Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Meditime 2 - ABSURD!  E PALOGJIKSHME!

Bhagwan Rajneesh - OSHO

Pėrktheu: Hasan HAMĖZBALA

ABSURD!  E PALOGJIKSHME! (1)

        Nėse i pyetni psikologėt e thellė, ata do tė ju thonė se nė sjellje duhet tė dallohen dy gjėra: shkaku dhe racionalizimi. Racionalizimi ėshtė mjet tepėr dinak – ai e fsheh shkakun burimor dhe jua jep maskėn e rrejshme, por kjo nga jashtė duket krejt nė rregull. Dhe e njėjta gjė nuk ndodh vetėm nė mes tė prindėrve e fėmijėve, por edhe nė mes tė shoqėrisė e “fėmijėve” tė cilėt kinse kanė devijuar nga rruga. Pėr kėtė arsye aq shumė burgje e ligje – kjo ėshtė hakmarrje, revanshizėm social.

 

 

            Njė nga enigmat mė tė mėdha gjithmonė ka qenė: ēfarė do tė bėhet me mėkatarėt, me ata njerėz qė kanė devijuar nga rruga? Ēfarė raporti ekziston midis Hyjnores dhe mėkatarit? A ka pėr tė qenė ai i dėnuar? A ka pėr ta hedhur Zoti nė ferr? – pasi qė tė gjithė priftėrinjtė prejgjithmonė me kėmbėngulje kanė pohuar se – mėkatari duhet tė jetė i dėnuar me zjarrin e pėrjetshėm tė ferrit. Por, a ėshtė Zoti nė gjendje ta dėnojė kėdoqoftė? Mos, vallė, po i munguaka pėrdėllimi? Dhe nėse Zoti nuk ėshtė ai qė tregon dhembshuri, kush atėherė ėshtė nė gjendje ta shprehė atė?

            Ka shumė pėrgjigje, por ajo e Isait gjithsesi ėshtė mė e bukura. Para se tė kalojmė tek fjalurta, disa gjėra qė tani duhet t’i sqarojmė. Ky sqarim i gjėrave juve ka pėr tė jua dhėnė prapavijėn e cila kėtu ėshtė vėrtet e domosdoshme.

            Kurdo qė e dėnojmė ndonjė person, ne e fshehim arsyen e vėrtetė prapa njėmijė e njė racionalizimeve. Ėshtė shumė me rėndėsi ta kuptoni dallimin nė mes tė racionalizimeve dhe arsyes. Ndoshta jeni baba apo nėnė, dhe ndoshta fėmija ka bėrė diēka qė nuk ju shkon pėr dėshire. Nuk ėshtė me rėndėsi se a ėshtė vepra e fėmijės e mirė apo e keqe, se kushedi ēfarė ėshtė ēfarė? Por sidoqoftė, ju disa gjėra s’i lejoni, dhe pikėrisht ato gjėra bėhen ajo qė ėshtė “e keqe”. Ndoshta ajo vėrtet ėshtė e keqe, ndoshta edhe nuk ėshtė, por theksi nuk ėshtė nė kėtė. Theksi ėshtė nė kėtė qė pason – ēfarėdo qė JU lejoni ėshtė nė rregull. Pra, krejt varet nga lejimi dhe moslejimi. 

            Dhe kur fėmija devijon nga rruga, kur bėn diēka qė nuk ėshtė mirė nga kėndi juaj, ju e dėnoni. Arsyeja themelore ėshtė ajo se ju nuk ju ka dėgjuar, e jo ajo se ka bėrė diēka tė keqe. Arsyeja mė e thellė ndodhet nė atė se: egoja juaj ėshtė tmerrėsisht e goditur. Fėmija ėshtė grindur me ju, dhe pėr kėtė ju ka thėnė “jo” – babait, nėnės, autoriteteve, atyre qė janė tė fuqishėm. Ju e dėnoni shkaku se egon e keni tė lėnduar, dhe dėnimi ėshtė vetėm trajtė e hakmarrjes.

            Por racionalizimi ėshtė tjetėrndryshe: ju thoni se fėmija ka gabuar dhe se pėr atė duhet t’i tėrhiqet vėrejtjen me dėnim; nėse nuk dėnohet, si s’ka pėr ta ditur se ēfarė ėshtė nė rregull e ēfarė e gabueshme? Dhe pėr kėtė fėmija duhet tė jetė i kufizuar, nė ēfarėdo mėnyre, sa herė qė devijon nga rruga, sakaq i shpėrblyer nėse shkon hapave tuaj. Ja sesi fėmija kushtėzohet pėr njė jetė tė drejtė! Ky ėshtė racionalizim i pastėr, kėshtu ju tė gjithė e kuptoni kėtė, por kjo fare nuk ėshtė shkak themelor i pavetėdijshėm.

            Shkaku themelor ėshtė plotėsisht tjetėrndryshe: tė vendoset fėmija nė atė vend qė i takon, t’i shpjegohet se cili ėshtė zot shtėpie nė shtėpi, dhe se ju, si zot shtėpie natyrisht, do tė vendosni se ēfarė ėshtė nė rregull e ēfarė jo, se jeni ju ai qė do t’ia tregoni drejtimin. Ju atij ia shpjegoni se ai nuk ėshtė i lirė, se jeni ju ai qė e posedoni, se jeni pronari i tij – dhe, nėse nuk dėgjon, ka pėr ta pėsuar.

            Nėse i pyetni psikologėt e thellė, ata do tė ju thonė se nė sjellje duhet tė dallohen dy gjėra: shkaku dhe racionalizimi. Racionalizimi ėshtė mjet tepėr dinak – ai e fsheh shkakun burimor dhe jua jep maskėn e rrejshme, por kjo nga jashtė duket krejt nė rregull. Dhe e njėjta gjė nuk ndodh vetėm nė mes tė prindėrve e fėmijėve, por edhe nė mes tė shoqėrisė e “fėmijėve” tė cilėt kinse kanė devijuar nga rruga. Pėr kėtė arsye aq shumė burgje e ligje – kjo ėshtė hakmarrje, revanshizėm social.

            Shoqėria nuk mundet kohė tė gjatė t’i durojė ata qė janė rebelues, sepse nėse iu lejohet, ata do t’i rrėnojnė vetė themelet e shoqėrisė. Athina nuk ka mundur ta durojė Sokratin, dhe atė jo se ka gabuar – e jo vetėm se nuk ka gabuar, por ka pasur plotėsisht tė drejtė – athinasit nuk kanė mundur ta durojnė shkaku se struktura shoqėrore do tė shkatėrrohej po ta linin tė punonte si ia kishte ėndja. Sokrati ka qenė dashur tė vdesė qė tė mos vdiste shoqėria.

            Isai ėshtė kryqėzuar, por jo shkaku se ka qenė e gabuar ajo qė ka thėnė – fjalė tė tilla tė vėrteta kurrė nė rruzullin e Tokės nuk janė dėgjuar – por ėshtė viktimizuar shkaku i shoqėrisė e cila nuk ka mundur ta tolerojė praninė e tij dhe thėniet e tij: ka qenė i rrezikshėm pėr tė gjitha.

            Shoqėria nuk mund tė durojė nėse jeni rebelues, dhe menjėherė ju dėnon. Por, ajo vazhdon me racionalizim: ajo ju dėnon pėr tė mirėn tuaj personale, por askė nė esencė nuk e ka brengosur se a ka nxjerrė vallė dikush ndonjėherė diēka tė mirė prej tėrė atij mundimi. I kemi dėnuar kriminelėt me mija vite, dhe askush nuk interesohet se – a janė bėrė ata kriminelė mė tė mirė shkaku i dėnimit apo jo. Sakaq kriminelė ka pėr ēdo ditė e mė tepėr, tė burgosur ka sa “nuk u dihet numri”: sa mė shumė ligje, aq mė shumė shkelės tė ligjit; sa mė shumė gjyqe, aq mė tepėr e mė tepėr dėnime. Rezultati pėrfundimtar ėshtė plotėsisht absurd: krimi ėshtė nė rritje tė pėrhershme.

            E ku ėshtė problemi? Krimineli e ndien se krejt kjo ėshtė racionalizim, dhe se po e dėnojnė shkaku i njė gjėje tė dhjetė – po e dėnojnė shkaku se e kanė zėnė. Edhe ai ėshtė po ashtu racionalizues shumė i shkathtė: herėn tjetėr ka pėr tė qenė mė dinak, mė i kujdesshėm, dhe kjo ėshtė e tėra. Kėsaj here e kanė zėnė shkaku se nuk ka qenė mjaft i vėmendshėm, e jo shkaku se ka bėrė diēka qė ėshtė e gabuar. Shoqėria ka dalur mė dinake se ai, por herėn tjetėr ka pėr ta parė – ka pėr t’i treguar ai se cili ėshtė mė dinak, mė inteligjent, mė i shkathtė. Krimineli gjithmonė mendon se po e dėnojnė shkaku se e kanė zėnė, e jo shkaku i asaj se ka bėrė ndonjė tė keqe. Dhe pėrfundimi i vetėm qė do ta nxjerrė ėshtė: “Herėn tjetėr nuk kanė pėr tė mė zėnė!”

            Dhe kėshtu ndodh: secilėn herė kur njeriu del nga burgu, ai prej tij del si kriminel larg mė i mirė dhe mė efikas. Ka jetuar me njerėz me shumė pėrvojė, e ka pjekur zanatin prej tė urtėve tė mėdhenj tė hajdutėrisė, prej atyre qė nga njėqind herė janė dėnuar dhe paraqesin guru tė vėrtetė nė rrugėn e krimit. Duke jetuar me ta, duke u shėrbyer, njeriu mėson. Mėson nga pėrvoja e tė tjerėve qė tė mos jetė i zėnė – herėn tjetėr. Dhe kėshtu, me kohė, lindet krimineli mė i mirė e mė i mirė.

            Kurrkush me tė dėnuar nuk ėshtė ndalur, por shoqėria edhe mė tutje mendon t’i pengojė - me dėnime natyrisht – njerėzit qė pėrsėri tė mos devijojnė nga rruga. As shoqėria e as kriminelėt nuk kanė tė drejtė. Shoqėria po hakmerret, e edhe i dėnuari po ashtu – egoja e vogėl dhe egoja e madhe po flasin me tė njėjtėn gjuhė, mor sido qė tė jetė komunikimi i pavetėdijshėm. Krimineli po ashtu mendon: “Nė rregull, le tė mė godasin, por unė do t’u hakmerrem kur tė vijnė pesė minutat e mi. Keni pėr ta parė se ēfarė kam pėr tė ju bėrė kur tė dal prej kėtuhi.”

            Vallė, a ėshtė Zoti i njėjtė – mu si gjyqi, si avokati, mu si babai apo shefi? Mos vallė Zoti ėshtė i vrazhdė si shoqėria nė tė cilėn jetojmė? Mos vallė Zoti diku thellė nė vete ėshtė i njėjti egoist si edhe ne tė gjithė? A ka pėr tė ju dėnuar, vallė? Nėse kėtė e bėn, atėherė nuk ėshtė mė Hyjni, atėherė ėshtė idiot si gjithė tė tjerėt.

            Kjo ėshtė njė nga vėshtirėsitė bindshėm mė tė thellat: si ka pėr t’u sjellė Zoti me personat qė njėherė kanė devijuar nga rruga? A do tė jetė i dashur? E me kėtė tė lidhura janė edhe shumė gjėra tė tjera. Nėse dėshiron tė jetė i drejtė, atėherė nuk mund tė jetė i mėshirshėm, pasi qė dhembshuria dhe drejtėsia kundėrshtohen nė mes veti. Dhembshuria paraqet falje tė pakusht, e ajo gjithsesi nuk ėshtė e drejtė.

            Se, kjo ėshtė e mundur: njė shenjtor ditė e natė lutet dhe kurrgjė tė keqe nuk bėn. Tėrė jetėn e tij ai frikėsohet t’i thejė dofarė kufizimesh; jeton nė kazamatin e vetimponuar, dhe nuk ia lejon vetes asnjė sekondė kėnaqėsish shqisore. Gjithnjė lufton qė tė jetė i pastėr, asketisht i qėndrueshėm dhe pėrplot virtyte. Dhe tash, ta shohim edhe njeriun tjetėr qė ka bėrė krejt ēfarė i ka rėnė ndėr mend: ka lejuar qė shqisat ta udhėheqin me tė veten, ka marrė nga bota sa ka mundur, ka gabuar nė tė gjitha mėnyrat e mundshme, e atėherė – ēfarė? Edhe njėri, edhe tjetri po mbėrrijnė nė mbretėrinė qiellore, nė botėn e Perėndisė. 

 

 

            Ēfarė ka pėr tė ndodhur? Nėse shenjtori nuk ėshtė i shpėrblyer e mėkatari i dėnuar, ajo do tė ishte shumė e padrejtė. Nėse Zoti e shpėrblen edhe nėjrin edhe tjetrin, edhe kjo nuk ėshtė bash mė e drejta, kurse shenjtori ka pėr tė menduar: “E kam jetuar njė jetė tė pastėr, por kurrgjė tė veēantė nuk kam fituar”. Dhe nėse mėkatari i fiton tė gjitha qė i fiton edhe njė i shenjtė, ē’dobi ka prej asaj tė jesh shenjtor? E tėrė ēėshtja bėhet plotėsisht e pakuptimtė. Nė kėtė rast, Zoti ka dhembshuri, porse ėshtė i padrejtė.

            Por, nėse Zoti ėshtė i drejtė, atėherė aritmetika pėrbrenda trurit tonė ėshtė plotėsisht e qartė: mėkatari duhet tė jetė i dėnuar, kurse shenjtori i shpėrblyer. Por, jo: nėse ėshtė ashtu, Zoti atėherė nuk ėshtė i mėshirshėm – i drejti gjithmonė nė njėfarė dore duhet tė jetė i vrazhdė pėr t’u realizuar drejtėsia. Njeriu i cili ėshtė i tėri pėr drejtėsi jeton nė kokė – kurrė nė zemėr.

            Gjyqtari paqėtor nuk guxon tė gjykojė me zemėr – meqė atėherė drejtėsia ka pėr tė qenė jostabile. Po ashtu, as dhembshuri nuk guxon tė tregojė, shkaku se edhe dashamirėsia mė e imėt ėshtė pengesė nė rrugėn e realizimit tė “veprės sė ndershme”. Gjykatėsi paqėtor vėrtet duhet tė jetė si kalkulator nė trajtė njeriu, si kokė pa zemėr: ligjet, shpėrblimet, dėnimet – kurrfarė pėrdėllimi nuk guxon tė kalojė, ndjenjave nuk iu lejohet vullneti. Ai duhet tė mbetet i pangatėrruar, si vrojtues, pa kurrfarė emocionesh – mu sikur tė ishte i shtangur nga koka e gjer nė thembra. Por, tash lajmėrohet njė proces shumė i ndėrlikuar, meqė me shekuj popujt pohojnė se Zoti nė tė njėjtėn kohė ėshtė edhe i mėshirshėm edhe i drejtė; ėshtė pėrplot me dashuri, por nuk falė. Kjo ėshtė kundėrthėnie e kulluar, paradoks – si tė zgjidhet?

            Isai e jep njė pėrgjigje, dhe kjo ėshtė vėrtet mė e bukura. Tash ėshtė koha qė tė provoni tė kuptoni se ēfarė thotė ai. Do tė jetė vėshtirė pėr ta kuptuar Isanė, meqė e tėrė ēėshtja ka pėr t’jua rrėnuar mendimet e mėparme – ai ka pėr tė shkuar tej tė gjitha paragjykimeve tuaja, parabindjeve, pėr arsye se Isai fare nuk beson nė ndėshkime. Askush i ngjashėm me tė nuk mund t’u besojė sistemeve aq tė ashpra, meqė thellė nė vete, secili dėnim ėshtė trajtė e hakmarrjes dhe asgjė mė tepėr. As Buda, as Krishna, as Mahaviri – asnjėri prej tyre nuk beson nė dėnime. Nė tė kundėrtėn e kėsaj, ata kualitetin ēfarė ėshtė drejtėsia nuk ia pėrshkruajnė fare Zotit, por pėr kėtė dhembshuria vėrtet ėshtė veti hyjnore. Drejtėsia, ky ėshtė ideal njerėzor, por jo hyjnor, pasi qė ai nė vete bart kushte tė caktuara: “Bėje kėtė dhe ke pėr ta realizuar atė. Mos e bėj atė sepse atėherė ka pėr tė gjetur kjo” – e tė tjera e tė tjera. Dhembshuria e vėrtetė nuk qet kurrfarė kushtesh.

            Zoti ėshtė i mėshirshėm, i dhimbshėm, por, jo: qė ta kuptojmė Zotin si tė atillė duhet tė fillojmė nga mėkatari.

            Isai thotė: “Mbretėria ėshtė si bariu i cili ka pasur njėqind dele. Njėra prej tyre e ka devijuar rrugėn, dhe atė mu ajo mė e madhja. Bariu i ka lėnė tė nėntėdhjetė e nėntė delet, dhe ka zėnė ta kėrkojė atė njėrėn, gjithnjė derisa nuk e ka gjeyur. Duke qenė i lodhur, ai i ka thėnė deles: Tė dua mė tepėr se gjithė tė tjerėt.”

            Absurde! Jologjike! – por e vėrtetė. Pėrpiquni qė kėtė ta kuptoni sa mė mirė qė mundeni: “Mbretėria – mbretėria e Perėndisė – ėshtė si bariu i cili ka pasur njėqind dele. Njėra prej tyre e ka devijuar rrugėn, dhe atė mu ajo mė e madhja.”

            Prejgjithmonė kėshtu ka qenė – ai i cili shtrembėron rrugėn, qė del nga binarėt, gjithmonė ėshtė mė i miri. Po qe se rastėsisht jeni baba dhe nėse i keni pesė fėmijė, tė jeni tė sigurt se fėmija mė i mirė ka pėr t’u rebeluar i pari, ka pėr tė provuar ta kundėrshtojė autoritetin tėnd dhe tė dėshmohet. Mesatari gjithmonė ka pėr ta ndjekur turmėn, gjersa ai mbi mesataren gjithmonė ka pėr tė qenė rebelues, meqė vetė kualiteti i mendjes ėshtė rebelimi. Kjo ėshtė e lidhur me inteligjencėn: sa mė inteligjentė tė jini, jeni aq mė rebelues. Ata tė cilėt secilit ia thonė nga njė “po” tė dobėt gati janė tė vdekur. Juve ata mund tė ju pėlqejnė, por jetė nė ta nuk ka. Ata ju pėrcjellin, por jo shkaku se ju duan, por pėr atė se thjesht janė tė dobėt, tė frikėsuar, dhe nuk mund tė qėndrojnė nė kėmbėt e veta – tė gjithė ata janė njerėz tė dobėt qė nuk janė nė gjendje tė ecin nė tė kundėrtėn e erės.

            Shikoni pak rreth vetes: njerėzit tė cilėt i merrni si tė mirė janė pikėrisht ata mė tė dobėtit. Nėse mirėsia e tyre buron nga fuqia e tyre, ata janė tė mirė vetėm shkaku se nuk vendosin tė jenė tė kėqij. Por, ēfarė ėshtė ajo mirėsi qė buron nga dobėsia? Ajo duhet tė vijė si rezultat i njė tejbegatie tė fuqisė – dhe vetėm atėherė mirėsia ėshtė vėrtetė e mirė, meqė atėherė ėshtė e mbushur me jetė. Mirėsia e tillė nė tė vėrtetė ėshtė vėrshimė e jetėshmėrisė.

            Dhe pėr kėtė, kurdo qė mėkatari bėhet i mirė, shenjtėria e tij ėshtė mė e shndritshmja, gjersa shenjtria e njeriut tė rėndomtė ėshtė e vdekur, e hirtė, e pangjyrė, meqė nuk ka jetė nė tė. Pra, mbajeni nė mend kėtė – po qe se bėheni shenjtor nga dobėsia, keni pėr tė lėnė shumė mangu, meqė vetėm shenjtėria si pasojė e fuqisė ėshtė vėrtetė e vlefshme. Njeriu qė ėshtė i mirė shkaku se nuk mund tė jetė i keq nuk ėshtė fare i mirė. Nė atė moment qė forcohet pakėz, mirėsia e tij ka pėr t’u zhdukur. I jepni pushtet dhe ai ka pėr t’u prishur shumė shpejt.

            Kjo i ka ndodhur Indisė: Gandi ka pasur vėrtet shumė pasues, por mirėsia e atyre qė e kanė dėgjuar nuk ka qenė pasojė e fuqisė por e dobėsisė. Tė gjithė pasuesit kanė qenė tė mirė kur nuk kanė qenė nė pushtet, por kur janė bėrė tė pushtetshėm, automatikisht janė prishur.

 

 

     Vazhdon...

 

  (2)     (3)     (4)