|
Mjalti me ligje ndėrkombėtare trajtohet si ushqim i zakonshėm,
sidomos mjaltin e konsiderojnė si ėmbėlsire ose produkt me tė cilėn bėhen
ėmbėlsirat shtėpiake ose industriale.
Historia antike thotė se mjaltin e kanė pėrdorur zotat e
atėhershėm ose njerėzit e shenjt dhe nėnkupton ushqimin specifik dhe tė
rrallė, kurse filozofet e vjetėr edhe inteligjenca njerėzore e kanė
pėrdorur si ushqim delikates dhe si ushqim shėrues.
Nga histori mėsojmė se mjalti ėshtė pėrdor si ushqim delikates,
si ėmbėlsire dhe si ilaē. Nė tė vėrtet, mjaltin mund ta pėrdorim si tė duam
e mė e rėndėsishmja ėshtė qė nė tė kemi dobi nga ky produkt i mrekullueshėm.
Interesi i industrisė dhe i politikės nga mjalti
Rekomandohet qė mjalti tė konsumohet sa mė shumė, qė tė ketė
vende punė dhe fitim sa mė tė madh, ku ndėrkohe bletari i rrit rendimentet
bujqėsore shumėfish: bletari pėrfiton nga mjalti, bujqit pėrfitojnė nga
prodhimet bujqėsore, kurse ekonomia politike e ka pėrfitimin e pėrgjithshėm.
Pushtetarėt e mėhershėm kėrkonin qė tė ketė sa mė shumė prodhim
tė mjaltės, po ashtu edhe sa mė shumė konsumues, kjo nėnkupton qė edhe
politika e sotshme kėrkon tė njėjtėn gjė.
Mbretėrit dhe tė pasurit e kanė pėrdorur (dhe e pėrdorin) si
ushqim delikates (pėr kėnaqėsi shpirtėrore), kurse nė anėn tjetėr
dijetaret e kanė pėrdorur (dhe e pėrdorin) si ushqim shėrues.
Cilin nga kėta shembuj duhet ta zgjidh sot njeriu? P.sh.: pėr
pėrfitime ekonomike, pėr shije delikates - si ėmbėlsire, apo si ilaēe pėr
mjekime. Me siguri gjeja mė e rėndėsishme ėshtė pėr shėrim, pėr mjekim, pra
pėr ilaē!
Bletarėt mendojnė se duhet tė behet propagande qė tė shitet dhe
prodhohet sa ma shumė, e unė (autori i kėtyre shėnimeve) mendoj se ėshtė ide
e gabuar, sepse nė ketė rast, bletarėt nė mėnyrė tė vazhdueshme koncentrohen
nė prodhimin e sasisė mė tė madhe tė mjaltės, e jo nė cilėsinė e mjaltės.
Kur tė ka sasi tė madhe ēmimi i mjaltės ėshtė mė i ultė dhe
kualiteti i saj mė i dobėt. Sa ma shumė qė pėrdoret mjalti pėr kėnaqėsi si
lloj ėmbėlsire, aq mė shumė prishet cilėsia e tij, si ēdo ushqim tjetėr qė
konsumohet nė tėrė boten nė kėtė rrafsh. Mirė ėshtė qė mjalti tė pėrdoret si
ilaē e jo vetėm si ushqim. Nuk ėshtė mirė vetėm ta mbushim barkun, por ėshtė
mirė tė kemi dobi shėruese nga mjalti.
Njė prej dijetareve dhe filozofeve tė kombit si dhe shumė
filozof tė njerėzimit kanė thėnė se mjalti pėrmban nė vete gjysmėn e
medicinės botėrore, element qė edhe ekzistojnė padyshim nė mjaltė, siē janė
substancat mė tė rėndėsishme tė njeriut: fermentet dhe enzimat, elementet
dhe mikroelementet, pėrfshirė tė gjitha llojet e vitaminave. Pastaj
sheqernave (sakarozė, fruktozė, glukozė), si dhe materiet kimike (kalium)
dhe efektet biologjike (bioefektete). Substancat mė tė rėndėsishme tė
njeriut gjenden nė mjaltė dhe ruhen mė se miri (nė mjaltė kėto substanca tė
rėndėsishme ruhen me vite tė tėra). Nė ushqimet e pėrditshme nuk mund tė
ruhen sikur nė mjaltė.
Pėrbėrja e Mjaltės
Nė mjaltė ka: 76% karbohidrate (kėto janė sheqerna tė luleve dhe
tė pemėve), 18 deri 20 % janė ujė , 2 deri nė 4 % janė elemente tė
rėndėsishme qė i duhen njeriut.
Pikėrisht pėr kėto elemente mjaltin e konsiderojmė shumė tė
rėndėsishėm pėr shėndetin e njeriut .
Si krahasim tė elementeve tė mjaltės, nė njė kg (1000 gr.),
gjinden afro 30-40 gr. substanca shėruese tė cilat mjekėsia i quan fermente
enzime, koenzime, bioefekte, elemente dhe mikroelemente, sheqerna tė
fryteve etj.
Kjo na jep tė kuptojmė se nė ushqimet e pėrditshme shumė mė
pak gjenden elementet qė i ka mjalti.
3 deri 4 % tė substancave tė mjaltės gjenden nė njė kg mjaltė,
kurse nė ushqime tjera ky 3 deri nė 4 % i elementeve tė mjaltės, duhet tė
pėrfitohet nga shumė e shumė kilogram!
Nė cilat ushqime ka fermente?
Fermentet dhe enzimat gjenden edhe nė kos, vere dhe birre, por
nė asnjėrin ushqim tjetėr nuk janė mė tė freskėta e mė tė ruajtura se nė
mjaltė.
Si ta pėrdorim mjaltin?
Mjaltin nuk bėn ta gėlltisim si ēajin, ujin, kosin apo si
ushqime tjera, por mjaltin e mbajmė nė gojė, sikur tė jetė djathė apo buke.
Sa mė gjatė qė e mbajmė nė gojė, aq mė shpejtė depėrton nė gjak, dhe nė
kėtė raste, na shėrben si materie shėruese biologjike. Mjalti, sa mė gjatė
qė tretet nė gojė pėrmes gjėndrave pėshtymore, aq mė efektive ėshtė pėr
shėndetin e njeriut.
Nėse mjalti pihet apo gėlltitet, pa e mbajtur nė gojė, kalon
direkt nė lukth, ku lukthi i ka materiet pėr tretjen e ushqimit dhe
drejtpėrsėdrejti dobėsohen efektet biologjike, sidomos enzimat dhe mbesin
vetėm materiet dhe karbohidratet (sheqernat) qė pėr shėndetin e njeriut
munde tė jenė tė tepėrta.
Vlera superiore e mjaltės ėshtė, jo nė sasinė e tepėrt tė
sheqernave (76% karbohidratet) , por nė efektet e saje biologjike, p.sh.
mikroelemente, enzimat dhe fermentet. Thuaja nė asnjė ushqim qė ne e
pėrdorim, nuk ka pėrbėrje mė biologjikisht tė freskėta si nė mjaltė.
Bioefektet, enzimat dhe materiet eterike ruhen mė se miri nė mjaltė.
Sasia e tė pėrdorurit tė mjaltės
Nė radhe tė pare duhet tė dimė se mjalti pėr ke duhet tė
pėrdoret... si, sa dhe kur!
Po e fillojmė p.sh. pėr fėmijėt:
Fėmija prej 1 deri nė 3 muajsh, mundėsisht mos tė ushqehet me
mjaltė, sepse fėmija ėshtė nė njėfarė mėnyre pasiv, e nė kėtė rast nuk ka
si ta harxhon atė energji tė fortė. Por nė vend tė fėmijės, mjaltin ėshtė
mirė ta pėrdor nėna e cila e ushqen fėmijėn me qumėshtin e vetė. Derisa
fėmija i vogėl ushqehet kryesisht me qumėshtin e nėnės, duhet tė dihet se
qumėshti qoftė i nėnės apo i lopės ka pėrmbajtje tė madhe tė laktozės, qė
nėnkupton lloj sheqeri, dhe nė kėtė raste mjalti mund tė jetė i tepėrt pėr
fėmijėn e vogėl dhe i mundimshėm.
Sasia e tepėrt e karbohidrateve (sheqernave) nė organizėm tė
fėmijės krijon nervoz, uri dhe sėmundje tė tjera (dobėson inteligjencėn dhe
freskinė e fėmijės). Po ashtu edhe tė tė rriturit ndikon negativisht sasia
e tepėrt e karbohidrateve (sheqernave).
Fėmija i cili fillon tė eci zhagas pėr toke apo nė kėmbė,
organizmi i tij fillon tė paraqet kėrkesa mė tė mėdha pėr energji. Sistemi
i tretjes aktivizohet dhe aftėsohet pėr nevoja edhe mė tė mėdha tė
ushqimit.
Mos tė harrojmė, kjo vlen si pėr fėmijė edhe pėr tė rritur. Ai
qė dėshiron tė konsumoj mjaltė le tė konsumoj sa tė dojė, por me kusht qė
sheqernat tjerė mos t'i pėrdor fare ose t'i rralloj dukshėm. P.sh. sasinė e
qumėshtit, ėmbėlsirave tė ndryshme, pemėve tė ėmbla, sheqernat qė pėrdoren
nė kafe ose nė ēaj etj., duhet tė reduktohen ose mundėsisht, tė mos
pėrdoren. Nėse pėrdoret mjalti dhe ushqimet e tjera tė ėmbla, nė vend se tė
ketė efekt pozitiv, mund tė ketė efekt negativ.
Rreziqet duhet t'i zvogėlojmė e jo t'i rrisim, tė keqen duhet ta
zvogėlojmė e tė mirėn ta rrisim, kjo ėshtė motoja ime, prandaj ju lus, nėse
doni dikė ta shėroni (edhe vetveten), mjaltin kurrsesi mos e pėrzieni me
sheqerna tė tjerė, sepse nuk ėshtė mirė pėr shėndetin e fėmijėve dhe tė
rriturve.
Ku gjenden mė sė shumti karbohidratet (sheqernat)?
Nė 100 gr. oriz gjenden deri nė 80 gr. karbohidrate, nė 100 gr.
Shpageta, po ashtu, gjenden deri nė 70 gr. karbohidrate, nė 100 gr. bukė
gjenden deri nė 50 gr. karbohidrate, nė 100 gr. sheqer gjenden 100 gr.
karbohidrate, nė 100 gr. molle janė 12 gr. karbohidrate, nė 100 gr. banane
janė 20 gr. karbohidrate, nė 100 gr. patate janė 15 gr. karbohidrate, po
ashtu, edhe mjalti i ka nė 100 gr. deri nė 78 gr. karbohidrate.
Perimet tjera: Lakra, lulelakra qepa, presha, etj., kanė mė se
pakti karbohidrate mė krahasim me pemėt.
Nėse mjaltin e pėrdorim pėr shėrim, automatikisht i largohemi
ose i rrallojmė sheqernat tjerė, sepse sheqernat qė gjenden nė ushqimet tė
ndryshme janė mė tė dobėta se sheqernat e mjaltės.
Sa i duhen sheqernat njeriut?
Brenda 24 orėve njeriut i duhen afėr 50-60 gr. sheqerna. Pėr
fat tė keq tradita e ushqimit njerėzor, sheqernat i konsumon shumė ma tepėr
se sa i duhen organizmit. Supozohet se i pėrdorim ndoshta edhe 70-800 gr.
karbohidrate nė ditė. Sipas shkencėtarėve thuhet se zhvillohen deri nė 3000
sėmundje tė ndryshme nga pėrdorimi i tepruar i sheqernave.
Hulumtimet shkencore na kanė bėrė tė ditur se sheqernat e tepėrt
(tė panevojshėm) me tė cilėt e ngarkojmė organizmin, janė tė dėmshėm, sepse
organizmi detyrohet tė marr masa shtesė pėr tu mbrojtur nga kėta sheqerna tė
tepėrt. Qelizat B, qė janė tė afta tė krijojnė hormonet e insulinės,
sterngarkohen me punė dhe shpesh herė nuk mund ta shfrytėzojnė energjinė e
sheqernave.
Adoleshentėt, tė rritur dhe tė moshuarit
Mjaltin e pėrdorin sipas rregullave tė mėsipėrme, edhe ata tė
cilėt e pėrdorin pėr probleme shėndetėsore, por dhe ata qė nuk kanė probleme
shėndetėsore, por e pėrdorin si preventiv. Gjithmonė vihet si parim
thelbėsor, qė gjatė konsumimit tė mjaltės, tė rrallohet konsumimi i
ushqimeve tjera, kryesisht ato ushqime qė pėrmbajnė sasi tė mėdha tė
sheqernave si, p..sh. llojet e pemėve me koncetrim tė madh sheqeri,
ėmbėlsirat e kuzhinės etj. Parimi i tė pėrdorurit tė mjaltės nuk ėshtė vetėm
si ilaē pėrmes tė tė ushqyerit, por, pa dilemė, mund ta pėrdorim edhe pėr
kozmetik, pėr zbutjen e dhimbjes nė rast tė lėndimit tė ndonjė pjese
trupore si dhe pėr ndonjė dezinfektim p.sh. nė plagė tė hapura, qoftė nė
pjese tė trupit ose tė gojės.
Nėse mjaltin e pėrdorim vetėm me produkte biologjike siē janė:
kosi, qumėshti, ēaji, lėngu i pemėve, etj., me kėtė kombinim pėrfitohet
ilaēi i natyrshėm pa efekte tė kundėrta, por mjalti, dhe tė gjitha kėto
gjėra qė i cekėm, trajtohen shumė natyrshėm, nė tė njėjtėn kohė, edhe me
barnat farmaceutike. Solucionet biologjike pėrdoren pėr ta zbutur strukturėn
e mjaltės qė tė mos jetė shumė ngjitėse dhe e mėrzitshme. Mjaltin mund ta
pėrdorim nė format e dėshirueshme, pa ndonjė filozofi ose teknike shkencore
- thjeshtė, p.sh. nėse ėshtė gjuri i lėnduar, e marrim njė rrobė leshi tė
dhenve, ku e qesim mjaltin, ja vejmė gjurit nė pjesėn e lėnduar, nė mėnyre
tė thjeshtė, e lėmė ashtu njė kohė qė pjesa e lėnduar t'i thithė materiet e
mjaltės deri nė substancėn mė tė rėndėsishme tė trupit tonė, dhe pas disa
pėrdorimeve e fitojmė njė ndjenjė shėruese.
Vazhdon...
(2)
(3)
|
