THESARI I FSHEHUR NĖ SECILIN PREJ NESH
Pasuria e paskajshme ndodhet nė afėrsi tė plotė
tė secilit njeri qė ėshtė i gatshėm ta hapė shpirtin e vet dhe ta rrėmbejė
atė nga thesari kolosal i ndėrdijes. Ju qė e lexoni kėtė libėr, do tė duhej
tė jeni tė vetėdijshėm se pikėrisht te vetė ju gjendet xeherorja e arit, e
cila pėrmban ēdo gjė qė ju nevojitet pėr njė jetė tė lumtur, gazmore dhe tė
pasur.
Shumė prej nesh ende janė nė gjumė tė thellė, tė
pavetėdijshėm pėr ekzistimin e xeherores sė arit, tė inteligjencės sė
paskajshme dhe tė dashurisė nė vetvete. Mėsyjani dhe do tė nxjerrni gjithēka
qė ju nevojitet, ēdo gjė qė dėshironi! Njė copė hekuri i magnetizuar ngritė
peshė gati 12 herė mė shumė se pesha e vet, po qe se e ēmagnetizoni, e
njėjta copė hekuri nuk mund ta ngrisė as edhe pendėn mė tė lehtė. Ngjashėm
me kėtė ekzistojnė; dy lloje njerėzish: njėrit i takojnė njerėzit e
magnetizuar - me shpresė dhe me besim, tė vetėdijshėm se janė tė lindur pėr
suksese; tjetrit i takojnė njerėzit qė i kanė humbur vetitė magnetike, tė
kapluar me frikė e me dyshim. Po qe se u jepet rasti i volitshėm, gjithnjė
do tė thonė: "... e ēka nėse mbaroj? Mund t'i humbas tė gjitha paratė,
njerėzit do tė mė pėrqeshin". Ky tip i njeriut nuk do tė ecėn larg nė jetė,
sepse i kapluar nga frika dhe nga pėrparimi do tė qėndrojė nė vend. Nisuni
pėrpara! Mbushuni me veti magnetike! Zbulojeni fshehtėsinė shekullore!
Fshehtėsia e madhe shekullore
Ē'ėshtė fshehtėsia e madhe shekullore sipas
mendimit tuaj? Energji atomike? Energji termonukleare? Bombė neutronike?
Udhėtim ndėrplanetar?
Me siguri se s'ėshtė asnjėra prej kėtyre.
Atėherė si ta gjejmė pėrgjigjen? Nė ēka tė kihet kujdes? Si tė shėrbehemi me
tė?
Pėrgjigjja ėshtė krejtėsisht e thjeshtė.
Fshehtėsia vezulluese shekullore ėshtė fuqia ēudibėrėse e ndėrdijes
njerėzore. Ajo ėshtė e fshehur nė thellėsi tė mendjes sė secilit njeri nė
kėtė planet.
Fuqia e mrekullueshme e ndėrdijes
Nė qoftė se mėsoheni se si mund ta njihni dhe si
ta lironi fuqinė e fshehtė tė ndėrdijes suaj, atėherė nė jetėn tuaj do ta
futni forcėn, pasurinė, shėndetin, lumturinė dhe kėnaqėsinė.
Nuk ka nevojė qė ta fitoni, fuqia gjithnjė ėshtė
nė posedimin tuaj. Duhet vetėm pėrvetėsuar mėnyra e pėrdorimit tė saj, tė
kuptohet ajo dhe tė pėrdoret nė mėnyrė tė duhur nė tė gjitha poret e jetės.
Po qe se i ndiqni teknikat dhe proceset e thjeshta, tė pėrshkruara nė kėtė
libėr, do t'i fitoni njohuritė dhe kuptimet e nevojshme. Do t'ju frymėzojė
njė ditė e re dhe te ju do tė lindė njė forcė e re, me ndihmėn e sė cilės do
t'i realizoni dėshirat dhe ėndrrat tuaja. Bėhuni tė vendosur dhe tė fortė!
Bėjeni jetėn tuaj mė tė rėndėsishme, mė tė pasur dhe mė bujare!
Nė thellėsi tė ndėrdijes suaj gjendet urtėsia e
paskajshme, fuqia e pakufizuar, burimi i ēdo gjėje qė u nevojitet. Ju duhet
vetėm qė t'i zbuloni ato, t'i zhvilloni dhe t'i qitni nė dritė. Njihni
mundėsitė e shpirtit tuaj! Jepuni trajtėn dhe ato do tė dalin nė botė.
Po qe se shpirtin tuaj e hapni dhe e bėni tė
pranueshėm, inteligjenca e pakufishme e brendėsisė sė ndėrdijes suaj nė ēdo
kohė dhe nė ēdo vend, do t'ju zbulojė ēdo gjė qė dėshironi tė dini . Do t'ju
vijnė mendime tė reja, ide tė reja qė do t'ju ēojnė kah zbulimet e reja, do
t'ju aftėsojnė qė tė krijoni vepra tė reja artistike dhe praktike. Pos
kėsaj, inteligjenca e paskajshme e ndėrdijes do t'ju tregojė rrugėn e cila
ju ēon kah tė vėrteta dhe njohuritė plotėsisht tė reja dhe, deri tash, tė
panjohura. Do t'ju zbulojė pėrsosmėrinė e tė shprehurit dhe do t'ju tregojė
vendin e vėrtetė nė jetė.
Me ndihmėn e menēurisė sė ndėrdijes do tė jeni
nė gjendje ta tėrhiqni shoqen (shokun) tuaj tė jetės ose bashkėpunėtorin
afarist; do tė gjeni blerėsin e vėrtetė tė shtėpisė ose tė automobilit; do
tė tuboni mjete tė mjaftueshme materiale dhe do tė fitoni lirinė pėr t'u
bėrė, pėr shkuar a pėr tė punuar sipas dėshirės suaj.
E drejta juaja ėshtė qė ta zbuloni botėn e
brendshme tė mendimeve, tė ndjenjave, tė forcės, tė dritės dhe tė bukurisė.
Edhe pse tė padukshme, fuqitė e ndėrdijes janė tejet tė furishme.
Nė ndėrdije gjenden zgjidhjet e tė gjitha
problemeve, shkaqet e tė gjitha ndodhive. Duke i liruar fuqitė e fshehura,
do t'i pėrvetėsoni fuqitė dhe menēuritė e nevojshme, tė cilat do t'ju ēojnė
kah begatia, kah lumturia, kah siguria dhe kah kėnaqėsia.
Kam parė se si fuqia e ndėrdijes ua kthen forcėn
tė gjymtėve, i aftėson ata pėr ta pėrtėrirė shėndetin, kuptimin dhe
kėnaqėsinė. Forca ēudibėrėse shėruese e ndėrdijes ėshtė nė gjendje qė ta
shėrojė mendjen e trazuar dhe zemrėn e plasur, t'i kėpusė zinxhirėt
materialė dhe fizikė tė tė gjitha llojeve.
Domosdoshmėria e ekzistimit tė themeleve tė
praktikės
As qė mund tė paramendohet ndonjė pėrparim
sadopak i rėndėsishėm pa themele tė praktikės. Gjithkush mund tė mėsojė ta
udhėheqė ndėrdijen e vet. Nga shkalla se sa u ka shkuar pėr dore t'i njihni
principet e saj dhe t'i praktikoni ato, varen edhe tė arriturit e
rezultateve tė dėshiruara.
Si kimist i dikurshėm, do t'ju vė nė pah faktin
e mirėnjohur se bashkėdyzimi i hidrogjenit me oksigjen, nė pėrmasėn 2:1, na
jep ujin. Po ashtu, me bashkimin e njė atomi tė oksigjenit dhe tė njė atomi
tė karbonit fitohet gazi helmues - monoksid i karbonit. Po ta shtojmė edhe
njė atom tė oksigjenit, do tė fitojmė gazin jo tė dėmshėm dioksidin e
karbonit (numri i kombinimeve ėshtė i pakufizuar).
Duhet pasur ndėrmend se ndėrdija vepron nė
pajtim me ligjshmėritė qė vlejnė nė kimi, nė fizikė a nė matematikė. Tė
shqyrtojmė principin e pėrgjithshėm: "Uji synon tė ketė pozitė horizontale".
Nė pyetje ėshtė principi i pėrgjithshėm, i cili vlen pėr ujė nė ēdo vend dhe
nė ēdo ēast.
Tė shqyrtojmė edhe njė princip: "Materia nga
nxehtėsia bymehet dhe kjo ėshtė e vėrtetė e pėrgjithshme. Plotėsisht i
vėrtetė ėshtė edhe fakti se ēdo shenjė qė e futni nė ndėrdije e gjen
shprehjen e vet materiale si pėrvojė, si ndodhi a si veti.
Lutja qė e bėni do tė hasė nė mirėpritje, sepse
ndėrdija paraqet principin qė nėnkupton mėnyrėn se si njė send vepron.
Principi i elektricitetit, p.sh., do tė thotė se elektriciteti vepron nga
potenciali mė i lartė kah mė i ulėti. Duke shfrytėzuar principin e
elektricitetit, njeriu atė nuk e ndryshon, por nė bashkėpunim me natyrėn
vjen deri te zbulimet dhe shpikjet e reja, me vlerė, tė papėrcaktuar pėr
llojin njerėzor. Ėshtė e nevojshme tė dini se ē'ėshtė besimi, pse dhe si
vepron ai. Bibla nė mėnyrė shumė tė qartė, tė thjeshtė dhe tė bukur thotė:
"Pėrnjėmend po ju them: nėse ndokush i thotė
kėtij mali: "Ēohu dhe hidhu nė det" e nuk dyshon nė zemrėn e vet, por
beson se do tė ndodhė siē thotė, po ashtu do tė ngjajė! (Marku, 11:23).
Ligjshmėria e shpirtit ėshtė ligjshmėri e
besimit. Kjo do tė thotė se duhet besuar nė mėnyrėn e veprimit tė shpirtit,
se duhet besuar nė vetė fenė. Besimi qė lind nė shpirt ėshtė mendim i lindur
nė atė shpirt vetėm kjo dhe asgjė mė tepėr.
Te gjitha pėrvojat, ndodhitė dhe vetitė janė
reagime tė ndėridej ndaj mendimeve tė njeriut. Duhet pasur ndėrmend faktin
se rezultati nuk ėshtė vepėr e asaj se nė ēfarė besohet, por e vetė besimit.
Ndaluni mė me tė falur tė besimit, tė besimeve, tė mendimeve jo tė vėrteta,
tė besimeve tė kota dhe tė frikave qė e mundojnė llojin njerėzor. Filloni tė
besoni nė tė vėrtetat e amshueshme jetėsore qė nuk ndryshojnė. Mu atėherė do
tė shkoni drejt lartėsisė drejt Zotit.
Secili qė e lexon kėtė libėr dhe qė i pėrdor
principet e cekura tė ndėrdijes, do tė jetė nė gjendje qė tė lutet nė
mėnyrė shkencore dhe efikase si pėr vetveten, ashtu edhe pėr tė tjerėt.
Lutja do t'i jetė pranuar nė pajtim me ligjin universal tė aksionit dhe tė
reaksionit. Tė menduarit ėshtė aksion prej tė cilit ēdo gjė fillon.
Reaksioni paraqet pėrgjigjen nga ndėrdija, tė lidhur ngushtė me tė
menduarit. Nė mendjen tuaj krijoni mendime pėr harmoni, pėr shėndet, pėr
paqe dhe pėr disponim, atėherė ēudirat do tė fillojnė tė ndodhin nė jetėn
tuaj.
Natyra e dyfishtė e mendjes
Secili prej nesh posedon njė mendje, njė shpirt
e i cili, ndėrkaq, posedon dy veti tė ndryshme. Kufiri qė i ndan ato, tė
gjitha qenieve mendore tė sė sotmes mirė u ėshtė e njohur. Secila nga vetitė
e cekura dallohet nga fuqitė dhe nga shenjat e posaēme tė vetėprira. Dy
funksione tė mendjes njerėzore, nė tė shumtėn e rasteve, i shėnojmė si
mendje objektive dhe subjektive, si vetėdije dhe ndėrdije, si mendje e
zgjuar dhe e fjetur, si mendje sipėrfaqėsore dhe si mendje me dėshirė dhe e
detyruar, si princip mashkullor dhe femėror etj. Nė kėtė libėr, nė shumicėn
e rasteve, shėnohet dyfishtėsia e mendjes njerėzore me nocionet VETĖDIJA dhe
NDĖRDIJA.
Vetėdija dhe ndėrdija
Me qėllim tė tė kuptuarit tė funksioneve tė
mendjes suaj, paramendojeni atė si njė kopsht! Ju jeni kopshtari qė tėrė
ditėn diēka mendon, mbjell. Atė qė keni mbjellė nė ndėrdije, do ta korrni nė
trupin tuaj nė marrėdhėnie me botėn e jashtme.
Ėshtė koha e fundit qė tė filloni mbjelljen e
mendimeve pėr paqe, pėr fat, pėr mirėsi dhe pėr pėrparim. Mendoni nė qetėsi.
Koncentrohuni nė vlerat e vėrteta! Pėrvetėsojini ato si pjesė tė vetėdijes!
Po mbollėt pandėrprerė mendime tė mrekullueshme nė kopshtin e mendjes suaj,
do tė pėrjetoni korrje mė tė begatshme nga tė gjitha korrjet. Ndėrdija mund
tė krahasohet me tokėn ku rriten tė gjitha llojet e bimėve, si tė mirat,
ashtu edhe ato tė dėmshmet. Dikush korr fruta e dikush baroja. Secili mendim
ėshtė shkak, ndėrkaq tė tjerat janė vetėm pasoja. Mu pėr kėtė patjetėr duhet
t'u kushtoni rėndėsi mendimeve tuaja dhe tė kujdeseni qė ato tė sjellin
vetėm pasoja tė dėshiruara.
Po qe se keni mendime tė shėndosha, po qe se e
kuptoni tė vėrtetėn, po qe se mendimet tuaj nė ndėrdije janė konstruktive,
tė harmonishme dhe tė drejtuara kah paqja, fuqia ēudibėrėse e ndėrdijes do
t'ju pėrgjigjet dhe do t'ju sigurojė jetė tė kėndshme dhe tė harmonishme. Nė
momentin kur do ta keni pėrvetėsuar tė kontrolluarit e proceseve tė tė
menduarit tuaj, do tė jeni nė gjendje qė forcėn e ndėrdijes ta pėrdorni ndaj
ēfarėdo problemi dhe vėshtirėsie. Me fjalė tė tjera, do ta filloni njė
bashkėpunim tė vetėdijshėm me forcėn e pakufizuar dhe me ligjin e
plotfuqishėm qė mbretėron nė mbarė botėn.
Po u rrotulluat rreth vetes, do tė vėreni se
shumica dėrmuese e njerėzimit ėshtė e kthyer kah bota e jashtme. Vetėm tė
arsimuarit interesohen mė tepėr pėr botėn e brendshme. Kini ndėrmend faktin
se bota e jashtme ėshtė prodhim i botės sė brendshme - i botės sė mendimeve,
tė ndjenjave dhe parafytyrimeve. Pra kjo botė e brendshme ėshtė fuqi e vetme
krijuese e gjithėsisė: ēdo gjė qė ndodh nė botėn e jashtme ėshtė e krijuar
me veprim tė vetėdijshėm a tė pavetėdijshėm tė mendjes suaj.
Njohja e procesit tė depėrtimit tė vetėdijes dhe
tė ndėrdijes do t'ju bėjė tė mundur ta ndryshoni jetėn tuaj. Pėr t'i
ndryshuar pasojat, ėshtė e nevojshme tė ndryshohen shkaqet. Shumica pėrpiqen
t'i ndryshojnė pasojat, duke u marrė veēanėrisht me to. Vetėm me largimin e
shkakut ėshtė e mundur qė tė tejkalohet mospajtimi, vetmia, mjerimi, tė
kufizuarit e ēfarėdo lloji. Shkaku, siē ėshtė thėnė mė parė, ėshtė mėnyra se
si e pėrdorni vetėdijen tuaj, gjegjėsisht mėnyra se si mendoni dhe
pėrfytyroni.
Le t'ju bie ndėrmend se jeni duke jetuar nė
oqeanin e paarritshėm tė pasurisė sė pakufishme. Ndėrdija juaj ėshtė shumė e
ndjeshme ndaj mendimeve. Mendimet, nga ana e tyre, krijojnė modelin e
matricėn nėpėr tė cilėn rrjedh inteligjenca e paskajshme, menēuria, forca
jetėsore dhe energjia e ndėrdijes suaj. Po guxuat t'i pėrrdorni ligjshmėritė
e mendjes, ashtu siē u cek nė kaptinat vijuese, nė vend tė skamjes do tė
keni pasuri, nė vend tė besimeve tė kota dhe tė mosdijes - menēuri, nė vend
tė dhembjes - qetėsi, nė vend tė mėrzisė - gėzim, nė vend tė errėsirės -
dritė, nė vend tė mospajtimit- harmoni, nė vend tė frikės - besim, nė vend
tė mossuksesit - sukses dhe do tė liroheni nga tė pėrqafuarit e fortė tė
mesatares. Vallė, nga aspekti mendor, emotiv dhe material, a mund tė ketė
diē mė tė mrekullueshme dhe mė tė bukur nė botė?
Shumica e shkencėtarėve, e artistėve, e poetėve,
e kėngėtarėve, e shkrimtarėve dhe e shpikėsve tė mėdhenj, posedojnė njohuri
dhe kuptueshmėri tė thellė tė mėnyrės sė veprimit tė vetėdijes dhe ti
ndėrdijes.
Ja njė shembull: tenorin e madh tė operės
italiane, Enriko Karuzon, e pati kapluar trema e rrėmbyeshme. Nga frika
irracionale plotėsisht iu paralizua qafa. Nėpėr fytyrė i rridhte djersa. E
pati kapluar turpi, sepse, pas disa minutash, duhej tė dilte nė skenė.
Mirėpo frika nuk lėshonte pe, e me tė as muskujt e qafės. Ai thoshte: "Do tė
mė pėrqeshin. Nuk jam nė gjendje tė kėndoj". Pastaj, nė prezencė tė njė
numri tė madh tė tė tubuarve, prapa skenės, bėrtiti: "Uni i Vogėl do ta
ngulfasė Unin e Madh". Pastaj, Unit tė Vogėl iu drejtua me kėto fjalė: "Dil
prej nesh! Uni i Madh do tė kėndojė". Me Unin e Madh ai nėnkupton fuqinė e
paskajshme dhe menēurinė e ndėrdijes sė vet. Vazhdoi tė bėrtiste: "Dil, dil!
Uni i Madh do tė kėndojė!
Ndėrdija iu pėrgjigj duke ia liruar fuqitė
jetėsore nė brendi tė trupit tė tij. Mu ashtu siē ishte paraparė, Karuzoja
pati dalė nė skenė, e pati kėnduar melodinė e vet madhėshtore dhe pati
ngritur publikun nė kėmbė.
Karuzoja, siē duket, e ka kuptuar se ekzistojnė
dy nivele tė mendjes sė njeriut: niveli i vetėdijes ose racional dhe ai i
ndėrdijes ose irracional. Ndėrdija njerėzore ėshtė mjaft e ndjeshme dhe
reagon madje edhe ndaj natyrės sė mendimeve. Nėse vetėdijen (Unin e Vogėl)
ua kaplon frika, halli ose ngarkesa psikike do tė vijė deri te shpėrthimi i
ndjenjave negative qė burojnė nga ndėrdija (Uni i Madh), e cila, nga ana e
vet, e pėrshkon vetėdijen me ndjenja paniku, me parandjenja tė errėta dhe tė
dėshpėrimit. Nėse ju ngjan kjo, pėrpiquni qė, sikurse Karuzoja, t'i
urdhėroni ndjenjat tuaja irracionale, tė lindura nė thellėsi tė ndėrdijes
dhe atė nė mėnyrė vijuese: "Ngadalė, qetėsohu, kėtu unė urdhėroj! Je i
detyruar tė mė dėgjosh! E ke tė ndaluar tė futesh, aty ku nuk e ke vendin!"
Ėshtė tepėr interesante, gati mahnitėse tė
vėshtrohet se si urdhri i prerė, i drejtuar ndaj lėvizjeve irracionale nė
brendi tė qenies thellėsore tė njeriut, shkakton qetėsi, heshtje dhe harmoni
shpirtėrore. Ndėrdija i ėshtė nėnshtruar vetėdijes dhe pikėrisht pėr kėtė
ajo quhet ndėrdije.
Dallimet kyēe dhe mėnyra e veprimit
Shembulli vijues do t'ju ndihmojė qė t'i hetoni
dallimet kryesore. Vetėdija ka rolin e kapitenit qė gjendet nė
vendkomandimin e anijes. Ai drejton anijen dhe u jep urdhra njerėzve nė
repartin e makinave, tė cilėt, nga ana e vet, bėjnė mbikėqyrjen e kazanėve,
tė instrumenteve e tė instalimeve tė tjera. Njerėzit qė gjenden nė repartin
e makinave nuk e kanė tė ditur drejtimit e lundrimit tė anijes. Ata, thjesht
veprojnė sipas urdhrave tė marra. Po qe se nė rast tė leximit tė gabuar tė
tė dhėnave nga kompasi, sekstanta ose harta gjeografike, njeriu nga
vendkomanda jep urdhra tė gabuara, makinistėt verbėrisht do tė shkojnė drejt
shkėmbinjve nėnujor. Pra, ata i nėnshtrohen atij, sepse ai ėshtė epror i
tyre. Urdhrat kryhen pa kundėrshtim, anėtarėt e ekuipazhit nuk diskutojnė me
kapitenin rreth rregullsisė sė urdhrit.
Kapiteni ėshtė i zoti i anijes dhe fjala e tij
ėshtė ligj. Ngjashėm me kėtė, vetėdija juaj ėshtė kapiten dhe i zoti i
punėve qė kryeni. Ndėrdija i pranon urdhrat qė ia jepni nė bazė tė asaj nė
ēka besoni dhe ēka pranon si tė vėrtetė vetėdija juaj.
Po qe se vazhdimisht para njerėzve pėrsėritni:
"Kjo ėshtė shumė e shtrenjtė pėr mua", ndėrdija do t'ju kuptojė me
seriozitet, do t'ju marrė fjalėn dhe do tė kujdeset qė vėrtet tė mos jeni nė
gjendje pėr ta blerė sendin e dėshiruar. Pėrderisa me kėmbėngulje pohoni se:
"Ky automobil, udhėtimi pėr nė Evropė, shtėpia, gėzofi i lėkurės nuk janė
pėr mua", mund tė jeni tė bindur se ndėrdija juaj do ta dėgjojė urdhrin dhe
do tė beje ēmos qė tėrė jeta t'ju kalojė pa tė mirat e lartcekura.
Vitin e kaluar, nė prag tė kėrshėndellave, njė
studente dashamirėse ishte ndalur pranė vitrinės ku ishte ekspozuar njė
ēantė udhėtimi shumė e bukur, por mjaft e shtrenjtė. Ajo, sapo ishte nisur
pėr nė vendlindje, ku duhej ta kalonte festėn. Nė momentin kur qe pėrgatitur
tė thoshte: "Kjo ēantė ėshtė tepėr e shtrenjtė pėr mua", iu kujtua fjalia qė
e kishte dėgjuar gjatė ligjėratės sime: "Asnjėherė mos vendosni prerė me
fjali mohuese. Nė vend tė tij, jepini domethėnie tė kundėrt dhe ēudirat
pastaj do tė fillojnė t'ju ndodhin". Prandaj, vajza tha: "Kjo ēantė ėshtė
imja, mendimisht e pronėsoj, kurse ndėrdija ime do tė pėrkujdeset qė ajo
njėmend tė bėhet imja".
Po atė mbrėmje, rreth orės tetė, i fejuari ia
dhuroi njė ēantė identike me atė qė kishte vėshtruar dhe me tė cilėn
mendimisht qe identifikuar nė orėn dhjetė tė mėngjesit. Vajza vetėm se nė
mendje shpresonte duke ia lėnė ndėrdijes qė ajo me aftėsinė e mjaftueshme ta
zgjidhė kėtė problem.
Mė vonė mė ishte rrėfyer: "Nuk kisha para pėr ta
blerė ēantėn, mirėpo tash plotėsisht e kam tė qartė se ku gjenden paratė dhe
ēdo gjė tjetėr qė mė nevojitet nė thesarin e amshueshėm, tė vendosur nė
brendi tė vetes sime".
Ja edhe njė shembull i thjeshtė.
Nėse thuani "nuk mė pėlqejnė kėrpudhat", por me
ndonjė rast, megjithatė, ju ofrojnė ato me sallatė ose si paragjellė, doemos
do tė keni probleme me organet e tretjes, sepse ndėrdija do t'ju thotė:
"Patroni (vetėdija) nuk i do kėrpudhat". Nė kėtė shembull ngapak qesharak,
lehtė mund tė hetohen dallimet kyēe dhe mėnyrat e veprimit tė vetėdijes dhe
tė ndėrdijes sė qenies njerėzore.
Dikush do tė thoshte: "Po e piva njė kafe para
mbrėmjes, nuk do tė fle tėrė natėn". Gjithnjė kur pi kafe, ndėrdija cingėron
nė shenjė alarmi dhe thotė: "Patroni tė urdhėron qė sonte tė mos flesh tėrė
natėn".
Ndėrdija juaj punon 24 orė, duke u pėrpjekur qė
kėtė ta beje nė dobi tuajėn, gjegjėsisht duke ju ofruar frytet tuaja tė tė
menduarit tė zakonshėm.
Mėnyra e reagimit tė ndėrdijes
Para ca muajsh mė erdhi njė letėr me kėtė
pėrmbajtje: "jam njė e ve 74 - vjeēare. Fėmijėt mė janė tė rritur. Njė kohė
tė gjatė kam jetuar vetėm me ndihmėn e njė pensioni tejet tė vogėl. Nė
ligjėratat e tuaja, mbi vetitė e ndėrdijes, kam dėgjuar se me pėrsėritje, me
besim dhe me shpresė ēdo ide mund tė futet nė ndėrdije, andaj fillova tė
pėrsėris nė vete: "Dikush mė do. Jam nė martesė tė lumtur me njė njeri plot
dashamirėsi, me njė njeri tė mirė qė u ėshtė kthyer gjėrave shpirtėrore. Jam
e pėrkujdesur". Pas dy javėsh, mu pranė shitores mė tė afėrt, u njoha me njė
farmacist tė pensionuar. E vėrteta se ishte shumė i sjellshėm, i kuptueshėm
e besimtar i mirė. Ai, nė mėnyrė tė pėrkryer i plotėsonte kushtet e
realizimit tė lutjes sime. Me tė kaluar java, mė afroi martesė. Tash
gjendemi nė udhėtimin martesor nėpėr Evropė. Jam e bindur se para altarit na
pruri inteligjenca e vendosur diku thellė nė ndėrdijen time".
Kjo grua zbuloi se thesari gjendet nė vetė
brendinė e saj. Zemra ia ndjeu sinqeritetin e lutjeve dhe ia hapi portat
ndėrdijes, ku, sikurse nė mediumin e vėrtetė tė krijimtarisė, ato iu
realizuan. Nė ēastin kur ajo subjektivisht u pėrcaktua pėr ato qė i
nevojiteshin, ndėrdija e saj, nė bazė tė ligjit mbi tėrheqėsin, e gjeti
zgjidhjen e vėrtetė.
"Sė fundi, o vėllezėr, mundohuni tė keni nė
zemėr gjithė ēka ėshtė e vėrtetė, gjithė ēka ėshtė e ndershme, gjithė ēka
ėshtė e drejtė, gjithė ēka ėshtė pastėr, gjithė ēka ėshtė e shenjtė, gjithė
ēka ėshtė e denjė pėr dashuri, gjithė ēka ėshtė e denjė pėr lavdi, gjithė
ēka ėshtė virtyt" (Fil. 4:8).
Vazhdon...
(1)
(3)
(4)
(5)
|