Por unė nuk kam zgjedhur qė tė mė godet kamioni! Unė nuk
kam zgjedhur qė tė mė sulmojė plaēkitėsi apo tė mė dhunojė maniaku. Njerėzit
kėshtu mund tė thonė. Ka njerėz nė botė qė kėtė e thonė.
Krejt ju nė rrėnjė jeni shkaktarė pėr kushtet qė ekzistojnė
e tė cilat shkaktojnė nė plaēkitėsin dėshirėn apo nevojėn pėr tė vjedhur.
Krejt ju e keni krijuar vetėdijen e cila dhunimin e bėn tė mundshėm. Atėherė
kur ju nė vetvete e shihni atė qė e ka shkaktuar krimin, ia filloni, mė nė
fund, ti shėroni konditat nga tė cilat ka buruar ai.
Ushqejini tė uriturit tuaj, jepuni dinjitet skamnorėve tuaj.
Afrojuni shansin atyre midis jush tė cilėt kanė pasur mė pak fat. Ndėrprisni
paragjykimet ndaj masave tė cilat mbahen nė nėnēmim e hidhėrim, me pak gjasa
pėr tė nesėrmen mė tė mirė. Hidhni ndalesat tuaja absurde dhe kufizimet qė i
janė imponuar energjisė seksuale nė vend tė kėsaj ndihmojuni tė tjerėve qė
vėrtet ta njohin mrekullibėrjen e asaj energjie dhe ta orientojnė drejt.
Bėjeni kėtė dhe do tė bėni hap tė madh kundrejt ērrėnjosjes sė plaēkitjes
dhe tė dhunimit pėr tė gjitha kohėt.
Kurse sa u pėrket tė ashtuquajturave raste fatkėqija
kamioni i cili vjen nga pėrtej bėrrylit, tulla e cila bie nga lartėsitė
mėsohu qė ēdo fatkeqėsi tė tillė ta shikosh si pjesė tė vogėl tė mozaikut mė
tė madh. Ke ardhur kėndej qė ta bėsh planin personal pėr shpėtimin vetanak.
Por, shpėtimi nuk do tė thotė shpėtim i vetvetes nga kurthet e djallit.
Realisht nuk ekziston diēka e tillė siē pėrfytyrimet tuaja mbi djallin, e as
qė ekziston ferri. Ti vetveten e shpėton nga harresa e mos-realizimit.
Nė kėtė betejė nuk mund tė humbasėsh. Nuk mund tė dėshtosh.
Kjo fare nuk ėshtė luftė, por thjesht proces. Porse, nėse kėtė nuk e di, do
ta pėrjetosh atė si luftė tė pėrhershme. Madje mund tė besosh nė luftė mjaft
gjatė saqė rreth saj tė ndėrtosh njė religjion tė tėrė. Ai religjion do tė
mėsojė se lufta ėshtė kuptimi i ēdo gjėje. Ai ėshtė mėsim i gabuar. Nuk
ėshtė lufta ajo qė e bėn procesin. Dorėzimi ėshtė ai me tė cilėn sigurohet
fitorja.
Fatkeqėsitė ndodhin shkaku se ndodhin. Elementet e caktuara
tė procesit jetėsor bashkohen nė mėnyrėn e caktuar dhe nė kohėn e caktuar me
rezultate tė caktuara rezultate tė cilat ju sipas zgjedhjes suaj i
quani fatkėqija, nga arsyet tuaja tė caktuara. Megjithatė, ato fare nuk
duhet tė jenė fatkėqija, duke pasur parasysh programin e shpirtit tuaj.
Dėgjo: Nuk ekziston rastėsia dhe asgjė nuk ndodh
rastėsisht. Secilėn ngjarje e ndodhi tek ti e ka ftuar Uni yt pėr tė
mundur tė krijojė pėrvojė mbi atė se Kush nė tė Vėrtetė Je. Tė gjithė
Mėsuesit e vėrtetė kėtė e dinė. Pėr kėtė arsye Mėsuesit mistikė mbeten
indiferentė kundrejt pėrvojave mė tė hidhura jetėsore (siē ju kishit pėr ti
definuar).
Mėsuesit e mėdhenj tė religjionit tuaj kristian kėtė e
kuptojnė. Ata e dinė se Jezui nuk ka qenė i befasuar me kryqėzimin, por se e
ka pritur. Ka mundur tė shkojė, por nuk e ka bėrė. Ka mundur ta ndėrpresė
procesin nė ēfarėdo momenti. E ka pasur atė fuqi. E nuk e ka ndėrprerė. Ai
ka lejuar qė ta gozhdojnė pėr tė mundur tė jetė shpėtimi i
amshuar i njeriut. Shikoni, ka thėnė, se ēfarė mund tė bėjė.
Shikoni ēėshtė e vėrteta. Dhe dijeni se kėtė dhe shumėēka tjetėr edhe ju
keni pėr ta bėrė. Se, vallė a nuk ju kam thėnė se ju jeni zotėr? Por, ju nuk
besoni. Nėse nuk mund tė besoni nė veten, besoni nė mua.
E kėtillė ka qenė bashkėndjesia e Isait saqė ėshtė lutur pėr
mėnyrėn dhe e ka krijuar atė qė tė ndikojė nė botė, ashtu qė tė gjithė
tė mund tė vijnė nė qiell (vetėrealizimi) nėse jo tjetėr ndryshe,
atėherė pėrmes tij. Sepse, ai e ka mundur mjerimin dhe vdekjen. Ashtu kishit
mundur edhe ju.
Mėsimi mė i madh i Krishtit nuk ka qenė ai se do tė keni
jetė tė pėrjetshme, por se e keni; jo se do tė keni vėllazėri
nė Zotin, por se e keni; jo se do tė keni krejt ēfarė kėrkoni, por se atė e
keni.
Krejt ēfarė ėshtė e nevojshme ėshtė qė kėtė ta dini. Se, ju
jeni krijues tė realitetit tuaj, dhe jeta nuk mund tju shfaqet nė asnjė
mėnyrė tjetėr pėrveē asaj mėnyre nė tė cilėn mendoni se ka me u shfaqė.
Ju i jepni kuptim nė ekzistencė. Ky ėshtė hapi i parė nė
krijim. Zoti Baba ėshtė i matur. Mendimi juaj ėshtė prindi i cili i lind tė
gjitha gjėrat.
Ky ėshtė njė nga ligjet tė cilin duhet mbajtur mend.
Po.
A mund tė mi thuash tė tjerėt?
Ti kam thėnė tė tjerėt. Tė gjitha ti kam thėnė, qė nga
fillimi i kohės. Ti kam rrėfyer pėrsėri e pėrsėri. Ju kam dėrguar mėsues
pas mėsuesi. Ju nuk i dėgjoni mėsuesit e mi. Ju i vrisni.
Po pėrse? Pėrse i vrasim mė tė shenjtit nė mesin tonė? I
vrasim ose i ēnderojmė, qė ėshtė e njėjta gjė. Pėrse?
Pėr atė se ata ngrihen kundėr ēdo mendimi tuajit me tė cilin
mė mohoni Mua. E mund tė mė mohoni mua, nėse keni ndėr mend ta mohoni
vetė~Veten.
E pėrse unė do tė doja tė tė mohoj Ty apo vetveten?
Sepse ke frikė. Dhe pėr atė se premtimet e mia janė sė
tepėrmi tė mira pėr tė qenė tė vėrteta. Sepse ti nuk mund ta pranosh tė
vėrtetėn mė tė madhe. Dhe kėshtu duhet tė katandisesh nė shpirtėroren e cila
ta mėson frikėn, varėsinė dhe jo~tolerancėn, nė vend se dashurinė dhe fuqinė
e miratimin.
Ju jeni tė mbushur frikė kurse frika juaj mė e madhja
ėshtė ajo se premtimi Im mė i madhi do tė mund tė ishte gėnjeshtra mė madhe
jetėsore. Dhe kėshtu e krijoni trillimin mė tė madh... Ju pohoni se ēdo
premtim i cili ju jep fuqi dhe ju garanton dashuri nga Zoti duhet tė jetė
premtim i rremė i djallit. Zoti kurrė nuk do tė jepte premtim tė tillė,
i thoni vetes ky do tė mund tė ishte vetėm demoni, pėr tju tunduar dhe
pėr tju bėrė ta mohonit vetinė e vėrtetė tė Zotit tė qenies mbi qeniet
i tmerrshėm, gjykues, xheloz, hakmarrės, qenie qė ndėshkon.
Megjithėqė ky pėrshkrim mė tepėr u pėrgjigjet vetive tė
djallit (sikur ai tė ekzistonte), ju vetitė djallėzore ia pėrshkruani Zotit
dhe ashtu e bindni veten pėr tė mos e pranuar Zotin premtime tė ngjashme
Krijuesit tuaj apo Zotit veti tė ngjashme vetė~Vetes.
Kjo ėshtė fuqia e frikės.
Unė po provoj tė ēlirohem nga frika ime. A do vallė,
pėrsėri, tė mė thuash diē mė tepėr mbi ligjet?
Ligji i parė ėshtė ai se
mund tė jesh, tė bėsh dhe tė kesh krejt atė qė mund ta mendosh.
Ligji i dytė ėshtė ai se e tėrheq atė gjė prej sė cilės ke frikė.
Pse ėshtė kėshtu?
Emocioni ėshtė forca qė tėrheqė. Atė prej sė cilės mė fort
ke frikė, do ta provosh. Shtaza, tė cilėn e konsideroni trajtė mė tė ulėt tė
jetės (megjithėqė shtazėt sillen mė ndershmėrisht dhe konsekuent sesa
njerėzit) reagon shumė mė mirė ndaj njerėzve qė e duan sesa ndaj atyre tė
cilėt nuk e duan.
Kjo nuk ėshtė rastėsisht. Nė gjithėsi nuk ka rastėsi vetėm
plan tė madh; njė fjollė bore e pabesueshme.
Emocioni ėshtė energji nė lėvizje. E kur e lėvizni
energjinė, krijoni efekt. Nėse lėvizni energji tė mjaftueshme, e fitoni
materien. Secili Mėsues e kupton kėtė ligj. Kjo ėshtė alkimia e gjithėsisė.
Ky ėshtė sekreti i tėrė jetės.
Mendimi ėshtė energji e pastėr. Ēdo mendim qė ke, tė cilin
ndonjėherė e ke pasur e tė cilin ndonjėherė do ta kesh ėshtė kreativ.
Energjia e mendimeve tuaja kurrė nuk ndalon. Kurrė. Ajo i lė qeniet tuaja
dhe kokat dhe shkon nė gjithėsi, duke u vazhduar pėrgjithmonė. Mendimi ėshtė
pėrgjithmonė.
Tė gjitha mendimet valėzojnė; tė gjitha mendimet i takojnė
mendimet tjerat duke u thurur nė njė labirint tė pabesueshėm tė energjisė,
duke krijuar modelin e bukurisė sė papėrshkrueshme dhe tė
ndėrlikueshmėrisė sė pabesueshme, i cili pėrherė ndryshon.
Energjia e ngjashme e tėrheqė energjinė e ngjashme duke
krijuar (thėnė nė mėnyrė tė thjeshtėzuar) grumbullime tė energjisė tė sė
njėjtit lloj. Kur tė kryqėzohen mjaft grumbullime tė ngjashme simotra, kur
tė ndeshen, ato ngjiten njėra pėr tjetrėn (ta thjeshtojmė pėrsėri). E
nevojshme ėshtė sasi pabesueshmėrisht e madhe e energjisė sė ngjashme ashtu
e ngjitur sė bashku pėr tu krijuar materia. Por, materia do tė krijohet
prej energjisė sė pastėr. Nė tė vėrtetė, kjo ėshtė e vetmja mėnyrė nė tė
cilėn ajo mund tė krijohet. Kur njėherė energjia bėhet materie, ajo mbetet
materie pėr njė kohė jashtėzakonisht tė gjatė pėrpos nėse konstruksionin e
saj nuk e ērregullon ndonjė trajtė energjie e kundėrt apo jo e njėjtė. Ajo
energji jo e njėjtė e cila ndikon nė materien, nė tė vėrtetė e
copėzon materien duke liruar energji tė njomė prej sė cilės ka qenė e
pėrbėrė.
Kjo ėshtė nė vija themelore teoria e cila fshihet prapa
bombės suaj atomike. Einstein mė tepėr se cilido njeri para apo pas tij i
ėshtė ofruar zbulimit, sqarimit dhe veprimit tė sekretit krijues tė
gjithėsisė.
Tash, besoj, mund ta kuptosh mė mirė sesi njerėzit e
mendimit tė njėjtė mund tė punojnė bashkėrisht pėr ta krijuar realitetin e
dėshiruar. Thėnia se Kurdo qė dy vetė apo mė tepėr bashkohen nė emrin
Tim kėshtu bėhet shumė mė e kuptueshme.
Natyrisht, kur shoqėri tė tėra mendojnė nė mėnyrėn e
caktuar, shumė shpesh ndodhin gjėra tė habitshme, prej tė cilave tė gjitha
nuk janė domosdoshmėrisht tė dėshirueshme. Pėr shembull, shoqėria e cila
jeton nė frikė, shumė shpesh nė tė vėrtetė pashmangshėm e krijon atė sė
cilės mė sė tepėrmi i frikohet.
Ngjashėm me kėtė, bashkėsitė e mėdha apo kongregacionet
shpeshherė zbulojnė fuqi ēudibėrėse nė tė menduarit e kombinuar (disa kėtė e
quajnė lutje tė pėrbashkėt).
Duhet tė sqarohet ajo se madje edhe individėt po qe se
mendimi i tyre (lutja, shpresa, dėshira, ėndrra, frika) ėshtė ēuditėrisht e
fuqishme munden nė vete dhe pėr veten tė prodhojnė rezultate tė tilla.
Jezui kėtė rregullisht e ka bėrė. Ai e ka kuptuar si pėrdoren energjia dhe
materia, si transformohen ato, si ndahen, si mund tė mbikėqyren. Shumė
Mėsues kėtė e kanė ditur. Shumė kėtė edhe sot e dinė.
Ju kėtė mund ta dini. Pikėrisht tash.
Kjo ėshtė njohja e sė mirė dhe sė keqes nga e cila janė
nisur Adami dhe Eva. Derisa ata kėtė nuk e kanė njohur, jeta
nuk ka mundur tė jetė siē ju e njihni. Adami dhe Eva emra mitikė tė
cilėt ju ua keni lėnė pėr tė shėnuar Burrin e Parė dhe Gruan e Parė kanė
qenė Babai dhe Nėna e pėrvojės njerėzore.
Ajo qė ėshtė pėrshkruar si rėnia e Adamit, ka qenė nė tė
vėrtetė ngritja e tij ngjarja mė e madhe individuale nė historinė e
njerėzimit. Sepse pa kėtė nuk do tė ekzistonte bota e relativitetit. Akti i
Adamit dhe Evės nuk ka qenė mėkat burimor, por nė tė vėrtet urata
e parė. Duhet qė sinqerisht tiu falėnderoheni nga thellėsitė e
shpirtit, sepse me atė se kanė qenė tė parėt qė kanė bėrė zgjedhje tė
gabuar, Adami dhe Eva kanė krijuar mundėsinė pėr ēfarėdo zgjedhjeje.
Ju nė mitologjinė tuaj Evėn e keni bėrė anėn e keqe grua
tundonjėse e cila e ka kafshuar pemėn e njohjes tė sė mirės e tė sė keqes
dhe e cila thjeshtėsisht e ka ftuar Adamin qė ti bashkohet. Ky trillim
mitologjik jua ka mundėsuar qė prej atėherė e kėndej, gruan ta karakterizoni
si shkatėrrim tė mashkullit, gjė qė ka prodhuar lloje tė ndryshme
realitetesh tė shtrembėruara e le tė mos pėrmendim pikėpamjet e ēoroditura
seksuale dhe ērregullimin (si mund tė ndjeheni aq mirė pėr diēka aq tė
keqe?).
Nėse do ti frikėsoheni asaj qė pėr ju paraqet turp tė madh,
frika atė ka pėr ta tėrhequr kah ju sikurse magneti. Tė gjithė librat tuaj
tė shenjtė tė cilitdo besim fetar dhe tradite qė keni krijuar pėrmbajnė
vėrejtje tė qartė: mos u frikėsoni. A mendon vallė se kjo ėshtė
rastėsisht?
Ligjet janė shumė tė thjeshta:
1. Mendimi ėshtė kreativ.
2. Frika e tėrheqė energjinė e njėjtė.
3. Dashuria ėshtė ēdo gjė qė ėshtė.
Vazhdon...
(2)
(3)
(4)
(5)
|