Nė mesin e shumė trupave qiellor, qė janė me
miliona e miliarda nė gjithėsinė e pafund, gjendet edhe njė sferė vogėl me
njė sipėrfaqe prej 510 Milion km², me njė diametėr prej 12.700 km dhe me njė
peshė prej rreth 6000 trilion tonelatash, qė vazhdon rrugėtimin e vet, duke
pėrshkuar harkun e njėjtė, mbi 4 miliard vite. Njė sferė paksa mė ndryshe
nga bashkudhėtaret e saj: njė sferė e shndritshme, me ngjyrė tė kaltėr, me
re tė bardha, lumenj, liqene, dete e oqeane, me fusha tė gjelbėruara, me
pyje plotė drunjė e bjeshkė tė mbuluara me dėborėn e kristaltė - njė sferė
nė tė cilėn frymon jeta. Kjo sferė, qė vėshtruar nga njė prizėm tjetėr, ajo
e makrokozmosit, i pėrngjanė njė guri tė ēmuar, quhet Tokė.
Dhe disa miliard vite mė pas, kur civilizimi nė
kėtė planet ishte duku u ngjitur drejt majave mė tė larta, ishte nė prag tė
kulminacionit tė tij, kėtė guri tė ēmuar filloi ta mbuloj njė hije e
errėt! Nė fillim dukej vetėm si njė pikė e vogėl e reflektuar nė sipėrfaqen
e saj, por shumė shpejtė filloi tė shtrihet duke mbuluar pjesė mė tė mėdha.
Qielli filloi tė marr ngjyrė tė kuqėrremtė, dita tė kthehej nė natė... e
gjallesat qė frymonin nė kėtė planet, drejtuan sytė nga qielli i pafund.
Drejt tyre po afrohej me njė shpejtėsi marramendėse njė objekt i zjarrtė, qė
pėr pak qaste do tė pėrplasej mbi gurin e tyre tė ēmuar...
...Njė pėrplase e fuqishme nė oqean e shkundi
gjithė kėtė planet. Njė valė deti e fuqishme dhe qindra metra e lartė,
bashkė me retė e zjarrta tė objektit pėrplasės, po shpėrndahej nė tė katėr
anėt e saj, duke shkatėrruar gjithēka qė i dilte pėrpara: Duke pėrmbytur
qytete tė tėra, fusha me tė mbjella, duku djegur pyjet e ngjeshur me lisa,
duke shkrirė e kthyer nė llavė vullkanesh edhe borėn e pastėr nė maja tė
bjeshkėve... pėr disa orė ky gurė i ēmuar u kthye nė tokė tė djegur e tė
shkretėtuar, nė njė vend pa frymė - pa jetė...
Kėshtu mund tė duket njėri, nga shumė skenarėt,
pėr ditėn e fundit tė planetit tonė. Dhe kjo qė u tha mė lartė, ndoshta nė
dukej tė parė, vėrtet i pėrngjan njė fiksioni imagjinarė, por kjo ėshtė edhe
shumė afėr ligjeve shkencore. Prognozat e ndryshme, qofshin ato tė
civilizimeve tė lashta, tė parashikuesve antik e modern, por edhe ato
shkencore, kėtu japin tė njėjtin rezultat: Ky planet e ka njė fund! Dhe
shikuar realisht kjo ėshtė afėr logjikes! Ēdo gjė nė kėtė hapėsirė e ka njė
fillim, dhe natyrisht, edhe njė mbarim. Ky princip, ky ligj hyjnor vlen edhe
pėr trupat qiellor, edhe pėr sistemet diellore, edhe pėr galaktikat.
Prognozat shkencore se jeta e planetit tonė mund
tė zgjasė edhe disa miliard vite, sot nuk i frymėzojnė edhe aq shumė
inkurajimet tona. Ndoshta kjo do tė ishte e mundur, nėse ligjet e ndryshme
fizike, qė harmonizojnė kėtė baraspeshė, nuk do tė ndikoheshin nga faktorė
tė tjerė, e qė janė tė shumtė, tė panjohur e tė paparashikueshėm pėr qenien
njeri, pra edhe pėr vet shkencėn. Dhe nė kėtė kontekst mund ta bėjmė njė
analogji mes parimeve tė pėrgjithshme kozmike dhe qenies njeri. Jetėgjatėsia
e njė njeriu, nė kushte normale, parimisht duhet tė ketė njė mesatare prej
80 vitesh, megjithėse kjo ndryshon, varėsisht prej llojit. Mirėpo, ja qė
janė edhe faktorėt e tjerė ata qė e thyejnė kėtė ligjshmėri, nėse mund ta
quaj, universale: sėmundjet e paparashikuar ose fatkeqėsitė e llojeve nga mė
tė ndryshmet. Tė njėjtat principe ligjore qė veprojnė nė mikrokozmos, janė
funksionale edhe nė makrokozmos, pra ato vlejnė edhe pėr planetin tonė. Mund
tė jetė njė meteorit gjigant, njė erupsion i fuqishėm diellor, njė debalans
i fushės magnetike si faktor eksternė qė mund tia shkurtojnė jetės Tokės,
por po aq serioz ėshtė edhe faktori intern - vet njeri, pėrmes revolucionit
teknologjik duke shkatėrruar kėshtu baraspeshėn natyrore. Dhe kėto principe
ligjore, jo vetėm qė janė tė njohura mijėra vite mė parė, qė na dėshmon edhe
formula e njohur e figurės antike greke - njėri nga 12 Zotat mė tė famshėm
tė Olimpit, Hermesi, ku thuhet: Si ėshtė lart, ashtu ėshtė edhe poshtė, e
si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart, por kėto parime i njeh dhe i pranon
edhe shkenca bashkėkohore. Formula e mėsipėrme, nė zbėrthim do tė thotė: si
ėshtė makrokozmosi, ashtu ėshtė edhe mikrokozmosi, njėjtė sikurse hipotezat
shkencore qė shpjegojnė ekzistencėn e ndėrlidhshmėrisė ndėrmjet pjesėve mė
tė imėta tė materies dhe atyre mė gjigante qė lėvizin nė gjithės. E sot
dihet shkencėrisht se materia nuk pėrbėhet vetėm nga molekulat dhe atomet,
si pjesė pėrfundimtare e mė tė imėta tė saj, por se, edhe secili atom nė
vete konsiderohet si njė botė e veēantė, njė botė e pėrbėrė nga protone,
neutrone, elektrone dhe grimca tė tjera (edhe mė tė imta) si kuantet,
marrėdhėniet, pozicioni dhe lėvizja e tė cilave i pėrngjanė pothuajse
tėrėsisht sistemit tonė diellor nė miniaturė.
E pėr ti pėrcjellė kėto procese qė zhvillohen nė pjesėt mė
tė imėta tė materies (nė mikrokozmos), njeriu shfrytėzon aparate tė ndryshme
mikroskopike, meqė ato procese janė aq tė vogla sa pėr syrin e tij janė tė
padukshme. Tė gjitha ato procese zhvillohen nė njė harmoni dhe pėrputhshmėri
tė mrekullueshme, mu ashtu siē zhvillohen edhe proceset nė makrokozmos. Por,
po tė bėhej njeriu objekt shikimi, dhe jo vetėm ai, por i tėrė sistemin ynė
diellor nga njė prizėm tjetėr, ajo e makrokozmosit, dhe atė vetėm nė
galaktikėn Rruga e Qumėshtit, ku ndodhet sistemi ynė diellor, atėherė, jo
vetėm ai, por i tėrė sistemi ynė diellor - Dielli dhe tetė planetėt
(pėrjashto kėtu Plutoni i cili nga viti 2006 ka humbur statusin e planetit),
bashkė me satelitėt e tyre, miniaturizohen mu sikurse atomet dhe molekulat
tek materia. Vetė planeti ynė Toka, me disa miliarda gjallesa, nė universin
e pafund i pėrngjan njė kokrre rėre nė oqean. Por, nė univers nuk ėshtė
vetėm galaktika Rruga e Qumėshtit qė pėrbėhet nga disa miliarda yje e qė
miliona prej tyre kanė planetė mu sikurse ylli ynė, Dielli, por, ekzistojnė
edhe shumė galaktika tjera tė pėrbėra nga miliarda e miliarda yje tė tjerė?
E ēfarė pėrmban prapavija e kėtij sfondi ku lėvizin nė formė spiraleje
gjithė kėto galaktika?!... Kjo por dhe shumė pyetje tė tjera, janė sfida
serioze me tė cilat ballafaqohet sot shkenca bashkėkohore, meqė njohuritė
dhe teknologjia qė posedon sot ajo as pėrafėrsisht nuk i pėrmbush kriteret
pėr pėrgjigje tė kėnaqshme. Prandaj, kėto qė u thanė mė lartė, lenė pak pėr
tė dėshiruar se planeti ynė do tė plaket dhe vdes, pra pėrfundoj misionin
e tij nė bazė tė parimeve tė pėrgjithshme kozmike, me aq sa na janė tė
njohura neve deri mė sot.
Profecitė pėr fundin e botės
Paralajmėrimet pėr fundin e jetės nė tokė ose
apokalipsin nuk janė tema tė reja diskutimesh. Nė dokumentet e gjetura tek
civilizimet e vjetra, kjo dukuri ėshtė mjaftė e theksuar, dhe ndoshta me tė
drejt, pasi mu ato civilizime, qė pėr to sot dihet shumė pakė, ishin
zhdukur si pasoj e ndonjė apokalipsi tė tillė. Shkenca shkon edhe mė larg.
Bazuar nė dėshmitė e fosileve tė gjetura nė shumė vende tė botės, ajo edhe
zhdukjen e krijesave parahistorike siē janė dinozaurėt e zaurė tė tjerė apo
mamutėt e gjallesa tė tjera tė panjohura qė ishin sundimtarė tė planetit
tonė asokohe, e ndėrlidh me pasojat e ndonjė katastrofe klimatike,
shkaktarėt e tė cilės, sipas shkencės, mund tė ishin tė shumtė. Edhe nė
librat e shenjt tė religjioneve tė ndryshme kjo temė zė vend qendror. Vetėm
nė Bibėl kemi mbi 100 profeci rreth fundit tė botės dhe tė gjitha kėto i ka
pėrmbledhur nė njė vepėr autori Stuart Olyott (e pėrkthyer edhe nė gjuhėn
shqipe nga Lirak Ēelaj), e tė cilėn mund ta shkarkoni falas nė sektorin
Literaturė. Edhe nė librin e shenjt islam - Kuranin, shenjat e ditės sė
fundit (kiametit) theksohen disa herė.
Ndėr parashikimet mė tė pėrfolura rreth fundit
tė botės, ėshtė kalendari i civilizimit tė lashtė tė quajtur Maja. Njė
popullatė autoktone qė ka jetuar 3000 vjet para erė se re nė pjesėt e
Amerikės Qendrore, gjegjėsisht tė shtrirė nė territore tė Guatemalės,
Belizes, El Salvadorit, Hondurasit, dhe nė pjesėn mė tė madhe tė Brazilit
tė sotėm. Dijetarėt e asaj kohe, qė supozohej se e njihnin mirė filozofinė,
matematikėn, fizikėn, astronomin etj. kishin nė pėrdorim dy sisteme
kalendarik:
-Kalendari Tzolkin, pėrdorej pėr qėllime
ritualesh dhe pėrbėhej prej 13 tingujsh dhe 20 simbolesh diellore, nga
llogaria e tė cilave rridhnin 260 kombinacione. Duhej tė kalonin 260 ditė
deri te pėrsėritja e serishme e njė dite tė kombinuar.
-Kalendari Haab, pėrdorej pėr nevoja civile dhe
ishte i ngjashėm me kalendari e ditėve tona. Pėrbėhej nga 365 ditė -18 muaj
me nga 20 ditė, plus 5 ditė shtesė, qė konsideroheshin si ditė fatkėqija.
Te dy kėta kalendarė pėrfundojnė pas 5125
vjetėsh, dhe kjo ditė, sipas llogarive tė kohės sonė, i bie saktėsisht mė
21.12.2012! Ėshtė njė kalendar, i cili gjatė njė periudhe 5000 vjeēare, ka
bėrė njė llogari mjaft ekzakte tė ditėve, muajve dhe viteve, sa qė edhe
fazat hėnore, deri mė sot, i ka kalkuluar me njė devijim minimal prej vetėm
23 sekondash.
Dhe si pėr ironinė tonė, kjo datė pėrputhet
plotėsisht me njė dukuri astronomike e cila pason njė herė nė 26000 vjet! Mė
saktėsisht, mu nė kėtė ditė, Toka dhe i gjithė sistemi ynė diellor do tė
gjendet i pozicionuar nė njė paralele tė njėjtė me galaktikėn tonė, Rruga e
qumshit. Dhe kjo pikė, ku sistemi ynė diellor takohet (ndeshet) me Rrugėn
e qumėshtit, ėshtė njė shtresė e krijuar nga re pluhuri e ashtuquajtur
hapėsira (e ēara) e errėt e rrugės sė qumėshtit. Kjo e ēarė ka shumė
kuptime mitologjike si: Rruga e ferrit, goja e e njė pėrbindėshi kozmik,
kanali lindės i nėnės kozmike etj. Dhe pikėrisht mė 21.12.2012, Toka,
bashkė me sistemin tonė diellor, pozicionohet mu nė mes tė kėsaj hapėsire
tė errėt, nė horizontin e sė cilės, Rruga e qumėshtit ka qasje mbi to, dhe
atė nga tė gjitha pikat - rreth e qark. Nė kėtė pikė kohore pėrfundon edhe
cikli i kalendarit tė civilizimit Maja. Pasojat e kėtij gėrshetimi
parashtruan edhe teori nga mė tė ndryshmet, dhe qė tė gjitha me njė
pėrfundim tė njėjtė - fundi i botės!
Dhe nėse nisemi nga parimet e pėrgjithshme
hyjnore se ēdo gjė ka njė fillim dhe njė mbarim, pra, asgjė nuk ėshtė e
amshueshme nė universin e pafund pėrveē ritmit tė pėrhershėm tė ndryshimeve:
lindjes, zhvillimit dhe shpėrbėrjes (ajo qė shpėrbėhet pastaj lind sėrish),
atėherė edhe hipotezat e njė rifillimi nga zeroja i gjithēkaje, pra edhe
fillimi i njė epoke tė re pėr planetit tonė, ėshtė shumė i kapshėm.
Pėrputhshmėritė qė u thanė mė lartė, na lėnė tė
kuptojmė se ky civilizim i lasht ka pasur njohuri shumė tė mira pėr kėtė
gėrshetim, dhe kėtė ditė e kanė konsideruar si njė pikė kalimtare shumė tė
rėndėsishme - fillim i njė cikli tė ri.
E pėr ēudi, njė profeci e kėtij lloji dhe
pikėrisht pėr fundin e vitit 2012, nuk vjen vetėm nga Maja-t. Edhe kalendar
i Aztekve, qė ėshtė mjaft i ngjashėm mė atė tė Maja-ve, pėrfundon po nė kėtė
datė.
Nostradamusi (1503 - 1566), i lindur nė Saint-Remy,
nė jug tė Francės, me profesion mjek dhe farmacist si dhe njėri ndėr
parashikuesit mė tė njohur i tė gjitha kohėrave, gjithashtu, nė profecitė e
tij parasheh, po nė kėtė vit, njė luftė atomike me pėrfshirje mbarė
globale.
Gjithashtu, parashikuesja nga bullgaria,
Vangelija Gushterova ( 1911-1966) e njohur me emrin Vanga, parasheh njė
katastrofė me pėrmasa gjigante pas viteve 2010. Vanga ėshtė e njohur me
profecitė e saj rreth fillimin e luftės sė dytė botėrore, pėr Perstrojken,
pėr vdekje e princeshės Dejana si dhe pėr sulmin e 11 shtatorit nė kullat
binjake tė Nju Jorkut. Pėr kėtė sulm ajo kishte thėnė: Vėllezėrit amerikan
do tė rrėzohen nga sulmi i njė shpendi tė ēeliktė. Sipas parashikimeve tė
saj, fillimi i luftės sė tretė botėrore do tė filloj kah fundi i vitit 2010.
Kėsaj situata do ti paraprijnė tri atentate nė tre president shtetėror si
dhe lufta nė Indonezi. Ky konflikt, qė do tė zgjasė pėr disa vite, do tė
ketė pėrmasa katastrofale pėr gjithė njerėzimin, pasi luftėrat do tė jenė
shumė tė ashpra duke mos u kursyer as armatimi bėrthamor e as ai kimik.
Parashikuesja tjetėr nga Arizona e SHBA-ve,
Sakina Blue Star, duke u bazuar nė njohuritė e vendasve autokton,
Hopi-Indianėve (qė ėshtė edhe vet pjesėtare e asaj popullate etnike qė sot
nuk numėron mė shumė se 1500 pjesėtar), po ashtu, parasheh fundin e botės,
pikėrisht nė vitin 2012. Sipas saj, njerėzimi ėshtė zhdukur tri herė. Herėn
e parė kjo ka ndodhur kur boshti i saj (Tokės) pėsoi zhvendosje; herėn e
dytė gjatė kohės sė akullt dhe herėn e tretė gjatė pėrmbytjeve nga tė
reshurat e furishme. Ka ardhur sėrish koha pėr zhdukja e radhės - ciklin e
katėrt, cikėl nė tė cilėn planeti ynė gjendet nė fazėn e njė pastrimi tė
pėrgjithshėm, i cili do tė pėrmbyllet nė fund tė vitit 2012.
Edhe autori amerikanė, Micheal Dorsin, nė librin
e tij Kodi biblik, parasheh, duke u bazuar nė njė mesazh (kod) sekret nė
Bibėl, fundin e botės qė do tė ndodh po nė kėtė vit - 2012, gjatė kolizionit
tė Tokės me njė komet.
Nė vazhdimin tjetėr do tė lexoni:
-Cili ishte qėllimi i projektit i NASA, i quajtur,
IRAS (Infrared Astronomical Satellite), i cili u realizua nė bashkėpunim me
Britaninė e Madhe dhe Holandėn;
-A e rrezikon planetin tonė
trupi qiellor i zbuluar na teleskopėt IRAS qė nė vitin 1983, i cili veē ka
depėrtuar nė Sistemin tonė Diellor?
-Kronologjinė e profecive rreth zhbėrjes sė Tokės, etj.
(pjesa e
dytė)
(pjesa e tretė)
(pjesa e
katėrt)
(pjesa e pestė)
|