...qytet i fortifikuar, qytet i cili as tė bjerė nuk
mundet e as tė jetė i fshehur.
Dhe ju atė nuk mund ta fshihni. Qyteti nė majė tė kodrės ka
pėr tė qenė larg i njohur ka pėr tė qenė i njohur me shekuj. Nuk ka mėnyrė
qė tė fshihet diku. Si kishit pėr ta fshehur njė Budė? Kjo ėshtė e pamundur!
Apo Isanė? E pamundur, po ashtu. Dukuria ėshtė aq e dukshme dhe e fuqishme
saqė ka pėr tė qėndruar gjer nė ditėn e gjykimit.
Mund ta kryqėzoni Isanė, por nuk mund ta injoroni, kurse ata
qė e kanė mbėrthyer nė kryq akoma vuajnė prej saj. Njė njeri i rėndomtė,
djali i njėfarė marangozi, i kryqėzuar dhe i vrarė asgjė me rėndėsi, asgjė
e rėndėsishme pėr tu pėrmendur duhet qė hebrenjtė tė kenė menduar nė kėtė
mėnyrė. Por, jo: shkaku i atij kryqėzimi, hebrenjtė e kanė pėsuar mė tepėr
se njėmijė e nėntėqind vjet brez pas brezi. Shkaku i njė kryqėzimi e kanė
kryqėzuar tėrė popullin. Kjo duket tepėr jologjike, dhe hebrenjtė vazhdojnė
tė pėrsėrisin: Nuk kemi bėrė gjė! Ata nė njė kuptim kanė tė drejtė, sepse
ata qė Isanė e kanė gozhduar nė kryq kaherė nuk ekzistojnė.
Por Isai ėshtė i pakohė dhe sa i pėrket vetė atij,
gozhdimi ka pėr tė zgjatur kushedi sa. Ajo nuk ėshtė e shkuar ajo ende
ėshtė fakt i drejtpėrdrejtė: ai ėshtė i kryqėzuar. Hebrenjtė mund tė
mendojnė: Ne kėtė e kemi bėrė para dy mijė vjetėsh, kurse ata qė e kanė
gozhduar mė nuk janė gjallė. Ndoshta u pėrkasim atyre qė kanė bėrė krim, por
askush shkaku i asaj nuk guxon tė na ngarkojė.
Duket se momenti i kryqėzimit tė Isait ka pėr tė qenė fakt i
amshueshėm. Kėtė fakt nuk ėshtė e mundur ta vendosni nė tė kaluarėn ka pėr
tė qenė kjo plagė e gjallė. Kurse hebrenjtė kanė hequr ndoshta sė tepėrmi,
se tė asgjėsosh miliona shkaku i njė njeriu tė vetėm vėrtet ėshtė tepėr.
Ēėshtjes vėrtet i vie erė padrejtėsie.
Por ju nuk e dini se kush ėshtė ai njeri pėr kėtė arsye
juve e tėrė kjo ju duket skajshmėrisht e padrejtė. Ai ėshtė mė i vlefshėm se
miliarda. Hebrenjtė kanė luajtur me zjarrin kur e kanė kryqėzuar tė birin e
marangozit. Ata kėtė kanė tentuar ta fshehin, por ēėshtja ėshtė e tillė,
saqė ėshtė e dukshme nga tė gjitha dimensionet. Tė krishterėt e kanė shėnuar
atė rast, por jo edhe hebrenjtė. Por, ju atė nuk mund ta fshihni, kurse
hebrenjtė kanė zėnė tė zhduken, dhe kanė vuajtur shkaku i kėsaj, sepse kanė
tentuar ti mbyllin sytė para fakteve. Kurse mjerimi e tėrė ngjarjes qėndron
nė atė se Isai ėshtė hebre.
Ai kurrė nuk ka qenė i krishterė ka lindur, ka jetuar dhe
ka vdekur si hebre. Kurse hebrenjtė, qė ēėshtja tė jetė edhe mė e rėndė, e
kanė pritur disa mija vjet. Tė gjithė profetėt e tyre, qė nga kohėt e
lashta, kanė parashikuar: Sė frikti ka pėr tė ardhur njeriu i cili ka pėr
tė ju rilindur, ka pėr tė ardhur ai qė neve ka pėr tė na shpėtuar.
Parathėnėsit nga pullazet i kanė trumbetuar lajmet e gėzueshme, kurse
hebrenjtė kanė pritur e pritur. Janė lutur dhe kanė pritur dhe kjo ėshtė
vėrtet ironi e pastėr: kur njeriu mė nė fund ka arritur, ata e kanė
refuzuar! Kur Isai mė nė fund ka trokitur nė dyert e tyre, hebrenjtė tė
gjithė njėzėri kanė bėrtitur: Ti nuk je ai i cili na ėshtė premtuar! Pse?
Pėr mendjen nuk ėshtė problem tė presė, se vazhdon tė
shpresojė, tė lutet, tė dėshirojė e ėndėrrojė. Por, kur Zoti troket nė dyer,
mbajeni nė mend, edhe ju keni pėr ta refuzuar. Ndoshta jeni lutur me gjithė
zemėr po ku atėherė ėshtė problemi kur Zoti mė nė fund vjen? Pse refuzoni?
Shkaku se nė shtėpi ka vend vetėm pėr njė. Kur Zoti troket, ju duhet tė
zhdukeni ja, kėtu ėshtė problemi.
Derisa prisni egoja juaj nuk ėshtė e rrezikuar. Hebrenjtė
janė shumė egoistikė se njeriu i zgjedhur ka pėr tė lindur nė racėn e
tyre. Ata janė tė zgjedhur, Zoti i ka zgjedhur, ndaj biri i Zotit do tė
lajmėrohej me siguri nė familjen hebreje. Pėr egon ky ėshtė lajmi mė i
gėzuar. Por, kur i zgjedhuri ka trokitur nė dyer dhe ka thėnė: Kam ardhur
qė ta pėrmbush premtimin!, tė gjithė janė ējerrur: Jo, nuk je ti ai tė
cilin e kemi pritur, dhe nėse vazhdon tė paraqitesh rrejshėm, ne do tė tė
vrasim! Por ku ėshtė problemi?
Problemi thėnė shul shqip ėshtė njerėzor: nėse Isai
ekziston, puna juaj ka mbaruar, se ju duhet tė shpėrbėheni para tij
dorėzimi ėshtė i pashmangshėm. Ėshtė shumė bukur qė egoja jonė tė mendojė
sesi njeriu i zgjedhur ka pėr tė na ardhur ekskluzivisht neve, por ėshtė
shumė vėshtirė ta pranojmė atė tė njėjtin njeri kur ai mė nė fund tė vijė.
E kanė vrarė Isanė, kurse pėr kėtė nuk kanė lėnė asnjė
dokument tė shkruar. Kanė dėshiruar qė ēdo gjė tė harrojnė pėr tė mundur tė
shpresojnė qė nga fillimi. Dhe vėrtet hebrenjtė akoma shpresojnė: Ka pėr
tė na ardhur i zgjedhuri. E unė ju them se, nėse ai vjen pėrsėri e nuk do
tė vijė, se nga pėrvoja e mėparme ka mėsuar shumė nėse vjen, pėrsėri kanė
pėr ta gozhduar. Kurse hebrenjtė kanė hequr vetėm shkaku se kanė tentuar ta
injorojnė qytetin e ndėrtuar nė bjeshkėn e lartė.
Kanė tentuar ta fshehin atė qytet ta fshehin tė vėrtetėn.
Ata, nė realitet, tė vėrtetėn e kanė kryqėzuar. Por, askush nuk ėshtė nė
gjendje ta mbysė tė vėrtetėn ajo ėshtė e pėrjetshme, e pavdekshme. Dhe
hebrenjtė akoma nuk e kanė tė qartė se pėrse vuajnė qe njėzet shekuj me
radhė. Fajėsia! Ata ende e ndiejnė. Hebreu kurrė nuk ėshtė pa fajėsi ajo e
pėrcjell si hija. Ajo pėrbėhet prej asaj se ėshtė refuzuar ai tė cilin tė
gjithė profetėt e kanė paralajmėruar. Dhe hebrenjtė e dinė thellė nė vete se
e kanė bėrė mėkatin mė tė rėndė tė mundshėm: tė refuzohet Zoti i cili mė nė
fund ka trokitur nė dyert tona.
Zoti nuk ka pėr ti pėrmbushur pritjet tuaja kurdo qė tė
vijė, ka pėr tė qenė i huaj, sepse nėse ėshtė aty vetėm pėr tė pėrmbushur
ndonjėfarė pritjeje, atėherė ai edhe nuk ėshtė Zot. Zoti ėshtė gjithnjė i
huaj, gjithnjė ai i panjohuri, i panjohuri qė troket nė dyert e atij tė
njohurit. Ai nuk mund tė vijė nė trajtėn e tė njohurit, shkaku se kjo nuk
ėshtė e mundur ai gjithnjė mbetet diēka misterioze. Ju do tė dėshironit qė
ai tė vijė si ndonjė formulė, por ai nuk vjen nėpėr binarėt e trenit, se nuk
ėshtė i vdekur formula pėrcjell vetėm materien e pajetė. Ekzistenca ėshtė
pėrherė fshehtėsi, pėrherė e panjohur, pėrherė mister.
Ėshtė ngritur qyteti nė bjeshkėn e lartė, qytet i
fortifikuar, qytet i cili as tė bjerė nuk mundet e as tė jetė i fshehur.
Isai ka thėnė: Atė qė e
dėgjon tė tė jetė thėnė vesh mė vesh, atė predikoje nga
pullazet; se asnjė flakadan qė ndizet nuk lihet
nėn babune e as nė vend tė fshehur, veēse vendoset nė piedestal
ashtu qė tė gjithė, qė hyjnė e dalin, mund ta shohin dritėn
e tij.
Isai iu thotė nxėnėsve tė vet: Ēdo gjė qė keni ndier
transmetojeni nga pullazet, ashtu qė tė gjithė le ta dėgjojnė lajmin e
gėzueshėm, se ...asnjė flakadan qė ndizet nuk lihet nėn
babune e as nė vend tė fshehur...
Isai thotė: Thuniu tė gjithėve se i panjohuri ka ardhur nė
regjionin e sė njohurės. Mė nė fund e fshehta ka depėrtuar nė kėtė botė
letargjie e rutine. Nga pullazet predikoni qė edhe tė tjerėt tė mund tė ju
dėgjojnė le tė kenė tė gjithė dobi prej saj!
Lidhur me krejt kėtė ekziston njė problem vėrtet i madh. Kjo
ėshtė tepėr vėshtirė prejgjithmonė kėshtu ka qenė, edhe nxėnėsit e Isait
vėrtet nuk e kanė pasur lehtė tiu thuhet tė tjerėve se biri i Perėndisė
mė nė fund ka arritur. Tepėr vėshtirė! Njerėzit do tė qeshin, kanė pėr tė
menduar se kėta kanė luajtur menē, nuk do tė besojnė nė Jezu Krishtin. Nėse
thoni: Isai ėshtė Zot, njerėzit do tė mendojnė se keni shkalluar: Juve ju
duhet psikiatri, apo ndonjė mjet qetėsues meqė mendimi i masės ėshtė se
diēka me ju me siguri nuk ėshtė nė rregull.
Vėrtet njerėzit e kanė tmerrėsisht vėshtirė tė thonė se
dikush e ka arritur pėrndritjen. Pėr ēarsye? Shkaku se kjo dhemb, kjo bėhet
ofendim i tmerrshėm psikologjik ju do tė dėshironit tė ishit tė tillė, por
e keni lėshuar rastin. Vjen deri tek krahasimi i pashmangshėm, dhe egoja zė
tė gjakojė: Ai Jezui ėshtė biri i Perėndisė? E unė sjam? Do tė duhej tė
ishte e kundėrta, unė unė se unė e si Isai, biri i njėfarė zdrukthtari
atje diku, mund tė jetė biri Perėndie? Dhe vėrtet, mė lehtė ėshtė ta
kontestosh se ta transformosh vetveten e tė bėhesh bir Perėndie. Ėshtė mė
lehtė, se JO-ja ėshtė gjėja mė e lehtė nė botė: vetėm thuani jo dhe
ēėshtja ėshtė gati. Jo ėshtė gjithmonė fundi, shkaku se po ėshtė
gjithmonė fillimi.
Nėse thoni se Isai po ėshtė bir Perėndie, atėherė duhet tė
ndryshoheni, tė ndryshoheni pa hezitim. Atėherė nuk mundeni qė pėrjetėsisht
tė mbeteni me po-nė tuaj duhet tė bėni diēka drejtpėrdrejt me veten.
Nėse thoni jo, problemi ka pėrfunduar para se tė ketė filluar. Atėherė
ndiheni kėndshėm mor ēfarėdo qė jeni, mor kudo qė jeni nė luginė, midis
vdekjes, nė muzgun e dendur. Isai apo Buda, ata gjithnjė krijojnė kaos dhe
parehati, dhe ne pėr kėtė jemi tė gatshėm tė hakmerremi e si mund tė jetė
e mundur qė ata tė jenė realizuar e ne jo? Mė lehtė ėshtė tė pohohet se
pėrndritja ėshtė njė marrėzi e rėndomtė, se ajo nuk ka lidhje me tė vėrtetėn
e gjėra tė ngjashme, se atėherė e kemi mirė nė verbėrinė tonė, dhe problem
ska se nuk pranojmė qė ta shohim.
Isai dhe Buda janė krijimtarė tė tensionit tė lartė, sepse
ata ju ērrėnjosin nga lugina, ju trandin me tėrė forcėn dhe ju thonė:
Largohu prej kėtu ky nuk ėshtė vend pėr banim!
Ekziston njė thėnie e Isait: Kjo botė ėshtė vetėm urė.
Vazhdo tė ecėsh! Nė urė nuk mund ta ndėrtosh shtėpinė. Tejkaloje atė pjesė
tė rrugės dhe mos u ndal. Ura nuk ėshtė vend ku duhet vėnė themelet.
Kjo botė ėshtė vetėm njė urė e zakonshme, kurse ju nė mesin
e kėsaj ure e keni ndėrtuar shtėpinė pėr vete. Juve nuk ju vjen mirė qė
kushdoqoftė tė jua tėrheqė vėrejtjen: Po a je normal je vendosur nė
urė!, se ēfarė atėherė ka pėr tė ndodhur me tė gjitha pėrpjkejet dhe
investimet tuaja nė kėtė jetė? Dhe tash pėrnjėherėsh vjen njė i pastrehė e
ju tregon sesi punėt qėndrojnė. Juve nuk ju bie ndėr mend ta dėgjoni, apo
edhe mė keq, qė tė ballafaqoheni me lumin i cili rrjedh nėn shtėpinė tuaj.
Pse kjo jetė ėshtė vetėm njė urė e rėndomtė? Ndėrkaq Isai e
tė ngjashmit me tė nuk i pėrdorin fjalėt pa kuptim tė thellė i cili fshihet
nė to, kjo jetė ėshtė urė, sepse ndodhet mbi lumin e momentales dhe
kalimtares. Koha ėshtė vetėm lumė momental, kurse Herakliti thotė: E
pamundshme ėshtė ta lėsh kėmbėn dy herė nė tė njėjtin lumė se kur
dėshironi tė hyni nė tė pėr tė dytėn herė, ai veēse ka rrjedhur.
Te ju tash vjen ndonjė ujė tjetėr, lumi vetėm ngjan nė po tė
njėjtin ujė, por, nė esencė, lumė do tė thotė ndryshim: ardhje, shkuarje,
ardhje, shkuarje rrjedhė e pandėrprerė. E pėrse Isai kėtė botė e ka
shpallur pėr urė? Shkaku se ekzistencėn tuaj e keni themeluar nė kalimtaren:
nė lumin e kohės i cili rrjedh. Ikni nga ura! Kjo vėrtet nuk ėshtė vend pėr
ngritjen e shtėpisė.
Por, nėse dikush vjen e ju thotė si qėndrojnė punėt... kurse
ju veēse pesėdhjetė vjet e ndani kafshatėn e gojės pėr tu bėrė disi shtėpi,
dhe shtėpia ėshtė pothuajse gati mbajeni nė mend, ajo kurrė nuk mund tė
pėrfundohet, por gjithmonė ėshtė gati, edhe pak. Ajo nuk mund tė
pėrfundohet, se kjo nuk ėshtė nė natyrėn e gjėrave. Por, jo: nėse shtėpia
ėshtė gati e pėrfunduar, e vjen njeriu tė pohojė se shtėpia ėshtė ndėrtuar
nė mes tė urės, ju jeni tė dashur vetėm nė atė kuptim qė nuk e vrisni
menjėherė, por pėr ta pėrzėnė do ta pėrzini si budallanė e fundit. Porse, sa
mė kėmbėngulės qė ėshtė njeriu, ju jeni aq mė tė tėrbuar e mė tė tėrbuar.
Pėr kėtė Isai ėshtė kryqėzuar ka qenė sė tepėrmi kėmbėngulės.
Sokrati ėshtė helmuar shkaku se e ka alarmuar tėrė Athinėn.
I ka zėnė njerėzit nė ēdo qoshe dhe u ka krijuar parehati ka qenė sfidė
dhe rrezik pėr tė gjithė njerėzit e Athinės. Edhe Sokrati, edhe Buda, edhe
Isai tė gjithė kėta janė mundim dhe sfidė pėr tė gjithė tė verėbrit e
luginės. Tė gjithė kėta krijojnė ēaste tepėr tė pakėndshme pėr gjumin tuaj,
dhe me pyetjet e veta krijojnė dyshim tė pėrhershėm nė ju. Isai thotė:
Ēfarė po bėni? Ky ėshtė lumi, kurse kjo ura dhe ju aty po i vini themelet
pėr shtėpinė tuaj? Kėrkojeni atė qė ėshtė e pėrhershme mos ndėrtoni mbi
themelet kalimtare. Turmave fjalėt e tilla nuk u konvenojnė prandaj
Sokrati ėshtė helmuar, kurse pėr gjėra tė ngjashme Isanė e kanė gozhduar.
Kjo ėshtė pėrditshmėria e luginės: nėse njeriu qė sheh vjen
nė qytetin e tė verbėrve, kėta kanė pėr ta bėrė copė-copė apo, po qe se
janė tė dashur, kanė pėr ta verbuar. Por, nė ēdo situatė, tė verbėrit kanė
pėr tė ndėrmarrė diēka, sespe vetėm ardhja e njė qenieje tė tillė dėshmon
pėr verbėrinė e tyre. Ata pėr gjendjen e tyre nuk kanė pasur as ide, e
atėherė vjen dikush qė ēirret: Po ju tė gjithė jeni tė verbėr nė sy! Ai
kėtė e bėn pėr ti vetėdijsėsuar, por kjo e lind mė parė dėshirėn pėr
hakmarrje sesa atė pėr falėnderim.
Isai i kėshillon nxėnėsit e vet qė nga pullazet tė
predikojnė atė qė kanė dėgjuar. Pse nga pullazet? Shkaku se njerėzit gati
janė tė shurdhėr, ata as dėgjojnė e as qė dėshirojnė tė dėgjojnė. Madje edhe
kur dėgjojnė, kjo nuk iu depėrton deri tek truri; kur e luajnė kokėn, kjo
ėshtė vetėm shkaku i asaj se janė tė mėrzitur. Ata tė vėrtetėn mund ta
durojnė, por nuk janė nė gjendje tė kėnaqen nė tė. Pse? Shkaku i asaj se e
vėrteta gjithmonė krijon njė parehati tė pabesueshme sepse tė gjithė ju
jetoni nė luginat e gėnjeshtrave e tė trillimeve.
E tėrė jeta juaj nuk ėshtė asgjė tjetėr pos njė gėnjeshtėr e
madhe: e keni gėnjyer veten, i keni gėnjyer tė tjerėt, dhe ēdo gjė qė ėshtė
krijuar, ėshtė krijuar rreth gėnjeshtrės si strumbullar. Dhe tash
pėrnjėherėsh vjen dikush qė e flet vetėm tė vėrtetėn dhe asgjė tjetėr. Deri
tek i sėmuri qė ėshtė i infektuar me gjithēka vjen personi i cili i thotė:
Mos u marros i sėmurė je sa mė i sėmurė nuk mund tė bėhesh. I sėmuri,
natyrisht, dukurinė e tij e pėrjeton si ogur tė zi, si diēka qė vėrtet e bėn
tė sėmurė, se, ja qė, para se ai lajmėtar tė vinte, ky ka qenė krejtėsisht i
shėndoshė. Isai ju zgjon, jua paraqet tė vėrtetėn, jua asgjėson ėndrrat dhe
kullat e ndėrtuara nga rėra.
Isai iu thotė nxėnėsve tė vet: Shkoni, dhe krejt atė qė ju
kam thėnė, predikojeni nga pullazet, se asnjė flakadan qė ndizet
nuk lihet nėn babune e as nė vend tė fshehur mos u turpėroni
pėr atė qė e keni mėsuar, jini tė patrembshėm. Drita ėshtė aty mos e
fshihni, sepse ēdo flakadan lihet nė piedestal, ashtu qė tė gjithė, qė hyjnė
e dalin, mund ta shohin dritėn e tij.
Kjo gjithmonė ka qenė vėshtirėsi e madhe: edhe Buda, edhe
Mahaviri, edhe Lao Ce, edhe Isai, edhe Muhamedi, edhe Zaratustra tė gjithė
kėta u kanė thėnė nxėnėsve tė tyre qė ta pėrhapin atė qė kanė dėgjuar.
Shkaku i asaj se mundėsia qė ato fjalė tė dėgjohen nuk ka pėr tė zgjatur,
mesazhi duhet tė bartet pėrmes nxėnėsve se trupi i Mėsuesit nuk ėshtė i
pėrjetshėm. Nėse nuk jeni nė gjendje ta njihni Mjeshtrin derisa ėshtė nė
nivelin fizik, si keni pėr ta kuptuar se kush ėshtė ai kur ta lėshojė kėtė
botė? Nėse prania e tij trupore nuk mund tė bėhet atu pėr ju, ēatu mund tė
jetė zhdukja e tij nė universalen?
Ndodh tepėr rrallė qė njeriu tė pėrndritet, dhe nė vetė
esencėn e saj dukuria ėshtė e tillė qė nuk zgjat shumė pėr kėtė shkak Isai
gjithmonė ėshtė nė njėfarė nxitimi. Ai mirė e ka ditur se ēfarė ka pėr ti
ndodhur. E ka pasur vėrtet kohėn tė kufizuar: ka vdekur nė vitin e
tridhjetetretė tė jetės. Ka filluar tė predikojė nė tė tridhjetat, qė do tė
thotė se ka folur vetėm tri vjet ka qenė nė nxitim tė vėrtetė. Meqė e ka
ditur se kryqėzimi ėshtė i pashmangshėm, i ka kėshilluar nxėnėsit qė sa mė
parė ta shpallin mesazhin e tij: Shkoni dhe vetėdijėsoni njerėzit dyert
tash janė krah mė krah tė hapura, e rruga kah hyjnorja ėshtė e pastėr.
Por nxėnėsit pėrherė mėdyshen kanė zėnė tė predikojnė
vetėm pas vdekjes sė Mėsuesit. Dhe kjo ėshtė po ashtu dukuri e rregullt, se
vetėm pasi tė zhduket Mėsuesi, nxėnėsit e kuptojnė se cili ka qenė ai njeri
dhe ēfarė ndryshimesh ka shkaktuar nė jetėn e tyre tė brendshme. Pas vdekjes
sė Isasė pėrsėri kanė rėnė nė muzgun e tyre, dhe atėherė mė nė fund e kanė
parė se ēfarė drite kanė lėshuar. Por, jo: e tėrė ajo qė ka qenė e mundur tė
shpallet ka qenė e kuptueshme gjatė jetės sė Isait tash pakgjė prej saj
mund tė realizohet.
Dhe e njėjta gjė vazhdon me shekuj: kisha veēse me shekuj
predikon se Isai ėshtė dritė e gjallė, por tash tė gjitha ato fjalė nuk
ndihmojnė shumė: dyert janė mbyllur, kurse Isai kaherė ėshtė i padukshėm. Ai
mund tė ndihmojė, por ju nuk keni mundur ta njihni derisa ka qenė nė trajtė
tė dukshme... e si keni pėr ta njohur tė padukshėm? Nėse nuk mund tė kaloni
nėpėr dyert tė cilat janė tė dukshme e tė hapura, si atėherė keni pėr tė
kaluar nėpėr ato tė cilat jo vetėm se janė tė mbyllura, por janė edhe tė
padukshme? Vėshtirė, tepėr vėshtirė.
Por nxėnėsit bėhen tė vetėdijshėm vetėm pasi drita tė
shuhet, dhe ashtu fillon kukama, vajtimi, lotėt dhe njohja. Pse? Shkaku se
ju mėsoni vetėm pėrmes
kundėrshtive. E pėrjetoni jetėshmėrinė tuaj
vetėm nė ēastin
kur vdisni para kėsaj edhe nuk e dini se jeni duke
jetuar. Domethėnė, pėr jetėn jeni tė vetėdijshėm vetėm kur ta keni lėshuar
rastin qė diēka tė bėni me tė. Vdekja jua sqaron jetėn por atėherė ėshtė
vonė... bile tepėr vonė.
Vazhdon...
(1) (2)
(4) |