Cili ėshtė qėllimi i frymimit tė mirėfilltė?
Qėllimi i frymimit tė lidhur, i njė frymimi tė
mirėfilltė sipas rregullave tė riberthingut, ėshtė i thjeshtė: RELAKSIMI
I PLOTĖ.
Pas pesė apo dhjetė minutash me frymėmarrje tė
lidhur, ku klienti mėsohet me ciklin kontinual dhe tė pandėrprerė tė
frymimit, energjia jetėsore, tė cilėn joginėt e quajnė prana, fillon
tė rrjedhė nėpėr trupin e tij. Sakaq, pas kėsaj trupin e pėrshkon njė
energji e veēantė jetėsore, tė cilin lehtėsisht edhe mund ta ndiejmė qė nė
seancėn e parė, energji e cila manifestohet nė formė lėvizjeje e xigėlimi
nėpėr trup, intensiteti i sė cilės rritet gjithnjė e mė shumė gjatė seancės,
derisa pėrfundimisht nuk e kaplon gjithė trupin. Kjo ndodh si tė thuash si
kur njė puhi e lehtė ta ledhaton trupin, apo nė stilin diēka po mė lėviz
nėpėr trup. Kėto sensacione rėndom fillojnė nėpėr shuplaka, shputa,
abdomen, e ngandonjėherė nėpėr kokė, derisa pėrfundimisht nuk e pėrfshijnė
gjithė trupin. Kėshtu energjia arrin kulmin dhe pas njė kohe tė caktuar
fillon tė bie natyrshėm, duke u kompletuar kėshtu ajo qė udhėheqėsit e
riberthingut e quajnė cikli energjetik. Seanca pėrgjithėsisht zgjat nė mes
njė dhe dy orė.
Ēndodh gjatė ciklit energjetik?
Ajo mė e rėndėsishmja qė ndodh gjatė ciklit
energjetik, ėshtė shkatėrrimi i tendosjes si dhe i negativitetit tė
akumuluar nė organizėm.
Nė kėtė proces, tė ashtuquajturat hedhurina
psikologjike hidhen pėrjashta, pa pasur nevojė qė personi ta kuptojė apo ta
analizojė atė qė del apo si del. Ēdo dridhėrimė e veēantė ėshtė njė mendim
negativ i cili rrėnohet shpirtėrisht dhe, siē thotė Leonard Or, vetėm nė njė
seancė, me fuqinė e frymimit, mund tė shlyhen nė mėnyrė tė qėndrueshme
efektet e mijėra mendimeve negative. Pra, thjesht, bėhet pastrimi i trupit
fizik, ashtu qė energjia jetėsore tė mund lirisht tė qarkullojė nėpėr tė,
gjė qė ėshtė edhe synimi i saj.
Unė kam parė, thotė Or nė njė intervistė, se
gjithė simptomat deri tash tė njohura pėr njeriun, duke pėrfshirė kėtu edhe
kancerin, diabetin, madje edhe dhembjen e dhėmbit, pastrohen dhe zhduken me
ndihmėn e aplikimit tė frymimit tė lidhur, respektivisht Riberthingut.
Frymimi sjell relaksimin, i cili pėrcillet me qarkullimin mė tė mirė tė
energjisė jetėsore, e cila pėrfundimisht ėshtė forcė natyrore e pastrimit
dhe shėrimit.
Pėrvojat negative nga e kaluara!
Gjatė seancave tė riberthingut mund tė ndodhė qė
tė shfaqen edhe pėrvoja negative nga e kaluara.
Nė kėto raste, klienti gjen mbėshtetje tek
udhėheqėsi i riberthingut, i cili do ta udhėzojė klientin: Nė rregull
ėshtė, kėto janė vetėm kujtimet e sė kaluarės, lejoja vetes ti vėresh dhe
lėri tė shkojnė. Qėllimi ėshtė qė tė mbetesh nė harmoni me frymėmarrjen dhe
tė mos humbasėsh nė valėt e emocioneve. Kur klienti relaksohet duke kaluar
nėpėr dhembje, dhembja demolohet duke u shndėrruar nė relaksim edhe mė tė
thellė dhe nė pėrjetim dhe mė tė fuqishėm.
Frika tė cilėn njerėzit e pėrjetojnė duke kaluar
nėpėr kėtė proces terapeutik relaksonjės, buron nga dėshira e tyre e
ndėrdijshme qė ti pastrojnė mendimet e tyre negative, tė cilat ua bėjnė
jetėn mizore.
Klishetė e mendimit negativ
Sipas Or-it, shpeshherė ndodh qė njerėzit jetėt
e tyre ti themelojnė mbi bazėn e mendimeve negative tė cilat i marrim herėt
nė jetė, ndoshta gjatė lindjes, si pėr shembull: mua smė do kush, jeta
ėshtė plot dhembje, unė jam i dobėt dhe pa pėrkrahje, unė jam i
shėmtuar, askush nuk mė do etj. Mbi kėto mendime dominante, vihen
pavetėdijshėm themelet e jetėve tona, nė bazė tė sė cilave ndėrtojmė
konceptet themelore mbi Universin, dhe tash krijojmė ngjarje dhe rrethana tė
atilla, tė cilat janė nė harmoni me natyrėn e atij mendimi. Nėn mijėra e
mijėra mendime sipėrfaqėsore, sjelljesh kompensimi dhe adaptim tė tyre nė
botėn e jashtme, ligjet negative e mbajnė pėrherė atė person nė tendosje
konstante.
Madje, edhe po qe se i zėvendėsojmė ato dhe i
pėrvetėsojmė parimet e tė menduarit pozitiv, njė pjesė e madhe e materialit
tė mėhershėm mbetet nė ne i ndrydhur dhe i pazgjidhur. Edhe pse ėshtė e
saktė se tėra mendimet janė negative, njėsoj ėshtė e saktė se mendimet e
ndrydhura nga ndėrdija mund ti devijojnė mendimet tona tė vetėdijshme. Ky
ėshtė kurth i madh i tė menduarit pozitiv dhe aplikim i afirmimit pėr
ndrydhjen e negativitetit. Pėr kėtė shkak ne duhet ta kemi guximin qė tė
arrijmė deri tek kėto, ti vėshtrojmė dhe tė lirohemi nga negativitetet e
grumbulluara, qė afirmacionet tė cilat mė vonė i pėrdorim, tė jenė vėrtet
efektive.
Edhe pse mėnyra e vetme qė tė orientohen e tė
ndryshohen kėto klishe tė mendimit negativ, nė radhė tė parė ėshtė aplikimi
i afirmacionit. Vetėm pėrmes pėrdorimit konstant tė afirmacionit do
tė krijojmė pėrshtypjen nė mendje, duke shlyer programet e vjetruara dhe do
tė krijojnė rezultate e dėshiruara afatgjata. Edhe pse, deklaron Or, nė njė
fazė tė jetė sime individuale e kam kuptuar se duke pėrdorur mendjen mund tė
krijoj lloj tė Universit qė dėshiroj, thjesht me ndėrrimin e programeve
personale. Kam vendosur ta krijoj ligjin personal, i cili do tė mė jep
maksimumin e lirisė. E kam programuar lidhjen me Inteligjencėn e pafund,
pėrmes sė cilės pranoj nivel optimal tė diturisė, tė lirisė dhe lumturisė.
Qėllimi im ishte tė mendoj mbi lidhjen time me inteligjencėn e pafundme nė
intervalin midis ēdo mendimi qė mė ėshtė lajmėruar, ngjashėm me pėrdorimin e
mandrės, dhe unė jam koncentruar nė atė afirmacion me vite, gjithnjė derisa
nuk ėshtė bėrė ligj imi personal.
Burimet tjera tė modeleve negative tė mendimit
Sipas themeluesit tė Riberthingut, L. Or, pos
traumave tė lindjes tė cilat, qė me lindje, mund tė shkaktojnė modelet
negative tė tė menduarit, njė shkaktar tjetėr i modeleve negative tė
mendimit ėshtė edhe sindromi prindėror i gjykimit, siē e quan ai.
Ē ėshtė sindromi prindėror i gjykimit?
Ky ėshtė sindrom qė zhvillohet si rezultat i
gjykimeve prindėrore, tė cilat mbase ata i kanė pranuar nga prindėrit e
tyre, si dhe i prirjeve tė tyre qė fėmijėt e vet ti ngritin nė tė njėjtėn
mėnyrė si ata vetė, domethėnė nė mėnyrėn e vet. Ky sindrom mund tė jetė
shkaku kryesor i programimit negativ.
Ne tė gjithė, thotė Or, dalim nga barku i nėnės
si krijesa tė pėrsosura, por nga vetė fillimi prindėrit fillojnė tė na
gjykojnė dhe tė na gjymtojnė. Mėnyra e vetme qė fėmijėt tė jenė tė barabartė
me prindėrit ėshtė qė tė vijojnė tė bėjnė atė me tė cilėn ata nuk pajtohen,
gjė qė vetėm sjell deri te mospajtimi edhe mė i thellė. Mė sė shpeshti ne e
lėshojmė kėtė lojė, nė tė cilėn gjithsesi humbim nė fund, heqim dorė nga
natyra jonė e pėrsosur dhe vendosim ti dėgjojmė institucionet. Shumica e
njerėzve vazhdojnė ti pasojnė instruksionet e tė tjerėve deri nė fund tė
jetės sė vet.
Zėvendėsimi pėr prindėrit
Kur dashurohemi, ne shpesh ndėrdijshėm
shpresojmė se kemi gjetur zėvendėsimin pėr prindėrit. Jemi rritur tė mėsuar
nė gjykimin e caktuar prindėror, pėr ēarsye, ndėrdijshėm, tėrheqim ata
partnerė tė cilėt na e sigurojnė dozėn e pritur tė dėnimit. Kur ne bėjmė
fėmijė, ne ende posedojmė armiqėsinė e pazgjidhur ndaj prindėrve tanė dhe,
natyrisht, ne bazohemi me ta nė atė mėnyrė qė armiqėsinė e pazgjidhur e
zbrazim mbi fėmijėt tanė. Baza e pėrgjithshme e kėtij skenari tė shėmtuar
ėshtė dėnimi fillestar tė cilin ne e kemi pėrjetuar.
Ua falni prindėrve tuaj, falja shėron
Nėse ua falim prindėrve tanė dhe i injorojmė
rrethanat e lindjes sonė, si dhe nėse ēmojmė pėrsosmėrinė tonė tė vėrtetė,
mund tė ndikojmė nė shėrimin e sindromit prindėror tė dėnimit.
Afirmacionet tė cilat Or i preferon tė
pėrsėriten janė: Nėna ime, babai, familja dhe miqtė janė tė gjithė tė
kėnaqur qė unė kam lindur, prindėrit e mi mė duan dhe mė ēmojnė, nuk po
ndjehem mė i padėshirueshėm, universi po gėzohet pėr shkak tė pranisė sime
nė tė.
Pėrfundimisht ne duhet tė kuptojmė se nuk ka
asgjė qė na ėshtė dhėnė nėpėrmjet rrethanave reale ekzistuese nė familje e
ēfarė nuk ka qenė ēėshtje e zgjedhjes sonė personale.
Riberthingu krijon njeriun e relaksuar dhe tė
liruar nga nevoja pėr luftė
Pra, si rezultati pėrfundimtar i riberthingut
dhe i tė gjitha metodave tjera bashkėkohore tė vetėdijesimit duhet tė jetė
formimi i njeriut tė liruar nga tendosja dhe nga nevoja pėr luftė. Prandaj,
synimi themelor i riberthingut thjesht ėshtė sjellja sa mė e plotė e njeriut
nė harmoni me vetveten. Kurse njeriu qė ėshtė nė harmoni me vetveten, siē
ėshtė fakt i njohur, ėshtė nė harmoni me prindėrit e vet, me familjen e vet,
me fqinjėt, shoqėrinė dhe Universin. Pra, synimi themelor i riberthingut
ėshtė krijimi i njeriut tė shėndoshė.
E sipas Leonard Orit, personi plotėsisht i
shėndoshė ėshtė i liruar nga tendosja e cila grumbullohet gjatė jetės. Atij
i mbetet si detyrė tė merret me tendosjen e pėrditshme, kur ajo lajmėrohet.
Pėrpos posedimit tė trupit tė shėndoshė dhe tė relaksuar, personi i tillė
posedon energji mė tė madhe fizike dhe ka nevojė mė tė vogėl pėr tė fjetur.
Meqė energjia e cila mė parė ėshtė shfrytėzuar pėr ndrydhjen e
informacioneve nga e kaluara tash ėshtė nė dispozicion pėr gjėra tjera;
personi i tillė bėhet mė i bukur, duket mė i ri dhe shumė mė i relaksuar. I
ēliruar nga tendosja, ai jeton nė kohėn e tashme, me komunikim dukshėm mė tė
pėrmirėsuar dhe ajo ēfarė njerėzit i flasin, mė nuk filtrohet nėpėr
membranat e pancirit tė krijuar gjatė jetės, nuk mbrohet mė prej tyre dhe i
liruar ėshtė nga shumė strategji tė gabuara komunikimi.
Vazhdon...
(1)
(3)
|