Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Meditime 2 - ABSURD! E PALOGJIKSHME!(4)

Bhagwan Rajneesh - OSHO

Pėrktheu: Hasan HAMĖZBALA

ABSURD!  E PALOGJIKSHME! (4)

       A e keni arritur vetėdijshmėrinė tuaj? Apo thjesht i pėrcillni vlerat qė shoqėria jua ka imponuar? Ju jeni ndoshta Hindus, i Krishterė, ndoshta jeni Xhain apo Muhamedan, ateist apo hebre - po a jeni njeri? Njeri sigurisht nuk jeni, se njeriu nuk ka shoqėri. Sokrati ėshtė njeri, Isai ėshtė njeri, gurui Nanak ėshtė njeri – por ju nuk jeni. Ju edhe mė tej i takoni kopesė sė deleve. Njeriu askujt nuk i takon – ai fuqimisht qėndron nė kėmbėt e veta.

 

 

Isai thotė se Zoti gjithmonė ka pėr tė shkuar pas kėrkimit tė mėkatarėve, por kurrė nuk ka pėr t’i kėrkuar mesatarėt, atė klasėn e mesme – meqė ajo nuk ėshtė e denjė pėr pėrpjekje tė tilla, ajo nuk e ka merituar nderin e tillė. E ēka ėshtė edhe mė me rėndėsi, personi mesatar ėshtė gjithmonė nė rrugė – nuk ka nevojė qė kushdoqoftė ta kėrkojė – ai thjesht nuk mund tė humbasė. Pėr kėtė shkak bariu ka mundur qė tėrė atė kope ta lėrė nė pyll, edhe pse ka qenė natė plot errėsirė - dhentė do tė blegėrojnė nė kope, gjersa bariu do tė kalojė kodra e lugina vetėm pėr ta gjetur atė mė tė mirėn. Sepse, mu ajo dele ėshtė bėrė individ, e ka arritur shkallėn e egos sė veēantė. Pėr nga fuqia, pėr nga vlerat e brendshme, e tėrė kopeja ėshtė mė e dobėt sesa ajo dele qė ėshtė arratisur.

Shikojeni qenien tuaj: a ėshtė ajo ende turmė? Apo jeni bėrė ego? Nėse jeni bėrė ēfarėdoqoftė, atėherė Zoti ka pėr tė ju kėrkuar herėt apo vonė, se ju kėtė e keni merituar – do tė jeni tė gjetur, qoftė edhe nė pyll, qoftė edhe nė natėn e errėt. E keni arritur gjysmėn e rrethit, dhe tash keni filluar ta skiconi atė pjesėn tjetėr – ajo pjesa tjetėr ėshtė pėrkushtim, devocion. Ju mund ta arrini vetėm gjysmėn e rrethit me fuqinė tuaj – tjetra ėshtė e Perėndisė. Hyjnorja ka pėr ta skicuar rrethin, nė kėtė nuk mund tė dyshoni. Kurdo qė ta keni realizuar egon, Perėndia e fillon kėrkimin, meqė ajo qė ju ka takuar juve ju veēse e keni bėrė: jeni bėrė tė pavarur, jeni bėrė tė posaēėm. Tash, nėse lejoni qė edhe kjo veēanti tė ju merret, do tė behėni universal.

Ky ėshtė dallimi: para arritjes sė veēantisė ju jeni turmė e zakonshme, masė lokale. Pas kėsaj, po e realizoni individualitetin dhe devijoni nga rruga – gjersa mė nė fund nuk e hidhni egon dhe nuk bėheni njė me tė Tėrėn.

Nė kėtė moment, ju jeni si tė mos kishit qenė, dhe pėr kėtė nuk mund tė jeni njė me Tėrėsinė. Tash vetėm turma tė ndryshme ekzistojnė, kurse ju jeni vetėm pjesė tė tėra kėtyre masave tė paparashikueshme. Nė armatė me gjithė kėto turma disponojnė me shumė sukses: iu japin numra – njė, dy, tre, katėr – e kur ndokush vdes apo vritet nė luftė, nė tabelėn e lajmėrimit shėnohet numri nėn tė cilin ėshtė i evidentuar. Tė gjithė kėta njerėz janė numra tė rėndomtė, kurse njėri numėr me lehtėsi mund tė zėvendėsohet me tjetrin. Kur ndonjė numėr vdes nga plumbi, personi tjetėr e zėvendėson dhe bėhet “numri njė”. Nė armatė tė gjithė janė vetė dhentė, kurse armata ėshtė vėrtet njė shoqėri e pėrsosur, thnegėltore e pashembullt, turmė. Nėse dėshironi tė shihni sesi duket mendja kolektive, mendja e turmės, shkoni nė armatė: ata do tė ju disiplinojnė pa problem, dhe kjo nė atė mėnyrė saqė sė shpejti keni pėr ta humbur ēdo ndjenjė se jeni individ, se jeni tė pavarur nė ēfarėdo aspekti. Urdhri ėshtė urdhėr, dhe pėr kėtė as nuk duhet menduar. Kryeje dhe pikė! Ēfarėdo qė tė ju urdhėrohet, ju e realizoni nė vepėr pa kundėrshtim. E tėrė kjo shtrihet vėrtet nė thellėsi.

Gruaja e njė koloneli ka qenė shumė e brengosur, meqė ky ka gėrhitur pabesueshmėrisht shumė – kurdo qė binte nė anėn e majtė. Gruaja thjesht ėshtė thinjur nga vuajtjet, ka qenė tėrėsisht e rraskapitur nga pagjumėsia – se koloneli ka gėrrhitur si ari, dhe krevati thjesht ėshtė dridhur prej tij. Porse, kurdo qė koloneli flinte – e edhe kjo ka ndodhur ngandonjėherė – nė anėn e djathtė gjer tek gėrrhitja nuk ka ardhur. Gruaja veēse ėshtė molisur nga vuajtjet, ka shkuar tek psikiatri. “Mė thuani ēfarė tė bėj se kėshtu mė nuk shkon.”

“Kurrfarė problemi, vėrtet”, i tha psikiatri; “vetėm kthejeni nė anėn e djathtė, dhe gėrhitja pėrfundoi.”

“Por, zotėri” , i tha gruaja, “ju nuk e dini se si ėshtė burri im. Ai ėshtė dyfish mė i rėndė se ne tė dy, dhe unė thjesht nuk kam fuqi ta lėkund. E edhe sikur tė kisha, ē’do tė mė duhej - ashtu do ta zgjoja, e kur ndokush e zgjon, ai ėshtė nė gjendje tė vrasė, aq shumė tėrbohet.”

“Nuk ka problem”, qeshi psikiatri; “atėherė na mbetet vetėm njė gjė. Kurdo qė tė flejė nė anėn e majtė, ju vetėm i bėrtitni nė vesh: “Djathtas!” dhe koloneli menjėherė ka pėr t’u kthyer.”

Ashtu edhe ka qenė. Urdhri ėshtė urdhėr – kjo ka vepruar, se tė gjithė jemi tė pavetėdijshėm.

Shoqėria ekziston si turmė – mund ta tėrhiqni nė luftė kur tė doni – problem nuk ka. Pėr kėtė arsye Hitleri ka mundur qė tėrė vendin ta shndėrrojė nė llogor ushtarak; edhe Mao Ce Dun ia ka arritur kėsaj, e edhe shumė tė krisur tė tjerė. Shoqėria flen nė anėn e majtė, dhe mjafton qė t’i urdhėrosh: “Djathtas kthehu!” – urdhėrimi - ekzekutimi! Vetėm pak disiplinė tė hekurt dhe shoqėria ka pėr t’u shndėrruar nė llogor ushtarak. Individualiteti nuk ekziston, ai nuk lejohet. Kjo ėshtė mendja kolektive, grigjė dhensh.

A e keni arritur vetėdijshmėrinė tuaj? Apo thjesht i pėrcillni vlerat qė shoqėria jua ka imponuar? Ju jeni ndoshta Hindus, i Krishterė, ndoshta jeni Xhain apo Muhamedan, ateist apo hebre - po a jeni njeri? Njeri sigurisht nuk jeni, se njeriu nuk ka shoqėri. Sokrati ėshtė njeri, Isai ėshtė njeri, gurui Nanak ėshtė njeri – por ju nuk jeni. Ju edhe mė tej i takoni kopesė sė deleve. Njeriu askujt nuk i takon – ai fuqimisht qėndron nė kėmbėt e veta.

Prandaj Isai thotė: “Delja mė e mirė ka devijuar nga rruga”, e kur ndodh qė ajo ta humbasė rrugėn, bariu i le gjithė ato tė nėntėdhjetė e nėntat dhe fillon ta kėrkojė, “...gjithnjė derisa nuk e gjen.”

Ju e lutni Perėndinė, por ai fare nuk ėshtė nė kėrkim TUAJIN – pėr kėtė shkak lutjet asgjė nuk godasin. Sė pari bėhuni individė, diēka tė posaēėm, dhe atėherė pėr lutje nuk ka kurrfarė nevojash – sepse Zoti ka pėr tė ju kėrkuar. E pse kishim pėr ta lypur Zotin? Dhe si do ta realizonim kėtė? Adresėn e keni tė panjohur, telefonin s’e dini dot. I dini vetėm fjalėt dhe teorinė, e krejt ajo ėshtė e pakuptimtė, dhe nuk mund tė ndihmojė.

E kam dėgjuar tregimin pėr njė prift qė kishte mbėrritur nė qytetin e ri. Taksistėt bėnin grevė, kurse ai patjetėr duhej ta gjente kishėn, meqė atė ditė kishte predikim. Nė rrugė ka takuar njė vogėlush, tė cilin e ka lutur qė t’i tregonte se ku ishte kisha.

Djaloshi jo vetėm qė i ka treguar se ku ndodhej kisha, por personalisht e ka dėrguar tek ajo. Kur kanė ardhur tek dera, prifti i kėnaqur i ka thėnė: “Jam shumė i lumtur qė u mundove tė mė ndihmosh. Nėse fare pak tė intereson se ku ndodhet mbretėria e qiellit, eja sonte nė predikim, dhe unė pikėrisht kėtė kam pėr ta sqaruar se ku ajo ndodhet.”

“O nuk vjen nė shprehje”, ia preu djaloshi duke ia bėrė “papa” me dorė; “ti nuk po ke lidhje ku ėshtė kisha, e do ta dėrgosh dikė nė mbretėrinė qiellore!”

Por unė ju them: madje edhe po ta dinit rrugėn gjer tek kisha, kjo nuk do tė ju ndihmojė. Tė gjithė edhe e dinė se ku ėshtė kisha, ku ėshtė ky apo ai tempull, por kurrfarė dobie s’ka prej kėtij lloji diturie. Zotin nuk mund ta gjeni shkaku se nuk e dini se ku ndodhet ai. Ai ju kėrkon ju, se ai ju njeh - dhe ky ėshtė njė nga mėsimet mė themelore tė Isait: njeriu nuk mund ta gjejė Hyjninė, por pėr kėtė Hyjnia mund ta gjejė njeriun. Ai ju gjen kurdo qė tė jeni gati.

Pra, ēėshtja nuk ėshtė aty qė ju tė kėrkoni e tė kėrkoni. Ēėshtja qėndron nė kėtė qė pason: vetėm jini gati dhe pritni. Gatishmėria e parė ėshtė: tė bėheni tė veēantė, “tė devijoni nga rruga”, tė jeni rebelė, se vetėm si tė tillė e ngjishni egon. Pra, gjėja e parė ėshtė ta tejkaloni turmėn - tė “devijoni” nga rruga, pra tė tejkoalohet kopeja dhe ajo jetė “shpinė pėr shpine”. Tė devijosh nga rruga do tė thotė tė shkosh pėrmbi tėra kufizimet e ēdo shoqėrie, tė dalėsh nga modelet e imponuara, meqė pėrmbi tėrė ata binarė ndodhet egėrsia, gjersa pėrmbi tė vetėm pafundėsia e “Zotit tė gjallė”.

Shoqėria ėshtė si ēeltina nė mesin e njė pylli. Kjo ēeltinė e vogėl ėshtė vepėr njerėzore. Tė gjitha ligjet tona iu takojnė njerėzve, dhe tėrė atė qė e quajmė virtyt apo mėkat e ka trilluar dikush i ngjashėm me ju. Ju lidhje nuk keni se ēfarė ėshtė ai virtyti i vėrtetė? Kjo fjalė “virtyti” (“virtue” – vėr. e pėrkth.) ėshtė me origjinė greke, dhe do tė thotė “burrėrore” (“virile” nė origjinal – vėr. e pėrkth.), i fortė, i fuqishėm, me mundėsi.

Jini tė fuqishėm, dėshmojeni veten, drejtojeni kurrizin! Mos u bėni viktimė e njė kopeje tė frikėsuar! Filloni tė mendoni me kokėn tuaj, jini ai qė jeni! Dhe nisuni rrugės suaj – mos jini dele gjatė gjithė shekullit tė jetės!

Nėntėdhjetė e nėntė mund tė lihen nė pyll – nuk ka nevojė qė bariu tė frikėsohet, meqė gjithė kohėn do tė mbėshteten njėra nė tjetrėn, e pėr tė ikur nuk do tė ikin as nė ėndėrr. Problem nuk ka kur ato janė nė pyetje – por ajo mė e mira ka devijuar nga rruga. Kurdo qė delja arrin ta lėshojė kopenė, kjo ėshtė shenjė se forcė dhe guxim i madh ekziston nė tė – nuk i frikėsohet pyllit, vetmisė, errėsirės, bishave tė egra, askujt. Ėshtė bėrė e patrembshme, kurse patrembshmėria ėshtė shenja e parė se dikush ėshtė gati.

 

 

Egoja ėshtė hapi i parė deri tek pėrkushtimi. Unė mirė e di se krejt kjo tingėllon absolutisht paradoksale, dhe ndoshta do tė mendoni se jam i marrė, se pėrvujtnia ėshtė ai pėrbėrsi i domosdoshėm, por unė jua pėrsėris: JO! JO! JO! Egoja ėshtė mė e nevojshmja, meqė nėse ajo nuk ėshtė realizuar nė radhė tė parė, pėrvujtnia juaj ka pėr tė qenė vetėm paraqitje e zbrazėt, maskė dhe mashtrim. Sė pari ėshtė e nevojshme egoja e mprehtė si shpatė – ajo ka pėr tė jua dhėnė atė qartėsinė e domosdoshme tė qenies. Vetėm kur kjo kthjelltėsi tė realizohet, mund ta hidhni – se vetėm kur ta kini, atėherė mohimi ju bie ndėr mend! Dhe atėherė lajmėrohet pėrvujtnia, por, jo: ajo ėshtė plotėsisht tjetėrndryshe nga ato pėrvujtnitė e rrejshme. Kjo mė nuk ėshtė pėvujtni e njė skamnori, lypsari, dobėtaku - veēse vepėr e tė fuqishmėve, e mė tė fortėve, e mė tė mirėve. Atėherė mund tė hidhni, tė ndani, tė hiqni dorė prej kėsaj apo asaj, por kurrė para kėsaj shkalle (tė pjekurisė).

 

“Bariu i ka lėnė tė nėntėdhjetė e nėntė delet, dhe ka zėnė ta kėrkojė atė njėrėn, gjithnjė derisa nuk e ka gjetur.”

 

Mbajeneni nė mend kėtė: nuk ka nevojė qė JU ta kėrkoni Zotin – ai vjen vetvetiu. Krejt ēka duhet tė bėni nga ana juaj ėshtė: bėhuni tė denjė pėr vėmendjen e tij. Ka pėr tė ju gjetur, me siguri, qind pėr qind. Nė momentin kur dikush ėshtė i kristalizuar, e tėrė energjia hyjnore derdhet pingul mbi tė. Ajo mund tė ju gjejė si Mjeshtėr, si guru, mėsues – mund tė ju ofrohet nė nja njė milon mėnyra. Ju nuk duhet tė ēani kokė pėr kėtė: se si Hyjnia ka pėr tė ju gjetur. Mos u brengosni. E juaja ėshtė qė ta dendėsoni egon, qė tė bėheni tė vetvetes, dhe posa kėtė ta arrini, universalja ka pėr tė ju ndodhur.

 

“Duke qenė i lodhur, ai i tha deles: Tė dua mė tepėr se gjithė tė tjerėt.”

 

Zoti mė sė tepėrmi i do ata qė janė bėrė rebelues. Priftėrinjtė do tė bėrtasin: “Ēfarė marrėzie!” – si Zoti i do mė sė shumti ata qė kanė devijuar nga rruga! Pa kuptim.” Ata nė kėtė nuk mund tė besojnė, por kjo ėshtė fakt. Isai ėshtė dele e arratisur. Edhe Mahaviri. Edhe Buda. Edhe Muhamedi. Shoqėria lėviz nėpėr shtigjet e veta, por gjithė mė tė mirėt janė larguar nga kopeja – posa qė kėtė e sheh, Perėndia zė kėrkimin pas tyre.

Budės pėrndritja i ka ndodhur nėn drurin bodhi. Ka qėndruar ulur si individi pėrsosmėrisht i ndarė, nė qetėsi tė plotė, i devotshėm, tė gjitha prangat e shoqėrisė , tė religjionit e kulturės janė tė zgjidhura nėn kėmbėt e tij – ka qenė absolutisht vetėm. Atėherė Zoti i ėshtė qasur nga tė gjitha drejtimet, nga tė gjitha pėrmasat. Dhe buda vetvetiu ėshtė bėrė Zot. Nė fund ka thėnė se kurrfarė Zoti nuk ekziston – se kjo ėshtė mėnyra e tij “e devijimit nga rruga”. Ka folur se nuk beson nė Hyjninė, se ajo nuk ekziston, e tė tjera e tė tjera. Mandej ka folur se nuk ka shoqėri, se nuk ka religjion, se sistemi i kastave ėshtė i pakuptimtė – nuk ka Braminė, as Shundra s’ekzistojnė. E ka mohuar tėrė sistemin, tė tėrė strukturėn e tė menduarit hinduist. “Unė nuk jam hindus”, ka thėnė Buda, “dhe nuk i takoj asnjė shoqėrie. Nuk besoj nė teoritė tuaja, dhe gjithnjė derisa nuk e zbuloj tė vėrtetėn, nuk kam pėr t’i dhėnė as pesė para pėr gjithė tregimet tuaja!”

Ka vazhduar me mohime, me kundėrshtime, ndaj dhe ka ardhur momenti kur ka mbetur plotėsisht vetėm, plotėsisht i izoluar – ėshtė shndėrruar nė ishull tė vetmuar tė vetėdijes. Para njėzet e pesė shekujve, nėn njė dru, Zoti ėshtė lėshuar me vrull kah ai njeri, kah ajo “dele e humbur”, dhe, duke qenė i lodhur, i ka thėnė: “Tė dua mė tepėr se gjithė tė tjerėt.” Tė njėjtat fjalė edhe Isai i ka dėgjuar sesi i vinin nga goja hyjnore, e kėshtu ka qenė pėrgjithmonė – ky ėshtė ligji themelor spiritual: Zoti e kėrkon njeriun, e jo njeriu Zotin... Ai vetėm duhet tė bėhet, dhe tė jetė gati.

Si tė jeni gati? Tė bėheni tė veēantė, revolucionarė tė botės sė brendshme, ta tejkaloni shoqėrinė, tė jeni tė patrembshėm, t’i kėputni prangat, tė gjitha marrėdhėniet, ama bash tė gjitha! Tė jeni vetėm dhe tė ekzistoni si qendėr e universit! Atėherė Zoti derdhet drejt jush, dhe nė atė derdhazė tė tijėn egoja juaj zhduket, dhe ishulli zhduket nė oqean – pėrnjėherėsh mė nuk ekzistoni.

Shoqėria duhet tė hidhet nė radhė tė parė  - e kėtillė ėshtė mekanika e brendshme – sepse egoja juaj ekziston vetėm kur ėshtė e lidhur me shoqėrinė. Nėse vazhdoni ta hidhni shoqėrinė, ka pėr tė ardhur momenti kur egoja juaj do tė jetė plotėsisht vetėm. Por, tash as ajo vetė nuk mund tė ekzistojė, sepse shoqėria ėshtė ajo qė i ndihmon egos tė mbijetojė. Themeli i ekzistencės sė egos zhduket posa tė hidhet shoqėria. Kur “Ti” zhduket, zhduket edhe “Unė”. Nė atė momentin e fundit zhduket “Un”, pasi qė “Ti” ėshtė hedhur nė plotni. Kur nuk je “Ti”, “Unė” nuk ekzistoj. Ēdo gjė qė ėshtė jashtė “Un”-it duhet tė hidhet – mė nė fund edhe egoja zhduket. Por, jo: nė fillim me mohimin e asaj “Ti”, “Un”-i bėhet gjithnjė e mė i mprehtė e mė i mprehtė, kristalizohet, bėhet i furishėm, i tejmrekullueshėm, i fuqishėm. Dhe atėherė anulohet - me praninė e energjisė hyjnore.

Isanė e kanė kryqėzuar shkaku i thėnieve tė tij. Ai njerėzit pa ndalim i ka hutuar, gjithmonė i ka nxitur dhe gati i ka shtrėnguar tė rebelohen - i ka mėsuar tė “devijojnė nga rruga”. Ka folur se Zoti mė sė shumti i do “delet e humbura” – mėkatarėt, rebeluesit, egoistėt. Hebrenjtė kėtė nuk kanė mundur ta durojnė pėrjetė - vėrtet e ka tepruar. Ky njeri ka qenė dashur tė ekskomunikohet - “ka shkuar tepėr larg, e edhe pak i duhet qė t’i asgjėsojė vetė themelet e shoqėrisė sonė!” – meqė ka krijuar situatė tė tillė tė cilėn priftėrinjtė thjesht nuk kanė mundur ta durojnė, kurse organizata kishtare veēse ka zėnė tė lėkundej.

Ka qenė kundėr turmės me tėrė qenien e tij - kurse turmė ėshtė krejt kjo afėr jush – dhe ajo vėrtet nuk ka mundur ta tolerojė, meqė ka qenė e tėra e panikosur nga fjalėt e tij. Tė gjithė kanė menduar: “Ky i krisur ėshtė armik, se i prenė vetė rrėnjėt e kėsaj shoqėrie. Si kemi pėr tė jetuar pa turmat?” Por kėshtu vėrtet duhet tė jetė: nėse i mėson dhentė tė ndahen, ato edhe mė tepėr do tė mbėshteten nė njėra-tjetrėn. Dhe po qe se je kėmbėngulės me mėsimet e tua, dhentė kanė pėr t’u hakmarrė, do tė tė vrasin, se vėrtet kė pėr t’i sfiduar keq.

Ne jetojmė nė turmė, jemi pjesė e saj, dhe thjesht nuk dimė tė jemi vetėm – gjithmonė na nevojitet “ai tjetri”. Shoqėrimi nuk ėshtė zgjedhje jona, se kjo ėshtė domosdoshmėri, se kush jeni ju pa tė tjerėt. Identiteti nė vetmi humbet.

Ky ėshtė problemi: nėntėdhjetė e nėtė dele i kanė krijuar nėntėdhjetė e nėntė religjione tė rrejshme, gjersa spiritualiteti i vėrtetė i ka ndodhur vetėm asaj njėrės dele tė arratisur.

Jini tė guximshėm! Shkoni nė egėrsi, duke lėnė tėra ato ēeltina prapa vetes. Vetėm nė kushtet natyrore do tė mund tė rriteni dhe tė zhvilloheni. Ndoshta vetmia ka pėr tė ju shkaktuar dhembje, por vuajtja ėshtė pjesė pėrbėrėse e pjekurisė. Ndoshta do tė pėrfundoni nė kryq, por edhe ajo ėshtė rritje – e nėpėrmjet kryqėzimit njė shoqėri vetėm se ju hakmerret. Kėshtu duhet tė jetė, se kur ajo delja mė e mirė tė kthehet nė kopenė e mjerė, atėherė tė gjitha nėntėdhjetė e nėntė delet kanė pėr tė blegėrur me njė zė tė vetėm: “Ky ėshtė mėkatari! Kryqėzojeni, mbėrthejeni nė kryq, ai nuk na pėrket neve!”

Por kopeja fare nuk mund ta kuptojė – se pėrse bariu e bartė atė dele tė arratisur mbi shpatullat e veta? – pasi qė ajo ka humbur dhe pėrsėri ėshtė gjetur.

Kurse Isai thotė se bariu ka pėr t’u kthyer nė shtėpi, dhe ka pėr t’i ftuar miqtė qė me tė ta kremtojnė kthimin e deles. Dhe kur mėkatari hyn nė parajsė, kremtimi vazhdon – se delja ka humbur dhe pėrsėri ėshtė e gjetur.

 

            Fund i kapitullit tė 6-tė

            Nga libri "Fara Hyjnore"

 

 (1)    (2)    (3)