|
Dita e martė ( Dita e tretė e krijimit...)
Nė vazhdim tė punės sė Krijuesit pėr tė
pėrmbaruar gjithėsinė, Ai nė ditėn e tretė urdhėroi: Le tė mblidhen sė
bashku me njė vend ujėrat, qė janė nėn qiejt dhe le tė shfaqet dheu i
thatė! Dhe, ashtu u bė! Hyji filloi ta quante dheun e thatė tokė, ndėrsa
ujėrat e bashkuar i quajti Det. Po nė kėtė ditė Hyji urdhėroi krijimin e tė
gjitha bimėve, farėrave dhe pemėve frutore. ( Po aty... Zanafilla).
Kemi prirje tė besojmė se kjo ėshtė dita e mbarė, dita kur Hyji kishte
krijuar parakushtet e ushqimit tė qenieve tė gjalla, tė cilat do t i
krijonte ndėrkohė. Nė gjuhėn shqipe ekziston edhe emri popullor i gjinisė
femėrore, Martė-a.
Ka gjasa qė kjo ditė tė lidhet edhe me emrin e
planetit mars apo mund tė lidhet me perėndinė pagane, tė quajtur Mars.
Mirėpo shqipja i njeh tė dyja trajtat, si Martė-a, po ashtu edhe Mars,
muaji i tretė i vitit, sipas kalendarit. Fare lehtė akordon edhe krijimi i
kėtij planeti nė ditėn e tretė, duke filluar nga Dielli hėna, marsi.
Dita e mėrkurė (Dita e katėrt e krijimit...)
Gjithnjė duke urdhėruar zhvillimin dhe
rregullimin e tokės dhe tė gjithėsisė, Hyji tha: Le tė bėhen trupa ndriēues
nė shtrirjen e qiejve, qė tė bėjnė njė ndarje midis ditės dhe natės, dhe ata
duhet tė shėrbejnė si shenja edhe pėr stinėt, edhe pėr ditėt edhe pėr vitet.
Dhe ata duhet tė shėrbejnė si trupa ndriēues nė shtrirjen e qiejve, pėr tė
shkėlqyer mbi tokė. Dhe ashtu u bė... Dhe Hyji vazhdoi tė bėnte dy trupat e
mėdhenj ndriēues, trupin mė tė madh ndriēues pėr ta sunduar ditėn( diellin)
dhe trupin mė tė vogėl ndriēues, pėr ta sunduar natėn,(hėnėn) gjithashtu
edhe yjet. (Zanafilla, 1: 14 16. Psalmi 133: 7-9.).
Nė ditėn e katėrt tė krijimit tė tokės dhe
gjithėsisė janė dalluar Dielli, Hėna dhe yjet...(Po aty...). Dita e katėrt
fare lehtė mund tė lidhet edhe me krijimin e planetit ndriēues, tė quajtur
Merkur, ose Dita e Merkurit, dita kur u rregulluan yjet ndriēues. Nė gjuhėn
italiane, ditės sė mėrkurė i thuhet mercoledi, nė gjuhėn hungareze Szerda,
(mbase nga sllavishtja, nė gjuhėn turke Ēarshamba, nė gjuhėn frėnge, mercredi,
nė gjuhėn angleze, Wendesday, e kėshtu me radhė.
Dita e enjte (Dita e pestė e krijimit)
Dhe Hyji tha: Le tė gėlojnė ujėrat nga njė
gėlim me shpirtra tė gjallė dhe pėrmbi tokė tė fluturojnė krijesa
fluturuese, nė faqen e shtrirjes sė qiejve. Dhe Hyji vazhdoi tė krijonte
pėrbindėshat e mėdhenj tė detit dhe ēdo shpirt tė gjallė qė lėviz pėrreth.(
Zanafilla, 1:20, 21). Dita e enjte nė gjuhėn shqipe nėnkupton ditėn e
ėnjtur, ditėn e mbarsur. Ėshtė kjo dita e krijimit tė gjithė qenieve tė
gjalla, pėrveē njeriut. Nė kohėt e moēme dita e enjte ishte dita mė e
preferuar pėr lidhjet martesore. Nė traditėn popullore shqiptare ditėn e
enjte, gatuheshin tė trejtet, ushqime speciale, si flija apo pite tė
ndryshme me barėra tė veēanta. Po kėshtu, nė folklorin shqiptar ėshtė e
njohur edhe frazeologjia e njė kėnge humoristike popullore tė dasmave, e
hane e marte, e lumja moj e enjte (o po ket t merkurėn, nanė e kam
harrue...) Kuptimi i kėsaj dite lidhet nė mėnyrė tė mirėfilltė me kuptimin
biblik tė gėlimit, apo shumėzimit enorm tė qenieve tė gjalla. Nė njė
vėshtrim pėrmbledhės tė emrave tė Ditėve tė Javės nė gjuhėn shqipe, Thumbi,
(Indogerm, Anzeiger 13, 119), emrat e sė enjtes, tė premtes dhe tė shtunės i
quan emra enigmatikė, shpjegon Ēabej nė (Studime gjuhėsore, vepra I,
Prishtinė 1976, f. 162.) Gjuhėtari Treimeri mendonte se emri i kėsaj dite
tė javės lidhet me zotin e zjarrit tek ilirėt, duke e afruar me fjalėn
Agnih te indasit e vjetėr. Emri Agni del mjaft i pėrhapur ndėr shqiptarė.
Dijetarėt kanė bėrė pėrpjekje qė kėtė fjalė ta lidhin edhe me fjalėn analoge
etruske, Visar, qė do tė thotė, Zot, Perėndi etj. ( Po aty...)
Te Pjetėr Budi e hasim nė kuptimin e Enjte e
Madhe. ( Po aty...)
Studiuesit e ditėve tė javės nė gjuhėn shqipe
nuk e kanė vėrejtur ose e kanė flakur si tė padobishme pėrmbajtjen dhe
ngjashmėrinė kuptimore qė kanė kėto ditė me ditėt e krijimit sipas
Zanafillės. Mendoj se asnjėra nga ditėt e javės, nuk mund tė shkėputet nga
Zanafilla, sado qė shumėkujt i duket i kotė besimi se Hyji ka krijuar botėn
dhe gjithėsinė pėr gjashtė ditė, ndėrsa ditėn e shtatė ka pushuar. Me kėtė
rast ne nuk po merremi me besimin, por me qasjen autentike shqiptare rreth
krijimit sipas besimit monoteist. Tradita moniste fetare shqiptare ka qenė e
determinuar nga ky besim dhe doemos se e ka pėrfillur pėrmbajtjen e ditėve
tė krijimit. Jo rastėsisht, Java ka shtatė ditė dhe krejt kjo qoftė sipas
kalendarit tė traditės sė hershme fetare, qoftė sipas Biblės lidhet me
librin e Zanafillės dhe kurrsesi me festat apo perėnditė pagane.
Ditės sė enjte nė gjuhėn angleze i thuhet
Thursday, italisht: Giovedi, frėngjisht: Juedi, sllavisht Cervertak, qė do
tė thotė dita e katėrt, nga ēetiri, katėr, hungarisht po ashtu ngjashėm me
sllavishtėn Csutortek, turqisht Pershembe, etj
Dita e premte ( Dita e gjashtė e
krijimit...)
Dhe Hyji tha: Le tė nxjerrė toka shpirtra tė
gjallė sipas llojeve tė tyre, kafshė shtėpiake dhe kafshė tė egra, sipas
llojit tė tyre dhe ashtu u bė... Dhe Hyji vazhdoi tė thoshte Le ta bėjmė
njeriun sipas shėmbėlltyrės sonė, sipas ngjashmėrisė sonė dhe ata le t i
kenė nė nėnshtrim peshqit e detit dhe krijesat fluturuese, kafshėt
shtėpiake dhe gjithė tokėn dhe ēdo kafshė qė lėviz dhe bredh mbi tokė.
Perėndia vazhdoi ta krijonte njeriun sipas shėmbėlltyrės sė vet, mashkull e
femėr i krijoi... (Zanafilla, 1;26, 27.).
Ēabej, nė studimet e tij etimologjike tė fjalėve
tė gjuhės shqipe, nuk e ka trajtuar ditėn e premte, por ka mbėshtetur
mendimin e albanistėve, tė cilėt nuk kishin dhėnė shpjegime lidhur me ditėt:
e enjte, e premte dhe e shtune, tė tria kėto, tė margjinalizuara si ditė me
etimologji tė errėt (!).
Emri i kėsaj dite, emri mė i rėndėsishėm i krejt
ditėve tė javės lidhet pikėrisht me kėtė ditė, sepse nė kėtė ditė Hyji e
krijoi njeriun sipas shėmbėllesės sė vet.
Nė fjalorin e gjuhės shqipe kjo ditė ėshtė
shpjeguar si dita e pestė e javės, qė realisht ėshtė dita e gjashtė e
krijimit, dita e premtimit dhe jo dita e pestė. Nė asnjėrėn nga gjuhėt
indo-evropiane, as nė gjuhėt Hamito-semite nuk kemi shpjegim mė domethėnės
dhe me pėrmbajte mė fetare sesa me rastin e emėrtimit tė ditės sė gjashtė tė
Krijimit. Hyji gjithēka kishte krijuar kishte krijuar pėr njeriun. Ai e
kishte mbajtur premtimin. Meqė njeriun e kishte krijuar sipas shėmbėllesės
sė vet. Kjo fjalė e gjuhės shqipe lidhet me mbajtjen e premtimit, mbajtjen e
besės, qė nė traditėn shqiptare ėshtė njė kult i shenjtė. Kjo ditė, nė
traditėn e lashtė tė krishterė, por edhe te shqiptarėt shėnonte edhe ditėn
kur ishte varrosur Krishti. Ajo ditė ėshtė quajtur edhe E premtja e Zezė apo
e Premtja e madhe. Nė fjalorin e Gjuhės sė Sotme Shqipe, fjala premtim
shpjegohet si fjalė qė jep dikush, ose zotimi qė merr pėr tė bėrė diēka.
( FGJSH, Prishtinė 1981, f. 1539 .).
Nė gjuhėn arabe kjo ditė quhet Javmul xhum-ati.
Ėshtė dita mė e dalluar e javės, kur myslimanėt e tėrė botės falin namazin e
kėsaj dite, tė bashkuar nėpėr xhami. Ėshtė i vetmi namaz qė nuk mund tė
falet individualisht, por vetėm me xhematė, me besimtarė dhe nė mėnyrė
kolektive.
Nė shumicėn e gjuhėve indoevropiane dhe ugro-fine
e tė tjera kjo ėshtė dita nė kuptimin e numrit pesė, duke filluar nga dita e
hėnė, sipas kalendarit tė ri i formuluar nga Konstantini i Madh, nė vitin
321 pas Krishtit.
.
Sllavisht petak, hung, pentek, turq. Cuma nga
arabishtja, xhumatun, ang. Friday, frėngjisht, Vendredi, italisht Venerdi,
ndėrsa greqisht parasqevi.
Dita e shtunė ( Dita e shtatė, dita e
pushimit)
Pėrderisa nė gjashtė ditėt e para, Hyji JAHV
krijoi tokėn dhe gjithėsinė, ditėn e shtunė, e shpalli ditė tė pushimit.
Kjo ditė, nė traditėn hebraike konsiderohet si ditė e shenjtė, dita e
pushimit tė mirėfilltė dhe tė domosdoshėm.
Tė shtatėn ditė hyji e kreu punėn e vet qė
kishte bėrė. Tė shtatėn ditė pushoi nga ēdo punė qė kishte bėrė. Hyji e
bekoi tė shtatėn ditė dhe e shenjtėroi, sepse atė ditė kishte pushuar prej
ēdo pune, qė Hyji kishte bėrė duke krijuar... (Don Simon Filipaj, Bibla,
Shkrimi Shenjt, Ferizaj 1994, f. 20 ). Zoti e bekoi ditėn e shtatė. Qė
atėherė, Ai vendosi qė tė gjithė njerėzit duhet tė pushojnė nė shabat, tė
shtunėn. Kjo ditė duhej tė ishte dita e Perėndisė. ( Anne de Vries,
Libėr i Madh me tregime pėr Historinė e Biblės, Stichting Antwoord, 1992. f.
3.).
Tradita krishtere, madje edhe vetė Jezusi kishte
thyer shenjtėrinė e kėsaj dite. Pėr kėtė ai kishte acaruar edhe mė tej
moskuptimet me interpretuesit e Besėlidhjes sė Vjetėr. Dhe pikėrisht pėr
kėtė kalendari i krishterė ndėrroi edhe radhėn e kėtyre ditėve, duke marrė
pikėnisje ditėn e hėnė si ditė tė parė tė krijimit, ndėrsa si ditė pushimi,
ditėn e diel.
Besimi hebraik, domosdoshmėrinė e shenjtėrimit
tė kėsaj dite e ka kthyer nė kult. Fjala e shtunė nė gjuhėn shqipe ėshtė
cilėsuar me etimologji tė errėt nga Eqrem Ēabej. Nė fjalorin e gjuhės
shqipe, faqe 1943, thuhet e shtuna ėshtė dita e gjashtė e javės. Nuk ėshtė
bėrė asnjė pėrpjekje pėr ta zbėrthyer etimologjinė e kėsaj fjale, madje nuk
janė shpjeguar as derivatet e saj, si shtunak, shtunor, etj.
Nė traditėn popullore shqiptare ekziston
shprehja frazeologjike pėrbetuese: Pėr tė shtunė e shtatėqind vjet. Ėshtė
njė betim i llojit tė veēantė, i cili flet pėr njė traditė tė moēme tė
shenjtėrisė sė kėsaj dite, tė cilėn tashmė nuk e njohim. Krishterimi dhe
Islami nuk e kanė pėrfillur shenjtėrinė e kėsaj dite, tė cilėn tradita
hebraike e ka emėruar si Shabat. Nuk jemi nė gjendje tė shpjegojmė ndonjė
analogji tjetėr, por mjafton edhe fakti deri diku i pėrngjasimit gjuhėsor nė
gjuhėn shqipe e shtuna, ndėrsa nė gjuhėn hebraikeshabat.
Shtunak, i thuhet personit i cili kthehej vonė
nga dita e tregut. Nga ky fakt mund tė pėrfundojmė se dikur moti tregu ėshtė
bėrė vetėm ditėn e shtunė, ditėn e pushimit, dita e shtatė tė javės, sipas
kalendarit tė moēėm dhe jo nė ditėn e diel. Pėrbetimi shqiptar pėr kėtė
ditė, doemos se kishte kuptimin e ditės sė veēantė, meqė ėshtė e vetmja ditė
nė tė cilėn ata betoheshin. Tė gjitha kėto fakte e argumente lidhur me
ditėt e javės nė gjuhėn shqipe, zbėrthehen pėrmes shpjegimit biblik tė
zanafillės sė botės dhe tė gjithėsisė. Kuptimi dhe pėrmbajtja ėshtė shumė mė
tė thellė se nė vetė gjuhėt e Shkrimit Shenjt. Gjuha shqipe, edhe pse e
shkruar vonė, shpjegon disa fenomene fetare dokesore e shoqėrore mė mirė se
asnjė gjuhė tjetėr nė botė. Shembulli mė tipik i kėtij shpjegimi lidhet me
autenticitetin e Ditėve tė Javės.
Shabat i thuhet ditės sė fundit tė javės te
hebrenjtė, e identifikuar si dita e shtatė e javės (Enciklopedija zivih
religija, Nolit, Beograd, 1992, faqe 694).
Dita e shtunė, si duket ėshtė dita mė e
ngjashme pėr nga shqiptimi dhe pėrmbajtja nė tė gjitha gjuhet ku ka dominuar
feja monoteiste, sipas kuptimit tė kjo fjalė ka nė gjuhėn hebraike. Mund tė
konstatohet se emėrtimi i kėsaj dite ėshtė zgjeruar nga monoteizmi i vjetėr
hebre dhe ėshtė ngulitur madje edhe nė gjuhės sllave dhe nė shumė gjuhė tė
tjera tė botės.
Heb. Shabat,
Shqip E shtune,
Slavisht, Subota,
Italisht, sabato,
Frengj. Samedi,
Hungarisht Szombat,
Greqisht, Savato, etj.
Ditėt e javės nė disa gjuhė indoevropiane,
hamito semite dhe ugro-fine
Latinisht Anglisht
Shqip Greqisht Italisht
Dies solis, Sunday, E
diel Qiriaki, Lunedi,
Dies Lunae, Monday, E
hėnė, Enea Martedi,
Dies martis, Tuesday E
martė, Dies, Mercoledi,
Dies mercuris, Wendesday, E mėrkurė,
Tres, Giovedi,
Dies lovis, Thursday, E
enjte, Tetares Venerdi,
Dies veneris dhe Friday E
premte, Parasqevi, Sabato,
Dies saturni Saturday E
shtunė, Savvato Domenica
Frengjisht Sllavisht
Hungarisht Turqisht Hebraisht
Lundi, Ponedelnik Hetfo,
Pazar, Jom ehod
Mardi, Ftornik, Kedd,
Pazartesi, Jom shani
Mercredi, Sreda, Szerda,
Sali Jom shelesh
Jeudi, Ēetvertak,
Csutortek, Qarshamba, Jom arbaa
Vendredi, Petak, Pentek,
Pershembe, Jom hamesh
Samedi, Subota, Szombot,
Cuma, Jom shev
Dimanche Nedelja Vasarnap
Cumartesi Shabat
Vazhdon...
(1)
(3)
(4) |
