Kėrcėnimi nga gjithėsia
Vrima e zezė
Pėrveē rreziqeve qė i pėrshkruam mė lartė,
kėrcėnime shumė serioze planetit tonė i kanosen dhe nga gjithėsia. Njė ndėr
e teoritė e kėsaj natyre ėshtė ajo e gėlltitjes, jo vetėm tė planetit tonė,
por edhe tė gjithė sistemit diellor nga ndonjė, e ashtuquajtura, vrima e
zezė. Si vrimė e zezė konsiderohet nga shkencėtarėt e fushės sė
astronomisė dhe astrofizikės, zona hapėsinore ku ndodhet njė yll, grup yjesh
ose dhe trupa tė tjerė qiellor dhe nga e cila nuk mund tė dalė as dritė as
ndonjė sinjal tjetėr. Kėta trupa qiellor (pėrgjithėsisht yje), gjatė
shuarjes sė tyre, kalojnė nėpėr disa etapa. Nga humbja e madhe e hidrogjenit
gjatė reaksioneve termobėrthamore, kėta yje arrijnė pėrmasa shumė tė mėdha
duke u kthyer nė yje gjigant tė zjarrtė (kuq). Forca gravitacionale dhe
fillimi i ftohjes sė kėtyre yjeve i vėnė njė kufi zgjerimit tė mėtejmė tė
tyre, dhe pastaj fillon procesi i ngjeshjes ku me kohė forcat gravitacionale
e mposhtin forcėn e presionit tė brendshėm dhe me kėtė prishet ekuilibri i
forcave dhe fillon njė ngjeshje shumė mė e shpejt dhe me e fuqishme e kėtyre
yjeve, qė shoqėrohet me rritje tė densitetit e tė temperaturės dhe mė nė
fund ky proces pėrfundon me njė shpėrthim katastrofik tė tyre. Kėshtu kėta
yje kalojnė nė gjendje tė jashtėzakonshme, kthehen nė materie tė ngjeshur
nga e cila nuk reflektohet mė drita e as sinjale tjera. Tė gjitha sinjalet,
pavarėsisht shpejtėsisė dhe drejtimit, ato smund tė dalin jashtė saj, por
marrin njė kurbėzim drejt qendrės. Nė brendi tė vrimės sė zezė krijohet
njė fushė gravitacionle e fuqishme e cila mund ti gėlltis tė gjitha
materiet e tjera qė mund tė gjendėn nė afėrsi ose qė i afrohen asaj.
Shkencėtarėt kanė zbuluar edhe nė galaktikėn
tonė, rruga e qumshit, vrima tė zeze. Ata i konsiderojnė ato si tė pa
rrezikshme pėr sistemin tonė diellor, pasi janė shumė larg tij dhe nuk ka
indikacione se ato po lėvizin nė drejtim tė kėtij sistemi. Megjithatė, ata
nuk e pėrjashtojnė as mundėsinė, qė pas njė periudhe tė gjatė (ndoshta pas
disa milion vitesh), gjatė rrugėtimit nėpėr hapėsirė, tė pasoj ndonjė
pėrplasje me ndonjė nga kėto vrimat e zeza, qė janė mė qindra miliona nė
hapėsirėn e pafund. Dhe natyrisht, njė skenar i njė takimi tė tillė,
padyshim do tė pėrfundonte nė mėnyrėn mė tragjike tė mundshme pėr planetin
tonė dhe tė gjitha gjallesat e saj.
Dhe kur jemi te rrugėtimi i sistemit tonė nėpėr
shtigjet e galaktikės mėmė, po e theksojmė sėrish dukurin astronomike qė
pason njė herė nė 26000 vjet (tė pėrshkruar nė fillim tė kėtij artikulli),
ku i gjithė sistemi ynė diellor gjendet nė pozicion paralel me rruga e
qumėshtit. Dhe kjo pikė, ku sistemi ynė diellor, qė supozohet se do tė
pasoj nė dhjetor 2012, do tė takohet (ndeshet) me Rrugėn e qumėshtit,
ėshtė njė shtresė e krijuar nga re pluhuri e ashtuquajtur hapėsira (e ēara)
e errėt e rrugės sė qumėshtit. Kjo e ēarė ka shumė kuptime mitologjike si:
Rruga e ferrit, goja e njė pėrbindėshi kozmik, kanali lindės i nėnės
kozmike etj., dhe siē thamė pėrbėhet nga shtresa tė dendura reshė. Dhe
pikėrisht kėto shtresa tė dendura mund tė depėrtojnė edhe nė hapėsirėn e
atmosferės sė Tokės, duke penguar kėshtu rrezet e Diellit tė depėrtojnė tė
plota deri nė planeti tonė, e si pasoj e kėsaj mund tė vije deri tė lėvizjet
e temperaturės qė do tė ndikojnė drejtpėrdrejt nė ndryshimet klimatike, duke
shkaktuar edhe debalancėn natyrore. Llogaritė tregojnė se planeti ynė ėshtė
duke lėvizur nėpėr ato shtresa tė reve, dhe ka mendime, se edhe ndryshimet
klimatike tė viteve tė fundit janė si rezultat i kėsaj dukurie.
Rreziku nga aktiviteti i njollave mbi sipėrfaqen
e Diellit
Rrezik tjetėr, qė duket tė jetė mė serioz se
gėlltitja e mundshme e Tokės nga ndonjė vrimė e zezė, janė edhe
shpėrthimet e fuqishme qė ndodhin herė pas here nė sipėrfaqen e zjarrtė tė
yllit tonė, Diellit. Ekspertėt qė bėjnė vėzhgimin e rregullt tė aktivitetit
tė njollave nė sipėrfaqen e Diellit nga tė dhėnat e observatoriumit
hapėsinor SOHO (Solar and Heliospheric Observatory - Observatoriumi
heliosferik dhe diellor) qė ėshtė vepėr e pėrbashkėt amerikano - evropian,
vėrtetojė njė cikėl tė ri dhe shumė tė fuqishėm tė kėtij aktiviteti nė vitet
nė vijim. Sipas vrojtimeve tona, cikli i ardhshėm do tė jetė shumė intensiv
dhe pikėn qendrore do ta arrijė kah fundi i viti 2012 - thotė astronomi dhe
eksperti i SOHO-s, Pete Lawrence.
Qetėsia qė po mbretėron kohėt e fundit nė
sipėrfaqen e Diellit, pėr ekspertet e kėsaj fushe, duket tė jetė po ashtu
shqetėsues. Njė pauzė kaq e gjatė qetėsie nuk ka ndodhur qė nga viti 1913
- shprehet Lawrence. Dhe kjo sipas tyre do tė thotė: qetėsi para njė stuhie
tė fuqishme?!
|
|
Aktiviteti i njollave te Diellit, zakonisht
ndjek njė ritėm tė rregullt. Ēdo 11 vjet e arrin njė pikė maksimale. Por,
faza e qetėsisė e kėtyre aktiviteteve vitet e fundit, konsiderohet nga
ekspertėt amerikanė tė qendrės pėr kėrkime atmosferike, si e rrezikshme. Ata
i frikėsohen njė erupsioni tė fuqishėm qė mund tė ndodh nė sipėrfaqe tė
Diellit me stuhi masive, tė cilat si njė tsunami, do tė lirojnė rreze tė
vrullshme rėntgeni nė drejtim tė Tokės duke e atakuar fushėn mbrojtėse
magnetike tė saj. Nė rrethana normale Tokėn e mbron fusha e vet magnetike
nga rrezet rėntgen, por furtunat e pritura nė vitet e ardhshme, mund tė
ndikojnė nė baraspeshėn gjeomagnetike tė saj duke lėkundur kėshtu,
ērregulluar ose zhvendosur edhe fushėn magnetike, si rezultat i sė cilės do
tė mund tė pasojnė, jo vetėm katastrofa tė dhunshme natyrore, por edhe
katastrofa teknologjike me pėrmasa tė mėdha shkatėrruese.
Gjatė stuhisė sė fundit masive, qė ndodhi kah
fundi i vitit 2003 kur nė nėntor erdhi deri te njė erupsion i fuqishėm nė
sipėrfaqe tė Diellit, ku shpėrthyen disa miliardė tonelata plazmė, nė Kanada
pėsoi kolaps pothuajse i gjithė rrjeti elektrik, ndėrsa shumė instrumente tė
satelitėve pushuan sė funksionuari. Avari tė lehta pat edhe nė shumė
instrumente elektronike nė shumė vende tė Tokės.
Ishte fat i madh qė vala
e kėtij shpėrthimi nuk ishte e drejtuar kah Toka, dhe me kėtė ne u kursyem
nga furtuna e njė katastrofe tė mundshme gjeomagnetike - sqaron astronomi
Mausumi Dikpati. Njė furtunė e fuqishme me destinacion Tokėn, do tė
krijonte kaos global dhe civilizimin, qė ne sot e njohim, do ta zhdukte nga
faqja e dheut - pėrfundon Dikpati.
Se sa shqetėsuese pėr ekspertet e astronomisė
dhe astrofizikės paraqet ēdo ndryshim, qoftė edhe i lehtė i fushės
magnetiket tė Tokės, dėshmon edhe investimi i madh nė ndėrtimi e satelitit
GOCE, nga Agjencia Hapėsinore Evropiane (ESA), i cili nė mars tė kėtij viti
(17.03.2009) u lansua nė hapėsirė, pikėrisht pėr tė bėrė matjet e
ndryshimeve tė fushės gravituese tė Tokės.
Ndeshja me trupa tjerė qiellor
Rreziku mė potencial sipas shkencėtarėve, por
edhe sipas profecive tė ndryshme, Tokės i kanoset nga goditja e ndonjė
asteroidi ose meteoriti me pėrmasa gjigante, por nuk pėrjashtohet edhe
mundėsia e pėrplasjes me ndonjė planet tjetėr.
Llogaritet sė ne Tokė pėr ēdo ditė bien me
qindra meteor, pjesėn mė tė madhe tė tė cilėve as qė e ndiejmė e as qė e
shohim pasi qė ata shkatėrrohen plotėsisht gjatė fluturimit tė tyre pėrmes
atmosferės. Por ndodh qė nga lartėsitė e qiellit tė bien edhe pjesė mė tė
mėdha, trupa tė ngurtė qė nuk arrijnė tė avullohen (sikurse meteorėt) gjatė
fėrkimit me atmosferėn e Tokės qė quhen meteorit.
Meteoritėt janė trupa qiellor me pėrmasa tė
mėdha qė arrijė nė qindra e mijėra tonelata. Dhe, meteoritė tė tillė nuk e
kanė kursyer as planetin tonė. Hulumtimet shkencore rezultojnė se krateret e
mėdhenj si ai Barringer nė Arizona tė SHBA-ve, krateri Deep-Bay dhe liqeni
Clearwater nė Kanada, janė krijesa tė goditjeve nga meteoritė me pėrmasa
gjigante. Edhe gjiri detar i Hudson-it nė Kanada, po ashtu supozohet se
ėshtė krijuar nga goditja e ndonjė meteoriti me pėrmasa tė mėdha.
Rėnie tė meteoritėve tė mėdhenj kanė pasuar edhe
gjatė shekullit tė fundit: p.sh. nė vitin 1908, nė brigjet e shkreta tė
lumit Janisej (Siberi) ka rėnė njė numėr i madh gurėsh me peshė tė
pėrgjithshme prej disa mijėra tonelatash. Ato vende ku kanė rėnė kėta
meteoritė janė shkretuar dhe djegur plotėsisht. Po ashtu, njė meteoritė
tjetėr i madh ka rėnė nė malet e Sihote-Alin-it, nė vitin 1947, me peshė tė
pėrgjithshme prej 30 tonelatash. Meteoriti mė i madh qė ka goditur Tokėn nė
shekullin e fundit, konsiderohet ai i vitit 1930, qė ka rėnė nė Afrikėn
Jugore, me njė peshė prej 60 tonelatash.
Edhe qytetet e pėrmendura nė librat e shenjtė,
nė Bibėl, gjegjėsisht ė Dhiatėn e vjetėr - Sodoma dhe Gomora, por edhe nė
Kuran (Populli i Lutit), mendohet tė kenė pėsuar shkaku i pėrplasjes sė
ndonjė meteoriti. Sipas pėrshkrimeve tė librave tė shenjtė, popullata e
atyre qyteteve ishte futur nė mėkate tė thella, dhe pėr ēoroditjet e tyre,
pėr mosbesim ndaj Perėndisė, pėr vepra tė ndyra (homo)seksuale etj., i
ndėshkoi vetė Zoti, duke i shkatėrruar pėrmes gurėve e flakės tėrėsisht.
Nė shėnimet biblike thuhet: Porsi Sodoma dhe Gomora edhe
qytetet pėrreth, qė u dhanė pas kurvėrimit dhe u dhanė pas ēoroditjesh
seksuale, janė vėnė pėrpara si shembull, duke pėsuar ndėshkimin e njė zjarri
tė pėrjetshėm, ndėrsa nė shėnimet e shenjta islame shkruan: Populli
i Lutit pėrgėnjeshtroi paralajmėrimet
Ne dėrguam kundėr tyre stuhi gurėsh
(e cila i shkatėrroi tė gjithė), pėrveē familjes sė Lutit, tė cilėn Ne e
shpėtuam me mirėsinė Tonė nė orėn e fundit tė natės. Kėshtu i shpėrblejmė
ata qė falėnderojnė. Luti i kishte paralajmėruar pėr dėnimin Tonė, por ata
nuk i besuan paralajmėrimet e tij. (El-Kamer:
33-36).
Atlantida, kontinenti i pėrmbytur diku nė
oqeanin Atlantik, ėshtė ndėr mė tė pėrfolurit nė shumė variacione. Zhdukja e
kėtij civilizimi tė lashtė supozohet tė ketė ndodhur nga pėrplasja e
mundshme e ndonjė meteoriti gjigant, i cili kishte provokuar edhe ndryshime
tė madha klimatike e gjeologjike, tė cilat, pėr shumė pak kohė zhduken nga
faqja e dheut njė popullatė tė tėrė. Mendohet se pėrplasja e meteoritit
kishte shkaktuar tėrmete, shpėrthime vullkaniken, valė tė mėdha tė oqeanit
etj. tė cilat fundosėn kėtė kontinent pėrgjithmonė. Kėtė tezė e
mbėshteste fuqishėm fizikani gjerman, Otto Muck, tė cilėn e pėrshkroi nė
veprėn e tij Alles über Atlantis (Gjithēka mbi Atlantidėn) tė publikuar nė
vitin 1976. Ai thotė se qendra e pėrplasjes sė Tokės me ndonjė meteorit ose
edhe me ndonjė asteroid, ishte pikėrisht Atlantida. Muck-u deri te kjo tezė
kishte arritur duke studiuar kalendarin e civilizimit tjetėr, Maja dhe duke
i krahasuar shėnimet e tyre dhe tė dhėnave tjera astrologjike.
Johann Elert Bode, drejtor i dikurshėm i
Opservatorit tė Berlinit (nga viti 1786), pra, para mė se 200 vitesh kishe
zhvilluar teorinė (bazuar nė llogaritje matematikore distancėn mes Diellit
dhe Tokės) sipas sė cilės njė grumbull i meteoritėve tė mėdhenj qė sillen
rreth sistemit tonė diellor, janė pjesė e njė planeti tė shkatėrruar, tė
cilėt vazhdojnė ta ndjekin akoma vijėn harkore tė tij. Megjithėse kjo teori
nuk pohohet por as nuk mohohet nga shkenca e sotme e astronomisė, pasi nė
sistemin tonė diellor ka mjaftė meteoritė, shtrohet pyetja: Si u shkatėrrua
(pėlciti) ai planet?! Nga vetvetja, apo nga pėrplasja me ndonjė trup tjetėr
qiellor?! Kjo e dyta mendohet tė jetė opsioni mė real, breng serioze edhe
pėr ekspertet e NASA-s. Projekti i NASA-s, IRAS - teleskopi hapėsinorė qė u
lansua nė janar tė vitit 1983, arriti tė regjistrojė njė objekt, njė trup
gjigant planetar tė panjohur qė po lėviz nė drejtim tė sistemit tonė
diellor, bile sipas shkrimeve nė gazetėn
Washington Post, thuhej se ky trup ėshtė aq afėr Tokės, sa qė mund tė
konsiderohet pjesė e sistemit tonė diellor. Ishte Hulumtuesi J. Davis
nga Leicester University tė Britanisė sė Madhe, i cili mė 24 prill 1983
arriti tė vėrej nė regjistrimet e IRAS njė objekt me shpejtėsi tė madhe
lėvizėse qė u klasifikua si Asteroid. Me 3 maj, 1983 ky objekt u regjistrua
edhe nga dy amator qė ishin shumė larg njėri-tjetrit, Genichi Araki (Japoni)
dhe George Alcock (Britani). Dhe tė gjitha llogaritjet rezultuan se ky
objekt do tė kaloj ekstrem afėr Tokės, diku rreth 4.7 milion km, mė afėr se
ēdo komet tjetėr qė nga kometa Lexell nė vitin 1770.
Njė objekt tė tillė e regjistroi nė vitin 1992
edhe teleskopi hapėsinorė mė modern i kohės sonė, Hubble. Edhe shkencėtarė
Rus, pėrmes satelitit NORLOK, nė korrik tė vitit 2002, kanė arritur tė
fotografojnė njė planet pranė Diellit, qė lėviz me kursin nė drejtim tė
Tokės. Gjatė fluturimit tė parė, qė llogaritet tė pasoj brenda 4-5 viteve,
ky planet do tė lėviz nė njė distancė prej 7 milion km, ndėrsa gjatė
rikthimit vetėm nė 3 milion km distancė! Dhe kėto informacione janė tė
deponuara edhe nė qeverinė Amerikane dhe atė Ruse, por edhe nė Vatikan.
Teologu i njohur amerikanė, P. M. Martin, qė ishte pjesė e shėrbimit sekret
tė Vatikanit, qė nė vitin 1997 pat deklaruar se ky objekt gjatė fluturimit
pranė Tokės do tė shkaktoj katastrofėn mė tė madhe nė historinė njerėzore
duke mbytur miliona njerėz.
Edhe ish eksperti
ushtarak i SHBA-ve dhe ish producenti i CNN-it, Marshall Masters, ėshtė
shumė i bindur se njė objekt i panjohur po i afrohet qendrės sė sistemit
tonė diellor, dhe atė me shpejtėsi ekstreme. Ai shtonė se ky objekt do tė
mund tė shihet edhe nga Toka, qė nė vitin 2010! Ėshtė njėri ndėr
shkencėtarėt qė u mor mė sė shumti me objektin e panjohur tė emėrtuar si
Planeti X. Marshall Masters ėshtė edhe bashkautor nė librin me tė njėjtin
titull, Planet X.
Tė njėjtin mendim e ndanė
edhe Johan Murry-n nga Open University i Londrės. Ai u pėrpoq tri vite
radhazi qė ta dėshmoj ekzistencėn e kėtij planti, qė duhet tė jetė disa herė
mė i madh se Toka. Rasti ėshtė i qartė - thotė Murry: Nėse, sipas
regjistrimeve tė NASA-s tė vitit 1983 dhe 1992, kemi tė bėjmė me objektin e
njėjtė, atėherė ky kolos ėshtė nė kursin e drejtpėrdrejt tė kolizionit me
Tokėn.
Kėtė hipotezė e mbėshtesin
edhe tre shkencėtarė amerikanė, John Matese, Daniel Whitmire dhe Patrick
Whitman nga Universiteti i Lousianas. Ne kemi arritur tė vėrejmė dhe
vėrtetojmė kėto lėvizje tė ēuditshme tė kėsaj komete - thonė ata. Pasi qė
e kemi shqyrtuar ēdo alternativ tė mundshme, mund tė konkludojmė se nė retė
e afėrta pranė sistemit tonė diellor, gjendet njė trup i madh qiellor.
Nė vitin 2007 edhe
hulumtuesi japonez nga universiteti i Kobes, Patryk Lykawka, vėrteton
ekzistimin e njė objekti qiellor. Sipas llogarive tė tij, ai ėshtė shumė i
bindur nė ekzistencėn e Planeti X, i cili gjendet veē buzė sistemit tonė
diellor.
Kjo hipotezė, se rreth
sistemit tonė diellor qarkullon njė trup i madh qiellor, tashmė mbėshtetet
nga shumė shkencėtar tė fushės sė astronomisė. Edhe astrofizikanėt qė moti
kanė paralajmėruar njė dukuri tė tillė, njė objekt gjigant, i cili herdokur
do ta rrezikoj planetin tonė e bashkė me tė edhe vetė gjallesat e saj. Njė
fenomen i kėtij lloji nuk ėshtė mė sekret as pėr NASA-n. Zbulimet e kometave
dhe trupave tjerė qiellor pėrmes teleskopėve mė modern hapėsinor, si ai
Hubble, nuk pėrjashtojnė mundėsinė e pėrplasjes sė trupave qiellor, e kėtu
nuk bėnė pėrjashtim as planeti ynė.
Kometa
99942 Apophis, e zbuluar nga NASA mė 19 qershor 2004,
paraqet po ashtu rrezik potencial pėr planetin tonė pasi trajektorja e saj
do tė jetė shumė pranė Tokės. Sipas llogarive tė ekspertėve tė NASA, kjo
komet qė do tė kaloj pranė planeti tė Tokės diku nė prill 2029, dhe atė nė
njė afėrsi prej vetėm 30.000 km, mund ta rrezikoj planetin tonė seriozisht.
Sa pėr krahasim po cekim se sateliti i planetit tonė, Hėna, gjendet nė njė
largėsi prej 380.000 km. Kjo afėrsi mund tė ndikoj qė graviteti i Tokės ta
zhvendos Apophis-in nga trajektorja e rregullt dhe me kėtė tė pėrplasėt mbi
tė.
Mundėsia e njė kolizioni me Tokėn nuk
pėrjashtohet as nga ekspertėt e NASA-s, por ata mendoj se diametri i vogėl,
prej vetėm 300 metrash i kėtij trupi qiellor, do tė krijonte vėrtet
katastrofė tė madhe, por vetėm lokale, jo me pėrmasa tė rrezikshme pėr ta
vėnė nė pikėpyetje ekzistencėn e planetit. Megjithėse vetė ekspertėt e NASA-s
vlerėsojnė se nėse Apophis-i pėrplasėt me Tokėn do tė lirojė njė energji
prej 1480 Megatonesh TNT (Trinitrotoluol). Bomba atomike e hedhur mbi
Hiroshima ka pasur njė fuqi shpėrthyese prej vetėm 0.015 Megatonesh TNT. Se
ēfarė do tė jetė efekti shkatėrrues i njė pėrplasje tė tillė, mund tė merret
me mend nga krahasimi i mėsipėrm!
Probabilitetit mė i madh i njė kolizion mes
planetit tonė me ndonjė trup qiellor, sipas shkencėtarėve, mund tė pasoj nė
mars tė vitit 2880, kur pranė planetit tonė - Tokės, do tė kaloj asteroidi
1950 DA. Gjasat e pėrplasjes mes kėtyre dy trupave konsiderohen si mė tė
mėdhatė deri mė tani ngase probabiliteti ėshtė vetėm 1:300, qė sipas
ekspertėve (nė krahasim figurativ) besohet se kolizioni ėshtė me i sigurt se
sa vdekja nga kanceri!
Ky trup
qiellor (asteroid) qė kryqėzohet me trajektoren e Tokės dhe tė Marsit, u
zbulua mė 23 shkurt 1950 nga astronomi amerikan Carl A. Wirtanen nė
observatorin e Lick-ut qė ndodhet nė majat e malit Mount Hamilton. Nė
dhjetor tė vitit 2000 ky objekt u (ri)zbulua sėrish nga LEONIS (Lowell
Observatory Near-Earth Object Search) dhe u emėrtua sipas vitit
kur edhe u zbulua, 1950 DA. Disa muaj mė vonė, nė mars 2001, kur lėvizte
nė njė largėsi prej 7.8 milion km nga planeti ynė, u regjistruan edhe
fotografitė e para nga radarėt vrojtues.
Sipas llogarive tė bėra, siē u tha edhe mė
lartė, kolizioni i mundshėm me Tokėn mund tė pasoj mė 16 mars 2880, kur edhe
do tė jetė distanca mė e afėrt me Tokėn. Ndryshe nga
kometa 99942 Apophis, qė ka njė diametėr
prej vetėm 300 metrash, ky asteroid ka diametrin prej 1.1 km, dhe nė
pėrplasje me Tokėn do tė lirohej njė energji, jo mė 1480 Megatoneshe, por
prej 10.000 Megatonesh TNT, qė mund tė jetė edhe fundi i gurit tonė tė
ēmuar.
Jo vetėm kolizioni i trupave qiellor rrezikon
jetėn e planetėve, por edhe lėvizjet e tyre shumė pranė njėri tjetrit, po
ashtu, mund tė paraqesin rrezik pėr secilin trup. Shkencėtarėt janė tė
bindur se gjatė njė afėrsie tė tillė tė trupave, forcat gravituese mund ta
devijojnė lėvizjen e tyre nga trajektorja e rregullt, tė bėjnė, ndoshta edhe
ndryshimin e polaritetit dhe kėshtu trupat tė fillojnė tė sillen nė anėn e
kundėrt. Kjo do krijonte ērregullime me pasoja, po ashtu, tė rrezikshme pėr
ato planete. Edhe nė librat fetar, sidomos tek ato tė religjionit Islam,
theksohet se kur dielli tė lind nė perėndim nė vend se nė lindje, do tė
pasoj edhe fundi i botės. Akoma nuk ka ardhur ora qė dielli tė lind nė
perėndim. Dhe kur tė lind nga atje, dhe njerėzit kėtė e shohin, do tė bėhen
tė gjithė besimtarė, por kjo nuk do tė jetė edhe aq e dobishme pėr asnjėrin,
i cili edhe pėrpara nuk ka qenė besimtar dhe nė bazė tė kėtij besimi nuk ka
bėrė (merituar) ndonjė gjė tė mirė. (Sahih Al-Buharyy 6506). Pėr kėtė
dukuri ėshtė shprehur edhe vet Ajnshtajni duke pohuar mundėsin e ndryshimit
tė poleve tė globit tonė nėn ndikimin e faktorėve tė ndryshėm.
Si pėrfundim
E gjithė kjo qė u tha mė lartė nuk ka pėr qėllim
krijimin e ndonjė fobie nė kokat e njerėzve, thjesht ishte njė pasqyrim i
skenarėve tė ndryshėm, tė paralajmėruar qė nga shėnimet e kulturave tė
lashta, nga profecitė e shumta, nga thėniet e librave tė shenjt e deri te
parashikimet e fundit tė shikuar nga prizma e shkencės.
Njė gjė ėshtė e ditur: zhdukja e gjallesave
parahistorike (lloje tė ndryshme dinozaurėsh), si dhe zhdukja e kulturave tė
lashta qė nga atlantidasit, vikingėt, sumerėt etj., ėshtė njė fakt i
pamohueshėm historik. Tė gjitha shėnimet e lashta dėshmojnė se ishin dukurit
e mbinatyrshme ato qė i shuan pėrgjithmonė kėto gjallesa dhe civilizime nga
faqja e dheut.
Civilizimi i sotėm nuk ėshtė i parė dhe,
shpresojmė, as i fundit qė do tė frymoj mbi planetin e quajtur Tokė. Edha sa
kohė do tė mbijetoj ky civilizim dhe ēfarė pėrfundimi do tė pėrjetoj, kjo
ėshtė njė pyetje nga e cila mund tė burojnė lloj-lloj pėrgjigjesh, pėrgjigje
qė di ti krijoj vetėm imagjinata jonė qė ėshtė po aq e pafund mu sikurse
gjithėsia.
Besojmė se edhe profecitė pėr vitin 2012 do tė
kenė epilogun e njėjtė si shumė profeci tė tjera qė i kemi theksuar nė kėtė
shkrim. Pra, shpresojmė qė tė gjitha ato profeci tė jenė vetėm pjesė e kėsaj
loje tė imagjinatės sonė tė bujshme dhe skenar qė do ta pėrjetojmė vetėm
artistikisht tė projektuar nė pėlhurėn e bardhė tė kinemasė dhe pėrmes
ekraneve televizive.
P.s. Ėshtė fjala pėr filmin me tė ri holivudian
tė titulluar, 2012, me regjisor Roland Emmerich, i realizuar sipas romanit
tė autorit Brian DAmoto In the Courts of the Sun, i cili do tė fillon tė
shfaqet nė kinema nė shtator tė kėtij viti (2009).
Fund
(pjesa e parė)
(pjesa e
dytė)
(pjesa e tretė)
(pjesa e
katėrt)
|