NXITĖSIT E HALUCINACIONEVE
Droga dhe halucinacionet
Droga dhe halucinacionet, pėr fat tė keq, nga afėr kanė koncepte tė lidhura.
Tė rinjtė po mendojnė se si tė shkaktojnė halucinacione, duke u drejtuar kah
droga. Varėsia zhvillohet me shpejtėsi! 60.5% e tė varurve nga droga
intravenoze kanė sėmundjet shoqėruese si hepatiti B, hepatiti C, infeksioni
HIV, sifilizi. Shumė besojnė se pėrdorimi i drogave tė lehta, siē ėshtė
marihuana, ėshtė i padėmshėm, por ka raste kur pėrdorimi i marihuanės ka
ēuar nė shfaqjen e skizofrenisė.
Nė disa raste, pacienti nuk dėshiron tė tregojė se ēfarė halucinacionesh
sheh. Prandaj, pėr tė diagnostikuar gjendjen e tij reale, mund tė kryhen njė
sėrė teknikash qė do tė ndihmojnė nė identifikimin e ndjeshmėrisė ndaj
shfaqjes sė mashtrimeve perceptuese. Si rregull, ato pėrdoren zakonisht nė
periudhėn fillestare tė zhvillimit tė dėlirit alkoolik ose diagnoza e
halucinacioneve hipnagogjike te pacientėt nė spital.
-Simptoma e Lipmann - duhet tė shtypni lehtė sytė pėrmes qepallave tė
mbyllura dhe tė pyesni se ēfarė sheh pacienti;
-Simptoma e Aschaffenburg - pacientit i jepet njė telefon qė nuk funksionon
dhe i ofrohet tė komunikojė me njė bashkėbisedues imagjinar;
-Simptoma e Reichardt - pacientit i jepet njė fletė bosh dhe i kėrkohet tė
lexojė atė qė sheh atje.
Halucinacione hipnotike
Gjatė seancave tė hipnozės, njė person mund tė shohė halucinacione qė vijnė
nga aktivizimi i imagjinatės sė tij. Si rregull, pėrmbajtja e tyre gjatė
hipnozės shoqėrohet me ripėrjetimin e ngjarjeve tė sė kaluarės.
-Ēfarė erė kaq e keqe?
-Nuk e di. Nuk ndjej asgjė
Pothuajse secili prej nesh ka thėnė dhe dėgjuar fjalė tė ngjashme. Pse ndodh
kjo? Nė fakt ka disa pėrgjigje. Mund tė jetė njė zakon banal, kur njė person
pėrshtatet me njė erė tė caktuar, dhe tjetri e has atė, nėse jo pėr herė tė
parė, atėherė jashtėzakonisht rrallė. Gjithashtu, tė gjithė njerėzit kanė
shkallė tė ndryshme ndjeshmėrie ndaj stimujve tė caktuar tė nuhatjes. Disa
mund tė shijojnė aromėn e lehtė tė trėndafilave, ndėrsa tė tjerėt e ndiejnė
atė aq fort sa nuk pėrjetojnė kėnaqėsi, por neveri. Nė njė situatė tjetėr, e
rrallė por tingėllon si fenomen misterioz, shfaqen edhe fantazma.
Fjalė pėr fjalė, kjo ėshtė ndjenja e aromave qė nuk janė aty. Nėse gėrmoni
mė thellė, erėrat fantazmė janė tė njė natyre tė pacaktuar dhe janė objekt
studimesh tė shumta.
Cilat janė halucinacionet nuhatėse: dyshimi i thjeshtė, alarmi fillestar i
ērregullimeve mendore apo njė shenjė e njė sėmundje tė rėnda?!
Perceptimi dhe pėrcaktimi i natyrės sė aromave, janė funksionet kryesore tė
nuhatjes qė na japin informacion pėr botėn pėrreth nesh. Gjithashtu, shqisa
e nuhatjes na ndihmon tė marrim sinjale tė caktuara e tė nevojshme, pėr tė
ruajtur funksionet seksuale, ushqimore, mbrojtėse dhe orientuese. Njė person
mund tė perceptojė dhe njohė mbi 10,000 aroma tė ndryshme. Por nė tė njėjtėn
kohė, ndjeshmėria ndaj njė arome tė veēantė mund tė ndryshojė nė varėsi tė
faktorėve si mjedisi, humori, gjendja hormonale e trupit etj. Si shembull -
shkalla e ndjeshmėrisė ndaj disa erėrave mund tė rritet gjatė shtatzėnisė.
Dihet qė erėrat kanė njė efekt tė drejtpėrdrejtė tek ne. Disa erėra (tė
kėndshme dhe tė pakėndshme) ndikojnė nė nivelin e presionit arterial dhe
intrakranial, frekuencėn e rrahjeve tė zemrės, oreksit, temperaturės sė
lėkurės dhe parametrave tė tjerė.
Ka shumė shkaqe tė ērregullimeve tė nuhatjes: nga respiratorėt, infeksionet
virale, para dėmtimit tė trurit etj, qė pėrcaktojnė edhe humbjen e plotė, tė
pjesshme apo specifike tė nuhatjes (anosmia). Manifestimet e kėtyre shkaqeve
janė gjithashtu tė ndryshme. Njė ndjenjė e rritur e nuhatjes quhet
hiperosmia, dhe njė ndjeshmėri e zvogėluar quhet hiposmi. Perceptimi pervers
i erėrave quhet disosmi. Gjithashtu, ekziston edhe koncepti i fantosmisė -
halucinacionet nuhatėse.
Ēfarė ėshtė dhe cilat janė arsyet e shfaqjes sė halucinacioneve tė tilla, ne
do tė shqyrtojmė mė tej.
Cilat janė erėrat fantazmė?
Pėrafėrsisht 14% e grave ndjejnė erė fantazmė qė nė javėt e para tė
shtatzėnisė. Gjithashtu, njerėzit qė janė subjekt i shpėrthimeve emocionale,
shpesh hasin nė njė fenomen tė ngjashėm. Pėr shembull, nėse njė person ka
njė aromė tė lidhur me njė ngjarje tė caktuar tė rėndėsishme nė jetėn e tij,
ai mund ta ndjejė atė me kujtime ose trazira tė forta emocionale.
Hunda si tregues i sėmundjes
-Punonjėsit e Akademisė Amerikane tė Neurologjisė thonė se erėrat e
pakėndshme fantazmė mund tė jenė pararojė e njė goditjeje nė tru.
-Era e ushqimit tė djegur apo tė prishur, sipas ekspertėve nga qendra
mjekėsore pėr diagnozėn dhe trajtimin e dhimbjes sė kokės, nė New York City,
mund tė paralajmėroj njė sulm tė afėrt tė migrenės.
-Sipas rezultateve tė njė studimi, nė tė cilin morėn pjesė mė shumė se 3000
vullnetarė tė moshės 57 deri nė 85 vjeē, shkencėtarėt nga Universiteti i
Ēikagos zbuluan se me dėmtim tė zgjatur tė funksionit tė nuhatjes, rreziku i
vdekjes nė 5 vitet e ardhshme rritet me 3.37 herė.
-Ekspertėt nė Shkollėn Mjekėsore tė Harvardit pėrcaktuan se, humbja e plotė
ose e pjesshme e nuhatjes, mund tė jetė njė shenjė e zhvillimit tė sėmundjes
Alzheimer nė njė fazė tė hershme.
-Shkencėtarėt australianė besojnė se njerėzit me nuhatje tė dobėt janė
psikopatė tė mundshėm. Njė pėrfundim i tillė bazohet nė faktin se,
pamundėsia pėr tė njohur normalisht erėrat, lidhet drejtpėrdrejt me njė
ērregullim mendor qė konsiston nė mungesėn e ndjeshmėrisė, vrazhdėsisė dhe
sjelljes antisociale.
Duke kuptuar ekzistencėn e njė problemi, njė person mė shpesh i drejtohet
njė otolaringologu pėr ta zgjidhur atė. Dhe ky ėshtė vendimi i duhur, sepse
njė specialist i tillė do tė ndihmojė pėr tė pėrjashtuar praninė e
ērregullimeve tė tjera tė nuhatjes tė shkaktuara nga bajamet kronik,
sinusiti, sinusiti frontal dhe njė sėrė sėmundjesh tė tjera tė ORL.
Gjithashtu, nuk do tė jetė e tepėrt tė vizitoni njė dentist dhe njė
gastroenterolog, pasi problemet me dhėmbėt dhe ērregullimet nė sistemin e
tretjes, mund tė janė shkaqe tė ērregullimeve tė nuhatjes.
Nėse nuk ka mė asnjė dyshim se aromat e perceptuara janė fantazmė, duhet tė
konsultoheni me njė neurolog ose psikiatėr. Specialisti i parė do tė
ndihmojė nė identifikimin e shenjave shtesė tė dėmtimit tė sistemit nervor
qendror, i dyti - pėr tė pėrcaktuar praninė e ērregullimeve mendore. Nga
konstatimi i tyre, pacientėve mund t'u pėrshkruhet elektroencefalografia,
kompjuteri ose rezonanca magnetike e kokės. Procedurat e diagnostikimit do
tė ndihmojė nė identifikimin e ēdo ērregullimi nė punėn e trurit.
Halucinacionet e nuhatjes mund tė jenė simptomė e ndonjė sėmundjeje serioze.
Pse ka erėra?
Halucinacionet nuhatėse quhen fantosmia. Njė person ankohet pėr praninė e
vazhdueshme tė aromave tė pakėndshme, enėt e njohura fillojnė tė marrin erė
squfuri, nxjerrin erėn e dekompozimit. Aromat e kėndshme i ndjekin njerėzit
mė rrallė.
Shkaktarėt kryesorė tė halucinacioneve tė nuhatjes janė droga, medikamente
tė caktuara ose substanca psikotrope, ērregullime mendore ose neurologjike.
Ndonjėherė problemi pėrkeqėsohet nga njė reagim ndaj aromave tė pakėndshme -
pėshtymė, humbjen e oreksit.
Erėrat obsesive fillojnė tė ndjekin njė person nė sfondin e lesioneve tė
trurit:
-Lėndimi traumatik i trurit;
-hemorragjitė;
-Tumoret beninje dhe malinje;
-Lezionet infektive tė qelizave tė trurit.
Fantosmia shpesh shfaqet me epilepsi, hipokondri, ērregullime tė
personalitetit. Kur mposhtet lobi i pėrkohshėm i trurit, pacienti
skizofrenik fillon tė ndjekė erėn e kalbjes. Ndonjėherė halucinacionet e
nuhatjes ndodhin pėr shkak tė dėmtimit tė mukozės sė hundės.
Erėrat e njerėzve tė sėmurė pėrndiqen nė mėnyra tė ndryshme. Pėr disa, kjo
ėshtė era e benzinės, tė tjerė ankohen pėr praninė e vazhdueshme tė aromės
sė kėndshme ose njė erė qė nuk mund tė diferencohet.
Njė person sheh erė - ēfarė duhet bėrė?
Te halucinacione tė nuhatjes, ėshtė e nevojshme kontrollohet infeksioni i
mukoza sė hundės, tė kontrollohet flora pėr ndjeshmėri ndaj antibiotikėve,
prania e patogjenėve mykotikė etj. Nėse tė gjitha rezultatet janė normale,
kėrkohet konsultimi i njė psikoterapisti dhe njė neurolog.
Shpesh njerėzit nuk kėrkojnė ndihmė mjekėsore, ata i konsiderojnė
halucinacionet e nuhatjes si njė tė metė tė vogėl. Por fantosmia kėrkon
diagnozė tė kujdesshme dhe trajtim afatgjatė. Sa mė shpejt tė identifikohet
shkaku i sėmundjes, aq mė tė mėdha janė shanset pėr ta eliminuar me sukses
atė.
A keni ndjerė ndonjėherė erė qė njerėzit e tjerė pėrreth jush nuk i kanė
nuhatur? Nėse kjo ndodh rregullisht, atėherė mund ta keni fantosmia - njė
gjendje e lidhur me nuhatje tė vazhdueshme. Nuk keni dėgjuar kurrė? Jo e
frikshme. Tani pėr tani ne do t'ju tregojmė se ēfarė ėshtė, pse ndodh dhe
kush ėshtė nė rrezik.
Ēfarė ėshtė fantosmia
Njerėzit qė pėrjetojnė fantosminė mund tė nuhasin tymin, kimikatet ose (mė e
keqja nga tė gjitha) aty ku nuk ka fare aromė. Ndonjėherė ajo ndėrhyn nė
jetėn dhe funksionimin normal aq shumė sa njė person duhet t'i drejtohet
kirurgjisė.
Por, nėse keni menduar se tė nuhasni aromėn e bozhureve tė lulėzuara gjatė
kalimit pranė njė trėndafili, nuk ėshtė aq e keqe. Ėshtė e dobishme tė dini
se erėrat e "fantosmikėve" janė mė shpesh tė pakėndshme. Ujėrat e zeza?
Pastrues tualeti? Ēdo opsion ėshtė plotėsisht i mundur.
Ekspertėt thonė se me fantosminė ndihet era, edhe pse rregullisht, por jo
pėrgjithmonė. Episodet mund tė shkaktohen nga stresi, zhurma ose njė
ndryshim nė rrjedhėn e ajrit qė hyn nė vrimat e hundės. Mjaft e ēuditshme,
shkruan Lorenzo Stafford i Universitetit tė Portsmouth nė rubrikėn e tij pėr
The Conversation, disa nga "fantosmikėt" kanė njė parandjenjė pėr ta.
Pėr shkak se ndjenja jonė e nuhatjes dominon, ēdo pjatė qė njė person
konsumon gjatė njė episodi fantazmė do tė jetė e mbushur me veti shije pėr
tė. Ky shembull tregon se sa fuqishėm mund tė ndikojnė simptomat e
fantosmisė nė cilėsinė e jetės sė njė personi. AT raste ekstreme ato mund tė
ēojnė nė mendime vetėvrasėse, shton Stafford.
Parosmia, arosmia dhe hiperosmia
Njerėzit me fantosmi, thonė mjekėt, shpesh raportojnė parosmi - njė gjendje
nė tė cilėn aroma aktuale zėvendėsohet nga njė tjetėr. Pra, pėr kėtė person,
njė trėndafil mund tė ketė erė si kanellė, kanella mund tė ketė erė si
limoni, limoni mund tė ketė erė si trangull, e kėshtu me radhė. Por mė
shpesh, mjerish edhe erėrat e kėndshme perceptohen kėtu si diēka tė
pakėndshme. Kjo do tė thotė, trėndafilat nuk kanė erė si kanellė (dhe
sigurisht jo si trėndafila) por, pėr shembull, si ngjitės ose goma makinash.
Fantosmia dhe parosmia njihen si ērregullime cilėsore tė nuhatjes, pra
kushte nė tė cilat cilėsia e nuhatjes ndryshon. Pėrkundrazi, ērregullimet
sasiore ndryshojnė forcėn e aromės. Pėr shembull, arosmia - humbja e
nuhatjes, ose hyperospia - rritja e ndjenjės sė nuhatjes nė njė nivel
jonormal, shkruan Lorenzo Stafford. Ai vėren se rrallė dikush e ndesh
veēmas fantosminė, pasi mė shpesh ajo shoqėrohet me njė lloj ērregullimi
sasior ose cilėsor tė nuhatjes.
Kush ėshtė nė rrezik
Si rregull, pėrvoja e parė e fantosmisė ndodh midis moshės 15 dhe 30 vjeē,
mė shpesh tek gratė sesa tek burrat. Fantosmia gjithashtu gjendet shpesh te
pacientėt me depresion, migrenė, epilepsi. Fantosmia ėshtė me tė vėrtetė mė
e zakonshme se ērregullimet e tjera tė nuhatjes, por nė pėrgjithėsi, 0.8-10%
e popullsisė sė botės e pėrjeton atė.
Shkencėtarėt pranojnė se ende nuk e dinė se ēfarė e shkakton saktėsisht
fantosminė. Por sugjerohet se kjo ėshtė disi e lidhur me rajonet qendrore tė
trurit, duke pėrfshirė ato qė kontrollojnė emocionet, ose me rajonet e tij
periferike qė janė tė pėrfshira nė zbulimin e aromave.
Si tė merreni me fantazinė
Disa pacientė thonė se trajtimi i hundės me pika uji tė kripur, mund tė
ndikoj nė lehtėsim. Mjekėt i trajtojnė me pėrbuzje deklarata tė tilla, pasi
tė dhėnat shkencore pėr kėtė ēėshtje aktualisht janė tė pamjaftueshme. Ata
gjithashtu thonė se nėse fantosmia ėshtė njė simptomė, nevojitet njė ilaē qė
mund tė korrigjojė problemin themelor dhe tė ndihmojė.
Nė situata ekstreme dhe vetėm pas ekzaminimit mjekėsor, pacientit mund t'i
ofrohet (nė mėnyrė kirurgjikale) heqja e llambės sė nuhatjes, pjesė e
medullės sė nuhatjes qė ndodhet nė sipėrfaqja e poshtme lobi frontal.
Megjithatė, ekspertėt paralajmėrojnė se ky ėshtė njė operacion shumė i
rrezikshėm, i cili, pėr mė tepėr, do tė ēojė nė njė humbje tė plotė tė
aftėsisė nuhatėse tė njėrės vrimė tė hunde, kėshtu qė praktikohet
jashtėzakonisht rrallė.
Nė mjekėsi dhe psikologji, termi "kacosmia" (gjithashtu, dysosmia, parosmia)
nėnkupton njė lloj iluzioni afektiv - shtrembėrim, erėra imagjinare, njė
lloj shkeljeje tė shqisės sė nuhatjes nėn ndikimin e stresit, eksitimit,
frikės, njė tė papriture etj.
Megjithatė, pothuajse tė gjithė ekspertėt vėrejnė dy faktorė tė rėndėsishėm,
sė pari, ky fenomen, pėr fat tė keq, nuk ėshtė studiuar praktikisht (as
natyra e tij, as diagnoza e saktė) deri mė sot dhe, sė dyti, vėshtirė se
dallohet nga halucinacionet nuhatėse (ndonjėherė nė pėrgjithėsi, shkrihet me
to).
Pėr mė tepėr, shfaqja e iluzioneve tė nuhatjes shpesh lidhet edhe arsye
mjekėsore, pa ndėrlidhje me psikikėn e njeriut, si pasojė e sėmundjeve tė
zakonshme - kariesit, bajameve, sinusit nė formė kronike ose akute, llojeve
tė ndryshme patologjike tė traktit gastrointestinal etj.
Nė tė njėjtėn kohė, nga pikėpamja e psikiatėrve dhe psikologėve, shkaqet e
iluzioneve tė nuhatjes apo halucinacioneve (erė e pakėndshme myku, uthull,
kalbje etj.) qėndrojnė nė fushėn e patologjisė dhe flasin pėr acarim tė
gabuar tė receptorėve si rezultat i procesi patologjik nė zonėn e
projeksionit tė nuhatjes kortikale. Dhe, para sė gjithash, pėr shkeljen e
grepit tė gyrusit parahipokampal, i cili ėshtė pėrgjegjės pėr formimin e
disa momenteve tė sjelljes qė lidhen me zonėn e emocioneve dhe instinkteve.
Nuk mund tė pėrjashtohet fakti qė ērregullimet e nuhatjes (iluzionet e
nuhatjes) ndodhin shpesh nė rrjedhėn e sėmundjeve tė ndryshme qė nuk lidhen
me lezione tė sistemit nervor, kjo vlen pėr hipotiroidizmin, diabetin,
skleroderman etj.
Mjekėt e pėrgjithshėm janė tė vetėdijshėm pėr shfaqjen e parosmisė, shfaqjen
e ndjesive tė pazakonta imagjinare, iluzionet e nuhatjes gjatė ekspozimit
ndaj irrituesve standardė tė nuhatjes nė lezionet inflamatore tė
nazofaringit, gjatė rikuperimit tė nuhatjes sė reduktuar (me sėmundje).
Fenomeni i iluzioneve tė nuhatjes, sipas mjekėve, fillon pas sėmundjeve tė
ftohjes (veēanėrisht atyre virale), pasi aftėsia pėr tė nuhatur bie
ndjeshėm, por para sėmundjes (gjatė periudhė inkubacioni) shfaqet gjithmonė
dukuria e hiperosmisė (rritje e mprehtė e ndjeshmėrisė sė nuhatjes).
Mjekėt thonė se shkaku i ndjesisė sė rritur tė nuhatjes, nė fillim tė
sėmundjes, paraqet njė lloj efekti kompensimi tė vetėdijes, duke nxitur
kėrkimin e mjeteve tė nevojshme pėr shėrim.
Si rregull, shtrembėrimet e aromave dhe iluzionet e nuhatjes lindin
krejtėsisht papritur, perceptimi ndryshon papritmas dhe njė person fillon tė
nuhasė erėn e djegur nė aromėn e frutave tė agrumeve (njė rast i zakonshėm)
ose shijen e squfurit nė erėza me erė tė athėt. Sė bashku me shtrembėrimin
(iluzionin) e perceptimit tė nuhatjes shfaqen edhe iluzione tė shijes.
Fenomenet e perceptimit iluziv tė erėrave quhen gjithashtu anestezi
kemoreceptore (mėrzi) ose hiperestezi (pėrkeqėsim), ato mund tė ndodhin nė
periudha tė ndryshme, disa - nė mėnyrė periodike (nė fillim cikli menstrual,
pas ndonjė njė dėmtimi traumatik tė trurit, ndonjėtronditje tė rėndė nervore
etj.).
Gjithashtu, periudha kur njė person pėrpiqet tė ndalojė pirjen e alkoolit,
pėrdorimin e drogės, pirjen e duhanit (ose tė uritur), karakterizohen nga
ēoroditje tė mprehta e iluzione tė nuhatjes. Njerėzit duhet tė mėsojnė ti
riperceptojnė erėrat e njohura mė parė.
Nga ana tjetėr, fakti qė fenomeni i iluzioneve tė nuhatjes nuk ėshtė
studiuar sa duhet, shumė ekspertė besojnė se aroma i referohet koncepteve tė
realitetit, pasi pėrmban molekula qė veprojnė nė analizuesit e nuhatjes -
receptorė qė janė tė aftė pėr tė shkaktuar njė "pėrgjigje" tė vetėdijes, por
nė tė njėjtėn kohė nė nivelin e kalimit tė njė reaksioni biokimik.
Kjo ėshtė njė teori mjaft interesante, por si tė gjitha teoritė pėr shfaqjen
e iluzioneve tė nuhatjes, ajo ėshtė e diskutueshme. Dhe, megjithatė, ka
shumė shembuj qė vėrtetojnė se iluzionet e erėrave lindin nė mendje
absolutisht tė shėndetshėm dhe pa devijime terapeutike tė njerėzve.
Pėr shembull, ka njė numėr tė madh njerėzish qė nuhasin praninė e kripės nė
ushqim. Edhe pse, siē e dini, kripa ėshtė njė produkt pa erė, megjithatė,
ndėrgjegjja e kėtyre njerėzve ėshtė aq e shėnjestruar pėr ta ndjerė atė,
saqė ata e ndjejnė vėrtet.
Ka koncepte - "erė frike", "erė urrejtjeje" qė nga mjekėt ato interpretohen
si njė erė e veēantė djerse e lėshuar nga njė person nė gjendje stresuese.
Psikologėt e quajnė kėtė fenomen iluzioni i nuhatjes.
Nė fakt, analizuesi i nuhatjes (receptorėt) ėshtė njė grup strukturash
shqisore komplekse pėrgjegjėse pėr perceptimin, transportimin dhe analizėn e
aromave qė hyjnė nė kanalet e hundės, ndėrkohė qė janė tė lidhura
pazgjidhshmėrisht me ndjesi shije. Sidoqoftė, vetė natyra e erėrave mund tė
provokojė shfaqjen e ndjesive iluzore, domethėnė fenomenin e iluzioneve tė
nuhatjes.
Procesi kompleks i perceptimeve tė gabuara tė ndjesive tė nuhatjes
(iluzionet e nuhatjes) shoqėrohet, nė njė masė mė tė madhe, jo me erėn
natyrore qė buron nga burimi, por me gjendjen aktuale tė shėndetit tė
njeriut (nuk po flasim pėr devijime mendore).
Psikologėt hasin shumė shpesh nė njė fenomen tė tillė kur u afrohen njerėz
qė thonė se njė substancė e njohur dhe e kėndshme dje (parfum, deodorant,
sapun) mban erė "tė gabuar" dhe japin njė shembull tė hulumtimit tė tyre.
Disa njerėzve iu kėrkua, qė fillimisht tė nuhasin aromėn e ujit tė kolonjės
"korrekte" (ata ranė dakord pėr aromėn) dhe mė pas, nga disa kolonja
absolutisht identike, ta zgjedhin atė qė mbante erė "korrekte". Nė 99 nga
100 raste, ata zgjodhėn atė qė mbante erė tė gabuar.
Ky ėshtė njė shembull tipik i njė iluzioni nuhatės tė provokuar nga njė
gjendje specifike e njė personi nė njė moment tė caktuar (nga njė tronditje,
pakėnaqėsi, zhgėnjim, etj.).
Psikologėt thonė se njė person i percepton aromat nė dy mėnyra - natyrore,
reale dhe imagjinare, pasi ēdo erė shkakton imazhe shoqėruese nė mendje qė
lidhet me ngjarjet e sė kaluarės.
Ndjesia e nuhatjes, si asnjė tjetėr, ėshtė e lidhur me psikikėn njerėzore.
Dukuritė e ēoroditjes, iluzionit ose dobėsimit tė shqisės sė nuhatjes mund
tė mos shfaqen pėr njė kohė tė gjatė dhe tė shfaqen gradualisht, pas njė
kohė, nė plotni. Edhe te personi i shėndetshėm, nė kushte tė caktuara, mund
tė paraqitet kjo dukuri nė rastet e abuzimit tė shpeshtė me alkoolit, nga
stresit akut, nga depresionit, gjatė njė shtatzėnie tė vėshtirė, gjatė
menopauzės, gjatė marrjes sė barnave etj.
Ēdo iluzion nuhatės ėshtė njė mashtrim i ndjesisė, i cili, pėr fat tė keq,
mund tė kalojė lehtėsisht nga format e shtrembėrimeve tė zakonshme nė ato tė
dhimbshme.
Fund
(1)
(2)
(3)
|