Disa fjalė tė veēanta,
arkaike, tė gjuhės shqipes
USHTĖ-A HESHTĖ-A,
SHTIZĖ-A
Gjuha shqipe ka ruajtur nė
fondin e vet leksikor shumė fjalė, tė cilat pėr nga kuptimi, mėnyra e
ndėrtimit dhe emėrtimit kanė tė bėjnė me periudhat shumė tė hershme tė
pėrdorimit tė fjalėve, tė cilat, nė fazėn fillestare tė zhvillimit tė gjuhės
kanė qenė fjalė me njė, apo dy rrokje. Ky fenomen haset edhe nė gjuhet e
popujve tė tjerė.
Duke u nisur nga periudha
historike e pėrpunimit tė hekurit, pėrveē emrit tė kėtij metali, kemi tė
bėjmė edhe me derivatet e tij.
Fjala Ushtė e gjuhės
shqipe, tregon njė armė dore tė njeriut primitiv. Ushtė-a, armė sulmi e
kohėve tė lashta, me njė bisht tė gjatė, dhe me maje tė mprehtė hekuri, e
cila mbahej nė dorė. Heshtė, shtizė, E shpoi me ushtė ( FGJSH, f 2098)
Maja e ushtės, fillimisht
mund tė ketė qenė e sajuar edhe nga guri i mprehtė, ose nga njė dru i fortė,
qė shėrbente pėr tė sulmuar kafshėt e egra me qėllim pėr tė siguruar
ushqimin.
Mė vonė nė periudhėn e pėrpunimit tė
hekurit, maja e ushtės sajohet nga derivatet e kėtij metali dhe nė kėtė
mėnyrė ishte pėrfituar njė armė e pėrdorshme e cila shėrbente pėr sulm nga
afėr, duke e mbajtur nė distancė prenė, apo viktimėn.
Nga emri ushtė-a,
gj.f. u pėrfitua edhe emri ushtar, njeri qė mban nė dorė armėn,
ushtėn. Bashkimi i dy tre apo mė shumė njerėzve me ushta nė dorė, pėrbente
grupin e parė e gjahtarėve, qė sulmonin kafshėt e egra bashkėrisht dhe tė
cilėt po ashtu edhe prenė e ndanin bashkėrisht.
Disa grupe njerėzish tė
armatosur me ushta pėrbėnin edhe njėsitet e para tė asaj force, qė mė vonė
do tė emėrtohet si ushtri dhe, qė padyshim vjen nga fjala ushtė.
Ushtria e Lekės sė Madh,
shquhej nė radhė tė parė pėr ushtat e gjata, tė rregulluara nga njė lloj
druri i lehtė por elastik, nė gjatėsi deri nė katėr metra, i cili rritej nė
pyjet me vegjetacion te pasur tė Ilirisė dhe Greqisė, armė kjo me tė cilėn
goditej kundėrshtari nga njė distancė e mjaftueshme pėr ta paralizuar qysh
nė ndeshjen e parė.
Pikėrisht nga kjo shpikje e
kėsaj ushte tė gjatė me maje tė mprehtė prej hekuri, ushtria e Lekės sė Madh
kishte pushtuar katėr anėt e rruzullit. Historianėt dhe gjurmuesit e kohės
sė lashtė kanė konstatuar se shpikja e kėsaj ushte ishte epėrsia qė pėrdorėn
ushtarėt e Lekės nė rrugėtimin e tyre pushtuese deri nė Indi nė Lindje dhe
deri nė Magreb nė perėndim.
Leka i Madh, ushta,
ushtria e Lekės
Nga emri ushtė
janė sajuar derivatet gjuhėsore: ushtar, ushtri, ushtroj, (ushtė, heshtė,
shtizė, janė armėt e para tė dorės tė punuara me maje metali, hekuri)
Ushtė-a, armė sulmi e
kohėve tė lashta, me njė bisht tė gjatė, dhe me maje tė mprehtė hekuri, e
cila mbahej nė dorė. Heshtė, shtizė, E shpoi me ushtė ( FGJSH, f 2098)
Ushtor- rojtar i arave ose
i vreshtave (FGJSH f 2099).
Usht-i , ushtėr- ushtra,
ushti i gurit, kėput ushtin. Po aty, f. 2098 Prishtinė, 1981
Analoge pėr nga kuptimi
ėshtė edhe fjala: Heshtė-a, armė e sajuar nga njė dru i gjatė, me
maje tė hekurt, qė pėrdorej pėr sulm apo pėr tė shpuar. Shtizė, heshtė, etj
(FGJSH... f 673), Heshta, ishte njė armė mė e vogėl se ushta dhe
pėrdorej pėr tė goditur prenė apo kundėrshtarin nga distanca nė hedhje nga
larg.
Shtizė, nė analogji me
heshtė ? por edhe si vegėl e sajuar me njė pjesė tė telit, me maje tė
mprehtė nga njėra anė, nė formė grepi qė pėrdorėt pėr tė tjerrė, pėr tė thur
ēorapė apo veshje tė tjera prej leshi etj ( FGJSH, faqe, 1930)
Shqipe, shqiponjė,
shquaj, shqiptoj, shqiptar, Shqypni, Shqipėri,
Ēuditėrisht, albanologu ynė
i madh Ēabej e la hapur temėn rreth etimologjisė sė emrave: Shqiptar,
Shqipe, Shqiponjė. Nuk i trajtoi fare nė Fjalorin etimologjik, ndėrsa
nė Studime gjuhėsore V ai bėn fjalė pėr emrat nacionalė tė
shqiptarėve, duke e lėnė hapur problemin, por duke pėrjashtuar lidhjet mes
emrit shqipe dhe shqiptar.(!).
Ėshtė vėshtirė tė
pėrjashtohet mundėsia dhe ngjashmėria pėr tė mos thėnė dhe absolute e
lidhjeve tė emrit Shqiptar me prejardhje pikėrisht nga emri i shpendit
grabitēar, Shqiponjė. Nuk janė shqiptarėt i vetmi popull qė kanė emėr
shpendi apo kafshe. Emri i romakėve tė hershėm vjen nga Romuli e Remi,
tė cilėt, sipas legjendės kishin mbijetuar duke u ushqyer me qumėshtin e
Ulkonjės dhe qė kishin formuar Romėn. Kemi njė ngjashmėri tjetėr pėr
nga formulimi edhe me emrin e grekėve, tė cilėt vetėn e quajnė
helenė, nga helios, qė do tė thotė diell, pra bijtė e dritės, apo tė
diellit. Krejt kjo ka tė bėjė me legjendėn, sepse popujt e vjetėr
disponojnė mite dhe legjenda tė tilla, nė tė cilat manifestohet pėrkatėsia
e tyre etnike, gjuhėsore, historike e mė vonė edhe kombėtare
Madje nuk qėndron as
konstatimi se ne jemi i vetmi popull, qė quhemi shqiptarė, por krejt
tė tjerėt na thėrrasin: alban, arbėreshė, Alvanitas, arnaut e
tė tjerė. Kėshtu ka ndodh edhe me grekėt. Bota i njeh me kėtė emėr, por ata
e quajnė veten helenė dhe shtetin e tyre Hellada. Kėshtu ndodh
edhe me magjarėt, tė cilėt krejt bota i quan hungarezė, ndėrsa
ata njohin emrin magyar, Magyarorszag (Hungari) Emri hungarez
nuk pėrdoret askund nė historinė as letėrsinė e kėtij populli.
Mendoj se fjala
Shqiptar, e shėnuar pėr herė tė parė te Buzuku nė vitin 1555
pastaj te Budi 1621, u fut nė pėrdorim si shembull metaforik i
bijve te rezistencės sė kohės sė Gjergj Kastriotit. Luftuan si shqipet, qė
ka njė analogji me luftėtarėt e Pirros, po ashtu epirotėt, shqiptarėt e
kohės sė Skėnderbeut. Barleti shkruan pėr Gjergj Kastriotin, prijėsin e
epirotėve. Me kėtė rast nuk kemi tė bėjmė me mite e legjenda, pėrderisa
kėtė faktografi e mbėshtesim nė Librin: Histoia de Vitae et Gestis,
Georgius Castriotis, Sceanderbegi, priceps Epirotarum ( Historia e
jetės dhe e bėmave tė Gjergj Kastriotit, Skėnderbeu, prijėsi i Epirotėve),
edhe pse studiuesit tanė i kanė borxh kėtij shkrimtari dhe humanisti, meqė
thonė se ai paska ekzagjeruar numra tė luftėtarėve, tė cilėt ekzagjerohen
edhe sot e kėsaj dite kudo nė botė. Asokohe, kur Marin Barleti shkroi,
shqiptarėt quheshin epirotė. Duket se mė vonė, nė kujtim pėr Motin e Madh,
pėr rezistencėn 25 vjeēare tė shqiptarėve, kundėr pushtimit turk, emri i
shqiponjės me dy krerė, filloi tė pėrmendet si bijtė e shqipes. Ėshtė e
ditur se nuk kemi dokumente shkrimore qė mbėshtesin kėtė konstatim, por
fakti se disa vite mė vonė, pikėrisht nė vitin 1555, Gjon Buzuku na sjell
emrin shqiptar, do tė thotė se ai emėr tashmė ekzistonte, e mbase mund tė
ketė ekzistuar edhe mė herėt.
Fjala, shqipe-shqipja,
kuptimi primar i sė cilės lidhet me emrin e pėrveēėm, Shqiponjė, ėshtė fjalė
e gurrės tonė autentike dhe nuk kemi tė bėjmė me qasje romantike, tė kohės
sė vonė, por me njė sajim metaforik, tė njė populli luftarak, qė kishte
shkėlqyer nė luftėra, qysh nga koha e Lekės sė Madh, Pirros, Agronit e
Teutės, Gjergj Kastriotit, Halil Patronės, Ali Tepelenasit, e shumė tė
tjerėve, deri nė kohėn tonė, deri te Adem Jashari dhe trimat e
trimėreshat e tij.
Duke folur lidhur me
studimin e Bardhyl Demirajt Si u bėnė albanėt shqiptarė, studiuesi
i mirėnjohur nga Shqipėria, Shaban Sinani sjellė disa pėrfundime, tė cilat
bien ndesh me konstatimet e mėsipėrme. Ai thotė:
Pikėrisht pamjaftueshmėria
gjuhėsore pėr tiu pėrgjigjur pamjes sė re tė identitetit tė shqiptarėve, tė
krijuar prej veprimit konvergjues dhe divergjues tė faktorėve tė brendshėm e
tė jashtėm, me sa duket nxiti ndėrgjegjen gjuhėsore, dhe jo vetėm gjuhėsore,
por pėrgjithėsisht instinktin e vetėruajtjes tė bashkėsisė, tė kėrkonte, tė
njėsonte kuptimisht, tė pėrhapte dhe pėrfundimisht tė pėrgjithėsonte njė
etnonim tė ri. Ėshtė shprehje e njė shpirti tė shkėlqyer mbijetese qė
shqiptarėt, nė kėtė kapėrcyell tė vėshtirė, zgjodhėn tė riidentifikohen
sėrish duke iu referuar tiparit mė homogjenizues tė tyre, gjuhės. Studiuesi,
Bardhyl Demiraj me tė drejtė u largohet formave romantike dhe madhėshtuese
tė shpjegimit tė emrit etnonimik tė shqiptarėve pėrmes njė shenje, qė nuk ka
qenė ndonjė herė totem i shqiptarėve, shqiponjės apo formės sė shkurtėr,
shqipes. Por, gjithashtu, ėshtė njė shprehje gjithaq e shkėlqyer e vetėdijes
pėrbashkuese kombėtare, qė nuk e pėrjetoi kalimin prej arbėrve tek
shqiptarėt si njė ndryshim opozicional, si njė alternim tė sforcuar, si njė
sakrificė nė dėm tė njė pjese a nė dobi tė njė pjese tjetėr. (Shaban
Sinani: Si u bėnė Albanėt-Shqiptarė)
Pamjaftueshmėria gjuhėsore,
nxiti ndėrgjegjen gjuhėsore dhe jo vetėm gjuhėsore pėr tė pėrgjithėsuar njė
etnonim tė ri...
Shtohet pyetja, pėrse
shqiptarėt nuk paskan pasur ndonjėherė njė totem, apo nuk duam ta pranojmė
se kemi pasur dhe aktualisht kemi njė totem, sikur ėshtė simboli i
shqiponjės, totem, tė cilin tė parėt tanė e kanė vendosur edhe nė flamur dhe
e kanė bėrė shenjė identifikuese pėr kombin, gjuhėn, etninė, racėn, por jo
pėr fenė, sikur e kanė kryqin popujt me besim krishterė, ose yllin me hėnė
turqit dhe bota islame.
Duket sikur pikėrisht
shqiponja mund tė ketė qenė totemi i lashtė i shqiptarėve, ose pretendimi
i tyre pėr tu njėsuar me atė totem, kur dihet se simboli i shqiponjės ėshtė
shumė i hershėm dhe i trajtuar pikėrisht si totem te shumė popuj jo vetėm tė
Evropės, por edhe mė gjerė.
Nė Fjalorin e Gjuhės
Shqipe, fjala shqipe lidhet me shqiponjė, si shqipja arbėrore, shqipja
dykrenore shqiponja dykrenore etj (FGJSH, Prishtinė 1981. f. 1915)
Fjala Shqiponjė ka tė bėjė
me njė shpend tė madh grabitqarė, me sqep tė kthyer, me kthetra tė gjata dhe
me sy tė mprehtė qė rron nė male dhe qė mbahet nga shqiptarėt si simbol i
lirisė... (FGJSH, Prishtinė 1981. f. 1916).
Tė gjitha derivatet e tjera
gjuhėsore tė kėsaj fjale, qoftė si fjalėformime apo frazeologji lidhen me
emrin e shqipes, tė shqiponjės, pavarėsisht se ka qenė apo nuk ka qenė totem
i shqiptarėve ky shpend.
Shqiptarėt nė Ballkan, nuk
kanė as kanė pėrdorur tjetėr emėr pėr tė pėrcaktuar etninė, gjuhėn, racėn
etj, pavarėsisht se popujt e tjerė asnjėherė nuk na kanė njohur as e kanė nė
pėrdorim kėtė emėr, pėrveē nė rastin pezhorativ dhe pėrēmues te disa popuj
sllavė tė Ballkanit, me tendencė pėr tė bėrė dallime mes shqiptarėve tė
Kosovės dhe tė trevave tė tjera tė pushtuara nga sllavet, qė trajtoheshin si
shqiptari dhe atyre tė tjerėve qė jetonin nė Shqipėri dhe qė nė gjuhėn e
sllavė-folėsve quheshin albanci.
Nė tė mirė tė kėtij
konstatimi kemi edhe neologjizmin e foljes shqiptoj, apo shqipėroj, tė cilat
po ashtu lidhen me rrėnjėn shqipe,shqipja.
Fund
(1)
(2)
(3)
|