LLOJET E HALUCINACIONEVE SIPAS MĖNYRĖS SĖ PERCEPTIMIT TĖ
TYRE
Sipas mėnyrave tė perceptimit dallohen llojet e mėposhtme
halucinacione nga lidhja e tyre me analizues tė ndjeshėm:
Halucinacione vizuale
Me halucinacione tė vėrteta, njė person sheh objekte qė nuk
dallohen nga mjedisi i zakonshėm dhe falsiteti i tyre zbulohet vetėm kur
pėrpiqet tė ndėrveprojė me to (prek, kap). Me pseudohalucinacione, pacienti
nuk sheh objekte, por kopjet e tyre jotrupore (jo njė mace, por hijen e tij,
jo njė tramvaj, por siluetėn e tij). Ato ndryshojnė nga iluzionet nė atė qė
shfaqen nga e para dhe nuk janė njė perceptim i shtrembėruar i njė objekti
tjetėr.
Halucinacione dėgjimore
Halucinacionet dėgjimore pėrfshijnė tinguj dhe zėra tė
zakonshėm (nė rastin e fundit ato quhen verbale - nga latinishtja verbalis
"verbal"). Me halucinacione tė vėrteta, njė personi i duket sikur thirret
emri i tij, kėrcitje, hapa nė njė apartament tė zbrazėt duken. Nė
pseudo-halucinacione, ai ka ndjenjėn se tingujt ose zėrat po transmetohen
drejtpėrdrejt nė trurin e tij (sikur tė jetė ndezur njė radio nė kokėn e
tij). Ato ndryshojnė nga iluzionet nė atė qė ndodhin sė bashku me tinguj tė
tjerė, dhe jo nė sfondin e tyre.
Halucinacionet dėgjimore shpesh shoqėrohen me deluzione
perceptuese karakteristike pėr shqisat e tjera.
Halucinacionet nuhatėse
Halucinacionet nuhatėse manifestohen nė formėn e njė
perceptimi pervers tė aromave nė mungesė tė njė dėmtimi organik tė
receptorėve tė nuhatjes ose rrugėve tė tyre. Pėr shembull, njė personi i
duket se diēka mban erė nė banesėn e tij, megjithėse njerėzit rreth tij nuk
ndjejnė asgjė.
Halucinacionet e shijes ndodhin nė mungesė tė dėmtimit
organik tė sythave tė shijes dhe shpesh shoqėrojnė dėlirin e helmimit, kur
njeriu mendon se duan ta helmojnė.
Halucinacione viscerale
Me halucinacione viscerale, pacientėt ankohen se diēka ėshtė
brenda tyre, ndėrsa pėrshkruajnė qartė objektin brenda (formėn, madhėsinė e
tij, ndonjėherė edhe ēfarė lloj objekti pėrshkruhet). Pėr shembull, pacienti
mund tė thotė se ka njė mace ose njė shishe nė tė. Iluzione viscerale tė
perceptimit duhet tė dallohen nga senestopatitė, nė tė cilat pacienti
ankohet pėr ndjenja tė paqarta, tė dhimbshme qė lindin brenda trupit, ndėrsa
ai nuk mund t'u japė atyre ndonjė karakteristikė specifike. Ėshtė e
rėndėsishme tė theksohet se si me ērregullimet viscerale tė perceptimit
ashtu edhe me senestopatitė nuk zbulohen anomali organike nė trupin e
njeriut dhe pėr kėtė arsye pacientėt mėkatojnė pėr analfabetizmin e mjekėve
qė i ekzaminojnė ato.
Diferencimi i ērregullimeve tė perceptimit sipas organeve
shqisore, shpesh nuk jep vlera diagnostike, megjithėse, si rregull,
halucinacionet vizuale shfaqen dhe zhduken shpejt me psikozat akute, ndėrsa
ato dėgjimore ndodhin nė kushte afatgjata, kronike (siē ėshtė skizofrenia).
Halucinacionet e shijes, prekjes, viscerale dhe nuhatjes janė shumė mė pak
tė zakonshme.
Sipas kompleksitetit tė imazheve dallohen: tė thjeshta dhe
lloje komplekse halucinacionesh. Pėr tė thjeshtat ėshtė karakteristike
shfaqja e mashtrimeve perceptuese me ndihmėn e njė analizuesi. Njė shembull:
janė imazhet verbale tė izoluara qė sjellin shqetėsim tė konsiderueshėm pėr
pacientėt. Nė ērregullimet komplekse, imazhet shoqėrohen me grupe tė
ndryshme analizues.
Ėshtė e rėndėsishme tė jesh nė gjendje tė dallosh se ēfarė
lloj halucinacionesh kanė njerėzit, jo vetėm sepse kėto ērregullime
perceptuese paraqesin nė vetvete rrezik pėr jetėn, por sepse nė disa raste
ato ēojnė nė pasoja tė rrezikshme pėr njė person dhe pėr tė tjerėt. Sipas
mekanizmit tė shfaqjes, dallohen shkeljet e mėposhtme:
-imperativ
Komanda e ērregullimeve imperative, tregon si tė silleni.
Pacientėt dėgjojnė urdhra, duke iu bindur atyre, veprime tė cilat i sjellin
ata ne situata tė rrezikshme. Si rregull, ērregullimet imperative kombinohen
me sjellje agresive. Ata vėnė nė rrezik si pacientėt ashtu edhe mjedisin e
tyre, ndryshe nga llojet e tjera tė halucinacioneve.
-tė lidhura
Ērregullimet e shoqėruara pėrfaqėsohen nga alternimi i
imazheve, kur ato zėvendėsojnė njėra-tjetrėn nė mėnyrė tė njėpasnjėshme (pėr
shembull, halucinacionet verbale ēojnė nė shfaqjen e halucinacioneve vizuale
tė shoqėruara me to).
-refleks
Pėr zhvillimin e shqetėsimeve refleksore tė perceptimit,
ndikimi i njė stimuli real nė njė analizues tė caktuar ėshtė i nevojshėm,
por imazhet e ndjeshme marrin njė karakter tjetėr qė nuk ėshtė karakteristik
pėr tė. Ajo qė i dallon nga iluzionet ėshtė perceptimi i njėkohshėm i
stimulit dhe i halucinacioneve.
-ekstrakampale
Ērregullimet perceptuese ekstrakampale janė njė nga
variantet e halucinacioneve vizuale, kur imazhet perceptohen nga pacienti pa
rėnė nė fushėn e perceptimit tė tij (pacienti sheh njė objekt qė nuk mund ta
shohė, domethėnė anash ose pas tij).
DELUZIONET DHE HALUCINACIONET
Deluzionet dhe halucinacionet janė manifestime
karakteristike tė sindromės paranojake qė shfaqet me skizofreninė ose
psikozėn e etiologjive tė ndryshme.
Me zhvillimin e psikozės, ka njė shkelje aktiviteti mendor
kur reagimet mendore nuk korrespondojnė me mjedisin, gjė qė ēon nė
ērregullime tė sjelljes dhe njė vlerėsim joadekuat tė mjedisit. Simptomat e
psikozės ndahen nė "pozitive" (shtohet njė lloj ērregullimi mendor, pėr
shembull, pacienti fillon tė shohė halucinacione) dhe "negative" (vėrehen
ndryshime nė sjellje, si apatia, varfėria e tė folurit, pėrjashtimi social).
Ndonjėherė deluzionet dhe halucinacionet mund tė ndodhin si
njė efekt anėsor i medikamenteve. Nė raste tė tilla, duhet tė konsultoheni
me mjekun tuaj dhe ose tė ndryshoni regjimin e trajtimit ose tė ndryshoni
dozėn e barit.
Patologji organike
Shpesh imazhet halucinative lindin si rezultat i njė dėmtimi
organik tė pjesėve tė trurit pėrgjegjės pėr pėrpunimin e informacionit tė
perceptuar. Si rezultat i stimulimit tė pjesėve mė tė larta (kortikale) tė
analizuesit, pacientėt mund tė shohin halucinacione nė formėn e ndezjeve ose
objekteve tė thjeshta, tė dėgjojnė tinguj (muzikė, zėra), tė nuhasin erė,
shije tė ėmbėl, tė kripur, tė hidhur nė gojė. Ėshtė e rėndėsishme tė
theksohet se nuk ka patologji tė receptorėve periferikė (sy, veshė, hundė,
gjuhė).
Shkaqet e zakonshme halucinacione nė lezione organike:
-Ndryshimet aterosklerotike nė arteriet kryesore duke
ēuar nė hipoksi tė departamenteve tė furnizimit me gjak;
-hipotensioni ortostatik duke ēuar nė njė ndėrprerje
afatshkurtėr tė furnizimit me gjak nė tru;
-goditje hemorragjike (zakonisht i shoqėruar me shenja
tė rritjes sė presionit intrakranial);
-sėmundjet onkologjike (tumoret dhe metastazat e
tyre);
-demenca;
Halucinacionet e lidhura me gjumin mund tė vėrehen nė
gjendjen e pėrgjumur si dhe narkolepsia. Narkolepsia ėshtė njė sėmundje nė
tė cilėn ka flukse tė pėrgjumjes dhe rėnies sė pakontrolluar nė gjumė,
periudhave tė uljes sė tonit, muskujve skeletorė etj., por duke ruajtur
vetėdijen. Kjo sėmundje karakterizohet gjithashtu edhe nga shqetėsimet nė
gjumin e natės dhe shfaqja e llojeve tė tilla tė halucinacioneve si
hipnagogjike dhe hipnopompike.
-Halucinacione hipnagogjike
Halucinacionet hipnagogjike ndodhin nė momentin e fillimit
tė gjumit. Ėshtė e vėshtirė pėr njė person tė bjerė nė gjumė, pasi imazhet e
ndritshme shkėlqejnė para syve tė tij, duke e shpėrqendruar atė.
Halucinacionet hipnagogjike mund tė ndodhin edhe te njerėzit e shėndetshėm
me punė tė rėndė etė tepėrt.
-Halucinacionet hipnopompike
Halucinacionet hipnopompike ndodhin nė momentin e zgjimit
nga gjumi, pas sė cilit pacientėt kanė imazhe qė i pengojnė ata tė
vlerėsojnė nė mėnyrė adekuate mjedisin.
Halucinacionet hipnopompike dhe hipnagogjike, qė ndodhin nė
sfondin e njė sėmundjeje tė rėndė ose abuzimi me alkoolin, tregojnė
zhvillimin e deliriumit.
Sėmundja dhe halucinacionet
Sėmundja dhe halucinacionet mund tė shfaqen njėkohėsisht nė
trupin e njeriut si njė tipar karakteristik i kėsaj nozologjie, ose si njė
ndėrlikim jospecifik. Prandaj, ėshtė e nevojshme tė dallohet kur sėmundja
dhe halucinacionet shoqėrohen fillimisht, dhe kur lindin ērregullime tė
perceptimit si rezultat i njė gjendjeje tė pėrgjithshme tė rėndė. Nė rastin
e dytė, trajtimi i halucinacioneve duhet tė fillojė me eliminimin e
sėmundjes themelore. Ato shfaqen me nozologjitė e mėposhtme:
-Delirium;
-migrenė;
-sėmundja e Huntingtonit;
-Skizofrenia;
-epilepsi;
-Sėmundja e Parkinsonit (me kurs i gjatė);
-Sėmundja e Alzheimerit (nė raste tė rėnda);
Shkaqe tė tjera tė halucinacioneve
-konsumimi i mė shumė se 750 mg kafeinė, nė njė
periudhė tė shkurtėr kohore, mund tė shkaktojė delirium, tringėllimė nė
veshėt dhe halucinacione vizuale;
-abuzimi me alkoolin;
-droga qė shkaktojnė halucinacione (marihuana, LSD,
etj.);
-ethe, veēanėrisht tek fėmijėt dhe tė moshuarit;
-patologji serioze qė ndikojnė indirekt nė
funksionimin e trurit ( dėshtimi i mėlēisė, dėshtimi i veshkave, HIV nė
fazėn pėrfundimtare);
-helmimi me kėrpudha;
-lėndimi traumatik i trurit;
-goditje nė tru;
-dehidratim;
Nė taktikat e trajtimit, nė shumicėn e rasteve, nuk ka
rėndėsi se cilat halucinacione shqetėsojnė pacientin, pasi ato janė vetėm
simptoma tė sėmundjeve tė ndryshme, megjithatė, ato mund tė pėrdoren pėr tė
gjykuar ashpėrsinė e proceseve tė vazhdueshme nė trupin e njeriut. Ėshtė e
rėndėsishme qė trajtimi i sėmundjeve qė shkaktojnė ērregullime mendore, tė
mos bėhet nga njerėz qė nuk kanė edukimi mjekėsor, sepse kjo mund ta
pėrkeqėsojė situatėn.
Trajtimi i halucinacioneve tek fėmijėt
Meqenėse halucinacionet tek njė fėmijė ndodhin mė shpesh pėr
shkak tė ērregullimeve bipolare (tė manifestuara nė formėn e manisė ose
hipomanisė), epilepsisė dhe skizofrenisė, trajtimi i sėmundjes, zakonisht e
lehtėson kėtė simptomė.
Trajtimi i ērregullimit bipolar tek fėmijėt dhe tė rinjtė,
pėrfshin ndėrhyrje farmakologjike dhe psikologjike. Medikamentet zgjidhen
dhe pėrshkruhen ekskluzivisht nga njė mjek, pasi fėmijėt janė mė tė ndjeshėm
ndaj veprimit dhe efekteve anėsore tė tyre, gjė qė kėrkon njė qasje shumė
individuale.
Nė trajtimin e psikozės dhe skizofrenisė tek fėmijėt, ėshtė
zakon tė pėrdoren antipsikotikė.
Mos e nėnvlerėsoni ndikimin e psikoterapisė individuale, e
cila duhet tė kryhet sė bashku me trajtim medikamentoz te fėmijėt ose tė
rinjtė me ērregullim bipolar, psikozė ose skizofreni.
Trajtimi i halucinacioneve tek tė rriturit
Trajtimi i halucinacioneve tė shkaktuara nga shkaktarėt si
droga, hipnoza, dehja, zakonisht konsiston nė eliminimin e efekteve tė tyre.
Pėrjashtim ėshtė sindromi i tėrheqjes (njė grup simptomash qė shfaqen kur
ndaloni marrjen e substancave psikoaktive), qė kėrkon trajtim nė spitale tė
specializuara.
Nėse shkaqet e halucinacioneve janė ērregullime psikotike,
qė janė manifestim i skizofrenisė, ērregullimit bipolar apo edhe
ērregullimeve neurotike (epilepsi me aurė nė formėn e halucinacioneve pamore
ose nuhatėse), atėherė ėshtė i nevojshėm trajtimi i sėmundjes themelore me
arritjen e remisionit, pėrmes sė cilės, halucinacionet pushojnė sė
shqetėsuari pacientin.
Nėse halucinacionet ndodhin tek njerėzit si rezultat i
lodhjes sė rėndė (zakonisht halucinacione hipnagogjike), rekomandohet
pushim.
Trajtimi i psikozės pas lindjes duhet tė fillojė qė nė
manifestimet e para dhe tė bėhet nėn mbikėqyrjen e njė mjeku.
Nė trajtimin e ērregullimeve psikotike tė shoqėruara me
halucinacione tek tė moshuarit, pėrdoren antipsikotikė atipikė, tė cilėt
kanė njė sasi mė tė vogėl efektesh anėsore krahasuar me ato tipike.
Nė trajtimin e delirit senile, gjėja kryesore ėshtė
eliminimi i shkakut (lufta kundėr infeksionit, lezioneve organike). Nėse
delirium shkaktohet nga ēmenduria, bėhet vetėm lehtėsim gjatė periudhės
akute dhe kujdesi mbėshtetės, pasi aktualisht nuk ka alternativa tė tjera.
Barnat kryesore qė pėrdoren pėr trajtimin e skizofrenisė
aktualisht janė neuroleptikėt. Vlen tė theksohet se, gamė e gjerė barnash,
mund tė ndikojnė pothuajse nė ēdo manifestim tė kėsaj sėmundjeje.
Megjithatė, pėrdorim afatgjatė i kėtyre barnave, mund tė ēojnė nė zhvillimin
e efekteve anėsore tė padėshiruara, tė cilat aktualisht po tejkalohen me
marrjen e barnave tė reja, duke i dhėnė pėrparėsi monoterapisė (d.m.th.,
duke pėrdorur listėn mė tė vogėl tė mundshme tė barnave).
Shumė shpesh, pas ndėrprerjes sė periudhės akute tė
sėmundjes, pacienti pėrjeton eufori, si rezultat i sė cilės ai ndalon
marrjen e barnave, ose zvogėlon nė mėnyrė tė pavarur dozėn e barnave. Kjo
situatė duhet tė merret parasysh, pasi edhe njė ndėrprerje afatshkurtėr e
barnave rrit shumė rrezikun e rikthimit. Ėshtė gjithashtu e rėndėsishme tė
kufizohen aktivitetet e pacientėve me skizofreni, pasi stresi mund tė ēojė
nė njė pėrkeqėsim tė sėmundjes.
Nė rast tė shfaqjeve tė padėshiruara nga ana sistemi nervor,
duhet pėrshkruar barna antikolinergjike, antiparkinsoniane. Pėr tė reduktuar
tė tjerė simptoma, tė padėshiruar, pėrshkruhen antidepresantė, qetėsues,
psikostimulantė, por nė asnjė rast nuk duhet tė harrojmė se stimuluesit mund
tė ēojnė nė pėrkeqėsime tė skizofrenisė, kėshtu qė, pėrshkrimi i tyre mund
tė justifikohet vetėm nė kombinim me tė fuqishėm me antipsikotikėt.
Halucinacionet te sėmundja e Alzheimerit trajtohen me
antipsikotikė atipikė, pėr shkak tė efekteve tė tyre anėsore mė tė lehta.
Vlen tė filloni trajtimin me njė dozė tė vogėl, duke e rritur ngadalė, gjė
qė rrit sigurinė pėr pacientin.
Trajtimi i halucinacioneve te sėmundja e Parkinsonit kėrkon
njė qasje tė shumanshme dhe duhet tė kryhet nėn mbikėqyrjen e njė mjeku pasi
gjasat, qė sėmundja themelore tė pėrkeqėsohet me ndėrhyrjen e personave tė
paaftė, rritet ndjeshėm. Studime tė shumta janė kryer pėr njė kohė tė gjatė,
por deri mė tani ēėshtja e trajtimit tė halucinacioneve tek pacientėt me
sėmundjen e Parkinsonit nuk ėshtė mbyllur.
Vazhdon...
(1)
(2)
(3)
|