Sa jemi tė vetėdijshėm pėr procesin jetėsor qė
quhet frymim?
Frymimi ėshtė pa dyshim procesi jetėsor mė i
rėndėsishėm nė jetėn e njeriut. Fryma ėshtė burimi yni kryesor energjetik i
cila na e mundėson ta mbajmė jetėn. Pa tė, siē mund tė merret me mend, nuk
do tė ishte e mundur jeta jonė, madje vetėm pas disa minutash do tė
dorėzoheshim. Tė gjitha organet vitale tė trupit do tė mbeteshin nė defekt;
tė gjitha proceset jetėsore do tė ndėrpriteshin. Jeta do tė shuhej dhe ēdo
gjė do tė merrte fund. Kjo dėshmon mė sė miri se ērėndėsi ka riberthingu
apo ushtrimi i frymimit tė rregullt dhe tė thellė.
Sa ėshtė i lidhur frymimi ynė me aspektet
shpirtėrore dhe psikologjike?
Themeluesi i kėsaj metode frymimi, Leonard Or,
thotė se frymimi ėshtė kushtimisht hovi i jetės, pėrvojė jona
themelore subjektive e kualitetit thelbėsor tė shpirtit. Cilido mendim
negativ qė kemi ērregullon frymimin, ēfarė do tė thotė se lidhja jonė me
ushqimin e jetės ėshtė e dobėt. Por mendimet qė mė sė tepėrmi pengojnė
frymimin, janė mendimet qė lidhen me vetė frymimin. Prandaj, mėnyra e
frymimit ėshtė me shumė rėndėsi pėr mbajtjen e lidhjes nė mes nesh dhe
burimit tė jetės. E mendimet mė negative lidhur me frymimin janė nė raport
tė drejtpėrdrejtė me traumėn e lindjes. Pėr shembull, nėse kanali i
kėrthizės prehet tepėr herėt, mendja e tė porsalindurit e krijon pėrshtypjen
se burimi i jetės ėshtė i prerė dhe se do tė vdesė. Kjo mbresė tek shumė
njerėz lind qė me fillimin e jetės dhe ėshtė frikė nga vetė frymimi, frikė e
cila krejt paradoksalisht bėhet e lidhur me vdekjen. Domethėnė, modeli i
ruajtjes sė tendosjes dhe rezistencės ndaj jetės, i ndėrtuar mbi bazėn e
frymimit, tek shumė njerėz ka lindur mu nė atė momentin e parė dhe vendimtar
tė jetės, tė cilin e quajmė traumė e lindjes.
Sepse, natyra e ka rregulluar qė i porsalinduri
tė marrė oksigjenin ende pėrmes lidhjes me kėrthizėn, pėrderisa nuk mėson
sesi tė marrė frymė. E nė shumicėn e rasteve, kėrthiza prehet tepėr herėt,
ēka tė porsalindurin e sjell nė panik dhe nė luftė pėr jetė a vdekje, nga e
cila ai ndoshta nuk shėrohet kurrė.
Si shkaktohet trauma e lindjes?
Siē dimė tė gjithė, nė periudhėn e paralindjes,
respektivisht deri nė momentin e lindjes, njeriu ndodhet nė ambientin amėsor
tė ngrohtė e tė mbrojtur, ku i sigurohen tė gjitha kushtet pėr jetė dhe
zhvillim deri nė kėtė fazė nė mėnyrėn mė tė mirė tė mundshme. Nė momentin e
lindjes, i posalinduri shfaqet nga ambienti amėsor, i ngrohtė, i mbrojtur
dhe me praninė e tė gjitha kushteve pėr jetė, qė funksionojnė nė mėnyrėn mė
tė mirė tė mundshme, nė ambientin pothuajse diametralisht tė ndryshėm, pėr
tė mos thėnė tė kundėrt. Nė radhė tė parė, tashmė ai ballafaqohet me njė
rreth zhurmues, i pajisur me dritė jashtėzakonisht tė fortė, me zėra tė
ashpėr e tė fortė, me sjellje tė vrazhda. Ta zėmė, posa qė tė lindet, ai
kapet pėr thembrash i kthyer me kokė poshtė dhe hidhet nga akusheri, pa
ndonjė pėrkujdesje e me vrazhdėsi mjaft tė madhe, ēfarė atij i sjell
dhembje tė madhe. Domethėnė, qė nė atė moment kyē pėr zhvillimit tė
fėmijės, frymimi bėhet i lidhur me dhembjen dhe si rezultat i kėsaj ndoshta
mbetet e cekėt pėr tėrė jetėn.
Dhembja tjetėr e rėndėsishme fizike ndodh kur tė
porsalindurin e ndajmė nga e ėma dhe e izolojmė nė dhomėn e fėmijėve, gjė qė
shkakton shqetėsim traumatik, nga i cili shumica mbase nuk shėrohen kurrė
plotėsisht. Sepse, i sapolinduri lė brendėsinė e ngrohtė dhe tė
pėrshtatshme, ku tė gjitha kushtet: oksigjenin, ushqimin e nevojshėm,
amortizimin e zhurmave etj., i kishte tė siguruara, dhe pėrjeton universin
fizik, si njė vend mjaft i papėrshtatshėm, madje nė njė aspekt edhe mjaft i
vrazhdė dhe kėrcėnues e antipatik.
Ēgjurmė lė nė psikėn tonė pėrvoja e tillė?
Pėrvoja e kėtillė, sipas themeluesit tė
Riberthingut, lė nė njeriun gjurmė tė thella e tė pashlyeshme pėr tėrė jetėn
dhe nga nivelet e pavetėdijshme ndikon pandėrprerė nė konceptin qė mund tė
kemi pėr veten. Dhe, disa nga pėrfundimet qė mund ti kemi gjatė gjithė
jetės, krijohen qė me lindje, e pėrfundime tė tilla janė: Jeta ėshtė
luftė, bota ėshtė kundėr meje, njerėzit mė lėndojnė, jeta ėshtė plot
dhembje, duhet tė ketė diēka tė keqe nė mua, unė sjam i dėshirueshėm
etj.
Duhet tė kemi parasysh, thotė themeluesi i
Riberthingut, Leonard Or, se si tė porsalindur ne nuk jemi masė amorfe, por
qenie tejet tė zgjuara e tė vetėdijshme, mendimet e tė cilave ende nuk mund
tė shprehen me fjalė, por janė tejet tė pėrsosura. Nė kėtė mėnyrė,
gjeneralizimet tė cilat i bėjmė nė rastin e lindjes lidhur me veten dhe me
botėn, mbeten me ne gjatė gjithė jetės, pėrpos nėse nuk i neutralizojmė.
Dhe, nė qoftė se nė momentin e lindjes njeriu krijon gjenralizmin se nuk po
mund tė frymoj, ai pėrmes sė pavetėdijshmes, ia jep urdhrin trupit fizik qė
tė bėjė frymim tė cekėt. Nė kėtė mėnyrė ai pandėrprerė ėshtė i privuar nga
stimulimi i duhur me oksigjen dhe nga energjizimi adekuat i organizmit, gjė
qė ndodh kur frymimi ėshtė i thellė, i natyrshėm dhe i plotė. Dhe ky privim
mund tė ndodhė pikėrisht si rezultat i pėrvojės fillestare tė frymimit. E
nėse komanda nuk mund tė frymoj nuk asgjėsohet asnjėherė, kjo trupit fizik
do ti shkaktojė probleme serioze nė kėtė plan dhe do ti kushtojė mjaft
shtrenjtė.
Pra, ēfarė paraqet trauma e lindjes?
Trauma e lindjes paraqet mendimet negative tė
cilat njė person i formon gjatė lindjes dhe tė cilat manifestohen si
tendosje e pėrhershme dhe bllokadė nė mekanizmin e mendimit. E ngulitur nė
ēdo frymėmarrje, trauma e lindjes nė disa persona ndikon emocionalisht gjatė
gjithė jetės sė tyre. Prandaj gjithnjė derisa ata persona nuk lirohen nga
mendimi negativ, i shkaktuar qė me lindje, ata mund tė vuajnė nga migrena,
astma dhe llojet tjera tė sėmundjeve, duke pėrfshirė kėtu edhe kancerin.
Vetėm kur mekanizmi i fymimit ėshtė i liruar, tendencė natyrore e organizmit
ėshtė qė tė shėrohet nė trajtė vetėshėrimi natyror. Deri atėherė ajo dukshėm
do tė ndikojė nė atė sesi ne e shohim veten dhe jetėn, gjithnjė derisa nuk
lirohemi nga ndikimi i saj negativ.
E riberthingu pikėrisht ėshtė njė pėrpjekje qė
tė asgjėsohet trauma e lindjes dhe tė lirohemi nga mbresa negative e formuar
qė me lindje, nė fillim tė jetės, e cila na e pėrkeqėson mekanizmin e
rrymimit dhe nga e cila pėrndryshe nuk mund tė lirohemi kurrė, pėrpos me anė
tė ushtrimit tė riberthingut. Dhe vetėm kur komandat e tilla, si ato tė
mėlartcekurat, tė jenė zhvleftėsuar e deaktivizuar, kurse trauma
pėrgjithėsisht tė jetė asgjėsuar, vetėm atėherė ne mund tė pėrjetojmė
adaptimin pa vėshtirėsi nė bukuritė e jetės fizike.
Ēėshtė riberthingu nė tė vėrtetė?
Rierthingu ėshtė metodė terapeutike, e cila
pėrmes rregullimit tė frymėmarrjes bėn ēlirimin e individit nga tendosja qė
vjen si rezultat i komandave negative tė pėrvetėsuara qė me lindje dhe i
traumės sė lindjes.
Pra, riberthingu ėshtė njė trajtė vetėshėrimi
natyror, ku njeriu i kthehet momentit tė frymėmarrjes sė parė, e cila ka
ndodhur, si tė thuash, nė njė atmosferė terrori e lufte pėr jetė a vdekje.
Ēfarė i mėson njerėzit riberthingu?
Riberthingu i mėson njerėzit tė frymojnė nė
ritėm tė lidhur me vetėdije, ku frymėmarrja dhe frymėnxjerrja konsolidohen
nė njė cikėl kontinual, qė rrjedh. Mė nuk ka ndėrprerje nė mes tė marrjes
dhe nxjerrjes sė frymės. Dhe, kur frymimi ėshtė plotėsisht i ēliruar,
energjia,hovi i jetės kalon pėrmes trupit tė njeriut si mjet shėrues.
Blloqet tona emocionale e mentale natyrisht se e pengojnė kėtė energji tė
pastėr jetėsore tė depėrtojė nė ne nė kėtė mėnyrė transformuese, por duke
mėsuar tė lirohemi e relaksohemi gjatė frymimit, njėkohėsisht pastrohet edhe
sistemi ynė nervor e qarkullues, si edhe tė gjitha organet tjera.
Riberthingu nė tė vėrtetė ėshtė proces natyror
frymimi, i cili i ndihmon njeriut qė pėrsėri ta kujtojė dhe ta pėrjetojė
lindjen e tij. Njeriu e pėrjeton momentin fiziologjik dhe psikologjik tė
frymėmarrjes sė parė dhe lirohet nga traumat qė lidhen me tė. E, sipas
themeluesit tė kėsaj metode terapeutike tė frymimit, kur njeriu e liron nga
kujtesa e ndėrdijshme dhembjen fillestare, kėnaqėsia e zėvendėson
negativitetin, i cili e mban organizmin nė gjendje tė tendosjes sė
pėrhershme dhe jeta e njeriut pėrjeton transformim afatgjatė. Modeli
energjetik negativ qė ka ekzistuar shthuret, trupi rinohet, jeta bėhet mė e
hareshme dhe trupi mėson tė jetė i pėrshkuar nga energjia jetėsore. Thjesht,
mekanizmi ynė i frymimit vendoset pėrsėri para tėrėsisė sė vet origjinale.
Ēndodh gjatė njė seance tė riberthingut?
Sė pari vihet kontakti i mirėfilltė njerėzor dhe
i afėrsisė midis udhėheqėsit tė riberthingut dhe klientit. Seanca rėndom
fillon me bisedė. Klienti nė atė rast relaksohet dhe krijohet afėrsia e
duhur me udhėheqėsin e riberthingut, pasi qė ndjenja e besimit dhe
pėrkrahjes, tė pėrcjella edhe me dashuri tė pastėr njerėzore, janė esenca e
kėtij procesi. Mandej, klienti shtrihet dhe fillon tė frymojė nė mėnyrė tė
lidhur. Ai mėson qė vetėdijshėm ta thithė ajrin tek frymėmarrja dhe qė
plotėsisht tė relaksohet tek frymėnxjerrja, ashtu qė vetė kontrakcioni
natyror i mushkėrive tė sjell frymėnxjerrjen. Gjatė seancės udhėheqėsi i
riberthingut apo thjesht ta quajmė instruktori udhėheq ritmin dhe lidhė
frymėmarrjen me frymėnxjerrjen. Derisa tė mėsohet kjo teknikė, shumica e
njerėzve vėrtet duhet tė punojnė me kėmbėngulje dhe tė bėjnė pėrpjekje tė
madhe, sepse duhet tė mposhtet modeli i tyre i pėrditshėm jetėsor.
Vazhdon...
(2)
(3)
|