Isai ka thėnė: Nėse i
verbėri tė verbėrin e udhėheq, qė tė dytė nė fund nė gropė kanė pėr tė
rėnė.
Prandaj, mos tė ju vijė turp! Shkoni... diku ėshtė lajmėruar
njeriu i cili ka sy pėr tė parė pėrndryshe, njerėzit vėrtet kanė nevojė qė
dikush ti udhėheqė. Madje edhe po qe se nuk jeni nė gjendje ta gjeni Budėn
apo Isanė, ju gjithsesi keni pėr ta gjetur dikė se nevoja qė tė shkohet
hapave tė huaj ėshtė vėrtet e madhe. Pse? Shkaku se ju nuk dini ku tė
shkoni; dikush ju thotė: Unė di dhe ēdo gjė ėshtė gati.
Isai tash nuk kuptohet lehtė, Buda nuk lindet pėr ēdo ditė,
por nevoja ka mbijetuar! Nėse nuk jeni tė gatshėm tė gjeni ushqim tė
shėndoshė, ju keni pėr tė ngrėnė ēdo gjė dhe tė gjitha sepse uria
lajmėrohet pėr ēdo ditė, pa pėrjashtim. Ta gjesh tė verbėrin ėshtė shumė
thjesht, sepse edhe ju jeni tė verbėr dhe kėsisoji, keni gjuhė tė
pėrbashkėt. Ju i takoni sė njėjtės botė tė errėsirės, tė luginės dhe
gėnjeshtrės. Ju mė lehtė ka pėr tė ju bindur njė i verbėr sesa njeriu qė
sheh sepse kėta pėrdorin gjuhė tė ndryshme, kurse ju veēse i keni tė
njohura shprehjet e tė verbėrve.
Pėrgjithmonė ka qenė mė lehtė ta pasosh mėsuesin e rrejshėm,
dhe atė nė radhė tė parė shkaku i asaj se edhe vetė jeni tė rrejshėm ka aq
ngjashmėri nė mes jush saqė menjėherė ia njihni aromėn. Por, Isai jua
tėrheqė vėrejtjen: Nėse i verbėri tė verbėrin e udhėheq, qė tė dytė
nė fund nė gropė kanė pėr tė rėnė.
Njėherė ka ndodhur: Mulla Nastradini ka qenė mėsues i madh,
dhe kur ka vdekur, dy nxėnėsit e tij mė tė afėrt kanė bėrė vetėvrasje
sepse, kanė menduar: Ēkėrkojmė ne nė kėtė botė pa mėsuesin? Dhe, ja, ka
ndodhur qė qė tė tre tė kalojnė nėpėr portėn e madhe qiellore. Kur kanė qenė
para portės, Nasradini ėshtė kthyer dhe iu ka thėnė atyre dyve: Shikoni!
Kjo ėshtė ajo qė jua kam pas premtuar e unė gjithnjė i pėrmbush premtimet
e mia. Kemi ardhur nė parajsė.
Kur kanė hyrė, udhėheqėsi iu ka sqaruar sesi qėndrojnė
punėt: Ju kėtu keni pėr ta jetuar tėrė pėrjetėsinė, dhe ēfarėdo nevoje qė
keni, vetėm mė thuani, ajo menjėherė ka pėr tė qenė e plotėsuar.
Nasradini ka dėgjuar i mahnitur, ndaj iu ėshtė drejtuar
nxėnėsve: Siē po shihni, mėsuesi juaj pėrherė i mban premtimet e veta.
Mahnitja e tyre ka zgjatur shtatė ditė, dhe posa qė diēka
kanė dėshiruar, gjėja e dėshiruar nė mėnyrė misterioze ėshtė lajmėruar para
tyre. Tė gjitha gjakimet e tyre me tė cilat janė shoqėruar me mija jetėra
janė pėrmbushur nė atė javė se aty nuk ka ekzistuar as mundimi mė i vogėl,
apo ndonjė jaz kohor. Por, veēse nė ditėn e shtatė qė tė tretė kanė filluar
ta ndiejnė sesi aty diēka nuk ishte nė rregull, se, meqė tė gjitha i fitonin
menjėherė, nuk ka pasur kurrfarė kėnaqėsie. Dhe kurdo qė nuk ka interval nė
mes tė dėshirės dhe pėrmbushjes sė saj, vjen deri tek gjendja e ngopjes -
pėr kėtė arsye tė gjithė pasanikėt vdesin prej mėrzisė. Skamnori edhe mund
tė kėnaqet me ndonjė gjė, por borgjezi vėshtirė, vėrtet vėshtirė. Shikojini
mbretėrit: thjesht janė tė pikėlluar, mėrzia i sos, sepse ēdo gjė ėshtė
pranė duarve tė tyre. Domethėnė, shohim se ėshtė i pranishėm problemi edhe
mė i madh sesa skamja, sepse skamnori
sė paku
mund tė shpresojė.
Qė pas shtatė ditėsh, Nasradini dhe nxėnėsit e tij, kanė
qenė plotėsisht tė ngopur, sepse janė kėnaqur me gratė mė tė bukura, i kanė
pirė verėrat mė tė shtrenjta, i kanė veshur rrobat mė tė bukura dhe i kanė
ngrėnė ushqimet mė tė pėrzgjedhura. Sidoqoftė, kanė jetuar si perandorėt.
Por ēka mė tutje? Pas vetėm njė jave, Nasradini e ka kėrkuar kujdestarin:
A dini ēka, ne do tė kishim dėshiruar qė pakėz ti hapim dritaret pėr ta
hedhur shikimin mbi tokė.
Po pėrse?, ėshtė befasuar kujdestari.
Paj vetėm qė tua kthejmė tėrheqshmėrinė tė gjitha kėtyre
gjėrave tė mrekullueshme, sepse shikimi mbi tokė ka pėr tua rikthyer fuqinė
dėshirave tona.
Kujdestari ua ka plotėsuar edhe kėtė dėshirė, ndaj qė tė tre
me kėnaqėsi kanė soditur njerėzit e mjerė sesi mundohen pėr secilėn kore tė
bukės dhe, me ndihmėn e kontrastit, i kanė ngjallur gjakimet e tyre pėr
gėzimet e vogėla tė jetės.
Por, ai gėzim i tyre ka zgjatur vetėm shtatė ditė, dhe qė nė
javėn tjetėr, ka zėnė ti gėrryejė mėrzia. Mundim u ka shkaktuar ēfarėdo qė
kanė bėrė, kurse shikimi pėrsėri mbi tokė mė nuk ka mundur tua zgjojė
mprehtėsinė e topitur tė shqisave.
Kėshtu Nasradini duhej qė pėr herė tė dytė ta kėrkonte
kujdestarin. Posa ka arritur, menjėherė ka filluar: Ndoshta propozimi im ka
pėr tė ju habitur, por dėshira jonė pėrbėhet nga sa vijon: Do tė kishim
dėshiruar qė tė na e mundėsonit ta hedhim pakėz shikimin nė ferr, se toka mė
nuk po na ndihmon. Prandaj, tė lusim siē ėshtė mė sė miri: mbyll dritaret e
parajsės dhe, sė paku, pakėz tė shikojmė nė ferr e ta kthejmė dashurinė ndaj
pėrjetimeve.
Kujdestari, nė fillim i habitur, ėshtė shkulur sė qeshuri:
Po ēfarė po mendoni ju ku ndodheni?
Mulla Nastradini dhe nxėnėsit e tij kanė qenė nė mes tė
ferrit.
Nėse tė gjitha dėshirat tuaja plotėsohen, keni pėr tu
gjendur nė ferr, sepse ju nuk e keni tė njohur lumturinė e tė qenit pa
dėshira ju dini vetėm pėr luftėrat e konfliktet. Pėr kėtė arsye tė gjithė
poetėt e botės theksojnė se lumturia nuk ėshtė nė vetė takimin, por nė
pritjen e takimit. Me fjalė tė tjera, kėnaqėsia ėshtė nė tė dėshiruarit, e
jo nė tė plotėsuarit e dėshirės. Dhe sa ju pėrket juve, poetėt kanė
absolutisht tė drejtė! Po qe se i realizoni cilatdo dėshira, ēfarė tash?
Atėherė keni pėr ta kuptuar se ndodheni nė mes tė ferrit.
Po kjo do tė ndodhė nėse e pasoni tė verbėrin: madje edhe
nėse trokitni nė dyert e parajsės, pas hyrjes keni pėr ta ndier vapėn e
ferrit, sepse i verbėri nuk mund tė vijė te parajsa. Pse? Shkaku se parajsa
nuk ėshtė vend nė hartėn gjeografike, veēse gjendje e vetėdijes ai nuk
ėshtė diēka nė globus, por diēka pėrbrenda jush! Edhe mbretėria e qiellit
edhe tė gjithė rrathėt e ferrit ndodhen nė ju, dhe nėse e pasoni tė verbėrin,
a mendoni, vallė, se keni pėr tu ngritur? Ai ka pėr tė ju dėrguar drejt e
nė luginė. Por, sidoqoftė, nė ju ekziston nevoja qė ta pasoni dikė jini tė
vetėdijshėm pėr kėtė nevojė tuajėn.
Ju dėshironi tė ju udhėheqin, sepse atėherė pėrgjegjėsia
ėshtė e qepur nė shpinė tė huaj. Kėshtu del se ėshtė mė mirė tė kesh
udhėheqės tė verbėr sesa tė mos e kesh fare e kėtillė ėshtė gjendja
momentale e mendjes suaj. Prandaj Isai thotė: Shkoni, dhe tregoniu njerėzve
nga pullazet: Mjeshtri ka arritur!
Isai ėshtė lajmėruar, dhe rasti ėshtė vėrtet i rrallė janė
tė mėdha shanset qė ta lėshoni kėtė mundėsi. Vraponi dhe zireni kėtė njeri,
sepse dyert qiellore tė hapura janė vetėm pėr kohė tė shkurtėr. Ekzistojnė
momentet kur pėrndritja ėshtė tepėr afėr, se ai njeri nuk ėshtė gjė tjetėr
pos portė: kaloni pėrmes tij dhe keni pėr ta realizuar tė vėrtetėn.
Mjeshtri nuk ėshtė njeriu qė ju mėson, veēse ai qė ju zgjon
nga gjumi. Ai nuk ju ofron tė dhėna dhe informacione tė padobishme
Mjeshtri jua ofron qenien tuaj individuale! Por kėtu qėndron problemi: po tė
kishte heshtur Isai, askush nuk do tė kishte pasur arsye ta gozhdojė. Por,
meqė ka nxituar, ka qenė dashur tė lėvizė e tiu flasė njerėzve. Kjo ka
krijuar pakėnaqėsi tė panumėrta, sepse askush nuk e ka kuptuar nė tė
vėrtetė, tė gjithė absolutisht e kanė keqkuptuar. Kjo vazhdimisht ngjan
shkaku i dimensioneve tė ndryshme... bisedimi ėshtė i pamundur. Ai ka
rrėfyer pėr mbretėrinė e qiellit, pėr mbretėrinė e Perėndisė, kurse njerėzit
kanė menduar se fjala ėshtė pėr mbretėrinė e kėsaj bote.
Ėshtė dukur sikur Isai veten po e shpallte mbret, dhe se,
kėsisoji, ka pėr ta hequr nga froni mbretin i cili deri atėherė e ka sunduar
Judenė. Ka folur se tė pėrulurit kanė pėr ta trashėguar tokėn, dhe
natyrisht, njerėzit kanė qenė tė bindur se ai nė atė mėnyrė po lajkaton
nxėnėsit mė tė afėrt. Politikanėt i janė frikėsuar, sepse tė gjitha ato
nocione mbretėri, mbret, trashėgim i tokės janė ekskluzivisht
politke. Po ashtu, edhe priftėrinjtė nuk kanė qenė pėr tė, sepse kanė besuar
se Isai muk po i respektonte normat morale e as ato religjioze.
Dashuria pėrgjithmonė ka qenė pėrmbi tė gjitha ligjet, sepse
ajo ka qenė, ajo ėshtė, dhe ajo ka pėr tė qenė ligji suprem ligj mbi
ligjet. Kur dashuroni, atėherė ėshtė ēdo gjė nė rregull, se dashuria
vetvetiu nuk mund tė gabojė. Nė tė nuk ekzistojnė qeveri, rregulla e norma;
tė gjitha kėto janė tė domosdoshme nėse nuk ka dashuri pėr kėtė shkak ju
edhe ju shtypin ato rregullat e jashtme... vetėm shkaku se nuk keni majft
dashuri nė vetvete! Sė kėndejmi, tė gjitha kėto norma qė tė mos i lėndoni
tė tjerėt. Por, nėse dashuroni, pse do tė duhej tė ishit tė rrezikshėm pėr
rrethin tuaj? Rregullat zhduken!
Isai flet vetėm pėr njė ligj, dhe atė mu pėr atė mė tė
lartin - pėr dashurinė. Pėr kėtė shkak edhe priftėrinjtė edhe politikanėt
edhe elita janė dridhur nga frika, sepse kanė mendur se Isai ka pėr ta
instaluar anarkinė si sistem tė ri, gjė qė do tė krijonte kaos nė tėrė
rruzullin. E kanė kryqėzuar duke menduar se ka pėr tė shkaktuar njė milion
fatkeqėsi.
Por kaosi zė fill nė vetė natyrėn e gjėrave. Kėshtu ka
ndodhur qė nga lashtėsia, por tash kjo ndodh mė rrallė, shkaku se shumėēka
kemi mėsuar pas gjithė kėtyre budave, jezuve, mahavirėve, zaratustrave e
muhamedėve tashmė jemi larg mė tė kujdesshėm e mė tė zgjuar.
Megjithatė jo! Rasti duket i pashėrueshėm pothuajse njeriu
nuk ėshtė nė gjendje ti pėrvetėsojė as mėsimet mė tė thjeshta. Vėrtet,
marrėzia njerėzore ėshtė e pėrjetshme, se njeriu ėshtė i kthjellėt ai
gjithnjė e racionalizon ēdo idiotizėm qė bėn. Ai madje fortifikohet nė
paditurinė e vet: secilin qė nė shikim tė parė i rrėmben diēka ai e shpall
pėr armik tė pėrjetshėm. Miqtė duken si kundėrshtarė, armiqtė si
kėshilltarė. Ata tė cilėt mund tė udhėheqin nuk ndėrmarrin asgjė, kurse ata
qė janė tė verbėr nė sy veten e paraqesin si liderė.
Sė pari duhet ta kuptoni nevojėn tuaj personale qė dikush tė
ju udhėheqė. Kjo nevojė ėshtė esencialisht e mirė, sepse e shpreh dėshirėn
pėr kėrkim por mos jini artificialė. Zgjidhni pak mė me kujdes. Por, si
keni pėr tė zgjedhur? Ēfarė janė kriteret? Pėr kėrkuesin, ky ėshtė problemi
qė mė sė tepėrmi e huton: si ta dallojė tė verbėrin nga Isai? Siguria nė
dukje ėshtė e pamundur, por shkėndijat e caktuara tė sigurisė megjithatė
ekzistojnė. Nė fillim, siguria vėrtet nuk ėshtė e mundur, sepse i verbėri
nuk mund tė vlerėsojė cili i ka sytė? Vendimi mund tė sillet vetėm kur ai
vetė sheh. Atėherė do tė jetė i aftė tė vendosė, por atėherė nuk do tė ketė
nevojė qė dikush tjetėr ta udhėheqė. Kur bėheni Budė, ju do tė jeni nė
gjendje qė ta njihni Budėn, por, kur jeni vetė Isa, atėherė nuk ėshtė e
domosdoshme qė tė ndiqen hapat e ndonjė Isai tjetėr. Ky ėshtė paradoksi.
Jeni tė verbėr, e duhet tė vendosni si? Me anė tė fjalėve?
Nėse kėtė e keni kriter, atėherė me siguri do tė jeni tė mashtruar, sepse
panditėt, dijetarėt dhe priftėrinjtė janė tė patejkalueshėm kur janė fjalėt
nė pyetje. Askush atyre me fjalė nuk mund tua mbyllė gojėn, se ata biznesin
e e tyre e bėjnė nga lashtėsia. Isai krahas tyre duket si i trullosur
kryeprifti hebre ka mundur ta shkelė me fjalė, fraza e logjikė. Ajo nuk
ėshtė ndonjė shkathtėsi e madhe apo urti. Argumenti mund ta ndalė edhe Budėn
edhe Kabirin; qė don tė thotė: nėse aftėsinė e huaj e vlerėsoni pėrmes
fjalėve, e keni tė sigurt dėshtimin. Vėrtet, fjalėt nuk do tė guxonin tė
ishin kriter.
Isai mund tė ndjehet vetėm pėrmes qenies sė tij vetanake: ji
pranė tij. Mos e dėgjoni atė qė flet dėgjojeni atė qė ai ėshtė. Kėtu ėshtė
fshehtėsia: vetėm jini pranė tij! Hindusėt kėtė afėrsi e kanė quajtur
satsang
tė jesh afėr sė vėrtetės. Vetėm afrohuni, dhe mos u
inkuadroni intelektualisht nė ndėrrimin tė fjalėve, veēse ekzistencialisht
nė ndėrimin e qenieve.
Qenia vibron, ajo lulėzon dhe e pėrhap aromėn e vet. Nėse
mund tė jeni tė heshtur pranė Isasė, se frikti do ta parandieni qetėsinė
prapa fjalėve tė tij. Ajo qetėsia ka pėr tė ju bėrė tė lumtur ka pėr tė ju
vėrshuar me dashuri e pėrdėllim: ky ėshtė kriteriumi. Nėse pėrmbusheni me
frazeologjinė e ndonjė dijetari, sė frikti keni pėr tė qenė tė mbytur nė
plehun prej letrash tė cilin ai e ka shpallur pėr urti supreme. Panditi ka
pėr tė ju mbushur me mjerim se kjo ėshtė gjendja e tij esenciale. Nėse e
pėrgjoni qenien e tij, pulsimin e jetės sė tij, keni pėr ta kuptuarv se ai
ėshtė mu si ju madje ndoshta ėshtė edhe mė i mjerė. Pikėrisht shkaku i
kėsaj ai edhe ėshtė bėrė njeri i fjalėve: vetėm pėr ta mbuluar mjerimin e
vet. Ai nuk di,
prandaj ėshtė i shtrėnguar ti shkapurisė teoritė, sistemet, filozofitė e
llojllojshme...
Njeriu qė di nuk e fillon debatin ai vetėm flet pėr
gjendjen faktike tė gjėrave. Shikojini pak ato thėniet e Isait ai nuk
sqaron shumė, aty nuk ka argumente. Ēdo gjė ėshtė tepėr thjeshtė dhe e
rėndomtė.
Ėshtė ngritur qyteti nė bjeshkėn e lartė, qytet i
fortifikuar, qytet i cili as tė bjerė nuk mundet e as tė jetė i fshehur-
pa arsye, gjendje e pastėr e gjėrave.
Isai ka thėnė: Atė qė e dėgjon tė tė jetė thėnė vesh
mė vesh, atė predikoje nga pullazet; se asnjė
flakadan qė ndizet nuk lihet nėn babune e as nė vend tė
fshehur, veēse vendoset nė piedestal ashtu qė tė gjithė, qė
hyjnė e dalin, mund ta shohin dritėn e tij- asnjė
argument tė vetėm! Isai nuk tenton tė argumentojė diēka pėr tė cilėn mendon
se ėshtė e drejtė dhe e vėrtetė thjesht, flet pa e mbrojtur atė mendim.
Fjala ėshtė pėr gjendjen e gjėrave ai vetėm e shpall. Ato
fjalė nė mėnyrė shumė mė tė bukur mund ti pėrdorė njeriu i ashtuquajtur i
dijes, por atėherė ajo ka pėr tu bėrė vetėm teori, e ajo nuk ēon kah
ēlirimi.
Isai ka thėnė: Nėse i
verbėri tė verbėrin e udhėheq, qė tė dytė nė fund nė gropė kanė pėr tė
rėnė.
Prandaj kurdo qė e kėrkoni Mjeshtrin, pėrgjojeni qenien e
tij. Kjo ėshtė art tė
dėgjohet qenia. Jini nė afėrsinė e tij, dhe
dėgjojeni me zemrėn tuaj; pėrnjėherėsh keni pėr tė ndier sesi diēka lėviz nė
ju, sesi shumėēka ndėrrohet, sepse Mjeshtri ėshtė forcė e madhe magnetike.
Nė afėrsinė e tij keni pėr tė pėrjetuar qė brendia juaj tė mbushet me dritėn
e njė burimi tė panjohur si kur kufizimet ju lėshojnė sė paku
pėrkohėsisht, dhe si kur me ndihmėn e afėrsisė sė tij tė keni fituar krahė.
Ajo ėshtė pėrvojė e hapur pėr secilin, dhe vetėm njė pėrvojė e tillė ka pėr
tė ju bindur se ekzistojnė njerėz qė mund tė shohin, andaj, edhe tė
udhėheqin.
Ku ka pėr tė ju dėrguar ai? Kah?
Kah vetė ju.
Dijetari ka pėr tė ju udhėhequr prapa shtatė maleve e shtatė deteve, deri
tek njėfarė qėllimi i cili ndodhet diku nė ardhmėri. Por, Isai dhe Buda, ata
ju ēojnė kah qenia juaj vetanake se ai ėshtė qėllimi i vetėm. Ju jeni
qėllimi, ju jeni caku.
Kriteri i vetėm ėshtė: tė dėgjoni me zemėr. Pėrndryshe, me
tė verbėrin para vetes keni pėr tė pėrfunduar nė fundin e ndonjė grope.
Dhe gjėja e fundit lidhur me gropėn: kurdo qė Isai e pėrmend
gropėn, ai e mendon mitrėn. Gropa ėshtė mitra shkaku se edhe i
verbėri-udhėheqės edhe i verbėri-pasues pėrsėri lindin, dhe e pėrsėrisin
jetėn e njėjtė tė pakuptimtė, rrethin e njėjtė tė kotė. Me fjalė tė tjera:
ankthi i njėjtė, trupi
tjetėrfare. Asgjė esencialisht nuk ndryshon,
tregimi mbetet siē ka qenė, sepse ndryshimi i jashtėm nuk e prek esencėn.
Pėrsėri jeni nė ferr, pėrsėri nė ankthin e pėrjetshėm tė njėjtė. Mitėr ėshtė
gropa e Isait.
Kur Mjeshtri ju udhėheq, nuk ka pėr tė ju
ndodhur mė qė tė pėrfundoni nė fundin e gropės. Lindeni, por tash nė njė
dimension mė tė lartė, sepse e keni kryer punėn nė kėtė botė. Zhdukeni nga
kėtu dhe shfaqeni atje. Ajo atje ėshtė Zoti, Nirvana, thelbi i
ekzistencės.
Fund i kapitullit tė 11-tė
Nga libri "Fara Hyjnore"
(1) (2)
(3)
|