Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Tema tė tjera 2 - Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej (4)

Bhagwan Shree Rajneesh - OSHO

 Shqipėroi: Valdet FETAHU 

 

SOKRATI EDHE PAS 25 SHEKUJSH PRAPĖ DO TĖ HELMOHEJ (4)

Kapitulli i njėzeteshtatė i ligjėrimeve tė filozofit tė madh Indian, OSHO (marr nga libri “Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej”, qė u pėrkthye nga V. Fetahu), qė u mbajt nė Greqi prej datės 19/02/86 deri mė 15/04/86

 

 

 

Libri i shqipėruar nga Valdet Fetahu, "Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej" u ofrohet tė interesuarve pėr shkarkim falas nė sektorin

 

„Literaturė“

           

 

 

Shfrytėzoj rastin qė, edhe pas pėrfundimit tė shqipėrimit tė kėtij materiali, sa voluminoz aq edhe me vlera kulmore,  ta falėnderoj personalisht, por edhe nė emėr tė vizitorėve tė kėsaj web faqeje, mikun tim, bashkėpunėtorin tejet tė ēmuar dhe veprimtarin e paepur, Valdet Fetahu, pėr kontributin qė po jep nė fushėn e ngritjes shpirtėrore, jo pėr profit material, as pėr famė... e as pėr ta mbajtur kėtė pasuri pėr vete, por pėr ta shpėrndarė tek tė gjithė ata qė dėshirojnė t’i shijojnė rrezet e artė tė dritės sė dijės, dhe bashkuar me dijen e pėrgjithshme kozmike, me nektarin e saj tė pafund, qė sa herė tė kemi nevojė, tė ushqehemi me tė.

 

E falėnderoj kėtė shpirt humanist nga thellėsitė e zemrės!

 

(www.sa-kra.ch)

 

  

 

            Unė kam qenė sfidues i kokave tė ndryshme dhe religjioneve tė ndryshme, “Ju vazhdoni tė shpėrndani gėnjeshtra nė lidhje me mua. Pse nuk mblidhni pak guxim tė vini nė njė debat publik me mua?”

            Por asnjė i vetėm, asnjė hindu apo ndonjė i krishterė, apo mysliman, apo xhainist, ose budist – asnjėri nga ata nuk ka guxim tė mjaftueshėm tė vijė nė njė diskutim publik, haptazi, pėr tė qenė nė gjendje qė njerėzit tė mund tė mendojnė se ku ėshtė e vėrteta. Ata vetė e dinė se e vėrteta nuk ėshtė me ta – kėtu qėndron frika, pėrndryshe ēfarė problemi mund tė ketė.

            Unė jam duke folur pėr njerėzit e mi.

            Unė nuk jam duke folur madje as pėr njerėzit e ishullit.

            Unė nuk i kanė ftuar ata. Nėse ata tė vijnė vetė unė nuk mund t’i ndaloj ata, kjo do tė ishte jo-njerėzore. Nėse ata vijnė unė i mirėpres - por unė nuk e kam ftuar askėnd.

            Pse ėshtė ipeshkvi i shqetėsuar? Shqetėsimi i tij ėshtė se ai ka njė kuvend prej dymbėdhjetė grave tė vjetra, e unė kam mijėra e mijėra tė rinj. Ai e di se gjithēka qė ai ka predikuar ėshtė kundėr natyrės. Tė rinjtė mund ta dėgjoni atė, por nuk mund ta pasojnė atė.

            Ajo qė unė ligjėroj ėshtė harmonizim me natyrėn, tė rinjtė mund ta pasojnė kėtė. Kjo ėshtė absolutisht nevojė e tyre qė dikush duhet t’iu thotė atyre: “Ju keni plotėsisht tė drejtė ta ndiqni natyrėn tuaj. Nuk ka mėkat nė kėtė. Njerėzit tė cilėt ju kanė folur gėnjeshtra pėr t’ju frikėsuar se e vėrteta qėndron para tyre do tė jenė tė ekspozuar” – pėrndryshe, kjo ėshtė njė lloj i mendjes fetare!

            Papa po bllokon hyrjen time nė Itali, duke pėrdorur gjithė pushtetin e tij se unė nuk duhet tė hy nė Itali. Ēfarė frikė mund tė ketė ai? Ai ėshtė pėrfaqėsues i Zotit, unė jam pėrfaqėsues i askujt.

            Unė thjesht e pėrfaqėsoj veten time.

            Unė duhet tė kem frikė nga ai – ai i ka tė gjithė nė anėn e tij, Zotin, Jezusin, shpirtin e shenjtė. Unė nuk e kam askėnd nė anėn time. Unė jam duke e luftuar betejėn i vetėm, akoma me bindje absolute se fitorja do tė jetė e jona, sepse e vėrteta nė thelb ėshtė fitimtare…

            Ju mund tė qėndroni dhe t’i mashtroni njerėzit pėr njė kohė, por jo pėrgjithmonė. Ju keni mashtruar pėr mjaft kohė. Nėse keni sinqeritet tė vėrtetė ėshtė koha qė ju vetė duhet tė thonė: “Ne kemi qenė tė gėnjyer. Ne kemi qenė tė mashtruar.”

            Kjo ka ndodh njėherė kur isha duke folur nė njė konferencė me njė murg xhain i cili ishte shumė i respektuar nė mesin e xhainistėve, Chandan Muni. Ai foli i pari, dhe ai foli pėr veten e tij, pėr realizimin e tij, dhe pėr ndritjen e tij. Unė isha i ulur pranė tij, e shikoj atė burrin. Tė gjitha ato fjalė ishin boshe, nuk kishte asnjė dėshmi pėr pėrvojėn e tij. Unė mund ta shihja kėtė nė sytė e tij, nuk kishin thellėsi.

            Unė fola pas tij dhe e para qė thashė ishte: “Ēfarėdo qė Chanda Muni tha thjesht ėshtė pėrsėritje tekstesh, pėrsėritje si papagall. Ai ka bėrė njė punė tė mirė. Kujtesa e tij ėshtė e mirė, por pėrvoja e tij ėshtė zero.”

            Pat vėshtirėsi tė mėdha sepse ishte njė konferencė xhainiste. Disa njerėz u ngritėn nė kėmbė dhe filluan tė largohen. Unė i thashė: “Pritni! Sė pari mė dėgjoni tė paktėn pėr pesė minuta mandej mund tė shkoni. Unė jam i ri pėr juve; ju nuk mė njihni. Tė paktėn vetėm pesė minuta pėr ta pasur ju tė njohur se ēfarė lloj njeriu po leni prapa, dhe mandej jeni tė lirė, tė gjithė mund tė shkojnė,”

            Fjalimi pėr pesė minuta ishte i mjaftueshėm, dhe pas pesė minutave pyeta: “Tash, kushdo qė dėshiron mund tė largohet menjėherė.”

            Asnjė njeri nuk u largua. Unė fola gati pėr dy orė. Nuk supozova se do tė flas aq gjatė; unė kėrkova tė flas vetėm pėr dhjetė minuta. Por duke parė se njerėzit dėgjonin dhe askush nuk kishte ngritur dorėn, presidenti kishte frikė. Edhe Chandan Muni dėgjonte me vėmendje dhe qetėsisht. Presidenti kishte frikė tė mė shqetėsonte, sepse ai e dinte se unė nuk jam njė njeri qė mund tė ndalet.  Dhe unė nuk ndalesha, unė vazhdoja t’ia hedhja presidentit.

            Unė i thashė: “Nėse njerėzit dėshirojnė tė mė dėgjojnė… ju mė nuk jeni president nė kėtė konferencė. Ju thjesht dilni jashtė.”

            Ai e kuptoi dhe kėshtu rrinte i ulur nė heshtje.

            Por duke mė dėgjuar pėr dy orė, Chandan Muni ma dėrgoi njė porosi atė pasdite duke mė thėnė: “Dua t’ju takoj personalisht, vetėm. Unė nuk mund tė vijė nė vendin ku ju jeni duke qėndruar pėr shkak se njė murg xhain nuk mund tė shkojė kudo, pėrveē nė tempull xhain. Pra ju lutem mė falni, ju do tė duhet tė vini kėtu.”

            Unė i thashė: Nuk ka problem, unė do tė vij.”

            Unė shkova atje, dhe sė paku dyqind njerėz ishin mbledhur aty. Por ai kėrkonte privatėsi absolute, kėshtu qė mė futi brenda, mbylli derėn e dhomės, u ul me mua nė dysheme dhe mė tha: “Ju kishit tė drejtė. Unė nuk kam aq guxim ta them atė nė publik, por unė dua qė juve t’jua pranoj se kishit tė drejtė: unė nuk kam pas asnjė pėrvojė personale; unė nuk kam pas kurrfarė pėrvoje tė vetėrealizimit. Unė nuk e di se njė gjė e tillė ekziston apo jo, ju patėt plotėsisht tė drejtė kur thatė se unė po i pėrsėrisja shkrimet e shenjta si papagall.

            “Por mė ndihmoni. Unė jam i burgosur, unė nuk mund tė shkoj askund. Unė jam nė krye tė njė komuniteti; unė madje as t’ju pyes nuk mundem para tė tjerėve. Ata mendojnė se unė veē jam i vetėrealizuar, kėshtu qė pse unė duhet tė bėj pyetje? – unė vetė duhet tė di pėrgjigjen.”

            Dhe kishte lot nė sytė e tij.

            Unė i thashė: “Unė do tė bėj ēmos pėr t’ju ndihmuar, sepse unė kam parė shumė liderė fetarė, por jo me njė zemėr tė tillė tė sinqertė. Dhe unė e di shumė mirė se ju nuk mund tė qėndroni nė kėtė skllavėri gjatė. Ju keni takuar njė njeri tė rrezikshėm, dhe ju mė kemi ftuar personalisht!”

            Dhe kjo ndodhi brenda dy viteve. Ai ishte nė kontakt me mua – pėrmes letrave, duke mėsuar meditimin, duke medituar – dhe pas dy viteve ai ka dal nga komuniteti xhain. Ai ishte shumė i respektuar nė komunitetin xhain, dhe ata janė shumė tė pasur… por ai u largua nga ata.

            Ai erdhi tė takohet me mua. Unė nuk mund tė besoja kėtė. Kur ai erdhi nė shtėpinė time dhe mė tha: “Unė jam Chandan Muni”, thashė: “Ju keni ndryshuar aq shumė.”

            Ai tha: “Tė jesh i lirė nga njė burg, tė jesh i lirė nga dija e huazuar ishte njė lehtėsim aq i madh saqė prapė jam bėrė i ri” – dhe ai ishte shtatėdhjetė vjeē. Ai tha: “Tash jam i gatshėm tė bėj krejt ēfarė doni. Kam rrezikuar tė gjitha; kam qenė i pasur, kam heq dorė pėr t’u bėrė njė murg xhain. Tash kam heq dorė nga Xhainizmi, nga murgėria, vetėm tė bėhem askushi nė mėnyrė qė tė kem lirin totale tė eksperimentoj.”

            Politikanėt nuk do tė ndihmojnė shumė; por mund tė ketė njė pakicė politikanėsh qė do tė kenė njė sinqeritet. Dhe duke i parė ndryshimet nė kohė, dhe duke e parė se e vjetra dhe e reja janė ndarė… Nėse ata dėshirojnė tė bėjnė diēka me tė renė, ata duhet ta kuptojnė tė renė, funksionimin e tė resė.

            Mund tė jenė disa politikanė tė cilėt do tė vinin tė mė ndihmonin nė punėn time. Mund tė jenė disa intelektual tė cilėt nuk janė vetėm intelektual por inteligjent gjithashtu; ata mund tė vijnė tė mė ndihmojnė. Ne duhet vetėm tė jemi tė gatshėm, tė presim, dhe ne kemi pėr t’i pėrgatitur njerėzit e ri nė shkallė sa mė tė gjerė tė mundur.

            Disa do tė ikin nga grupet fetare – sepse gjithmonė ka disa njerėz qė janė tė sinqertė por qė aksidentalisht kanė rėnė nė grupe tė gabuara. Pasi qė ata tė dėgjojnė se diēka e vėrtetė ėshtė nė dispozicion, etja e tyre mund tė jetė e zgjuar. Por nėse ndonjė kokė religjioze, apo ndonjė politikanė, apo ndonjė intelektual nuk dėshiron tė ndihmojė, kjo s’ka kurrfarė rėndėsie.

            Gjenerata e re e ka gjithė pushtetin.

            Rinia e ka gjithė potencialin e tė ardhmes.

            Dhe mund tė ketė shumė njerėz tė vjetėr tė cilėt janė tė moshuar por vetėm me inteligjencė janė ende tė ri… ata do tė jenė me ju.

            Nė njė gjė qė unė jam absolutisht i sigurt: ēdo gjė qė kemi problem pėrmes tė kaluarės, nė fitoren pėrfundimtare do tė jetė e jona. Kjo nuk ėshtė vetėm njė ēėshtje e ndonjė ideologjie, kjo ėshtė njė ēėshtje e evolucionit kundrejt vdekjes.

 

 

 

            Pyetja e pestė

 

            I dashuri Osho,

            A ėshtė e mundur qė njė rreshter nė ushtri tė jetė i ndritur?

 

            Kjo ėshtė e vėshtirė, por jo e pamundur. Nė qoftė se kėrkimi ėshtė i fortė, atėherė ajo nuk mund tė jetė e vėshtirė.

            Njė rreshter nė ushtrinė ėshtė trajnuar nė njė mėnyrė tė caktuar, i disiplinuar nė njė mėnyrė tė caktuar, ai ėshtė trajnuar dhe disiplinuar pėr tė vrarė, ose tė jetė i vrarė.

            Ndritja gjithashtu ka nevojė qė ju tė jeni tė gatshėm me qenė tė vrarė. Nuk ka nevojė tė vritni askėnd, por ka nevojė ju tė jeni tė vrarė. E tėrė disiplina dhe trajnimi i njė rreshteri mund tė pėrdoret; ai mund ta vras egon e tij personal. Nėse ai veē ėshtė i gatshėm tė vdes, atėherė nuk ėshtė problem i madh ta vras edhe egon.

            Kėshtu qė mos u brengosni. Nga ēdo drejtim, nga ēdo lloj disipline, nga ēdo profesion ne mund tė gjejmė diēka qė mund t’ju ndihmojė t’ju sjell juve nė ndritje. Nėse kapeni pėr disipline, nėse pritni urdhra nga lart, atėherė kjo do tė jetė e vėshtirė. Askush nuk ėshtė mbi juve t’ju urdhėroj. Ndritja nuk mund tė jetė e urdhėruar. Nė tė njėjtėn mėnyrė ju keni qenė tė trajnuar – kthehu djathtas, kthehu majtas – dikush qė nuk mund ta them: “Tash ėshtė bėrė i ndritur!”

            Por personaliteti juaj i disiplinuar mund tė pėrdoret nė njė mėnyrė tė caktuar. Ju keni qenė tė pėrgatitur pėr tė vdekur nė qoftė se vjen koha, pa asnjė hezitim - dhe kjo ėshtė pjesa mė e rėndėsishme aq sa ndritja ėshtė e shqetėsuar. Nėse jeni tė gatshėm tė vdisni si ego pėrnjėherė, mund tė shpėrtheni nė botėn e dritės, nė botėn e kėnaqėsisė.

            Kjo pyetje ėshtė e rėndėsishme pėr tė gjithė, sepse gjithkush ėshtė i trajnuar pėr njė disiplinė, pėr njė aftėsi, pėr njė profesion. Gjithkush ka parė se si  mund ta ushtroj profesionin e tij pa pengesė, por me njė mbėshtetje, si ta pėrdor njė gur qė shkakton pengesė si njė gur nismėtar.

            Vetėm pak inteligjencė ėshtė e nevojshme.

            Okey, Maneesha.

 

 

            FUND

 

 

NĖ FUND TĖ LIBRIT SI PASTHĖNIE

 

E tash lexues dhe miq tė nderuar do t’ju kisha thėnė disa fjalė: Miku im, Sabir Krasniqi, po mė lavdėron pėr faljen e kėtij libri, por edhe tė librave tjerė. Po t’i kisha hedhur nė shitje kėto libra, ēdo libėr i pashitur, nė mua do tė shkaktonte pengesė tė mos qarkullimit tė hyjnores, kėshtu, kur po ua fal, unė thjesht po ēlirohen; se kush do ta thithė kėtė energji, mė nuk ėshtė pėrgjegjėsi e imja. Ēdo lexues i cili e ka pranuar kėtė energji, herėt a vonė, do ta vėrejė nė vete se duhet t’ia dhurojė dikujt kėtė energji, nėse ajo mbyllet nė trupin e individit herėt a vone do tė shpėrthejė.

Shpresoj se me kėtė pėrkthim nga origjinali, gjurmuesve tė sė vėrtetės, ua kam lehtėsuar shprehjen e angazhimeve tė tyre. Tė ēliruar nga tė gjitha paragjykimet, mė nuk do ta kenė drojėn ta shprehin lirshėm tė pashprehurėn. Vetėnjohja e tyre nuk do tė jetė frustrim patetik siē e karakterizojnė injorantėt, por do tė jetė sfidė e breznive pasuese.

Unė i ndritur nuk jam, por jam i vetėdijshėm se nė qenien time nuk ka asnjė njollė egoizmi, dhe kėshtu si njė pasqyrė e pastėr, mundohem qė ndritjen e tė ndriturve sa mė dinjitetshėm t’jua reflektoj. Le tė jetė Ekzistenca dėshmitare e sinqeritetit tim!

Edhe njėherė do ta kisha falėnderuar pėrzemėrsisht Sabir Krasniqin pėr pėrgatitjen teknike tė kėtij libri mjaft voluminoz. Gjithashtu, do ta kisha shfrytėzuar rastin t’i pėrshėndes te gjithė, lexuesit qė me letrat e tyre, nė posten time elektronike pandėrprerė po mė arrijnė pėrshėndetjet, pėrkrahjet morale, sugjerimet dhe kritikat. Mbes me shpresė se kjo traditė do tė vazhdoj edhe nė tė ardhmen.

 

 

Valdet FETAHU  posta elektronike: valdet.f.fetahu@hotmail.com

 

   

 

(1)    (2)    (3)