Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Meditimi 2 - BISEDAT ME ZOTIN (4)

Shkruan: Neale Donald WALSCH

Shqipėruar nga: Hasan HAMĖZBALA

BISEDAT ME ZOTIN (4)

* njė dialog i pazakonshėm *

 

       Kjo ėshtė ajo tė cilėn e nėnkuptojnė religjionet tuaja kur thonė se ju jeni tė krijuar “nė fytyrėn dhe stilin e Perėndisė”. Kjo nuk do tė thotė, siē pohojnė disa, se trupat tanė fizikė janė tė ngjashėm (megjithėqė Zoti mund tė marrė cilėndo formė fizike tė cilėn e zgjedh pėr qėllimin e caktuar). Kjo do tė thotė se esenca jonė ėshtė njėjtė. Ne jemi tė krijuar nga e njėjta lėndė. Ne JEMI “e njėjta lėndė” me tė gjitha vetitė dhe aftėsitė e njėjta – duke pėrfshirė edhe aftėsinė qė tė krijojmė realitet fizik nga ajri.

 

 

Thua se po e zgjodha pėrherė veprimin i cili buron nga dashuria, atėherė do ta shijoj tėrė famėn e asaj se kush jam dhe kush mund tė jem. A dėshiron pak mė gjerėsisht tė ma sqarosh kėtė, tė lutem?

 

Pėr ēdo gjė tė gjallė ekziston vetėm njė qėllim, e ky ėshtė qė ta provoni lavdinė e plotė.

Ēdo gjė tjetėr qė thua, mendon apo bėn, i nėnshtrohet kėtij funksioni. Shpirti yt nuk ka se ēfarė tė bėjė tjetėr dhe shpirti yt nuk dėshiron tė bėjė asgjė tjetėr.

Ēudia e atij qėllimi ėshtė se ai kurrė nuk pėrfundon. Pėrfundimi ėshtė kufizim, kurse qėllimi i Zotit ėshtė pa kufij tė tillė. Nėse vjen ēasti nė tė cilin vetveten ke pėr ta njohur nė lavdi tė plotė, nė atė ēast do tė paramendosh lavdi edhe mė tė madhe tė cilėn duhet pėrmbushur. Sa mė shumė je, aq mė shumė mund tė jesh, e sa mė shumė mund tė jesh, mund tė jesh edhe mė shumė.

E fshehta mė e thellė ėshtė ajo se jeta nuk ėshtė proces zbulimi, por proces krijimi.

Ti vetveten nuk e zbulon, por e rikrijon. Gjako, prandaj, jo kah ajo qė veten ta njohėsh Kush Je, por gjako kah ajo qė ta pėrcaktosh se Kush Ti dėshiron tė jesh.

 

Ka tė tillė qė thonė se jeta ėshtė shkollė, se ne kėtu jemi t’i mėsojmė mėsimet e caktuara, se kur njėherė “kryejmė maturėn” mund tė nisemi nė hulumtime tė reja, tashmė jo tė penguar nga trupi. A ėshtė kjo e saktė?

 

Kjo ėshtė pjesa e dytė e mitologjisė suaj, themeluar mbi pėrvojėn njerėzore.

 

Vallė, jeta nuk ėshtė shkollė?

Jo.

 

Ne nuk jemi kėtu pėr tė marrė leksione?

 

Nuk jeni.

 

E pėrse atėherė jemi kėtu?

Qė tė kujtoheni dhe natyrisht ta krijoni vetėdijen mbi atė se Kush Jeni.

Po ta them kėtė rishtas e rishtas. Ti nuk mė beson. Por, kjo ėshtė kėshtu. Nėse vetveten nuk e ndėrton nė atė i Cili (vėrtet) Je, atėherė i tillė edhe nuk mund tė jesh.

 

Nė rregull. Kthehemi pakėz prapa nė shkollė. I kam dėgjuar shumė mėsues, njėrin pas tjetrit, duke mė mėsuar se jeta ėshtė shkollė. Jam sinqerisht i zėnė nė befasi kur tė dėgjoj Ty duke e mohuar kėtė.

 

Shkolla ėshtė vend nė tė cilin shkon nėse diēka nuk di, e dėshiron ta mėsosh atė. Ajo nuk ėshtė vend ku shkon nėse ēėshtjen veē e di dhe dėshiron thjesht ta sprovosh diturinė tėnde.

Jeta (siē e quani ju) ėshtė shans qė empirikisht ta njihni atė qė veēse e dini teorikisht. Pėr kėtė nuk duhet mėsuar asgjė. Duhet thjesht ta pėrkujtoni atė qė veē e dini dhe tė veproni nė harmoni me tė.

 

Nuk jam i sigurt se po kuptoj.

 

Fillojmė kėtu. Shpirti – shpirti yt – di krejt ēfarė duhet gjithė kohėn tė dijė. Atij asgjė nuk i ėshtė e fshehur, asgjė e panjohur. Megjithatė, dituria nuk ėshtė e mjaftueshme. Shpirti kėrkon pėrvojė.

Ti vetveten mund ta njohėsh si shpirtmadh, por nėse nuk bėn diēka qė fuqimisht ta dėshmojė shpirtmadhėsinė, nuk ke asgjė pėrpos idesė mbi atė shpirtmadhėsinė tėnde. Mund ta dish vetveten si dashamirės, por nėse askujt nuk i dhuron dashamirėsi, nuk ke asgjė pėrpos mendimit mbi vetveten.

Dėshira e vetme e shpirtit tėnd ėshtė qė koncepti mė i lartėsuar mbi vetveten tė shndėrrohet nė pėrvojėn mė tė madhe. Derisa ideja nuk bėhet pėrvojė, ekziston vetėm gjasa. Unė mendoj mbi Vetveten kohė tejet tė gjatė. Mė gjatė sesa ti dhe unė mund tė mbajmė mend sė bashku. Mė gjatė sesa koha e kėsaj Gjithėsie, shumė mė gjatė. A sheh, pra, sesi ėshtė afatshkurtėr – sesi ėshtė e re – pėrvoja Ime mbi Mua.

 

Prapė nuk kuptoj. Pėrvoja jote mbi Ty!

 

Po. Lejomė tė ta sqaroj:

Nė fillim ėshtė ajo qė ka qenė krejt Ēfarė ka ekzistuar, dhe nuk ka pasur mė tepėr asgjė. Megjithatė, Krejt Ēfarė Ėshtė nuk ka mundur ta njohė vetveten – sepse, Krejt Ēfarė Ėshtė ėshtė Krejt Ēfarė ka Qenė dhe nuk ka qenė asgjė tjetėr. Dhe kėshtu... Krejt Ēfarė Ėshtė ...nuk ka qenė. Se, nė mungesė tė diēkahi tjetėr, Krejt Ēfarė Ėshtė, nuk ėshtė.

Kjo ėshtė Ėshtė/S’ėsht~ja e madhe mbi tė cilėn kanė folur mistikėt qė nga zanafilla e kohės.

Pra, Krejt Ēfarė Ėshtė e ka ditur se ajo ka qenė krejt ēfarė ka qenė – por ajo nuk ka qenė mjaft, sepse vetėm kuptimisht ka mundur ta njohė madhėshtinė e vet tė gjithmbarshme, por jo edhe pėrvojisht (me anė tė pėrvojės). Kurse pėrvoja mbi veten ka qenė ajo pėr tė cilėn ka gjakuar, meqė ka dėshiruar tė jetė aq madhėshtor. Megjithatė, kjo ka qenė e pamundur, sepse vetė shprehja “i madhėrishėm”ėshtė relative. Krejt Ēfarė Ėshtė nuk ka mundur ta dijė sesi ėshtė ajo tė jesh i madhėrishėm pėrpos nėse nuk shfaqet ajo qė nuk ėshtė. Nė mungesė tė asaj qė nuk ėshtė, ajo qė Ėshtė, s’ėshtė.

A po e kupton kėtė?

 

Mė duket se po. Vazhdo.

 

Nė rregull.

Ajo Qė Ėshtė Krejt ēfarė ka ditur ėshtė se nuk ka ekzistuar asgjė tjetėr. Kėshtu veten kurrė nuk ka mundur ta njohė nga pikėpamja jashtė vetes. Pikėvėshtrimi i tillė nuk ka ekzistuar. Ka ekzistuar vetėm njė pikėvėshtrim, e ai ka qenė i vetmi vend pėrbrenda tij. “Ėshtė-S’ėshtė”. Jam-S’jam.

Megjithatė, e Tėra e ka zgjedhur Tė tėrėn qė Vetveten ta njohė pėrvojisht.

Ajo energji – ajo energji e pastėr, e paparė, e padėgjuar, e pavėrejtshme, prandaj edhe askujt tjetėr e njohur – ka zgjedhur qė ta sprovojė vetveten si madhėshtinė e skajshme qė ka qenė. Si kishte pėr ta bėrė? Ajo e ka kuptuar se duhej pėrdorur pikėn e vėshtrimit pėrbrenda vetes.

Ka menduar, krejtėsisht me tė drejtė, se ēdo pjesė e Saj duhet tė jetė mė e vogėl sesa tėrėsia dhe sė andejmi, po qe se Ndahet nė pjesė, secila pjesė, duke qenė se ėshtė mė e vogėl se tėrėsia, ka mundur tė shikojė pėrmbrapa nė mbetjen e Vetvetes dhe ta shohė madhėshtinė.

Dhe kėshtu ėshtė Krejt Ēfarė ka ndarė vetveten – duke u bėrė nė njė ēast tė lavdishėm ajo qė ėshtė kjo dhe ajo qė ėshtė ajo. Pėr tė parėn herė ka ekzistuar kjo dhe ajo, plotėsisht tė ndara njėra nga tjetra. E megjithatė, qė tė dyja kanė ekzistuar njėkohėsisht. Siē edhe krejt ajo qė nuk ėshtė asnjėra prej tyre.

Kėshtu pėrnjėherėsh kanė ekzistuar tri elementet: Ajo qė ėshtė kėtu. Ajo qė ėshtė atje. Dhe Ajo qė nuk ėshtė as kėtu as atje – por qė patjetėr duhet tė ekzistojė pėr tė ekzistuar kėtu dhe atje.

Ajo ėshtė asgjė~ja qė i mban tė gjitha. Ajo ėshtė jo~hapėsira e cila e mban hapėsirėn. Ajo ėshtė E tėra qė i mban pjesėt.

Mund ta kuptosh vallė?

Po e kupton kėtė?

 

Mendoj se po. Ti aq qartė e ke paraqitur kėtė saqė, besomė, po mendoj se vėrtet po e kuptoj.

 

Do tė vazhdoj mė tutje. Ajo asgjė qė mban ēdo gjė, ėshtė ajo qė disa njerėz e quajnė Zot. Porse, kjo nuk ėshtė e saktė, meqė nėnkupton se ekzistuaka diēka qė Zot s’ėshtė – nė tė vėrtetė tėrė ajo qė “asgjė” s’ėshtė. Por unė jam Krejt – e dukshmja dhe e padukshmja – dhe kėshtu ky pėrshkrim Mua si i Padukshmi i Madh – Jo-gjė~ja apo Mes-hapėsira, njė definicion i rėndėsishėm mistik lindor i Zotit, nuk ėshtė mė i saktė sesa pėrshkrimi perėndimor praktik i Zotit si e Dukshmja e Tėrė.

Nė krijimin e asaj qė ėshtė “kėtu” dhe qė ėshtė “atje” Zoti ia ka mundėsuar Zotit qė ta njohė vetveten. Nė ēastin e atij eksplozionit tė madh pėrbrenda, Zoti e ka krijuar relativitetin – mė tė madhen dhuratė tė cilėn Zoti ndonjėherė ia ka dhuruar Vetvetes. Sė kėndejmi marrėdhėnia ėshtė mė e madhja dhuratė tė cilėn Zoti ndonjėherė ta ka dhėnė ty, ēėshtje pėr tė cilėn, mė vonė, mė hollėsisht kemi pėr tė bėrė fjalė.

Nga Jo-Gjėja ka buruar pastaj e Tėra – ngjarje shpirtėrore plotėsisht konsekuente, e specifike, nė harmoni me atė qė dijetarėt tuaj e quajnė Teoria e Shpėrthimit tė Madh.

E derisa tė gjitha elementet kanė depėrtuar, ėshtė krijuar koha, meqė gjėja ka qenė mė sė pari kėtu, e pastaj atje – dhe periudha e nevojshme pėr tė mbėrritur prej kėtu atje ka mundur tė matet.

Pikėrisht kur pjesėt e Vetes, qė janė tė dukshme, kanė zėnė tė definohen, “relative” ndaj njėra-tjetrės, ashtu kanė bėrė edhe pjesėt qė janė tė padukshme.

Zoti e ka ditur se pėr ekzistimin e dashurisė – dhe pėr njohjen e vetvetes si dashuri e pastėr – duhet tė ekzistojė edhe e kundėrta e saj e vėrtetė. Kėshtu Zoti me qėllim ka krijuar polaritetin e madh – tė kundėrtėn absolute tė dashurisė – krejt ajo qė dashuri nuk ėshtė, e qė tash e quajmė frikė. Nė ēastin kur ka ekzistuar frika, dashuria ka mundur tė ekzistojė si diēka qė mund tė sprovohet.

Atė krijim tė dualitetit midis dashurisė dhe tė kundėrtės sė saj qeniet njerėzore nė mitologjitė e tyre tė njohura e quajnė lindja e sė keqes, rėnia e Adamit, rebelimi i Satanait e kėshtu me radhė.

Ashtu siē trupėzimin e dashurisė sė pastėr e keni quajtur Zot, ashtu frikėn e mėnishme e keni personifikuar nė figurėn tė cilėn e quani djall.

Disa nė Tokė rreth kėsaj ngjarjeje kanė zhvilluar mitologji mjaft tė pėrpunuara, pėrfshirė aty edhe skenarėt pėr beteja e luftė, pėr ushtarė engjėllorė e luftėtarė djallėzorė, pėr forcat e sė mirės e tė sė keqes, dritės dhe errėsirės.

Ajo mitologji ka qenė tentimi i parė i njerėzimit qė tė kuptojė, dhe t’ua transmetojė tė tjerėve nė mėnyrėn pėr ta tė kuptueshme, ngjarjen kozmike pėr tė cilėn shpirti njerėzor ėshtė thellėsisht i vetėdijshėm, por tė cilin mendja mezi mund ta kuptojė.

Nė krijimin e Gjithėsisė si variant i ndarė i Vetes, Zoti nga energjia e pastėr ka krijuar Krejt ēka tash ekziston – tė dukshmen e tė padukshmen.

Me fjalė tjera, nuk ka lindur atėherė vetėm Gjithėsia fizike, por edhe Gjithėsia metafizike. Ajo pjesė e Zotit qė e krijon pjesėn tjetėr Jam/S’jam tė ekuacionit ka eksploduar po ashtu nė thėrrmija tė panumėrta mė tė vogla se njė e tėrė. Ato thėrrmija tė energjisė ju i quani shpirtra.

Nė mitologjitė e disa religjioneve tuaja thuhet se “Zoti Baba” ka pasur shumė fėmijė shpirtėrorė. Ai krahasim me mėnyrėn njerėzore tė shumėzimit tė jetės duket sikur ėshtė e vetmja mėnyrė nė tė cilėn masat mund tė binden qė nė realitet tė mbahen idetė mbi shfaqjen befasuese – ekzistencėn befasuese – tė shpirtrave tė panumėrt nė “Mbretėrinė qiellore”.

Nė kėtė kuptim rrėfimet tuaja mitologjike nuk janė shumė larg nga realiteti i vėrtetė – sepse shpirtrat e panumėrt qė pėrbėjnė gjithsejshmėrinė Time nė kuptimin kozmik janė pasardhėsit e Mi.

Qėllimi im hyjnor i ndarjes sė Vetvetes ka qenė krijimi i numrit tė mjaftueshėm tė pjesėve tė Mia pėr ta njohur Vetveten pėrvojisht (me anė tė pėrvojės). Ekziston vetėm njė mėnyrė qė Krijuesi vetveten pėrvojisht ta njohė si Krijues, e ajo ėshtė tė krijojė. Dhe kėshtu Unė secilės prej atyre pjesėve tė panumėrta tė Vetes ua kam dhėnė fuqinė e njėjtė qė tė krijojnė, siē Unė e kam si tėrėsi.

Kjo ėshtė ajo tė cilėn e nėnkuptojnė religjionet tuaja kur thonė se ju jeni tė krijuar “nė fytyrėn dhe stilin e Perėndisė”. Kjo nuk do tė thotė, siē pohojnė disa, se trupat tanė fizikė janė tė ngjashėm (megjithėqė Zoti mund tė marrė cilėndo formė fizike tė cilėn e zgjedh pėr qėllimin e caktuar). Kjo do tė thotė se esenca jonė ėshtė njėjtė. Ne jemi tė krijuar nga e njėjta lėndė. Ne JEMI “e njėjta lėndė” me tė gjitha vetitė dhe aftėsitė e njėjta – duke pėrfshirė edhe aftėsinė qė tė krijojmė realitet fizik nga ajri.

Qėllimi im tek krijimi juaj, trashėgimtarėt e mi shpirtėrorė, ka qenė nė atė qė Vetveten ta njoh si Zot. Nuk ka mėnyrė tjetėr qė atė ta mbėrrijė pėrveēse nėpėrmjet jush. Sė kėndejmi mund tė thuhet (e shumė herė edhe ėshtė thėnė) se qėllimi im pėr ju ėshtė nė atė qė ju veten ta njihni si Mua.

Kjo duket ēuditėrisht e thjeshtė, por bėhet shumė e ndėrlikuar – sepse ekziston vetėm njė mėnyrė qė ju veten ta njihni si Mua, e ajo ėshtė qė mė sė pari veten tė mos e njihni si Mua.

Tento ta ndjekėsh kėtė – pėrpiqu – sepse kėtu zė fill pjesa subtile. A je i gatshėm?

 

Mendoj se po.

 

Mirė. Mbaje nė mend, ti e ke kėrkuar kėtė sqarim. Ti e ke pritur me vite. Ti e ke kėrkuar nė mėnyrė laike, e jo si doktrinė teologjike apo teori shkencore.

 

Po, e di ēfarė kam kėrkuar.

 

Ēfarė ke kėrkuar, atė edhe do ta kesh.

Ta thjeshtojmė, do tė shėrbehem me modelin tuaj tė fėmijėve tė Zotit si themel, gjė qė nuk ėshtė edhe larg nga modeli i vėrtetė.

Kthehemi, pra, nė atė se si duhet tė veprojė procesi i vetė-njohjes.

Ekziston njė mėnyrė me tė cilėn kam mundur tė bėjė qė tė gjithė fėmijėt e mi shpirtėrorė tė njihen si pjesė tė Miat – e ajo ėshtė qė unė atė thjesht t’ua them. Kėtė edhe e kam bėrė. Por shih qė Shpirtit nuk i ka mjaftuar – qė vetveten ta njohė si Zot, apo si pjesė tė Zotit, apo si fėmijė tė Zotit, apo si trashėgimtarė tė mbretėrisė (apo cilėndo mitologji qė dėshiron ta pėrdorėsh).

Siē e kam sqaruar, njohja e diēkahi dhe pėrvoja mbi atė janė dy gjėra tė ndryshme. Shpirti ka gjakuar prandaj qė Vetveten ta njoh edhe pėrvojisht (siē kam bėrė unė).  Njohja pėr ju nuk ka qenė e mjaftueshme. Prandaj unė e kam menduar planin. Ajo ėshtė ideja mė e ēuditshme nė mbarė Gjithėsinė – dhe bashkėpunimi mė spektakular. Po them bashkėpunimi sepse tė gjithė ju keni qenė nė tė me Mua.

Sipas planit, ju si shpirt i pastėr ka qenė dashur tė hyni nė gjithėsinė e sapokrijuar. Kjo ėshtė kėshtu shkaku i asaj se fizikisht ėshtė e vetmja mėnyrė qė pėrvojisht ta njihni atė tė cilėn e njihni me anė tė njohjes. Kjo, nė tė vėrtetė, ėshtė arsyeja pse e kam krijuar kozmosin fizik, gjithėsinė, pėr fillim – dhe sistemin e relativitetit qė ta udhėheqė atė, si dhe ēdo gjė tė krijuar.

Kur keni arritur nė Gjithėsinė fizike, ju, fėmijėt e shpirtit Tim, keni mundur tė sprovoni atė qė keni ditur pėr veten – por para kėsaj ka qenė dashur ta njihni tė kundėrtėn. Ta sqaroj tė thjeshtuar, ju nuk keni mundur ta njihni vetveten si tė lartė derisa nuk e keni njohur se ē’do tė thotė e ulėta. Nuk keni mundur ta njihni ēfarė ėshtė e trashė, derisa nuk e keni njohur se ē’ėshtė e holla.

E zbritur nė logjikėn e skajshme, nuk mund ta njihni veten tė tillė siē jeni derisa nuk takoheni me atė qė s’jeni. Ky ėshtė qėllimi i teorisė sė Relativitetit dhe i gjithė jetės fizike. Ju vetvetiu jeni tė definuar me atė qė nuk jeni.

Nė rastin e njohjes sė skajshme – nė rast se veten e njihni si Krijues – nuk mund ta provoni Veten si krijues nėse dhe derisa nuk krijoni. E nuk mund ta krijoni veten derisa nuk e krijoni veten. Nė njėfarė mėnyre duhet mė parė “tė mos jeni” pėr tė qenė. A po mė pėrcjell, vallė?

 

            Fund i kapitullit tė parė

 

 (1)    (2)    (3)