Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Psikologji 3 - RIBERTHINGU (2)

Shkruan: Hydajet BYTYĒI

      

RIBERTHINGU (2)

 

Teknikė terapeutike e rregullimit tė frymimit dhe e ēlirimit nga tendosja

           

          Edhe pse mėnyra e vetme qė tė orientohen e tė ndryshohen kėto klishe tė mendimit negativ, nė radhė tė parė ėshtė aplikimi i afirmacionit. Vetėm pėrmes pėrdorimit konstant tė afirmacionit do tė krijojmė pėrshtypjen nė mendje, duke shlyer programet e vjetruara dhe do tė krijojnė rezultate e dėshiruara afatgjata.

 

 

 

 

            Cili ėshtė qėllimi i frymimit tė mirėfilltė?

 

            Qėllimi i frymimit tė lidhur, i njė frymimi tė mirėfilltė sipas rregullave tė riberthingut, ėshtė i thjeshtė: RELAKSIMI I PLOTĖ.

            Pas pesė apo dhjetė minutash me frymėmarrje tė lidhur, ku klienti mėsohet me ciklin kontinual dhe tė pandėrprerė tė frymimit, energjia jetėsore, tė cilėn joginėt e quajnė prana, fillon tė rrjedhė nėpėr trupin e tij. Sakaq, pas kėsaj trupin e pėrshkon njė energji e veēantė jetėsore, tė cilin lehtėsisht edhe mund ta ndiejmė qė nė seancėn e parė, energji e cila manifestohet nė formė lėvizjeje e xigėlimi nėpėr trup, intensiteti i sė cilės rritet gjithnjė e mė shumė gjatė seancės, derisa pėrfundimisht nuk e kaplon gjithė trupin. Kjo ndodh si tė thuash si kur njė puhi e lehtė ta ledhaton trupin, apo nė stilin “diēka po mė lėviz nėpėr trup”. Kėto sensacione rėndom fillojnė nėpėr shuplaka, shputa, abdomen, e ngandonjėherė nėpėr kokė, derisa pėrfundimisht nuk e pėrfshijnė gjithė trupin. Kėshtu energjia arrin kulmin dhe pas njė kohe tė caktuar fillon tė bie natyrshėm, duke u kompletuar kėshtu ajo qė udhėheqėsit e riberthingut e quajnė cikli energjetik. Seanca pėrgjithėsisht zgjat nė mes njė dhe dy orė.

 

            Ē’ndodh gjatė ciklit energjetik?

 

            Ajo mė e rėndėsishmja qė ndodh gjatė ciklit energjetik, ėshtė shkatėrrimi i tendosjes si dhe i negativitetit tė akumuluar nė organizėm.

            Nė kėtė proces, tė ashtuquajturat “hedhurina psikologjike” hidhen pėrjashta, pa pasur nevojė qė personi ta kuptojė apo ta analizojė atė qė del apo si del. Ēdo dridhėrimė e veēantė ėshtė njė mendim  negativ i cili rrėnohet shpirtėrisht dhe, siē thotė Leonard Or, vetėm nė njė seancė, me fuqinė e frymimit, mund tė shlyhen nė mėnyrė tė qėndrueshme efektet e mijėra mendimeve negative. Pra, thjesht, bėhet pastrimi i trupit fizik, ashtu qė energjia jetėsore tė mund lirisht tė qarkullojė nėpėr tė, gjė qė ėshtė edhe synimi i saj.

            Unė kam parė, thotė Or nė njė intervistė, se gjithė simptomat deri tash tė njohura pėr njeriun, duke pėrfshirė kėtu edhe kancerin, diabetin, madje edhe dhembjen e dhėmbit, pastrohen dhe zhduken me ndihmėn e aplikimit tė frymimit tė lidhur, respektivisht Riberthingut. Frymimi sjell relaksimin, i cili pėrcillet me qarkullimin mė tė mirė tė energjisė jetėsore, e cila pėrfundimisht ėshtė forcė natyrore e pastrimit dhe shėrimit.

 

            Pėrvojat negative nga e kaluara!

 

            Gjatė seancave tė riberthingut mund tė ndodhė qė tė shfaqen edhe pėrvoja negative nga e kaluara.

            Nė kėto raste, klienti gjen mbėshtetje tek udhėheqėsi i riberthingut, i cili do ta udhėzojė klientin: “Nė rregull ėshtė, kėto janė vetėm kujtimet e sė kaluarės, lejoja vetes t’i vėresh dhe lėri tė shkojnė”. Qėllimi ėshtė qė tė mbetesh nė harmoni me frymėmarrjen dhe tė mos humbasėsh nė valėt e emocioneve. Kur klienti relaksohet duke kaluar nėpėr “dhembje”, dhembja demolohet duke u shndėrruar nė relaksim edhe mė tė thellė dhe nė pėrjetim dhe mė tė fuqishėm.

            Frika tė cilėn njerėzit e pėrjetojnė duke kaluar nėpėr kėtė proces terapeutik relaksonjės, buron nga dėshira e tyre e ndėrdijshme qė t’i pastrojnė mendimet e tyre negative, tė cilat ua bėjnė jetėn mizore.

 

            Klishetė e mendimit negativ  

 

            Sipas Or-it, shpeshherė ndodh qė njerėzit jetėt e tyre t’i themelojnė mbi bazėn e mendimeve negative tė cilat i marrim herėt nė jetė, ndoshta gjatė lindjes, si pėr shembull: “mua s’mė do kush”, “jeta ėshtė plot dhembje”, “unė jam i dobėt dhe pa pėrkrahje”, “unė jam i shėmtuar”, “askush nuk mė do” etj. Mbi kėto mendime dominante, vihen pavetėdijshėm themelet e jetėve tona, nė bazė tė sė cilave ndėrtojmė konceptet themelore mbi Universin, dhe tash krijojmė ngjarje dhe rrethana tė atilla, tė cilat janė nė harmoni me natyrėn e atij mendimi. Nėn mijėra e mijėra mendime sipėrfaqėsore, sjelljesh kompensimi dhe adaptim tė tyre nė botėn e jashtme, ligjet negative e mbajnė pėrherė atė person nė tendosje konstante.

            Madje, edhe po qe se i zėvendėsojmė ato dhe i pėrvetėsojmė parimet e tė menduarit pozitiv, njė pjesė e madhe e materialit tė mėhershėm mbetet nė ne i ndrydhur dhe i pazgjidhur. “Edhe pse ėshtė e saktė se tėra mendimet janė negative, njėsoj ėshtė e saktė se mendimet e ndrydhura nga ndėrdija mund t’i devijojnė mendimet tona tė vetėdijshme. Ky ėshtė kurth i madh i tė menduarit pozitiv dhe aplikim i afirmimit pėr ndrydhjen e negativitetit. Pėr kėtė shkak ne duhet ta kemi guximin qė tė arrijmė deri tek kėto, t’i vėshtrojmė dhe tė lirohemi nga negativitetet e grumbulluara, qė afirmacionet tė cilat mė vonė i pėrdorim, tė jenė vėrtet efektive.”

            Edhe pse mėnyra e vetme qė tė orientohen e tė ndryshohen kėto klishe tė mendimit negativ, nė radhė tė parė ėshtė aplikimi i afirmacionit. Vetėm pėrmes pėrdorimit konstant tė afirmacionit do tė krijojmė pėrshtypjen nė mendje, duke shlyer programet e vjetruara dhe do tė krijojnė rezultate e dėshiruara afatgjata. “Edhe pse, deklaron Or, nė njė fazė tė jetė sime individuale e kam kuptuar se duke pėrdorur mendjen mund tė krijoj lloj tė Universit qė dėshiroj, thjesht me ndėrrimin e programeve personale. Kam vendosur ta krijoj ligjin personal, i cili do tė mė jep maksimumin e lirisė. E kam programuar lidhjen me Inteligjencėn e pafund, pėrmes sė cilės pranoj nivel optimal tė diturisė, tė lirisė dhe lumturisė. Qėllimi im ishte tė mendoj mbi lidhjen time me inteligjencėn e pafundme nė intervalin midis ēdo mendimi qė mė ėshtė lajmėruar, ngjashėm me pėrdorimin e mandrės, dhe unė jam koncentruar nė atė afirmacion me vite, gjithnjė derisa nuk ėshtė bėrė ligj imi personal.”  

    

            Burimet tjera tė modeleve negative tė mendimit

 

            Sipas themeluesit tė Riberthingut, L. Or, pos traumave tė lindjes tė cilat, qė me lindje, mund tė shkaktojnė modelet negative tė tė menduarit, njė shkaktar tjetėr i modeleve negative tė mendimit ėshtė edhe “sindromi prindėror i gjykimit”, siē e quan ai.

 

            Ē’ ėshtė sindromi prindėror i gjykimit?

 

            Ky ėshtė sindrom qė zhvillohet si rezultat i gjykimeve prindėrore, tė cilat mbase ata i kanė pranuar nga prindėrit e tyre, si dhe i prirjeve tė tyre qė fėmijėt e vet t’i ngritin nė tė njėjtėn mėnyrė si ata vetė, domethėnė nė mėnyrėn e vet. Ky sindrom mund tė jetė shkaku kryesor i programimit negativ.

            Ne tė gjithė, thotė Or, dalim nga barku i nėnės si krijesa tė pėrsosura, por nga vetė fillimi prindėrit fillojnė tė na gjykojnė dhe tė na gjymtojnė. Mėnyra e vetme qė fėmijėt tė jenė tė barabartė me prindėrit ėshtė qė tė vijojnė tė bėjnė atė me tė cilėn ata nuk pajtohen, gjė qė vetėm sjell deri te mospajtimi edhe mė i thellė. Mė sė shpeshti ne e lėshojmė kėtė lojė, nė tė cilėn gjithsesi humbim nė fund, heqim dorė nga natyra jonė e pėrsosur dhe vendosim t’i dėgjojmė institucionet. Shumica e njerėzve vazhdojnė t’i pasojnė instruksionet e tė tjerėve deri nė fund tė jetės sė vet.

 

 

 

            Zėvendėsimi pėr prindėrit

 

            Kur dashurohemi, ne shpesh ndėrdijshėm shpresojmė se kemi gjetur zėvendėsimin pėr prindėrit. Jemi rritur tė mėsuar nė gjykimin e caktuar prindėror, pėr ē’arsye, ndėrdijshėm, tėrheqim ata partnerė tė cilėt na e sigurojnė dozėn e pritur tė dėnimit. Kur ne bėjmė fėmijė, ne ende posedojmė armiqėsinė e pazgjidhur ndaj prindėrve tanė dhe, natyrisht, ne bazohemi me ta nė atė mėnyrė qė armiqėsinė e pazgjidhur e zbrazim mbi fėmijėt tanė. Baza e pėrgjithshme e kėtij skenari tė shėmtuar ėshtė dėnimi fillestar tė cilin ne e kemi pėrjetuar.

 

            Ua falni prindėrve tuaj, falja shėron

 

            Nėse ua falim prindėrve tanė dhe i injorojmė rrethanat e lindjes sonė, si dhe nėse ēmojmė pėrsosmėrinė tonė tė vėrtetė, mund tė ndikojmė nė shėrimin e sindromit prindėror tė dėnimit.

            Afirmacionet tė cilat Or i preferon tė pėrsėriten janė: “Nėna ime, babai, familja dhe miqtė janė tė gjithė tė kėnaqur qė unė kam lindur”, “prindėrit e mi mė duan dhe mė ēmojnė”, “nuk po ndjehem mė i padėshirueshėm, universi po gėzohet pėr shkak tė pranisė sime nė tė”.

            Pėrfundimisht ne duhet tė kuptojmė se nuk ka asgjė qė na ėshtė dhėnė nėpėrmjet rrethanave reale ekzistuese nė familje e ēfarė nuk ka qenė ēėshtje e zgjedhjes sonė personale.

 

            Riberthingu krijon njeriun e relaksuar dhe tė liruar nga nevoja pėr luftė

 

            Pra, si rezultati pėrfundimtar i riberthingut dhe i tė gjitha metodave tjera bashkėkohore tė vetėdijesimit duhet tė jetė formimi i njeriut tė liruar nga tendosja dhe nga nevoja pėr luftė. Prandaj, synimi themelor i riberthingut thjesht ėshtė sjellja sa mė e plotė e njeriut nė harmoni me vetveten. Kurse njeriu qė ėshtė nė harmoni me vetveten, siē ėshtė fakt i njohur, ėshtė nė harmoni me prindėrit e vet, me familjen e vet, me fqinjėt, shoqėrinė dhe Universin. Pra, synimi themelor i riberthingut ėshtė krijimi i njeriut tė shėndoshė.

            E sipas Leonard Orit, personi plotėsisht i shėndoshė ėshtė i liruar nga tendosja e cila grumbullohet gjatė jetės. Atij i mbetet si detyrė tė merret me tendosjen e pėrditshme, kur ajo lajmėrohet. Pėrpos posedimit tė trupit tė shėndoshė dhe tė relaksuar, personi i tillė posedon energji mė tė madhe fizike dhe ka nevojė mė tė vogėl pėr tė fjetur. Meqė energjia e cila mė parė ėshtė shfrytėzuar pėr ndrydhjen e informacioneve nga e kaluara tash ėshtė nė dispozicion pėr gjėra tjera; personi i tillė bėhet mė i bukur, duket mė i ri dhe shumė mė i relaksuar. I ēliruar nga tendosja, ai jeton nė kohėn e tashme, me komunikim dukshėm mė tė pėrmirėsuar dhe ajo ēfarė njerėzit i flasin, mė nuk filtrohet nėpėr membranat e pancirit tė krijuar gjatė jetės, nuk mbrohet mė prej tyre dhe i liruar ėshtė nga shumė strategji tė gabuara komunikimi.

 

            Vazhdon... 

 

(1)            (3)