar kur
ka thėnė:
A po e kėrkoni ju thesarin i cili nuk shkatėrrohet, i cili
mbijeton, tė cilin molėzat nuk e atakojnė e as krimbat se brejnė?
Nga libri "Fara Hyjnore"
1
2
|