Se ēfarė jete do tė zgjedhė dhe me ēfarė energjish do tė bjerė
nė kontakt do tė varet nga vetė njeriu. Nė njė kohė tė caktuar njeriu ėshtė
i kushtėzuar nga personat qė e kanė sjellė nė jetė, prindėrit, por secilit
do ti
vijė koha tė vendosė pėr vetveten se si dhe ēfarė pėrcaktimi do tė zgjedhė
nė jetė: pozitiv apo negativ. Ēdo njeri do tė ketė mundėsi tė mėsojė ēka
ėshtė mirė dhe ēka ėshtė keq, ēka ėshtė e bardhė e ēka ėshtė e zezė, por
varet sė pėr cilėn ngjyrė tė jetės pėrcaktohet njeriu vetė. Ai do tė kalojė
nėpėr situata nė tė cilat ai duhet tė kalojė pėr tė dalė mė i pastėr nga kjo
botė qė edhe nė botėn tjetėr tė ketė mundėsi tė kalojė mė lehtė... Situata e
tillė qė kalon bėhet pėr tė mėsuar tė mirėn dhe tė keqen.
Pėr tė shijuar jetėn nėse dinė. Ne ketė botė ekzistojnė dy lloje
pasurish
Pasuria shpirtėrore dhe pasuria materiale. Kjo varet nga secili
person vetė, se si do ti
gjejė dhe ti
bėjė pasuritė pėr veten e vetė, nėse i meriton dhe punon pėr to do ti
ketė tė dyja, sepse Natyra do ta shpėrblejė si i ka shpėrblyer deri mė tash.
Pasuria shpirtėrore sipas vlerėsimit tim ishte shumė mė e vlefshme se ajo
materiale. Pasuria shpirtėrore ėshtė jeta e qetė, vlerėsimi i drejtė i ēdo
gjėje qė sillet nė natyrė, kėnaqėsia e shpirtit me atė qė e ke, puna
normale, puna e pastėr pa frikė, shfrytėzimi i energjisė tėnde pėr tė
jetuar. Pasuria materiale normale pa u dalluar shumė nga Rrethi dhe qė
mbulon nevojat pėr njė jetė normale ėshtė pozitive. Si tė bėhet pasuri qė
dallohesh nga shumica, ėshtė pasuri qė shkakton probleme dhe pakėnaqėsi. Njė
pasuri e tillė qė tė dallon nga njerėzit e zakonshėm nuk mund tė bėhet me
energji normale, duhet tė grumbullohen energji qė nė raste tė shpeshta, u
takojnė njerėzve qė kanė dhėnė mund pėr atė punė e qė nė njė farė mėnyre
persona tė pavetėdijshėm dhe tė ngarkuar me energji negative e vėnė nė
interes tė tyre. Kjo nė njėfarė mėnyre destabilizon energjitė, krijon
debalancim, prej nga vjen urrejtja, lakmia dhe keqpėrdorimet, gjė qė i bėn
njerėzit tė vuajnė. Njerėz tė tillė do tė vuajnė shpirtėrisht dhe mentalisht,
duke mos ditur dhe vlerėsuar djersėn e tjetėrkujt, mundėsitė pėr tu
prekur nga energjia negative janė mė tė mėdha. Pasuria e krijuar nga
energjia negative, sjell mė lehtė ndarjen e ēifteve dhe familjeve qė ėshtė
gjėja mė e ēmuar nė botė, aktivizon kahun pėr shfrytėzimin mė tė madh se
normal tė pasurive dhe fenomeneve natyrore dhe kėshtu vjen deri tek grindja.
Debalancimi i energjive nė trupin e njeriut mund tė shpie deri tek sėmurja,
jo qetėsia, varshmėria, mbipesha, depresioni, tė droguarit, e madje edhe
deri tek ēmenduria, psikopatia dhe vetėvrasja.
Nė kėtė botė njerėzit kanė pasuri tė shumta nė emėr tė vet nga
trashėgimia, puna, ose ndonjė formė tjetėr e pasurimit, por se sa njeriu
mund ta shfrytėzojė atė pasuri varet nga ai vetė. Nė qoftė se ajo pasuri
ėshtė e lidhur me energjinė pozitive njeriu do tė kėnaqet, do tė kėnaqet
rrethi, por nėse njeriu ėshtė i lidhur me energjinė negative, ai vetėm do tė
vuajė pavarėsisht se pasuria ėshtė ne emėr tė tij. Shumė njerėz janė tė
burgosur brenda vetvetes pėr shkak tė pasurisė, sepse pasuria e tyre ėshtė
krijuar pa djersė. Ata do tė jetojnė me frikė tėrė jetėn sepse energjia
negative do tua
bėjė jetėn ferr. Ata dhe familjet e tyre do tė jenė nė shėnjestėr tė
kriminelėve dhe se kjo energji brenda tyre krijon sėmundje tė rėnda, tė
cilat ua bėjnė jetėn e tyre tė vėshtirė. Ka njerėz qė nė emėr tė vetė
posedojnė qindra banesa dhe pasuri, pore nė qoftė se ata nuk mund tė flenė
rehat, ato pasuri edhe ashtu do ti
shfrytėzojnė ata qė duhet shfrytėzuar. Jeta e qetė dhe e rregullt bėhet nė
shoqėri, ku njerėzit janė mė besimtarė, mė tė edukuar dhe mė tė vetėdijshėm
pėr njė shoqėri me rregulla fer. Njė shoqėri ku rregullat dhe ligjet
favorizojnė njerėz qė nuk ia dinė vlerėn punės dhe natyrės, do tė vijė deri
te shkatėrrimi.
Mundohem ta shkruaj kėtė libėr, sepse shumica e kėtyre
fenomeneve me pėrcollėn nė jetė dhe gjithmonė kur i jam lutur Zotit kam
pasur qetėsi nė trup, kur nuk kam pasur urrejtje, kur i kam dashur njerėzit
pa djallėzi kam pasur jetė tė qetė dhe tė lumtur. Sa herė qė mė ka humbur
durimi, besimi, kam pasur urrejtje, kam pasur jetė tė vėshtirė, me
pagjumėsi, agresivitet, jeta mė ka dėnuar edhe pse nga fakti qė shpirtėrisht
kam qenė i mirė dhe e falėnderoj Zotin qė nė situata mė tė vėshtira nuk mė
la tė gaboj mė shumė, qė vuajtjet e mia tė ishin edhe mė tė mėdha.
Duke kuptuar se sa herė bota dhe njerėzit kanė vuajtur, energjia
negative ka qenė shumė aktive qė natyra ėshtė hakmarrė. Njerėzimi me veprat
antinjerėzore dhe kundėr natyrės, ka bėrė qė natyra tė hakmerret mė
katastrofa tė ndryshme, lufta, tėrmete, zjarre, vrasje, sėmundje dhe
katastrofa individuale. Pėr tė gjitha kėto fajtor ėshtė vetė njeriu, pėr
shkak se nuk ėshtė nė gjendje ta luftojė egon e vet, epshet dhe veprimet e
veta. Edhe kėto ditė ku teknologjia po kalon faza tė shpejta tė zhvillimit,
njeriu nuk po gjen forcė pėr emancipimin dhe balancimin e energjive nė botė.
Kjo situatė secilėn herė po pėrkeqėsohet sepse njerėzit nuk po gjen kurajė
ta luftojė vetveten dhe se kėto vuajtje tė njerėzimit dhe vuajtjet e mia mė
kanė bėrė tė bėj ēmos qė tė shkruaj kėtė libėr, me mendim dhe qėllim pėr
ndryshime pozitive qė sė paku ta bind veten se jam munduar me tė gjitha
forcat pėr ndryshime pozitive.
Njerėzit janė fabrikė e tė mirave dhe fabrikė e tė kėqijave,
sepse nga lakmia sjellin vetveten nė situata tė pa lakmueshme, sepse mungon
fuqia pėr luftimin e egos. Tani kur bota ka mė sė shumti nevojė pėr punė dhe
edukim, mungon puna, mungon forca pėr edukim dhe pėr ndryshime pozitive.
Tani kur numri i banorėve nė botė ėshtė rritur dhe bota ka
nevojė pėr prodhim, fabrikat mbyllen dhe njerėzit nuk kanė punė. Tani kur
bota vuan pėr ushqime, mbeten aq shumė toka tė pa punuara... E gjithė kjo
bllokadė ekonomike satanike vjen nga rregullat dhe shpėrndarja e keqe e
energjive, nėnvlerėsimi i punėtorit dhe djersės sė tij. Egoja e tepruar e
bllokon njerėzimin tė mendojė dhe veprojė nė interes tė njerėzimit.
Shpresoj dhe besoj se do tė dalin energji tė reja pozitive qė do
tė mendojnė dhe veprojnė pozitivisht, tė cilat do tė gjejnė forcė pėr
ndryshimin e realitetit momental dhe se vetėm mendimi pozitiv dhe veprimet
pozitive, do ti
sjellin shanse tė reja ēdo individi dhe botės nė pėrgjithėsi.
Inspirimi im vjen nga jeta dhe pėrjetimi i fenomenit jetė,
edukimi, shkollimi, studimet, dhe hulumtimet, qė pa dashje u bėnė pjesė e
jetės sime. Temat qė mė kanė prekur dhe mė kanė bėrė tė hulumtoj, janė:
ligji mbi ruajtjen e masės dhe energjisė, Perpetum mobile, Ligji i forcės i
Njutonit, Religjionet, Revolucionet, Luftėrat ballkanike, sistemet e
organizimit tė shoqėrisė njerėzore, Socializmi, Kapitalizmi, Komunizmi,
Socialdemokracia. Njerėzit, veprat e tė cilėve lanė gjurmė dhe mė inspiruan,
janė: Galileo, Njutoni, Aleksandri, Skėnderbeu, Napoleon Bonaparta, Karl
Marksi, Lenini, Adolf Hitleri, Tito, Enver Hoxha, presidenti Bill Klinton,
presidenti Barack Obama, presidenti Xhorxh Bush, kancelari Helmut Shmitd,
Helmut Koli, Sadami Huseini, Moamer Gadafi dhe shumė tė tjerė.
Inspirimi im ishte jeta dhe vepra e tyre, prekja e realitetit
dhe vėrtetimi i fjalėve tė urta qė babai im Muharrem Muēolli mi
kishte treguar, por nga mosha dhe energjia qė unė kam poseduar nuk isha nė
gjendje ti
kuptoja dhe tani pasi qė mua mė duket se kam prekur bukur shumė nga
fenomenet e jetės, tė gjitha vetė i vuajta dhe i mėsova, dua qė babanė tim
ta vlerėsoj dhe ta falėnderoj pėr tė gjitha edhe pse nuk ėshtė nė kėtė botė.
Fund i kapitullit tė parė
Nga libri
i
sapobotuar
"Forca e energjisė pozitive"
(1)
(2)
(3)
(4)
(5)
|