Fundi i botės nga eksperimentet laboratorike
Mikroorganizėm i padukshėm. Shikuar nga prizma
mikroskopike, grimca tė imėta dhe tė vdekura pluhuri! Ato nuk mund tė
vihen nė vetėlėvizje, nuk mund tė shumohen vetvetiu. Atyre ju nevojitet njė
qelizė e gjallė tė cilėn ato grimca pastaj e detyrojnė qė tė riprodhoj
kopjet tė tjera, duke u shumuar nė pambarim.
Viruset qėndrojnė nė krye tė historisė sė
zhvillimit tė jetės. Ata janė mė tė vjetėr se ēdo qelizė komplekse, nga e
cila sot ndėrtohet secili organizėm i gjallė, qoftė shtazor, qoftė bimor.
Ata janė dėshmitarė tė historisė. Miliarda vjet tė vjetėr dhe akoma
ekzistues, qė qelizave tua vėshtirėsojnė jetėn - thotė virologu nga
Universiteti i Parisit, Ali Saib. Dhe vėrtet, edhe pse tė padukshme dhe
parazitė, ato demonstrojnė fuqi magjike: Janė nė gjendje, qė pėr pak kohė,
ta mposhtin edhe gjallesėn mė tė madhe tokėsore. Kanė mposhtur dinozaurė
gjigantė, balena disa tonelatėshe por edhe ushtritė mė tė famshme tė kohės
si atė tė Napolon Bonopartės.
Shumė herė gjatė historisė njerėzore, shfaqja e
mortajave tė ndryshme ka marr me miliona jetė tė tyre. Epidemia e quajtur Loimos,
qė kishte pėrfshirė Greqinė 430 para erės sė re, nė njė farė forme edhe i
dha fund epokės sė artė, tė cilėn e shijonte Athina asokohe. Nga kjo
epidemi vdiq, pothuajse ēdo i treti banor dhe shkaktari i saj nuk u zbulua
kurrė.
800 vite mė vonė, malaria e pėrfshiu qytetin
atikė, Romėn, duke e kthyer kėtė metropol nė njė qytet tė rrėnuar. Vetėm
17000 banorė, thuhet se kishin arritur tė mbijetojnė. Njė epidemi e
shkaktuar nga lia, popullatės sė Meksikos i kushtoi mbi 18 milion jetė
njerėzish. Brenda 100 viteve (1520 - 1816), kjo popullatė qė numėronte
asokohe 20 milion banorė, mbeti me vetėm 1.6 milion banorė. Dhe njėra ndėr
tragjeditė mė tė mėdha globale nė kėtė drejtim ėshtė pandeminė e viteve
1918-20, qė u quajt gripi spanjoll. Brenda dy viteve ajo arriti tė marr
mbi 50 milion jetė njerėzish.
|
|
Se viruset mund tė nxisin sėmundje tė tmerrshme
dhe tė pėrhapen me shpejtėsi marramendėse nė ēdo pikė tė globit, kjo edhe
nuk ėshtė temė e re. Dėshmia mė e fundit ėshtė gripi i derrave H1N1, qė
po pėrhapet me tė madhe nė tė gjitha pjesė e botės dhe qė i ka vendosur para
njė sfide tejet serioze tė gjitha institucionet mė relevante botėrore. Njė
mutacion i mundshėm dhe ky virus mund tė shkaktoj njė pandemi me pėrmasa tė
paparashikuara pėr njerėzimin. Dhe mu nga ky shkak Organizata Botėrore e
Shėndetėsisė, me seli nė Gjenevė tė Zvicrės, mė 11 qershor 2009, shpalli
edhe zyrtarisht virusin e derrave si pandemi globale, duke e ngritur
gjendjen alarmuese nė shkallėn mė tė lartė - nė tė gjashtėn. Ėshtė hera e
parė qė, pas mė sė 40 vitesh (nga gripi i Hongkongut nė vitet 1968/69, nga
i cili vdiqėn mbi 2 milion njerėz), kjo organizatė (OBSH) tė shpall gjendje
pandemie. Vala e pėrhapjes sė virusit tė derrave nuk ka tė ndalur. Mbi
100.000 njerėz (numri ėshtė gjithnjė nė rritje marramendėse), nė mbi 100
shtete, konsiderohen tė prekur nga ky virus. Disa qindra veē kanė ndėrruar
jetė. Virusi ėshtė i ri, jashtėzakonisht ngjitės dhe ėshtė duke e pėrhapur
shumė shpejt. Nuk po mundemi ta vėmė nėn kontroll, prandaj edhe kam vendosur
qė tė shpall gjendje pandemie - thotė Drejtoresha e OBSH-sė, Margaret Chan.
Megjithėse alarmi ėshtė ngritur nė shkallėn mė tė lartė, OBSH, akoma nuk
rekomandon mbyllje kufijsh apo bartje tė pėrgjithshme tė maskave mbrojtėse.
Pėr kėtė gjė epidemiologėt qė prej vitesh kanė
paralajmėruar, qysh nga gripi i shpendėve se do tė jetė vetėm ēėshtje
kohe kur do tė shfaqej njė vatėr e re e rrezikshme e gripit qė mund tė
shkaktonte miliona tė vdekur nė tė gjithė botėn. Virusi i shpendėve H5N1,
sipas shkencėtarėve mbetet akoma njėri ndėr kėrcėnuesit mė serioze tė
mundshme pėr njerėzimin. Qė nga viti 2003, kur ky virus ėshtė bėrė publik,
janė infektuar, sė paku zyrtarisht, mbi 300 njerėz nė mbi 10 vende,
kryesisht nė Azi, dhe, 60% e tyre, kanė ndėrruar jetė. Shkencėtarėt janė
shumė tė shqetėsuar sepse, sipas tyre, kėtij virusi i nevojiten vetėm edhe
pak mutacione, qė ai tė kthehet nė njė vrasės me pėrmasa katastrofale pėr
njerėzimin, pėr shkak tė mungesės sė njė vaksine adekuate. Koncerni i njohur
farmaceutike Novartis ngjalli pak shpresat kah mesi i qershorit (mė13.06.2009),
kur bėri tė ditur se ka arritur tė zbulojė njė vaksinė efikase kundėr
gripit tė derrave, por se, pėr prodhimin serik nevojiten edhe disa muaj.
Mirėpo, mbetet pikėpyetje e madhe efikasiteti i kėsaj vaksine, pasi kjo nuk
ėshtė testuar drejtpėrdrejt tek njeriu. Shkencėtarėt nuk mund ta
parashikojnė mėnyrėn e mutacionit qė mund tė pasoj, pasi ky grip ėshtė njė
kombinim i viruseve tė njerėzve, derrave dhe shpendėve, prandaj edhe kundėr
njė kombinimi tė tillė, tė panjohur akoma pėr shkencėn, imuniteti i njeriut,
por edhe vaksina qė do tė prodhohet sė shpejti, mund tė jenė tė paefektshėm.
Loja e rrezikshme me gjene
Skenarėt e mėsipėrm rreth njė katastrofe tė
mundshme globale, megjithatė, po supozojė se janė si burim i proceseve tė
zakonshme tė ligjeve natyrore, edhe pse me pasoja tragjike. Por, shumė mė
shqetėsuese dhe tė rrezikshme pėr njerėzimin, duket tė jenė eksperimentet
gjenetike qė zhvillohen nėpėr laboratorėt e shumtė.
Qyteti Boise, nė shtetin Idaho tė SHBA-ve.
Laboratori i universitetit tė kėtij qyteti, gjendet prapa mureve disa
metėrshe tė betonit. Brenda duket gjithēka e zakontė - e parrezikshme:
teknikė laboratorike, mikroskopė, kompjuter etj. Megjithatė kjo pėrshtypje
ėshtė zhgėnjyese: kėtu zhvillohet eksperimenti gjenetik me i kontestuari nė
mbarė botėn! Nėn udhėheqjen e prof. Greg Hampikian, shkencėtarėt kėrkojnė
kodin gjenetik tė vdekjes: Ata krijojnė gjene artificiale, tė cilat, nė
natyrė nuk kanė ekzistuar asnjėherė. Kjo ngjanė nė vrimėn e zezė gjenetike
dhe me kėtė duket se shkenca po mundohet ta luajė ose zėvendėsoj rolin e
Krijuesit!
Eksperimentimit me gjene (zyrtarisht vetėm nė
bimė) dhe krijimit sintetik tė tyre, nė shumė shtete i ėshtė dhėnė drita e
gjelbėr, me arsyetimin se kjo shkon nė dobi tė njerėzimit. Duke intervenuar
nė ADN-n (acidi deoksiribonukleik), nė bazėn fillestare tė gjallesave qė
bartė mesazhet gjenetike tė ēdo qelize, duke i kyēur, shkyēur ose
zėvendėsuar, pra duke manipuluar me gjene, shkencėtarėt po pėrpiqen ti
dekodojnė tė gjitha sekretet e krijimit tė njė organizmi dhe me kėtė edhe
krijimin, konstruktimin e njė organizmi artificial (sintetik). Dhe
potenciali i kėtij manipulimi me gjene, duket i pakufishėm: tė pavarura nga
procesi i evolucionit, organizmat sintetik, shpresohet se njė ditė, do ra
rrisin produktivitetin e pėrgjithshėm agrobotanikė, pėrmirėsojnė mirėqenien
njerėzore, do ta luftojnė kancerin, do tė arrijnė tė prodhojnė edhe
karburante biologjike etj. Dhe kjo, natyrisht do tė ishte nė dobi tė
njerėzimit. Por, a do tė jetė nė gjendje njeriu, si krijues (si Zotė) i
kėtyre organizmave, ti ketė edhe nėn kontroll ato? Kjo ėshtė pyetje
pėrgjigjet e sė cilės lėnė shumė pėr tė dėshiruar.
Shkencėtarėt e Universitetit tė Boise-s veē kanė
arritur tė konstruktojnė sekuenca tė ADN-sė, qė tek njeriu nuk ekzistojnė,
bile edhe disa qė nuk ekzistojnė nė asnjė gjallės tjetėr tė kėtij planeti.
Tė bartura nė organizėm pėrmes frymėmarrjes ose ushqimit, disa nga kėto
sekuenca te manipuluara tė ADN-se arrijė tė paralizojnė ēdo funksion tė
domosdoshėm pėr jetė tė organizmit. Dhe kjo i shqetėson kritikėt e kėtij
procesi: Fuqi tė mėdha, qeveri tė ndryshme, diktatorė apo edhe organizata
terroriste, mund ta shfrytėzojnė kėtė mundėsi, qė pėrmes njė arme tė tillė
biologjike, ta mbajnė nėn shėnjestėr ose edhe ta shkatėrrojnė cakun e tyre.
Dhe kjo praktikė e krijimit tė njė arme biologjike pėr shkatėrrim masiv nuk
ėshtė, po ashtu, diē e re. Qė nė kohėn e luftės sė dytė botėrore ėshtė i
njohur plani i disa shteteve tė aleancės, pėr pėrdorimin e Anthrax - bombave
(bombave tė mbushura me baktere infektuese shume tė rrezikshme -
Bacillus anthracis), mbi qytetet mė tė mėdha gjermane si Berlini,
Hamburgu, Stuttgardi etj. nė fazėn e fundit tė luftės, pėr ta mbytur ēdo
banorė tė tyre. Por falė vonesės transportuese tė kėtyre bombave nga SHBA-t
nė Britaninė e Madhe (mbi 5000 copė), dhe mospajtimit tė disa aleatėve, kjo
nuk ndodhi. Pėrdorimi testues i kėtyre bio-bombave nė njė pjesė tė pa banuar
tė Islandės, shkatėrroi tėrėsisht, tė gjithė faunėn, brenda njė dite. Armėn
mė efektive dhe mė tė lirė e ka krijuar vetė natyra - thotė biologu Malcolm
Dando nga Universiteti i Brodfordit nė Angli. Nevojitet vetėm 100 kg bazile
Anthraxi pėr ti vrarė rreth 3 milion njerėz. Pėr tė parandaluar ndonjė
katastrofė tė tillė, mbi 143 shtet, nė vitin 1872, nėnshkruan njė
marrėveshje pėr ndalimin e prodhimit tė armėve biologjike.
Por, krejt ndryshe nga njė pandemi e provokuar
nga viruset natyral, edhe nėse ata kanė kaluar disa faza mutacionesh,
shpresat pėr tė mbijetuar njerėzimi, megjithatė nuk janė tė shuara
tėrėsisht. Njė shpėrthim i njė epidemie, i provokuar nga viruset sintetik tė
gjeneve tė manipuluar ose tė krijuar artificialisht, do tė ndalet, tek
atėherė kur tė vdes njeriu i fundit. Nė krahasim me viruset natyral,
sekuencat e njė gjeni sintetik, tė manipuluar ose krijuar artificialisht,
nuk vdesin. Nė vitin 2012 janė paraparė edhe preparatet e para tė kėtyre
gjeneve sintetike. Qėllimi: luftimin e dėmtuesve tė kulturave agrare.
Mirėpo, askush nuk e di se kėto gjene - vrasėse, nuk do tė kalojnė edhe tek
format tjera tė jetės me potencial shkatėrrues edhe pėr to. Ndoshta edhe tek
njeriu. Do tė ishte njė proces qė nuk do tė mund ta ndalonte askush....
Ngrohja globale vė nė pikėpyetje baraspeshėn e
Tokės
Pėrmbytjet, si pasoj e ndryshimeve klimatike,
mendohet se kanė qenė edhe shkaktarėt e disahershėm tė zhdukjes sė jetės nė
Tokė. Ndėr mė tė pėrfolurit ėshtė miti pėr Atlantidėn, njė ndėr civilizimet
mė tė lashta qė kishte njė shkallė tė lartė zhvillimi (bazuar nė dėshmitė e
Platonit), e qė mendohet se gjendet i pėrmbytur diku nė oqeanin Atlantik.
Supozohet se ndonjė ndryshim i madh klimatik e gjeologjik (nga pėrplasja e
mundshme e ndonjė meteoriti), ka ndikuar qė ky civilizim tė zhduket nga
faqja e dheut pėr pak kohė (brenda natės). Ishin pėrmbytje, tė shkaktuara
nga tėrmetet, shpėrthimet vullkanike, valėt e mėdha tė oqeanit etj, ato qė
fundosėn kėtė kontinent pėrgjithmonė.
Por Atlantida, nuk ėshtė rast i vetėm i
pėrmbytjeve nga ndryshimet klimatike. Zbulimet e shumta tė fosileve tė
kafshėve parahistorike, siē janė tetrapodet (dinozaurėt) barngrėnės ose
Mamutėt e lloje tjera, qė janė gjetur nė hapėsira tė ndryshme tė globit, tė
cilat sot janė tė mbuluara nga shtresa tė mėdha akulli ose nė sipėrfaqe ku,
pėr shkak tė mungesės sė lagėshtisė, procesi vegjetativ ėshtė tėrėsisht i
pazhvilluar, pra nė shkretėtira tė ndryshme, dėshmojnė pėr ndryshime
ekstreme klimatike qė janė zhvilluar nė planetin tonė. Nė Siberi ėshtė
zbuluar njė Mamut gjigant i ngrirė, i cili ėshtė ushqyer vetėm me bimė. Nė
gojėn e tij janė gjetur mbeturina tė myshkut, ndėrsa nė zorrėt e tij edhe
mbeturina barishtesh qė sot nuk ekzistojnė nė atė hapėsirė. Trupa tė
shtazėve tė ndryshme janė zbuluar edhe Kinė, Kanada, e vende tė tjera tė
globit. Shkencėtarėt mendojnė se kėto zhvendosje janė bėrė si pasoj e ndonjė
kataklizmi natyrorė.
Jo vetėm sipas legjendave, por edhe sipas
profecive religjioze, bota ėshtė pėrmbytur disa herė. Janė diku rreth 30
burime qė flasin pėr pėrmbytje me pasoja katastrofale pėr gjallesat e
planetit Tokė. Kemi rrėfimin e Biblės, ku Perėndia vendos ta dėnoj
njerėzimin pėr shfaqjen e mosbesimit tek Krijuesi i tyre, dhe e urdhėron
Noun ti marrė familjarėt dhe lloje tė pėrcaktuar tė botės shtazore e
bimore dhe tė vendoset nė njė anije, pasi vendimmarrėsi hyjnor, kishte
vendosur ta shkatėrroj njerėzim pėrmes pėrmbytjeve pėr ta ripėrtėrirė pastaj
me njė lloj tjetėr mė tė mirė. Dhe kėshtu, 40 ditė pa ndėrprerė, kishte
lėshuar shi tė fuqishėm dukė pėrmbytur ēdo gjė mbi dhe.
Rrėfime tė ngjashme, si kjo nė Bibėl pėr Tokėn e
pėrmbytur, janė edhe kronikat e asiro -babilonasve, pastaj ato tė grekėve tė
vjetėr; shėnimet e indiasve, ato kineze, egjiptase e tė tjera, tė cilat,
pothuajse janė tė ngjashme: personazhet e kėtyre legjendave, meshkuj dhe
femra, me tė afėrmit e tyre ose pa ta, me botėn shtazore e bimore etj.
pozicionohen nė vende ose objekte tė caktuar nga vet Hyji, qė tė mbijetojnė
dhe bota sėrish tė mund tė frymoj nga fillim.
Duke e marr pėr bazė numrin e madh tė legjendave
tė ngjashme nga shumė popujt tė lashtė tė globit dhe duke pasur parasysh
mundėsin e komunikimi tė tyre nė ato kohėra, qė ishte tejet i vėshtirė,
shkencėtarėt janė tė bindur nė vėrtetėsinė e tyre. Ndoshta jo saktėsisht,
sipas skenarėve tė rrėfyer nėpėr ato legjenda, por me njė skenar tė
pėrafėrt, gjithsesi. Ėshtė shumė domethėnės pėr ta, gjithashtu, edhe rrėfimi
pėr Solonin (640-558 p e. re) - njė personalitet i njohur nė antikėn greke,
qė njihet si reformatori dhe udhėheqės i Athinės, tė cilit egjiptasit, kur
ai ishte nė vizitė tek ta nė Saisu, i thanė: Njerėzimi ėshtė pėrmbytur disa
herė nga arsye tė ndryshme, dhe kjo do tė ndodhe edhe nė tė ardhmen...
ndoshta kėtė herė i provokuar edhe nga vet faktori njeri!!!
Nė vazhdimin
tjetėr do tė lexoni:
Vrima e ozonit
mbi Antarktik;
A po ndikon
njeriu nė shkatėrrimin e baraspeshėn natyrore;
A po e rrezikon
njerėzimin ngrohja globale;
A po rrezikohet
planeti ynė nga gufimi i vrullshėm i popullsisė;
Rreziku i
njerėzimit nga atomi, etj.
(pjesa e parė)
(pjesa e
dytė)
(pjesa e
katėrt)
(pjesa e pestė) |