Thua se po e zgjodha pėrherė veprimin i cili buron nga
dashuria, atėherė do ta shijoj tėrė famėn e asaj se kush jam dhe kush mund
tė jem. A dėshiron pak mė gjerėsisht tė ma sqarosh kėtė, tė lutem?
Pėr ēdo gjė tė gjallė ekziston vetėm njė qėllim, e ky ėshtė
qė ta provoni lavdinė e plotė.
Ēdo gjė tjetėr qė thua, mendon apo bėn, i nėnshtrohet kėtij
funksioni. Shpirti yt nuk ka se ēfarė tė bėjė tjetėr dhe shpirti yt nuk
dėshiron tė bėjė asgjė tjetėr.
Ēudia e atij qėllimi ėshtė se ai kurrė nuk pėrfundon.
Pėrfundimi ėshtė kufizim, kurse qėllimi i Zotit ėshtė pa kufij tė tillė.
Nėse vjen ēasti nė tė cilin vetveten ke pėr ta njohur nė lavdi tė plotė, nė
atė ēast do tė paramendosh lavdi edhe mė tė madhe tė cilėn duhet pėrmbushur.
Sa mė shumė je, aq mė shumė mund tė jesh, e sa mė shumė mund tė jesh, mund
tė jesh edhe mė shumė.
E fshehta mė e thellė ėshtė ajo se jeta nuk ėshtė proces
zbulimi, por proces krijimi.
Ti vetveten nuk e zbulon, por e rikrijon. Gjako, prandaj, jo
kah ajo qė veten ta njohėsh Kush Je, por gjako kah ajo qė ta pėrcaktosh se
Kush Ti dėshiron tė jesh.
Ka tė tillė qė thonė se jeta ėshtė shkollė, se ne kėtu
jemi ti mėsojmė mėsimet e caktuara, se kur njėherė kryejmė maturėn mund
tė nisemi nė hulumtime tė reja, tashmė jo tė penguar nga trupi. A ėshtė kjo
e saktė?
Kjo ėshtė pjesa e dytė e mitologjisė suaj, themeluar mbi
pėrvojėn njerėzore.
Vallė, jeta nuk ėshtė shkollė?
Jo.
Ne nuk jemi kėtu pėr tė marrė leksione?
Nuk jeni.
E pėrse atėherė jemi kėtu?
Qė tė kujtoheni dhe natyrisht ta krijoni vetėdijen mbi atė
se Kush Jeni.
Po ta them kėtė rishtas e rishtas. Ti nuk mė beson. Por, kjo
ėshtė kėshtu. Nėse vetveten nuk e ndėrton nė atė i Cili (vėrtet) Je, atėherė
i tillė edhe nuk mund tė jesh.
Nė rregull. Kthehemi pakėz prapa nė shkollė. I kam
dėgjuar shumė mėsues, njėrin pas tjetrit, duke mė mėsuar se jeta ėshtė
shkollė. Jam sinqerisht i zėnė nė befasi kur tė dėgjoj Ty duke e mohuar
kėtė.
Shkolla ėshtė vend nė tė cilin shkon nėse diēka nuk di, e
dėshiron ta mėsosh atė. Ajo nuk ėshtė vend ku shkon nėse ēėshtjen veē e di
dhe dėshiron thjesht ta sprovosh diturinė tėnde.
Jeta (siē e quani ju) ėshtė shans qė empirikisht ta njihni
atė qė veēse e dini teorikisht. Pėr kėtė nuk duhet mėsuar asgjė. Duhet
thjesht ta pėrkujtoni atė qė veē e dini dhe tė veproni nė harmoni me tė.
Nuk jam i sigurt se po kuptoj.
Fillojmė kėtu. Shpirti shpirti yt di krejt ēfarė duhet
gjithė kohėn tė dijė. Atij asgjė nuk i ėshtė e fshehur, asgjė e panjohur.
Megjithatė, dituria nuk ėshtė e mjaftueshme. Shpirti kėrkon pėrvojė.
Ti vetveten mund ta njohėsh si shpirtmadh, por nėse nuk bėn
diēka qė fuqimisht ta dėshmojė shpirtmadhėsinė, nuk ke asgjė pėrpos idesė
mbi atė shpirtmadhėsinė tėnde. Mund ta dish vetveten si dashamirės, por nėse
askujt nuk i dhuron dashamirėsi, nuk ke asgjė pėrpos mendimit mbi vetveten.
Dėshira e vetme e shpirtit tėnd ėshtė qė koncepti mė i
lartėsuar mbi vetveten tė shndėrrohet nė pėrvojėn mė tė madhe. Derisa ideja
nuk bėhet pėrvojė, ekziston vetėm gjasa. Unė mendoj mbi Vetveten kohė tejet
tė gjatė. Mė gjatė sesa ti dhe unė mund tė mbajmė mend sė bashku. Mė gjatė
sesa koha e kėsaj Gjithėsie, shumė mė gjatė. A sheh, pra, sesi ėshtė
afatshkurtėr sesi ėshtė e re pėrvoja Ime mbi Mua.
Prapė nuk kuptoj. Pėrvoja jote mbi Ty!
Po. Lejomė tė ta sqaroj:
Nė fillim ėshtė ajo qė ka qenė krejt Ēfarė ka ekzistuar, dhe
nuk ka pasur mė tepėr asgjė. Megjithatė, Krejt Ēfarė Ėshtė nuk ka mundur ta
njohė vetveten sepse, Krejt Ēfarė Ėshtė ėshtė Krejt Ēfarė ka Qenė dhe nuk
ka qenė asgjė tjetėr. Dhe kėshtu... Krejt Ēfarė Ėshtė ...nuk ka qenė. Se, nė
mungesė tė diēkahi tjetėr, Krejt Ēfarė Ėshtė, nuk ėshtė.
Kjo ėshtė Ėshtė/Sėsht~ja e madhe mbi tė cilėn kanė
folur mistikėt qė nga zanafilla e kohės.
Pra, Krejt Ēfarė Ėshtė e ka ditur se ajo ka qenė krejt ēfarė
ka qenė por ajo nuk ka qenė mjaft, sepse vetėm kuptimisht ka mundur
ta njohė madhėshtinė e vet tė gjithmbarshme, por jo edhe pėrvojisht
(me anė tė pėrvojės). Kurse pėrvoja mbi veten ka qenė ajo pėr tė cilėn ka
gjakuar, meqė ka dėshiruar tė jetė aq madhėshtor. Megjithatė, kjo ka qenė e
pamundur, sepse vetė shprehja i madhėrishėmėshtė relative. Krejt Ēfarė
Ėshtė nuk ka mundur ta dijė sesi ėshtė ajo tė jesh i madhėrishėm pėrpos nėse
nuk shfaqet ajo qė nuk ėshtė. Nė mungesė tė asaj qė nuk ėshtė, ajo qė Ėshtė,
sėshtė.
A po e kupton kėtė?
Mė duket se po. Vazhdo.
Nė rregull.
Ajo Qė Ėshtė Krejt ēfarė ka ditur ėshtė se nuk ka ekzistuar
asgjė tjetėr. Kėshtu veten kurrė nuk ka mundur ta njohė nga pikėpamja jashtė
vetes. Pikėvėshtrimi i tillė nuk ka ekzistuar. Ka ekzistuar vetėm njė
pikėvėshtrim, e ai ka qenė i vetmi vend pėrbrenda tij. Ėshtė-Sėshtė.
Jam-Sjam.
Megjithatė, e Tėra e ka zgjedhur Tė tėrėn qė Vetveten ta
njohė pėrvojisht.
Ajo energji ajo energji e pastėr, e paparė, e padėgjuar, e
pavėrejtshme, prandaj edhe askujt tjetėr e njohur ka zgjedhur qė ta
sprovojė vetveten si madhėshtinė e skajshme qė ka qenė. Si kishte pėr ta
bėrė? Ajo e ka kuptuar se duhej pėrdorur pikėn e vėshtrimit pėrbrenda vetes.
Ka menduar, krejtėsisht me tė drejtė, se ēdo pjesė e Saj
duhet tė jetė mė e vogėl sesa tėrėsia dhe sė andejmi, po qe se Ndahet nė
pjesė, secila pjesė, duke qenė se ėshtė mė e vogėl se tėrėsia, ka mundur tė
shikojė pėrmbrapa nė mbetjen e Vetvetes dhe ta shohė madhėshtinė.
Dhe kėshtu ėshtė Krejt Ēfarė ka ndarė vetveten duke
u bėrė nė njė ēast tė lavdishėm ajo qė ėshtė kjo dhe ajo qė ėshtė
ajo. Pėr tė parėn herė ka ekzistuar kjo dhe ajo, plotėsisht tė ndara
njėra nga tjetra. E megjithatė, qė tė dyja kanė ekzistuar njėkohėsisht. Siē
edhe krejt ajo qė nuk ėshtė asnjėra prej tyre.
Kėshtu pėrnjėherėsh kanė ekzistuar tri elementet: Ajo
qė ėshtė kėtu. Ajo qė ėshtė atje. Dhe Ajo qė nuk ėshtė as kėtu as atje por
qė patjetėr duhet tė ekzistojė pėr tė ekzistuar kėtu dhe atje.
Ajo ėshtė asgjė~ja qė i mban tė gjitha. Ajo ėshtė
jo~hapėsira e cila e mban hapėsirėn. Ajo ėshtė E tėra qė i mban pjesėt.
Mund ta kuptosh vallė?
Po e kupton kėtė?
Mendoj se po. Ti aq qartė e ke paraqitur kėtė saqė,
besomė, po mendoj se vėrtet po e kuptoj.
Do tė vazhdoj mė tutje. Ajo asgjė qė mban ēdo gjė, ėshtė ajo
qė disa njerėz e quajnė Zot. Porse, kjo nuk ėshtė e saktė, meqė nėnkupton se
ekzistuaka diēka qė Zot sėshtė nė tė vėrtetė tėrė ajo qė asgjė sėshtė.
Por unė jam Krejt e dukshmja dhe e padukshmja dhe kėshtu ky pėrshkrim
Mua si i Padukshmi i Madh Jo-gjė~ja apo Mes-hapėsira, njė
definicion i rėndėsishėm mistik lindor i Zotit, nuk ėshtė mė i saktė sesa
pėrshkrimi perėndimor praktik i Zotit si e Dukshmja e Tėrė.
Nė krijimin e asaj qė ėshtė kėtu dhe qė ėshtė
atje Zoti ia ka mundėsuar Zotit qė ta njohė vetveten. Nė ēastin e atij
eksplozionit tė madh pėrbrenda, Zoti e ka krijuar relativitetin mė
tė madhen dhuratė tė cilėn Zoti ndonjėherė ia ka dhuruar Vetvetes. Sė
kėndejmi marrėdhėnia ėshtė mė e madhja dhuratė tė cilėn Zoti
ndonjėherė ta ka dhėnė ty, ēėshtje pėr tė cilėn, mė vonė, mė hollėsisht kemi
pėr tė bėrė fjalė.
Nga Jo-Gjėja ka buruar pastaj e Tėra ngjarje
shpirtėrore plotėsisht konsekuente, e specifike, nė harmoni me atė qė
dijetarėt tuaj e quajnė Teoria e Shpėrthimit tė Madh.
E derisa tė gjitha elementet kanė depėrtuar, ėshtė krijuar
koha, meqė gjėja ka qenė mė sė pari kėtu, e pastaj atje dhe
periudha e nevojshme pėr tė mbėrritur prej kėtu atje ka mundur tė
matet.
Pikėrisht kur pjesėt e Vetes, qė janė tė dukshme, kanė zėnė
tė definohen, relative ndaj njėra-tjetrės, ashtu kanė bėrė edhe pjesėt qė
janė tė padukshme.
Zoti e ka ditur se pėr ekzistimin e dashurisė dhe
pėr njohjen e vetvetes si dashuri e pastėr duhet tė ekzistojė edhe e
kundėrta e saj e vėrtetė. Kėshtu Zoti me qėllim ka krijuar polaritetin e
madh tė kundėrtėn absolute tė dashurisė krejt ajo qė dashuri nuk ėshtė,
e qė tash e quajmė frikė. Nė ēastin kur ka ekzistuar frika, dashuria
ka mundur tė ekzistojė si diēka qė mund tė sprovohet.
Atė krijim tė dualitetit midis dashurisė dhe tė kundėrtės sė
saj qeniet njerėzore nė mitologjitė e tyre tė njohura e quajnė lindja e
sė keqes, rėnia e Adamit, rebelimi i Satanait e kėshtu me radhė.
Ashtu siē trupėzimin e dashurisė sė pastėr e keni quajtur
Zot, ashtu frikėn e mėnishme e keni personifikuar nė figurėn tė cilėn
e quani djall.
Disa nė Tokė rreth kėsaj ngjarjeje kanė zhvilluar mitologji
mjaft tė pėrpunuara, pėrfshirė aty edhe skenarėt pėr beteja e luftė, pėr
ushtarė engjėllorė e luftėtarė djallėzorė, pėr forcat e sė mirės e tė sė
keqes, dritės dhe errėsirės.
Ajo mitologji ka qenė tentimi i parė i njerėzimit qė tė
kuptojė, dhe tua transmetojė tė tjerėve nė mėnyrėn pėr ta tė kuptueshme,
ngjarjen kozmike pėr tė cilėn shpirti njerėzor ėshtė thellėsisht i
vetėdijshėm, por tė cilin mendja mezi mund ta kuptojė.
Nė krijimin e Gjithėsisė si variant i ndarė i Vetes, Zoti
nga energjia e pastėr ka krijuar Krejt ēka tash ekziston tė dukshmen e tė
padukshmen.
Me fjalė tjera, nuk ka lindur atėherė vetėm Gjithėsia
fizike, por edhe Gjithėsia metafizike. Ajo pjesė e Zotit qė e krijon pjesėn
tjetėr Jam/Sjam tė ekuacionit ka eksploduar po ashtu nė thėrrmija tė
panumėrta mė tė vogla se njė e tėrė. Ato thėrrmija tė energjisė ju i quani
shpirtra.
Nė mitologjitė e disa religjioneve tuaja thuhet se Zoti
Baba ka pasur shumė fėmijė shpirtėrorė. Ai krahasim me mėnyrėn
njerėzore tė shumėzimit tė jetės duket sikur ėshtė e vetmja mėnyrė nė tė
cilėn masat mund tė binden qė nė realitet tė mbahen idetė mbi shfaqjen
befasuese ekzistencėn befasuese tė shpirtrave tė panumėrt nė
Mbretėrinė qiellore.
Nė kėtė kuptim rrėfimet tuaja mitologjike nuk janė shumė
larg nga realiteti i vėrtetė sepse shpirtrat e panumėrt qė pėrbėjnė
gjithsejshmėrinė Time nė kuptimin kozmik janė pasardhėsit e Mi.
Qėllimi im hyjnor i ndarjes sė Vetvetes ka qenė krijimi i
numrit tė mjaftueshėm tė pjesėve tė Mia pėr ta njohur Vetveten pėrvojisht
(me anė tė pėrvojės). Ekziston vetėm njė mėnyrė qė Krijuesi vetveten
pėrvojisht ta njohė si Krijues, e ajo ėshtė tė krijojė. Dhe kėshtu Unė
secilės prej atyre pjesėve tė panumėrta tė Vetes ua kam dhėnė fuqinė e
njėjtė qė tė krijojnė, siē Unė e kam si tėrėsi.
Kjo ėshtė ajo tė cilėn e nėnkuptojnė religjionet tuaja kur
thonė se ju jeni tė krijuar nė fytyrėn dhe stilin e Perėndisė. Kjo
nuk do tė thotė, siē pohojnė disa, se trupat tanė fizikė janė tė ngjashėm
(megjithėqė Zoti mund tė marrė cilėndo formė fizike tė cilėn e zgjedh pėr
qėllimin e caktuar). Kjo do tė thotė se esenca jonė ėshtė njėjtė. Ne jemi
tė krijuar nga e njėjta lėndė. Ne JEMI e njėjta lėndė me tė gjitha vetitė
dhe aftėsitė e njėjta duke pėrfshirė edhe aftėsinė qė tė krijojmė realitet
fizik nga ajri.
Qėllimi im tek krijimi juaj, trashėgimtarėt e mi
shpirtėrorė, ka qenė nė atė qė Vetveten ta njoh si Zot. Nuk ka mėnyrė tjetėr
qė atė ta mbėrrijė pėrveēse nėpėrmjet jush. Sė kėndejmi mund tė thuhet (e
shumė herė edhe ėshtė thėnė) se qėllimi im pėr ju ėshtė nė atė qė ju veten
ta njihni si Mua.
Kjo duket ēuditėrisht e thjeshtė, por bėhet shumė e
ndėrlikuar sepse ekziston vetėm njė mėnyrė qė ju veten ta njihni si Mua, e
ajo ėshtė qė mė sė pari veten tė mos e njihni si Mua.
Tento ta ndjekėsh kėtė pėrpiqu sepse kėtu zė fill pjesa
subtile. A je i gatshėm?
Mendoj se po.
Mirė. Mbaje nė mend, ti e ke kėrkuar kėtė sqarim. Ti e ke
pritur me vite. Ti e ke kėrkuar nė mėnyrė laike, e jo si doktrinė teologjike
apo teori shkencore.
Po, e di ēfarė kam kėrkuar.
Ēfarė ke kėrkuar, atė edhe do ta kesh.
Ta thjeshtojmė, do tė shėrbehem me modelin tuaj tė fėmijėve
tė Zotit si themel, gjė qė nuk ėshtė edhe larg nga modeli i vėrtetė.
Kthehemi, pra, nė atė se si duhet tė veprojė procesi i
vetė-njohjes.
Ekziston njė mėnyrė me tė cilėn kam mundur tė bėjė qė tė
gjithė fėmijėt e mi shpirtėrorė tė njihen si pjesė tė Miat e ajo ėshtė qė
unė atė thjesht tua them. Kėtė edhe e kam bėrė. Por shih qė Shpirtit nuk i
ka mjaftuar qė vetveten ta njohė si Zot, apo si pjesė tė Zotit, apo si
fėmijė tė Zotit, apo si trashėgimtarė tė mbretėrisė (apo cilėndo mitologji
qė dėshiron ta pėrdorėsh).
Siē e kam sqaruar, njohja e diēkahi dhe pėrvoja
mbi atė janė dy gjėra tė ndryshme. Shpirti ka gjakuar prandaj qė Vetveten ta
njoh edhe pėrvojisht (siē kam bėrė unė). Njohja pėr ju nuk ka qenė e
mjaftueshme. Prandaj unė e kam menduar planin. Ajo ėshtė ideja mė e
ēuditshme nė mbarė Gjithėsinė dhe bashkėpunimi mė spektakular. Po them
bashkėpunimi sepse tė gjithė ju keni qenė nė tė me Mua.
Sipas planit, ju si shpirt i pastėr ka qenė dashur tė hyni
nė gjithėsinė e sapokrijuar. Kjo ėshtė kėshtu shkaku i asaj se fizikisht
ėshtė e vetmja mėnyrė qė pėrvojisht ta njihni atė tė cilėn e njihni me anė
tė njohjes. Kjo, nė tė vėrtetė, ėshtė arsyeja pse e kam krijuar kozmosin
fizik, gjithėsinė, pėr fillim dhe sistemin e relativitetit qė ta udhėheqė
atė, si dhe ēdo gjė tė krijuar.
Kur keni arritur nė Gjithėsinė fizike, ju, fėmijėt e
shpirtit Tim, keni mundur tė sprovoni atė qė keni ditur pėr veten por para
kėsaj ka qenė dashur ta njihni tė kundėrtėn. Ta sqaroj tė thjeshtuar,
ju nuk keni mundur ta njihni vetveten si tė lartė derisa nuk e keni njohur
se ēdo tė thotė e ulėta. Nuk keni mundur ta njihni ēfarė ėshtė e trashė,
derisa nuk e keni njohur se ēėshtė e holla.
E zbritur nė logjikėn e skajshme, nuk mund ta njihni veten
tė tillė siē jeni derisa nuk takoheni me atė qė sjeni. Ky ėshtė qėllimi i
teorisė sė Relativitetit dhe i gjithė jetės fizike. Ju vetvetiu jeni tė
definuar me atė qė nuk jeni.
Nė rastin e njohjes sė skajshme nė rast se veten e njihni
si Krijues nuk mund ta provoni Veten si krijues nėse dhe
derisa nuk krijoni. E nuk mund ta krijoni veten derisa nuk e krijoni
veten. Nė njėfarė mėnyre duhet mė parė tė mos jeni pėr tė qenė. A
po mė pėrcjell, vallė?
Fund i kapitullit tė parė
(1)
(2)
(3)
|