Inspirimi im nga Jeta ime
Unė
jam Fatmir Muēolli dhe jam krenar se jam shqiptar, gjerman, serb, boshnjak,
amerikan, rus, kinez, norvegjez, zviceran, italian, turk dhe vij nga planeti
Tokė.
Ushqimi dhe inspirimi pėr shkrimin e kėtij libri vjen nga idhujt nė jetėn
time:
·
Bill Klinton me paraqitjen e tij nė parlamentin e Kosovės
·
Barak Obama, komente pėr librin e tij Guximi pėr tė shpresuar
·
Helmut Shmidt, debatet televizive dhe forca e mendimit tė tij.
Aktivizimi i energjisė pozitive vjen nga forcat sistemit socialdemokrat,
sepse i gjithė sistemi i organizimit tė jetės nėn rregullat e EP ėshtė i
bazuar nė vetėdijesimin dhe jetėsimin e njė jete tė barabartė sociale, e
cila do ti kthejė edhe forcat tjera tė besojnė nė energji pozitive qė ėshtė
e vetmja alternativė pėr paqe.
Bashkimi i shpirtrave socialdemokratė ėshtė alternativė pėr ndryshimin e
botės nė drejtim pozitiv. Sa herė bota ka kaluar nė ekstreme, ku shpirtra tė
ngarkuar me mendime negative, kanė bllokuar ekonominė botėrore, pėr shkak tė
krijimit tė shtresave ekstreme tė pasura, shumica e varfėr ėshtė detyruar tė
ndėrmarrė diēka pėr gjetjen e balancimit dhe formave tė mbijetesės, pėr
krijimin e rregullave tė ekonomisė qė favorizon grupe tė vogla dhe e
detyrojnė shumicėn tė mendojė pėr gjetjen e formave tė jetės, sepse energjia
e satanės bllokon mendjen e njerėzve, si tė pasanikėve, si tė varfėrve, ku
nė tė gjitha rastet, prej se ekziston njerėzimi ka mbaruar me revolucione
dhe me luftėra.
Nga hulumtimet
e mia pėr shkėlqesinė e tij, zotin kancelar Helmut Schmidt
Njė ndėr personalitetet qė mė kanė lėnė pėrshtypje nė jetėn time dhe njė
ndėr personalitetet qė ka respekt te populli gjerman ėshtė kancelari Helmut
Schmidt. Forca e prezantimit tim dhe kritikat pėr shoqėrinė njerėzore dhe
zhvillimit nė botė janė pėr tu
admiruar.
(Nga debati televiziv)
Nė debatin televiziv pėr librin e kancelarit Helmut Schmitdt, Außer
Dienst (Jashtė detyrės), flitej pėr rrezikun qė i kanoset Gjermanisė nga
brenda edhe nga jashtė dhe njėherėsh, ku citohet se ka menduar me vite dhe
mendon prapė, si ka mundur qė nė kohen e diktatorit Hitler, mijėra njerėz tė
marrin pjesė nė ndėrtimin e fabrikave pėr vrasjen e njerėzve dhe asnjėherė
nuk ka mundur tė gjejė pėrgjigje; si nuk ėshtė marrė mėsim tė mos pėrsėriten
ngjarjet makabre qė kanė ndodhur?!
Nė kėtė ēėshtje, kisha dashur tė jap mendimin tim dhe pėrgjigjen e zotit
Schmidt. Ngjarjet e tilla kanė ndodhur dhe do tė ndodhin prapė, nėse
njerėzimi nuk vetėdijesohet dhe nuk distancohet nga satana. Satana, edhe nė
atė kohė ua kishte mbyllur sytė njerėzve, tė cilėt i ka pasur nėn sundim dhe
ka bėrė dallime tė mėdha nė mes tyre; ua ka mbyllur alternativat e
mbijetesės. Nė atė kohė, bota kishte numėr shumė mė tė vogėl njerėzish dhe
satana e kishte fuqinė mė tė vogėl. Sot, mundėsitė tė ndodhin tragjedi tė
njerėzimit, janė mė tė mėdha. Nuk mundet njerėzimi tė punojė dhe tė jetojė
symbyllur, tė mos ketė rregulla pėr zhvillimin normal tė jetės. Kėshtu, sdo
tė ketė qetėsi kurrė. Kur nuk ka rregulla tė shėndosha, disa fitojnė nė
kurriz tė tjerėve dhe bėhen milionerė. Atėherė satana gjoja del nė anėn e tė
varfėrve dhe i keqpėrdor ata. Por, ēekani i perėndisė ėshtė gjyqi i drejtė,
barazia dhe mirėkuptimi. Ēekani i satanės ėshtė mashtrimi, krimi, masakra.
Realisht, satana tė dy palėve ua ka mbyllur sytė: dikush tė mos mund tė
mbijetojė, tė mos ketė punė, tė mos ketė jetė normale, ndėrsa dikush tė bėjė
projekte satanike, nė dėm tė tyre duke i shfrytėzuar pamėshirshėm.
Megjithatė, natyra do tė bėjė balancimin dhe do ti
bie njerėzit nė gjendje qė tė vetėdijesohen.
(Nga debati televiziv)
Zoti Helmut Schmidt nė lidhje me rregullimet shtetėrore, thekson se
demokracia ėshtė njė sistem qė nuk ėshtė perfekt, por bota nuk njeh sistem
tjetėr i cili do tė ishte alternativė mė e mirė. Njė shikues i drejtohet
zotit Schmidt, se Fordi ka thėnė, qė po ta dinte populli si veprojnė
politikanėt, pėr ēdo ditė do tė kishte revolucione....
Pėr mua socialdemokracia ėshtė njė sistem i mirėfilltė, por pėr momentin
ėshtė satanik. Z. Hobs ka thėnė: njeriu pėr njeriun ėshtė ujk. Unė
them: njeriu pėr njeriun ėshtė satanė. Kjo do tė jetė kėshtu,
pėrderisa nuk respektohet dashuria e Perėndisė pėr njeriun, pėrderisa nuk do
tė ketė edukim tė mirėfilltė, vetėdijesim, transparencė, rregulla tė
shėndosha pėr zhvillimin normal tė jetės. Shpirti i njeriut do tė gjejė
qetėsinė vetėm kur tė pastrohet satana dhe bota tė udhėhiqet nga forca e
Perėndisė. I mbete forcės socialdemokrate tė Perėndisė tė kėrkojė
alternativė pėr gjetjen e formave pėr ta vėnė nė lėvizje energjinė pozitive.
Mendimi negativ, fshehtėsia, ėshtė dhe do tė mbetet rruga e satanės, rruga
e Ferrit.
Mendimi pozitiv, transparenca, ėshtė pastėrtia dhe rruga e Perėndisė, rruga
e Parajsės.
Parim i energjisė pozitive ėshtė gjetja e formave tė lehta pėr ndryshim. Nė
shkrimet vijuese paraqiten shembuj tė thjeshtė, por tė lehtė pėr tė kuptuar
realitetin. Pa u ndryshuar e lehta, nuk mund tė ndryshohet e rėnda. Pa
filluar ndryshimi nuk do tė vijė ndryshimi. Pa filluar secili njeri pėr vete
ta kėrkojė ndryshimin nuk mund tė ndryshojė bota. E vėrteta ėshtė se
shoqėria njerėzore ėshtė e infektuar me virusin energji negative qė
ka mbyllur sytė dhe mendjen e njeriut. Njeriu po e vuan dhe ende nuk ėshtė
nė gjendje tė kuptojė se pa lėvizjen e lirė tė energjive, nuk ka dhe nuk do
tė ketė paqe nė kėtė botė, sepse njerėzit pa e kėrkuar njė alternativė
tjetėr tė mbijetesės nuk do tė mund tė mbijetojnė. Nė bazė tė hulumtimeve
ėshtė konstatuar se energjia pozitive ka gjetur dy rituale qė do ta
ndihmonin njerėzimin pėr gjetjen e vetvetes. Rruga pėr gjetjen e paqes dhe
tė lumturisė nė kėtė botė do tė vijė nga kėto dy rituale:
Rituali 1- rituali pėr njeriun, rruga e ndryshimit tė njeriut
Rituali 2- rituali pėr shtete, rruga e reformave tė shoqėrisė njerėzore
Nė kėto shkrime, pėrshkruhen ngjarje origjinale, sepse pa u njohur me tė
vėrtetėn, e mira nuk gjendet. Vuajtjet e mia nė trupin tim dhe nė mendjen
time nga energjia negative, mė bėnė ta gjej formėn dhe tė hulumtoj qė tė
sakrifikoj trupin tim, nė kėrkesė pėr gjetjen e formulės sė energjisė
pozitive. Dashuria pėr familjen dhe pėr njerėzimin, mė ndeshi me situata
ekstreme dhe energji tė ndryshme, ku vetėm forca e perėndisė bėri qė unė tė
jetoj sot.
Sė pari kėrkoj falje nga tė gjithė pėrfaqėsuesit e religjioneve, tė grupeve
dhe tė individėve, nė qoftė se ndihen jo mirė nga shkrimet e mia. Vullneti
dhe dėshira ime ėshtė qė askėnd tė mos e bėj tė mendojė dhe veprojė
negativisht, qė askush tė mos ketė nevojė tė mė urrejė. Unė ashtu-kėshtu nuk
urrej asnjė njeri dhe asgjė qė ekziston nė kėtė botė. Shpresoj se ēdo njeri
qė ėshtė besimtar i vėrtetė dhe beson nė Zot, do tė na falė nėse gabojmė dhe
i lutemi pėr falje. Besoj se edhe Zoti do tė na falė gabimet, sepse qėllimi
dhe dėshira ėshtė pėr tė vepruar dhe ndryshuar pėr tė mirė mundėsinė e
jetesės, duke gjetur forcėn e mirėkuptimit dhe tė tolerancės nė mes tė tė
gjithė popujve dhe gjallesave qė ekzistojnė nė botė, duke gjetur sistemin e
lehtėsimit tė mbijetesės dhe hulumtimin e formave paqėsore.
Kam shpresė dhe besim tek Zoti i madh, i cili ma ka dhėnė kėtė forcė qė tė
merrem me kėto hulumtime dhe shkrime. Ai ma ēoi mendjen dhe mė dha forcėn,
edhe pse me vuajtje e sakrifica tė mėdha, tė angazhohem nė kėtė mision
paqėsor. I tėrė ky mision niset me vullnet pozitiv, me mendje pozitive dhe
se ėshtė nė interes tė njerėzimit. Njerėzit, besoj, e kanė vėshtirė ta
luftojnė tė keqen, egon e tyre, pa e provuar dhe hulumtuar pėr tė gjetur tė
mirėn. Njeriu nuk e gjen tė mirėn, pa e njohur vetveten, pa e njohur
dashurinė nė mes tė njerėzve dhe natyrės. Kur ti
njohė kėto, atėherė shumė mė lehtė ai e kupton ēėshtė
e mira, do tė mėsojė si tė ushtrohet pėr tė mirėn dhe si tė ushtrohet tė
mbrohet nga e keqja, pėrkatėsisht si tė jetojė nė paqe pa kushtėzime nga
energjia negative.
Me rituale dhe me lutje pėr kėtė mision, jemi lidhur ngushtė me natyrėn dhe
me shpirtrat e njerėzve, me vuajtjet dhe sakrificat e tyre, me tė mirėn dhe
me tė keqen.
Duke respektuar ligjin e energjisė, se pėr tė marrė diēka duhet dhėnė diēka,
dhe formėn e drejtė tė vetėdijesimit dhe vlerėsimit, i japim shans energjisė
pozitive pėr ndryshime pozitive. Lus Zotin qė njerėzve tua
kthejė besimin te veprat e mira, toleranca, durimi, mirėkuptimi dhe tu
ndihmojė nė gjetjen e formave tė qetėsimit, bashkėpunimit, balancimit tė
energjive dhe nė gjetjen e paqes shpirtėrore.
Fenomenet natyrore, situatat dhe energjia nė trupin tim, qė mė pėrcollėn
gjatė jetės sime, prej lindjes e deri me tash, kureshtja pėr ta njohur botėn
deri te varshmėria dhe simptomat e psikopatisė, kalimi nėpėr fazat e jetės,
situatat e ndryshme, mė shtynė nė ndryshimin e jetės sime. Duke parė se jeta
ėshtė njė fenomen qė ēdo njeri nė kėtė botė qė lind duhet pėrballur me tė,
kam kuptuar se dukuritė qė paraqiten nė kėtė botė, vazhdimisht kanė
ndryshuar dhe do tė ndryshojnė, se jeta ėshtė njė sistem qė kalon nga e mira
nė tė keqen dhe nga e keqja nė tė mirėn. Ndryshimet nė kėtė botė bėhen nė dy
forma: revolucionet dhe evolucionet. Tė dy kėto lloje tė ndryshimeve
fillojnė nga vetė njeriu me punėn dhe me sjelljet e tij, sepse natyra e
detyron nė gjetjen e mundėsive pėr ekzistencė, gjegjėsisht nė balancimin e
energjisė nė tokė pėr mbijetesė.
Nė kėtė libėr pėrshkruhet ēka mė bėri ta ndiej veten mirė, e ēka mė bėri ta
ndiej veten keq, si kalova nėpėr fazat e jetės, pse dhe ēka mė shtyri nė
jetė ta shkruaj kėtė libėr?...
Fenomenet natyrore dhe situatat qė kalova duke kuptuar jetėn dhe fenomenet e
jetės duke parė se qetėsia filloi tė me vinte kur fillova ta korrigjoja
vetveten, nisi tė mė kthehet besimi tek veprat dhe besimi pozitiv, kur
fillova mos ta urrej askėnd nė kėtė botė, duke i parė njerėzit si viktima,
sepse edhe vetė isha nė gjendje tė rėndė psikike. Ēdo njeri mund tė vijė nė
situatė qė tė gabojė dhe se nė kėtė pikėpamje nuk ka dallim nė mes tė
njerėzve. Secili do tė japė llogari pėr vetveten, duke kthyer egon nė tė
kundėrtėn, duke parė njerėzit qė veprojnė negativisht, duke u munduar ti
kuptoje dhe tu
ndihmojė me tė mirė, ta kthejnė egon e tyre nė tė kundėrtėn qė tė veprojnė
mirė, sepse ata kanė njė energji nė trupin e tyre e cila mund tė angazhohet
pozitivisht. Edhe nė librat e shenjtė i fuqishėm dhe i dashur pėr kėtė botė
dhe pėr atė botė ėshtė ai i cili ka durim, ai i cili ėshtė nė gjendje tė
falė, ai i cili e kupton forcėn e natyrės e cila kujdeset pėr balancim dhe
gjykim tė njerėzve dhe te gjithēka qė ėshtė nė kėtė botė, duke shpjeguar
fenomene dhe fakte tė logjikshme, tė prekshme dhe tė pame qė mė pėrcollėn
dhe qė po e pėrcjellin njerėzimin, duke u munduar ta gjejė simptomėn e sė
keqes, si duhet tė mbrohemi nga e keqja dhe shanset qė ekzistojnė pėr
ndėrrimin e sė keqes me tė mirėn, sėmundjet e njeriut, sėmundjet e
shoqėrisė, sėmundjet e tokės, format e identifikimit te sėmundjeve dhe tė
shėrimit.
Vazhdon...
(1)
(3)
(4)
(5)
(6)
|