Isai thotė se Zoti gjithmonė ka pėr tė shkuar pas kėrkimit
tė mėkatarėve, por kurrė nuk ka pėr ti kėrkuar mesatarėt, atė klasėn e
mesme meqė ajo nuk ėshtė e denjė pėr pėrpjekje tė tilla, ajo nuk e ka
merituar nderin e tillė. E ēka ėshtė edhe mė me rėndėsi, personi mesatar
ėshtė gjithmonė nė rrugė nuk ka nevojė qė kushdoqoftė ta kėrkojė ai
thjesht nuk mund
tė humbasė. Pėr kėtė shkak bariu ka mundur qė tėrė
atė kope ta lėrė nė pyll, edhe pse ka qenė natė plot errėsirė - dhentė do tė
blegėrojnė nė kope, gjersa bariu do tė kalojė kodra e lugina vetėm pėr ta
gjetur atė mė tė mirėn. Sepse, mu ajo dele ėshtė bėrė individ, e ka arritur
shkallėn e egos sė veēantė. Pėr nga fuqia, pėr nga vlerat e brendshme, e
tėrė kopeja ėshtė mė e dobėt sesa ajo dele qė ėshtė arratisur.
Shikojeni qenien tuaj: a ėshtė ajo ende turmė? Apo jeni bėrė
ego? Nėse jeni bėrė ēfarėdoqoftė, atėherė Zoti ka pėr tė ju kėrkuar herėt
apo vonė, se ju kėtė e keni merituar do tė jeni tė gjetur, qoftė edhe nė
pyll, qoftė edhe nė natėn e errėt. E keni arritur gjysmėn e rrethit, dhe
tash keni filluar ta skiconi atė pjesėn tjetėr ajo pjesa tjetėr ėshtė
pėrkushtim, devocion. Ju mund ta arrini vetėm gjysmėn e rrethit me fuqinė
tuaj tjetra ėshtė e Perėndisė. Hyjnorja ka pėr ta skicuar rrethin, nė kėtė
nuk mund tė dyshoni. Kurdo qė ta keni realizuar egon, Perėndia e fillon
kėrkimin, meqė ajo qė ju ka takuar juve ju veēse e keni bėrė: jeni bėrė tė
pavarur, jeni bėrė tė posaēėm. Tash, nėse lejoni qė edhe kjo veēanti tė ju
merret, do tė behėni universal.
Ky ėshtė dallimi: para arritjes sė veēantisė ju jeni turmė e
zakonshme, masė lokale. Pas kėsaj, po e realizoni individualitetin dhe
devijoni nga rruga gjersa mė nė fund nuk e hidhni egon dhe nuk bėheni njė
me tė Tėrėn.
Nė kėtė moment, ju jeni si tė mos kishit qenė, dhe pėr kėtė
nuk mund tė jeni njė me Tėrėsinė. Tash vetėm turma tė ndryshme ekzistojnė,
kurse ju jeni vetėm pjesė tė tėra kėtyre masave tė paparashikueshme. Nė
armatė me gjithė kėto turma disponojnė me shumė sukses: iu japin numra
njė, dy, tre, katėr e kur ndokush vdes apo vritet nė luftė, nė tabelėn e
lajmėrimit shėnohet numri nėn tė cilin ėshtė i evidentuar. Tė gjithė kėta
njerėz janė numra tė rėndomtė, kurse njėri numėr me lehtėsi mund tė
zėvendėsohet me tjetrin. Kur ndonjė numėr vdes nga plumbi, personi tjetėr e
zėvendėson dhe bėhet numri njė. Nė armatė tė gjithė janė vetė dhentė,
kurse armata ėshtė vėrtet njė shoqėri e pėrsosur, thnegėltore e pashembullt,
turmė. Nėse dėshironi tė shihni sesi duket mendja kolektive, mendja e
turmės, shkoni nė armatė: ata do tė ju disiplinojnė pa problem, dhe kjo nė
atė mėnyrė saqė sė shpejti keni pėr ta humbur ēdo ndjenjė se jeni individ,
se jeni tė pavarur nė ēfarėdo aspekti. Urdhri ėshtė urdhėr, dhe pėr kėtė as
nuk duhet menduar. Kryeje dhe pikė! Ēfarėdo qė tė ju urdhėrohet, ju e
realizoni nė vepėr pa kundėrshtim. E tėrė kjo shtrihet vėrtet nė thellėsi.
Gruaja e njė koloneli ka qenė shumė e brengosur, meqė ky ka
gėrhitur pabesueshmėrisht shumė kurdo qė binte nė anėn e majtė. Gruaja
thjesht ėshtė thinjur nga vuajtjet, ka qenė tėrėsisht e rraskapitur nga
pagjumėsia se koloneli ka gėrrhitur si ari, dhe krevati thjesht ėshtė
dridhur prej tij. Porse, kurdo qė koloneli flinte e edhe kjo ka ndodhur
ngandonjėherė nė anėn e djathtė gjer tek gėrrhitja nuk ka ardhur. Gruaja
veēse ėshtė molisur nga vuajtjet, ka shkuar tek psikiatri. Mė thuani ēfarė
tė bėj se kėshtu mė nuk shkon.
Kurrfarė problemi, vėrtet, i tha psikiatri; vetėm
kthejeni nė anėn e djathtė, dhe gėrhitja pėrfundoi.
Por, zotėri , i tha gruaja, ju nuk e dini se si ėshtė
burri im. Ai ėshtė dyfish mė i rėndė se ne tė dy, dhe unė thjesht nuk kam
fuqi ta lėkund. E edhe sikur tė kisha, ēdo tė mė duhej - ashtu do ta
zgjoja, e kur ndokush e zgjon, ai ėshtė nė gjendje tė vrasė, aq shumė
tėrbohet.
Nuk ka problem, qeshi psikiatri; atėherė na mbetet vetėm
njė gjė. Kurdo qė tė flejė nė anėn e majtė, ju vetėm i bėrtitni nė vesh:
Djathtas! dhe koloneli menjėherė ka pėr tu kthyer.
Ashtu edhe ka qenė. Urdhri ėshtė urdhėr kjo ka vepruar, se
tė gjithė jemi tė pavetėdijshėm.
Shoqėria ekziston si turmė mund ta tėrhiqni nė luftė kur
tė doni problem nuk ka. Pėr kėtė arsye Hitleri ka mundur qė tėrė vendin ta
shndėrrojė nė llogor ushtarak; edhe Mao Ce Dun ia ka arritur kėsaj, e edhe
shumė tė krisur tė tjerė. Shoqėria flen nė anėn e majtė, dhe mjafton qė ti
urdhėrosh: Djathtas kthehu! urdhėrimi - ekzekutimi! Vetėm pak disiplinė
tė hekurt dhe shoqėria ka pėr tu shndėrruar nė llogor ushtarak.
Individualiteti nuk ekziston, ai nuk lejohet. Kjo ėshtė mendja kolektive,
grigjė dhensh.
A e keni arritur vetėdijshmėrinė tuaj? Apo thjesht i
pėrcillni vlerat qė shoqėria jua ka imponuar? Ju jeni ndoshta Hindus, i
Krishterė, ndoshta jeni Xhain apo Muhamedan, ateist apo hebre -
po a jeni njeri?
Njeri sigurisht nuk jeni, se njeriu nuk ka shoqėri. Sokrati ėshtė njeri,
Isai ėshtė njeri, gurui Nanak ėshtė njeri por ju nuk jeni. Ju edhe mė tej
i takoni kopesė sė deleve. Njeriu askujt nuk i takon ai fuqimisht qėndron
nė kėmbėt e veta.
Prandaj Isai thotė: Delja mė e mirė ka devijuar nga rruga,
e kur ndodh qė ajo ta humbasė rrugėn, bariu i le gjithė ato tė nėntėdhjetė e
nėntat dhe fillon ta kėrkojė, ...gjithnjė derisa nuk e gjen.
Ju e lutni Perėndinė, por ai fare nuk ėshtė nė kėrkim TUAJIN
pėr kėtė shkak lutjet asgjė nuk godasin. Sė pari bėhuni individė, diēka tė
posaēėm, dhe atėherė pėr lutje nuk ka kurrfarė nevojash sepse Zoti ka pėr
tė ju kėrkuar. E pse kishim pėr ta lypur Zotin? Dhe si do ta realizonim
kėtė? Adresėn e keni tė panjohur, telefonin se dini dot. I dini vetėm
fjalėt dhe teorinė, e krejt ajo ėshtė e pakuptimtė, dhe nuk mund tė
ndihmojė.
E kam dėgjuar tregimin pėr njė prift qė kishte mbėrritur nė
qytetin e ri. Taksistėt bėnin grevė, kurse ai patjetėr duhej ta gjente
kishėn, meqė atė ditė kishte predikim. Nė rrugė ka takuar njė vogėlush, tė
cilin e ka lutur qė ti tregonte se ku ishte kisha.
Djaloshi jo vetėm qė i ka treguar se ku ndodhej kisha, por
personalisht e ka dėrguar tek ajo. Kur kanė ardhur tek dera, prifti i
kėnaqur i ka thėnė: Jam shumė i lumtur qė u mundove tė mė ndihmosh. Nėse
fare pak tė intereson se ku ndodhet mbretėria e qiellit, eja sonte nė
predikim, dhe unė pikėrisht kėtė kam pėr ta sqaruar se ku ajo ndodhet.
O nuk vjen nė shprehje, ia preu djaloshi duke ia bėrė
papa me dorė; ti nuk po ke lidhje ku ėshtė kisha, e do ta dėrgosh dikė nė
mbretėrinė qiellore!
Por unė ju them: madje edhe po ta dinit rrugėn gjer tek
kisha, kjo nuk do tė ju ndihmojė. Tė gjithė edhe e dinė se ku ėshtė kisha,
ku ėshtė ky apo ai tempull, por kurrfarė dobie ska prej kėtij lloji
diturie. Zotin nuk mund ta gjeni shkaku se nuk e dini se ku ndodhet ai. Ai
ju kėrkon ju, se ai ju njeh - dhe ky ėshtė njė nga mėsimet mė themelore tė
Isait: njeriu nuk mund ta gjejė Hyjninė, por pėr kėtė Hyjnia mund ta gjejė
njeriun. Ai ju gjen kurdo qė tė jeni gati.
Pra, ēėshtja nuk ėshtė aty qė ju tė kėrkoni e tė kėrkoni.
Ēėshtja qėndron nė kėtė qė pason: vetėm jini gati dhe pritni. Gatishmėria e
parė ėshtė: tė bėheni tė veēantė, tė devijoni nga rruga, tė jeni rebelė,
se vetėm si tė tillė e ngjishni egon. Pra, gjėja e parė ėshtė ta tejkaloni
turmėn - tė devijoni nga rruga, pra tė tejkoalohet kopeja dhe ajo jetė
shpinė pėr shpine. Tė devijosh nga rruga do tė thotė tė shkosh pėrmbi tėra
kufizimet e ēdo shoqėrie, tė dalėsh nga modelet e imponuara, meqė pėrmbi
tėrė ata binarė ndodhet egėrsia, gjersa pėrmbi tė vetėm pafundėsia e Zotit
tė gjallė.
Shoqėria ėshtė si ēeltina nė mesin e njė pylli. Kjo ēeltinė
e vogėl ėshtė vepėr njerėzore. Tė gjitha ligjet tona iu takojnė njerėzve,
dhe tėrė atė qė e quajmė virtyt apo mėkat e ka trilluar dikush i ngjashėm me
ju. Ju lidhje nuk keni se ēfarė ėshtė ai virtyti i vėrtetė? Kjo fjalė
virtyti (virtue vėr. e pėrkth.) ėshtė me origjinė greke, dhe do tė
thotė burrėrore (virile nė origjinal vėr. e pėrkth.), i fortė, i
fuqishėm, me mundėsi.
Jini tė fuqishėm, dėshmojeni veten, drejtojeni kurrizin! Mos
u bėni viktimė e njė kopeje tė frikėsuar! Filloni tė mendoni me kokėn tuaj,
jini ai qė jeni! Dhe nisuni rrugės suaj mos jini dele gjatė gjithė
shekullit tė jetės!
Nėntėdhjetė e nėntė mund tė lihen nė pyll nuk ka nevojė qė
bariu tė frikėsohet, meqė gjithė kohėn do tė mbėshteten njėra nė tjetrėn, e
pėr tė ikur nuk do tė ikin as nė ėndėrr. Problem nuk ka kur ato janė nė
pyetje por ajo mė e mira ka devijuar nga rruga. Kurdo qė delja arrin ta
lėshojė kopenė, kjo ėshtė shenjė se forcė dhe guxim i madh ekziston nė tė
nuk i frikėsohet pyllit, vetmisė, errėsirės, bishave tė egra, askujt. Ėshtė
bėrė e patrembshme, kurse patrembshmėria ėshtė shenja e parė se dikush ėshtė
gati.
Egoja ėshtė hapi i parė deri tek pėrkushtimi. Unė mirė e di
se krejt kjo tingėllon absolutisht paradoksale, dhe ndoshta do tė mendoni se
jam i marrė, se pėrvujtnia ėshtė ai pėrbėrsi i domosdoshėm, por unė jua
pėrsėris: JO! JO! JO! Egoja ėshtė mė e nevojshmja, meqė nėse ajo nuk ėshtė
realizuar nė radhė tė parė, pėrvujtnia juaj ka pėr tė qenė vetėm paraqitje e
zbrazėt, maskė dhe mashtrim. Sė pari ėshtė e nevojshme egoja e mprehtė si
shpatė ajo ka pėr tė jua dhėnė atė qartėsinė e domosdoshme tė qenies.
Vetėm kur kjo kthjelltėsi tė realizohet, mund ta hidhni se vetėm kur ta
kini, atėherė mohimi ju bie ndėr mend! Dhe atėherė lajmėrohet pėrvujtnia,
por, jo: ajo ėshtė plotėsisht tjetėrndryshe nga ato pėrvujtnitė e rrejshme.
Kjo mė nuk ėshtė pėvujtni e njė skamnori, lypsari, dobėtaku - veēse vepėr e
tė fuqishmėve, e mė tė fortėve, e mė tė mirėve. Atėherė mund tė hidhni, tė
ndani, tė hiqni dorė prej kėsaj apo asaj, por kurrė para kėsaj shkalle (tė
pjekurisė).
Bariu i ka lėnė tė nėntėdhjetė e nėntė delet, dhe ka
zėnė ta kėrkojė atė njėrėn, gjithnjė derisa nuk e ka gjetur.
Mbajeneni nė mend kėtė: nuk ka nevojė qė JU ta kėrkoni Zotin
ai vjen vetvetiu. Krejt ēka duhet tė bėni nga ana juaj ėshtė: bėhuni tė
denjė pėr vėmendjen e tij. Ka pėr tė ju gjetur, me siguri, qind pėr qind. Nė
momentin kur dikush ėshtė i kristalizuar, e tėrė energjia hyjnore derdhet
pingul mbi tė. Ajo mund tė ju gjejė si Mjeshtėr, si guru, mėsues mund tė
ju ofrohet nė nja njė milon mėnyra. Ju nuk duhet tė ēani kokė pėr kėtė: se
si Hyjnia ka pėr tė ju gjetur. Mos u brengosni. E juaja ėshtė qė ta
dendėsoni egon, qė tė bėheni tė vetvetes, dhe posa kėtė ta arrini,
universalja ka pėr tė ju ndodhur.
Duke qenė i lodhur, ai i tha deles: Tė dua mė tepėr
se gjithė tė tjerėt.
Zoti mė sė tepėrmi i do ata qė janė bėrė rebelues.
Priftėrinjtė do tė bėrtasin: Ēfarė marrėzie! si Zoti i do mė sė shumti
ata qė kanė devijuar nga rruga! Pa kuptim. Ata nė kėtė nuk mund tė besojnė,
por kjo ėshtė fakt. Isai ėshtė dele e arratisur. Edhe Mahaviri. Edhe Buda.
Edhe Muhamedi. Shoqėria lėviz nėpėr shtigjet e veta, por gjithė mė tė mirėt
janė larguar nga kopeja posa qė kėtė e sheh, Perėndia zė kėrkimin pas
tyre.
Budės pėrndritja i ka ndodhur nėn drurin bodhi. Ka qėndruar
ulur si individi pėrsosmėrisht i ndarė, nė qetėsi tė plotė, i devotshėm, tė
gjitha prangat e shoqėrisė , tė religjionit e kulturės janė tė zgjidhura nėn
kėmbėt e tij ka qenė absolutisht vetėm. Atėherė Zoti i ėshtė qasur nga tė
gjitha drejtimet, nga tė gjitha pėrmasat. Dhe buda vetvetiu ėshtė bėrė Zot.
Nė fund ka thėnė se kurrfarė Zoti nuk ekziston se kjo ėshtė mėnyra e tij
e devijimit nga rruga. Ka folur se nuk beson nė Hyjninė, se ajo nuk
ekziston, e tė tjera e tė tjera. Mandej ka folur se nuk ka shoqėri, se nuk
ka religjion, se sistemi i kastave ėshtė i pakuptimtė nuk ka Braminė, as
Shundra sekzistojnė. E ka mohuar tėrė sistemin, tė tėrė strukturėn e tė
menduarit hinduist. Unė nuk jam hindus, ka thėnė Buda, dhe nuk i takoj
asnjė shoqėrie. Nuk besoj nė teoritė tuaja, dhe gjithnjė derisa nuk e zbuloj
tė vėrtetėn, nuk kam pėr ti dhėnė as pesė para pėr gjithė tregimet tuaja!
Ka vazhduar me mohime, me kundėrshtime, ndaj dhe ka ardhur
momenti kur ka mbetur plotėsisht vetėm, plotėsisht i izoluar ėshtė
shndėrruar nė ishull tė vetmuar tė vetėdijes. Para njėzet e pesė shekujve,
nėn njė dru, Zoti ėshtė lėshuar me vrull kah ai njeri, kah ajo dele e
humbur, dhe, duke qenė i lodhur, i ka thėnė: Tė dua mė tepėr se
gjithė tė tjerėt. Tė njėjtat fjalė edhe Isai i ka dėgjuar sesi i
vinin nga goja hyjnore, e kėshtu ka qenė pėrgjithmonė ky ėshtė ligji
themelor spiritual: Zoti e kėrkon njeriun, e jo njeriu Zotin... Ai vetėm
duhet tė bėhet, dhe tė jetė gati.
Si tė jeni gati? Tė bėheni tė veēantė, revolucionarė tė
botės sė brendshme, ta tejkaloni shoqėrinė, tė jeni tė patrembshėm, ti
kėputni prangat, tė gjitha marrėdhėniet, ama bash tė gjitha! Tė jeni vetėm
dhe tė ekzistoni si qendėr e universit! Atėherė Zoti derdhet drejt jush, dhe
nė atė derdhazė tė tijėn egoja juaj zhduket, dhe ishulli zhduket nė oqean
pėrnjėherėsh mė nuk ekzistoni.
Shoqėria duhet tė hidhet nė radhė tė parė - e kėtillė ėshtė
mekanika e brendshme sepse egoja juaj ekziston vetėm kur ėshtė e lidhur me
shoqėrinė. Nėse vazhdoni ta hidhni shoqėrinė, ka pėr tė ardhur momenti kur
egoja juaj do tė jetė plotėsisht vetėm. Por, tash as ajo vetė nuk mund tė
ekzistojė, sepse shoqėria ėshtė ajo qė i ndihmon egos tė mbijetojė. Themeli
i ekzistencės sė egos zhduket posa tė hidhet shoqėria. Kur Ti zhduket,
zhduket edhe Unė. Nė atė momentin e fundit zhduket Un, pasi qė Ti
ėshtė hedhur nė plotni. Kur nuk je Ti, Unė nuk ekzistoj. Ēdo gjė qė
ėshtė jashtė Un-it duhet tė hidhet mė nė fund edhe egoja zhduket. Por,
jo: nė fillim me mohimin e asaj Ti, Un-i bėhet gjithnjė e mė i mprehtė e
mė i mprehtė, kristalizohet, bėhet i furishėm, i tejmrekullueshėm, i
fuqishėm. Dhe atėherė anulohet - me praninė e energjisė hyjnore.
Isanė e kanė kryqėzuar shkaku i thėnieve tė tij. Ai njerėzit
pa ndalim i ka hutuar, gjithmonė i ka nxitur dhe gati i ka shtrėnguar tė
rebelohen - i ka mėsuar tė devijojnė nga rruga. Ka folur se Zoti mė sė
shumti i do delet e humbura mėkatarėt, rebeluesit, egoistėt. Hebrenjtė
kėtė nuk kanė mundur ta durojnė pėrjetė - vėrtet e ka tepruar. Ky njeri ka
qenė dashur tė ekskomunikohet - ka shkuar tepėr larg, e edhe pak i duhet qė
ti asgjėsojė vetė themelet e shoqėrisė sonė! meqė ka krijuar situatė tė
tillė tė cilėn priftėrinjtė thjesht nuk kanė mundur ta durojnė, kurse
organizata kishtare veēse ka zėnė tė lėkundej.
Ka qenė kundėr turmės me tėrė qenien e tij - kurse turmė
ėshtė krejt kjo afėr jush dhe ajo vėrtet nuk ka mundur ta tolerojė, meqė
ka qenė e tėra e panikosur nga fjalėt e tij. Tė gjithė kanė menduar: Ky i
krisur ėshtė armik, se i prenė vetė rrėnjėt e kėsaj shoqėrie. Si kemi pėr tė
jetuar pa turmat? Por kėshtu vėrtet duhet tė jetė: nėse i mėson dhentė tė
ndahen, ato edhe mė tepėr do tė mbėshteten nė njėra-tjetrėn. Dhe po qe se je
kėmbėngulės me mėsimet e tua, dhentė kanė pėr tu hakmarrė, do tė tė vrasin,
se vėrtet kė pėr ti sfiduar keq.
Ne jetojmė nė turmė, jemi pjesė e saj, dhe thjesht nuk dimė
tė jemi vetėm gjithmonė na nevojitet ai tjetri. Shoqėrimi nuk ėshtė
zgjedhje jona, se kjo ėshtė domosdoshmėri, se kush jeni ju pa tė tjerėt.
Identiteti nė vetmi humbet.
Ky ėshtė problemi: nėntėdhjetė e nėtė dele i kanė krijuar
nėntėdhjetė e nėntė religjione tė rrejshme, gjersa spiritualiteti i vėrtetė
i ka ndodhur vetėm asaj njėrės dele tė arratisur.
Jini tė guximshėm! Shkoni nė egėrsi, duke lėnė tėra ato
ēeltina prapa vetes. Vetėm nė kushtet natyrore do tė mund tė rriteni dhe tė
zhvilloheni. Ndoshta vetmia ka pėr tė ju shkaktuar dhembje, por vuajtja
ėshtė pjesė pėrbėrėse e pjekurisė. Ndoshta do tė pėrfundoni nė kryq, por
edhe ajo ėshtė rritje e nėpėrmjet kryqėzimit njė shoqėri vetėm se ju
hakmerret. Kėshtu duhet tė jetė, se kur ajo delja mė e mirė tė kthehet nė
kopenė e mjerė, atėherė tė gjitha nėntėdhjetė e nėntė delet kanė pėr tė
blegėrur me njė zė tė vetėm: Ky ėshtė mėkatari! Kryqėzojeni, mbėrthejeni nė
kryq, ai nuk na pėrket neve!
Por kopeja fare nuk mund ta kuptojė se pėrse bariu e bartė
atė dele tė arratisur mbi shpatullat e veta? pasi qė ajo ka humbur dhe
pėrsėri ėshtė gjetur.
Kurse Isai thotė se bariu ka pėr tu kthyer nė shtėpi, dhe
ka pėr ti ftuar miqtė qė me tė ta kremtojnė kthimin e deles. Dhe kur
mėkatari hyn nė parajsė, kremtimi vazhdon se delja ka humbur dhe pėrsėri
ėshtė e gjetur.
Fund i kapitullit tė 6-tė
Nga libri "Fara Hyjnore"
(1)
(2)
(3) |