Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

NACIONALE

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Psikologji 3 - HALUCINACIONET - PĖRSHKRIMI DHE THELBI I SIMPTOMĖS, SHKAQET...(2)

 

HALUCINACIONET - PĖRSHKRIMI DHE THELBI I SIMPTOMĖS, SHKAQET, LLOJET (DĖGJIMORE, VIZUALE, NUHATĖSE, SHIJUESE, ETJ.), TRAJTIMI

(2)

 

Ėshtė e rėndėsishme tė jesh nė gjendje tė dallosh se ēfarė lloj halucinacionesh kanė njerėzit, jo vetėm sepse kėto ērregullime perceptuese paraqesin nė vetvete rrezik...

 

 

 

            LLOJET E HALUCINACIONEVE SIPAS MĖNYRĖS SĖ PERCEPTIMIT TĖ TYRE

 

 

Sipas mėnyrave tė perceptimit dallohen llojet e mėposhtme halucinacione nga lidhja e tyre me analizues tė ndjeshėm:

 

Halucinacione vizuale

Me halucinacione tė vėrteta, njė person sheh objekte qė nuk dallohen nga mjedisi i zakonshėm dhe falsiteti i tyre zbulohet vetėm kur pėrpiqet tė ndėrveprojė me to (prek, kap). Me pseudohalucinacione, pacienti nuk sheh objekte, por kopjet e tyre jotrupore (jo njė mace, por hijen e tij, jo njė tramvaj, por siluetėn e tij). Ato ndryshojnė nga iluzionet nė atė qė shfaqen nga e para dhe nuk janė njė perceptim i shtrembėruar i njė objekti tjetėr.

 

Halucinacione dėgjimore

Halucinacionet dėgjimore pėrfshijnė tinguj dhe zėra tė zakonshėm (nė rastin e fundit ato quhen verbale - nga latinishtja verbalis "verbal"). Me halucinacione tė vėrteta, njė personi i duket sikur thirret emri i tij, kėrcitje, hapa nė njė apartament tė zbrazėt duken. Nė pseudo-halucinacione, ai ka ndjenjėn se tingujt ose zėrat po transmetohen drejtpėrdrejt nė trurin e tij (sikur tė jetė ndezur njė radio nė kokėn e tij). Ato ndryshojnė nga iluzionet nė atė qė ndodhin sė bashku me tinguj tė tjerė, dhe jo nė sfondin e tyre.

Halucinacionet dėgjimore shpesh shoqėrohen me deluzione perceptuese karakteristike pėr shqisat e tjera.

 

Halucinacionet nuhatėse

Halucinacionet nuhatėse manifestohen nė formėn e njė perceptimi pervers tė aromave nė mungesė tė njė dėmtimi organik tė receptorėve tė nuhatjes ose rrugėve tė tyre. Pėr shembull, njė personi i duket se diēka mban erė nė banesėn e tij, megjithėse njerėzit rreth tij nuk ndjejnė asgjė.

Halucinacionet e shijes ndodhin nė mungesė tė dėmtimit organik tė sythave tė shijes dhe shpesh shoqėrojnė dėlirin e helmimit, kur njeriu mendon se duan ta helmojnė.

 

Halucinacione viscerale

Me halucinacione viscerale, pacientėt ankohen se diēka ėshtė brenda tyre, ndėrsa pėrshkruajnė qartė objektin brenda (formėn, madhėsinė e tij, ndonjėherė edhe ēfarė lloj objekti pėrshkruhet). Pėr shembull, pacienti mund tė thotė se ka njė mace ose njė shishe nė tė. Iluzione viscerale tė perceptimit duhet tė dallohen nga senestopatitė, nė tė cilat pacienti ankohet pėr ndjenja tė paqarta, tė dhimbshme qė lindin brenda trupit, ndėrsa ai nuk mund t'u japė atyre ndonjė karakteristikė specifike. Ėshtė e rėndėsishme tė theksohet se si me ērregullimet viscerale tė perceptimit ashtu edhe me senestopatitė nuk zbulohen anomali organike nė trupin e njeriut dhe pėr kėtė arsye pacientėt mėkatojnė pėr analfabetizmin e mjekėve qė i ekzaminojnė ato.

Diferencimi i ērregullimeve tė perceptimit sipas organeve shqisore, shpesh nuk jep vlera diagnostike, megjithėse, si rregull, halucinacionet vizuale shfaqen dhe zhduken shpejt me psikozat akute, ndėrsa ato dėgjimore ndodhin nė kushte afatgjata, kronike (siē ėshtė skizofrenia). Halucinacionet e shijes, prekjes, viscerale dhe nuhatjes janė shumė mė pak tė zakonshme.

Sipas kompleksitetit tė imazheve dallohen: tė thjeshta dhe lloje komplekse halucinacionesh. Pėr tė thjeshtat ėshtė karakteristike shfaqja e mashtrimeve perceptuese me ndihmėn e njė analizuesi. Njė shembull: janė imazhet verbale tė izoluara qė sjellin shqetėsim tė konsiderueshėm pėr pacientėt. Nė ērregullimet komplekse, imazhet shoqėrohen me grupe tė ndryshme analizues.

Ėshtė e rėndėsishme tė jesh nė gjendje tė dallosh se ēfarė lloj halucinacionesh kanė njerėzit, jo vetėm sepse kėto ērregullime perceptuese paraqesin nė vetvete rrezik pėr jetėn, por sepse nė disa raste ato ēojnė nė pasoja tė rrezikshme pėr njė person dhe pėr tė tjerėt. Sipas mekanizmit tė shfaqjes, dallohen shkeljet e mėposhtme:

 

-imperativ

Komanda e ērregullimeve imperative, tregon si tė silleni. Pacientėt dėgjojnė urdhra, duke iu bindur atyre, veprime tė cilat i sjellin ata ne situata tė rrezikshme. Si rregull, ērregullimet imperative kombinohen me sjellje agresive. Ata vėnė nė rrezik si pacientėt ashtu edhe mjedisin e tyre, ndryshe nga llojet e tjera tė halucinacioneve.

 

-tė lidhura

Ērregullimet e shoqėruara pėrfaqėsohen nga alternimi i imazheve, kur ato zėvendėsojnė njėra-tjetrėn nė mėnyrė tė njėpasnjėshme (pėr shembull, halucinacionet verbale ēojnė nė shfaqjen e halucinacioneve vizuale tė shoqėruara me to).

 

-refleks

Pėr zhvillimin e shqetėsimeve refleksore tė perceptimit, ndikimi i njė stimuli real nė njė analizues tė caktuar ėshtė i nevojshėm, por imazhet e ndjeshme marrin njė karakter tjetėr qė nuk ėshtė karakteristik pėr tė. Ajo qė i dallon nga iluzionet ėshtė perceptimi i njėkohshėm i stimulit dhe i halucinacioneve.

 

-ekstrakampale

Ērregullimet perceptuese ekstrakampale janė njė nga variantet e halucinacioneve vizuale, kur imazhet perceptohen nga pacienti pa rėnė nė fushėn e perceptimit tė tij (pacienti sheh njė objekt qė nuk mund ta shohė, domethėnė anash ose pas tij).

 

 

           DELUZIONET DHE HALUCINACIONET

 

Deluzionet dhe halucinacionet janė manifestime karakteristike tė sindromės paranojake qė shfaqet me skizofreninė ose psikozėn e etiologjive tė ndryshme.

Me zhvillimin e psikozės, ka njė shkelje aktiviteti mendor kur reagimet mendore nuk korrespondojnė me mjedisin, gjė qė ēon nė ērregullime tė sjelljes dhe njė vlerėsim joadekuat tė mjedisit. Simptomat e psikozės ndahen nė "pozitive" (shtohet njė lloj ērregullimi mendor, pėr shembull, pacienti fillon tė shohė halucinacione) dhe "negative" (vėrehen ndryshime nė sjellje, si apatia, varfėria e tė folurit, pėrjashtimi social).

Ndonjėherė deluzionet dhe halucinacionet mund tė ndodhin si njė efekt anėsor i medikamenteve. Nė raste tė tilla, duhet tė konsultoheni me mjekun tuaj dhe ose tė ndryshoni regjimin e trajtimit ose tė ndryshoni dozėn e barit.

 

Patologji organike

Shpesh imazhet halucinative lindin si rezultat i njė dėmtimi organik tė pjesėve tė trurit pėrgjegjės pėr pėrpunimin e informacionit tė perceptuar. Si rezultat i stimulimit tė pjesėve mė tė larta (kortikale) tė analizuesit, pacientėt mund tė shohin halucinacione nė formėn e ndezjeve ose objekteve tė thjeshta, tė dėgjojnė tinguj (muzikė, zėra), tė nuhasin erė, shije tė ėmbėl, tė kripur, tė hidhur nė gojė. Ėshtė e rėndėsishme tė theksohet se nuk ka patologji tė receptorėve periferikė (sy, veshė, hundė, gjuhė).

 

Shkaqet e zakonshme halucinacione nė lezione organike:

 

-Ndryshimet aterosklerotike nė arteriet kryesore duke ēuar nė hipoksi tė departamenteve tė furnizimit me gjak;

-hipotensioni ortostatik duke ēuar nė njė ndėrprerje afatshkurtėr tė furnizimit me gjak nė tru;

-goditje hemorragjike (zakonisht i shoqėruar me shenja tė rritjes sė presionit intrakranial);

-sėmundjet onkologjike (tumoret dhe metastazat e tyre);

-demenca;

 

Halucinacionet e lidhura me gjumin mund tė vėrehen nė gjendjen e pėrgjumur si dhe narkolepsia. Narkolepsia ėshtė njė sėmundje nė tė cilėn ka flukse tė pėrgjumjes dhe rėnies sė pakontrolluar nė gjumė, periudhave tė uljes sė tonit, muskujve skeletorė etj., por duke ruajtur vetėdijen. Kjo sėmundje karakterizohet gjithashtu edhe nga shqetėsimet nė gjumin e natės dhe shfaqja e llojeve tė tilla tė halucinacioneve si hipnagogjike dhe hipnopompike.

 

-Halucinacione hipnagogjike

Halucinacionet hipnagogjike ndodhin nė momentin e fillimit tė gjumit. Ėshtė e vėshtirė pėr njė person tė bjerė nė gjumė, pasi imazhet e ndritshme shkėlqejnė para syve tė tij, duke e shpėrqendruar atė. Halucinacionet hipnagogjike mund tė ndodhin edhe te njerėzit e shėndetshėm me punė tė rėndė  etė tepėrt.

 

-Halucinacionet hipnopompike

Halucinacionet hipnopompike ndodhin nė momentin e zgjimit nga gjumi, pas sė cilit pacientėt kanė imazhe qė i pengojnė ata tė vlerėsojnė nė mėnyrė adekuate mjedisin.

Halucinacionet hipnopompike dhe hipnagogjike, qė ndodhin nė sfondin e njė sėmundjeje tė rėndė ose abuzimi me alkoolin, tregojnė zhvillimin e deliriumit.

 

Sėmundja dhe halucinacionet

Sėmundja dhe halucinacionet mund tė shfaqen njėkohėsisht nė trupin e njeriut si njė tipar karakteristik i kėsaj nozologjie, ose si njė ndėrlikim jospecifik. Prandaj, ėshtė e nevojshme tė dallohet kur sėmundja dhe halucinacionet shoqėrohen fillimisht, dhe kur lindin ērregullime tė perceptimit si rezultat i njė gjendjeje tė pėrgjithshme tė rėndė. Nė rastin e dytė, trajtimi i halucinacioneve duhet tė fillojė me eliminimin e sėmundjes themelore. Ato shfaqen me nozologjitė e mėposhtme:

 

-Delirium;

-migrenė;

-sėmundja e Huntingtonit;

-Skizofrenia;

-epilepsi;

-Sėmundja e Parkinsonit (me kurs i gjatė);

-Sėmundja e Alzheimerit (nė raste tė rėnda);

 

Shkaqe tė tjera tė halucinacioneve

-konsumimi i mė shumė se 750 mg kafeinė, nė njė periudhė tė shkurtėr kohore, mund tė shkaktojė delirium, tringėllimė nė veshėt dhe halucinacione vizuale;

-abuzimi me alkoolin;

-droga qė shkaktojnė halucinacione (marihuana, LSD, etj.);

-ethe, veēanėrisht tek fėmijėt dhe tė moshuarit;

-patologji serioze qė ndikojnė indirekt nė funksionimin e trurit ( dėshtimi i mėlēisė, dėshtimi i veshkave, HIV nė fazėn pėrfundimtare);

-helmimi me kėrpudha;

-lėndimi traumatik i trurit;

-goditje nė tru;

-dehidratim;

 

Nė taktikat e trajtimit, nė shumicėn e rasteve, nuk ka rėndėsi se cilat halucinacione shqetėsojnė pacientin, pasi ato janė vetėm simptoma tė sėmundjeve tė ndryshme, megjithatė, ato mund tė pėrdoren pėr tė gjykuar ashpėrsinė e proceseve tė vazhdueshme nė trupin e njeriut. Ėshtė e rėndėsishme qė trajtimi i sėmundjeve qė shkaktojnė ērregullime mendore, tė mos bėhet nga njerėz qė nuk kanė edukimi mjekėsor, sepse kjo mund ta pėrkeqėsojė situatėn.

 

Trajtimi i halucinacioneve tek fėmijėt

Meqenėse halucinacionet tek njė fėmijė ndodhin mė shpesh pėr shkak tė ērregullimeve bipolare (tė manifestuara nė formėn e manisė ose hipomanisė), epilepsisė dhe skizofrenisė, trajtimi i sėmundjes, zakonisht e lehtėson kėtė simptomė.

Trajtimi i ērregullimit bipolar tek fėmijėt dhe tė rinjtė, pėrfshin ndėrhyrje farmakologjike dhe psikologjike. Medikamentet zgjidhen dhe pėrshkruhen ekskluzivisht nga njė mjek, pasi fėmijėt janė mė tė ndjeshėm ndaj veprimit dhe efekteve anėsore tė tyre, gjė qė kėrkon njė qasje shumė individuale.

Nė trajtimin e psikozės dhe skizofrenisė tek fėmijėt, ėshtė zakon tė pėrdoren antipsikotikė.

Mos e nėnvlerėsoni ndikimin e psikoterapisė individuale, e cila duhet tė kryhet sė bashku me trajtim medikamentoz te fėmijėt ose tė rinjtė me ērregullim bipolar, psikozė ose skizofreni.

 

Trajtimi i halucinacioneve tek tė rriturit

Trajtimi i halucinacioneve tė shkaktuara nga shkaktarėt si droga, hipnoza, dehja, zakonisht konsiston nė eliminimin e efekteve tė tyre. Pėrjashtim ėshtė sindromi i tėrheqjes (njė grup simptomash qė shfaqen kur ndaloni marrjen e substancave psikoaktive), qė kėrkon trajtim nė spitale tė specializuara.

Nėse shkaqet e halucinacioneve janė ērregullime psikotike, qė janė manifestim i skizofrenisė, ērregullimit bipolar apo edhe ērregullimeve neurotike (epilepsi me aurė nė formėn e halucinacioneve pamore ose nuhatėse), atėherė ėshtė i nevojshėm trajtimi i sėmundjes themelore me arritjen e remisionit, pėrmes sė cilės, halucinacionet pushojnė sė shqetėsuari pacientin.

Nėse halucinacionet ndodhin tek njerėzit si rezultat i lodhjes sė rėndė (zakonisht halucinacione hipnagogjike), rekomandohet pushim.

Trajtimi i psikozės pas lindjes duhet tė fillojė qė nė manifestimet e para dhe tė bėhet nėn mbikėqyrjen e njė mjeku.

Nė trajtimin e ērregullimeve psikotike tė shoqėruara me halucinacione tek tė moshuarit, pėrdoren antipsikotikė atipikė, tė cilėt kanė njė sasi mė tė vogėl efektesh anėsore krahasuar me ato tipike.

Nė trajtimin e delirit senile, gjėja kryesore ėshtė eliminimi i shkakut (lufta kundėr infeksionit, lezioneve organike). Nėse delirium shkaktohet nga ēmenduria, bėhet vetėm lehtėsim gjatė periudhės akute dhe kujdesi mbėshtetės, pasi aktualisht nuk ka alternativa tė tjera.

Barnat kryesore qė pėrdoren pėr trajtimin e skizofrenisė aktualisht janė neuroleptikėt. Vlen tė theksohet se, gamė e gjerė barnash, mund tė ndikojnė pothuajse nė ēdo manifestim tė kėsaj sėmundjeje. Megjithatė, pėrdorim afatgjatė i kėtyre barnave, mund tė ēojnė nė zhvillimin e efekteve anėsore tė padėshiruara, tė cilat aktualisht po tejkalohen me marrjen e barnave tė reja, duke i dhėnė pėrparėsi monoterapisė (d.m.th., duke pėrdorur listėn mė tė vogėl tė mundshme tė barnave).

Shumė shpesh, pas ndėrprerjes sė periudhės akute tė sėmundjes, pacienti pėrjeton eufori, si rezultat i sė cilės ai ndalon marrjen e barnave, ose zvogėlon nė mėnyrė tė pavarur dozėn e barnave. Kjo situatė duhet tė merret parasysh, pasi edhe njė ndėrprerje afatshkurtėr e barnave rrit shumė rrezikun e rikthimit. Ėshtė gjithashtu e rėndėsishme tė kufizohen aktivitetet e pacientėve me skizofreni, pasi stresi mund tė ēojė nė njė pėrkeqėsim tė sėmundjes.

Nė rast tė shfaqjeve tė padėshiruara nga ana sistemi nervor, duhet pėrshkruar barna antikolinergjike, antiparkinsoniane. Pėr tė reduktuar tė tjerė simptoma, tė padėshiruar, pėrshkruhen antidepresantė, qetėsues, psikostimulantė, por nė asnjė rast nuk duhet tė harrojmė se stimuluesit mund tė ēojnė nė pėrkeqėsime tė skizofrenisė, kėshtu qė, pėrshkrimi i tyre mund tė justifikohet vetėm nė kombinim me tė fuqishėm me antipsikotikėt.

Halucinacionet te sėmundja e Alzheimerit trajtohen me antipsikotikė atipikė, pėr shkak tė efekteve tė tyre anėsore mė tė lehta. Vlen tė filloni trajtimin me njė dozė tė vogėl, duke e rritur ngadalė, gjė qė rrit sigurinė pėr pacientin.

Trajtimi i halucinacioneve te sėmundja e Parkinsonit kėrkon njė qasje tė shumanshme dhe duhet tė kryhet nėn mbikėqyrjen e njė mjeku pasi gjasat, qė sėmundja themelore tė pėrkeqėsohet me ndėrhyrjen e personave tė paaftė, rritet ndjeshėm. Studime tė shumta janė kryer pėr njė kohė tė gjatė, por deri mė tani ēėshtja e trajtimit tė halucinacioneve tek pacientėt me sėmundjen e Parkinsonit nuk ėshtė mbyllur.

 

Vazhdon...

(1)      (2)     (3)