Pyetja e tretė
Dje, The Corriere
della Sera gazeta mė e popullarizuar italiane, ka shkruar se Papa Pali i
gjashtė, para disa vitesh, dhe tash Papa Gjon Pali i dytė, zyrtarisht kanė
deklaruar se djalli nuk ėshtė njė pseudo-realitet, njė personifikim
fantastik konceptual i shkaqeve tė panjohura tė sėmundjeve tona, por
pėrkundrazi, ai ėshtė real, demon ekzistues!
Ju lutemi, komentin.
Ekzistenca ėshtė
dialektike.
Nėse nuk ka dashuri
nuk ka urrejtje, nė qoftė se ka ditė ka edhe natė, nė qoftė se ka dhimbje ka
edhe kėnaqėsi, nė qoftė se ka burrė ka edhe grua.
Ekzistenca funksionon
pėrmes dialektikės.
Religjionet tė cilėt
besojnė nė Zot duhet tė deklarojnė se djalli ėshtė njė realitet. Nė qoftė se
djalli ėshtė vetėm njė fiksion (trillim), atėherė Perėndia e tyre gjithashtu
ėshtė njė fiksion. Shkak pėr kėtė deklaratė nuk ėshtė pėr ta dėshmuar
realitetin e djallit, por pėr tė mbėshtetur realitetin e Zotit.
Ka religjione si
taoizmi nė Kinė i cili nuk ka djall, sepse nuk ka Zot. Janė religjionet nė
Indi xhainizmi tė cilėt nuk kanė djall, sepse ata nuk kanė Zot. Budizmi,
nė Cejlon, nė Indi, nė Tajland, nė Kore, nuk ka djall sepse nuk ka Zot.
Deklarata e papės nė
lidhje me realitetin e djalli ėshtė shumė dinak. Kjo ėshtė njė strategji pėr
tė dėshmuar se Zoti ėshtė i vėrtetė. Pa djall, Zoti nuk mund tė ekzistojė.
Kjo nuk do tė pėrshtatet nė dialektikė.
Por kjo ngre shumė
pyetje. Nėse djalli ėshtė i vėrtetė, kush e krijoi djallin? Ose ai duhet tė
ketė ekzistuar gjithmonė me Zotin, apo ai u krijua edhe kur bota u krijua.
Nėse ai ka ekzistuar gjithmonė me Zotin, atėherė ai ka tė njėjtin status dhe
amshim tė njėjtė si Zoti. Dhe duke kėrkuar nėpėr botė, ai duket se ėshtė mė
i fuqishėm se Zoti.
Kush i udhėheqė tė
gjitha kėto luftėra? Kush i udhėheqė kaq shumė vrasje dhe pėrdhunime e
krime? Miliona njerėz janė prapa grilave kush e udhėheqė kėtė? Perėndia
duket tė jetė vetėm nė libra - djalli ėshtė shumė aktiv dhe ka fuqi tė
jashtėzakonshme. Perėndia duket tė jetė absolutisht e paaftė para djallit.
Dhe nė qoftė se ata do
tė ekzistojnė sė bashku pėrgjithmonė - sepse pa Zot djallit nuk mund tė
ekzistojė, Zoti ėshtė i varur nga djalli - atėherė pse adhurohet Zoti? Ėshtė
mė mirė tė adhurohet djalli!
Sė dyti, nėse dikush
thotė se Zoti ishte vetėm, para se ai e krijoi botėn, atėherė pse ai e
krijoi djallin? Pastaj, Ai ėshtė pėrgjegjės pėr ēdo gjė tė gabuar qė ndodh
nė botė - pėr tė gjitha krimet dhe pėr tė gjitha mėkatet, ai ėshtė
pėrgjegjės. Pse ai e krijuar dreqi nė vendin e parė?
Dhe kjo duket tė jetė
thjesht e pabesueshme - se ai e krijon djallin, dhe burrat janė vrarė dhe
gratė janė djegur pėr shkak se ata kanė ēuar dashuri me njė nga krijesat e
Zotit. Pra, ēfarė ėshtė e gabuar nė kėtė? Nė qoftė se kjo ishte e gabuar -
Zoti ėshtė i gjithėdijshėm: e shkuara, e tashmja, e ardhmja - ai nuk ėshtė
dashur ta krijojė djallin. Dhe nė qoftė se ai mund tė ekzistoj i vetėm pėr
pėrjetėsinė, pse ai nuk mund tė ekzistojė i vetėm sot? Ēfarė ėshtė nevoja
pėr krijimin e djallit?
Por kėto janė tė
gjitha pyetje hipotetike tė cilat nuk kanė rrėnjė nė realitet. Sė pari ju e
krijoni Zotin, mandej ju frikėsoheni se ai ka nevojė pėr njė antitezė,
pėrndryshe dikush do tė vazhdojė ta kėrkojė. Si mund ai tė qėndrojė nė
ekzistencė pa tė kundėrtėn e tij polare? Atėherė djalli ka pėr tu futur nga
dera e pasme.
Por kjo nuk e zgjidh
asnjė problem. Kjo e bėn Zotin tė varur nga djalli, dhe djalli bėhet mė i
fuqishėm se Zoti. Dhe bota nė ēdo mėnyrė e dėshmon se djalli ėshtė mė i
fuqishėm se Zoti. Thjeshtė naivėt janė gėnjyer, mashtruar, nga dinakėria e
fuqishme qė ju bėhet, nga politikanėt, nga kryetarėt, kryeministrat.
Djalli duket tė jetė
njė forcė shumė mė e fuqishme.
Unė thjesht e mohoj
atė qė ka thėnė Papa. Dhe kur tė jem nė Romė, unė do tė kėrkoj atė - Nė
qoftė se djalli ėshtė realitet, le tė sillet para popullit. Realitet ėshtė
objektiv - tė sillet realitetit para popullit. Ku je fshehur o djall - nė
Vatikan? Sepse vetėm ju e dini se ai ėshtė njė realitet...
Askush tjetėr nuk e di
se ai ėshtė njė realitet, tė gjithė mendojnė se ai ėshtė trillim. Kjo ėshtė
pėr herė tė parė qė ju jeni duke e shpallur se ai ėshtė njė realitet - ju
duhet tė keni hasur nė atė. Ēfarė lloj marrėdhėniesh keni me djallin?
Sigurisht se ju nuk jeni femėr, ajo vetėm mund tė jetė homoseksuale.
Ēfarė lloj bisedash
keni pasur me djallin? Dhe pėr ēfarė arsye? Ju jeni tė supozuar tė jeni
pėrfaqėsues tė Perėndisė, dhe ju po e dėshmoni realitetin e djallit, e jo
realitetin e Zotit - i cili VĖHET nė pyetje. Nė ēdo mendje tė njė tė riu dhe
tė reje shtrohet pyetja rreth Zotit, jo rreth djallit. Kush mėrzitet pėr
djallin? Dėshmojeni Zotin dhe realitetit tė tij! Por e ēuditshme, jeni duke
u pėrpjekur pėr tė vėrtetuar realitetin e djallit. Ndoshta ju jeni djalli,
ndoshta ai ėshtė fshehur pas jush.
Unė kam shkuar nėpėr
kaq shumė vende - Unė kurrė nuk kanė ardhur pėrballė tij. Kjo ėshtė pėr
ēfarė unė jam duke shkuar pėr vizitė nė Vatikan. Ndoshta
Unė do tė jem i
kėnaqur absolutisht nė qoftė se djalli mund tė paraqitet para publikut.
Realiteti nuk ėshtė diēka qė kėrkon dėshmi, por mundet, thjesht, tė
paraqitet. Nuk ju duhet ta dėshmoni se ka njė diell askush nuk e dėshmon.
Nuk duhet ta dėshmoni se aty ka dritė tė gjithė mund ta shohin. Realitetit
nuk i duhet kurrfarė dėshmie; vetėm jorealitetit i duhen argumentet dhe
teologjitė.
Kjo ėshtė absolutisht
absurde; as Zoti nuk ekziston as djalli nuk ekziston. Jeta e njeriut nuk
ėshtė e dominuar nga Zoti apo nga djalli. Jeta e njeriut, shkencore, ėshtė e
dominuar ose nga e pavetėdijshmja ose nga e vetėdijshmja.
Ky ėshtė polaritet
real.
Akti shumė mė i
vetėdijshėm, dhe ju do tė vini gjithnjė e mė shumė nė njė kualitet qė mund
tė quhet besimtari jo njė Zot, jo njė person por njė kualitet, njė aromė.
Akti i pavetėdijshėm,
dhe ju do tė jeni gjithnjė e mė afėr diēkahi qė nuk mund tė personifikohet
si djall, por mund vetėm tė quhet kualitet i ligėsisė. Mendja e
pavetėdijshme sillet nė mėnyrė tė gabuar; mendja e vetėdijshme sillet nė
mėnyrė tė drejtė. Dhe vetėm religjion ka - ėshtė art i ndryshimit tė mendjes
sė pavetėdijshme nė mendje tė vetėdijshme, kėshtu qė ju tė mos keni dualizėm
tė pavetėdijshmes dhe tė vetėdijshmes por tė keni njė
dritė tė pastėr,
vetėdije tė pastėr.
Dhe nga kjo vetėdije,
ēdo gjė ėshtė hyjnore.
Pyetja e katėrt
Njė mendimtar francez,
Debourge, para njėzet vjetėsh ka shkruar La Societe du Spectacle - njė
pamflet rreth botės konteporare e cila e transformon ēdo eksperiencė tė
vlerės nė njė Shou biznis.
Unė mendoj se nė
njėfarė mėnyre ju e dini kėtė, sepse ju jeni kampion pozitiv i kėtij. Nga
jashtė duket si njė organizatė precize qė kujdeset pėr ngjarjet spektakulare
qė sjellin imazhin tuaj nė TV dhe gazeta.
A ėshtė kjo e vėrtetė
apo ngjanė vetvetiu?
Kjo ėshtė absolutisht
e pavėrtetė.
Kjo ngjanė vetvetiu -
aty nuk ka organizatė e cila kujdeset pėr televizionin, apo pėr media tjera.
Kjo ndodh vetvetiu
pikėrisht sikur kur nė mėngjes lind dielli dhe zogjtė fillojnė tė kėndojnė,
dhe lule fillojnė tė lulėzojnė. Jo se dielli shkon dhe troket nė derėn e ēdo
foleje zogu: Zgjohu, unė jam kėtu. Dhe fillojnė tė kėndojnė! Nuk ėshtė se
ai shkon tek ēdo lule dhe i thotė: Ēfarė po bėn, je njė dembele! Unė jam
kėtu fillo tė lulėzosh dhe shpėrndaje aromėn tėnde!
Nuk ka asnjė
organizatė rreth meje, vetėm disa miq qė kujdesen pėr mua. Nėse stacionet
televizive, gazeta, revista, radio, po vijnė pėr mua, ėshtė e tyre. Njėfarė
arome ka arritur tek ata, diēka qė i ka joshur ata.
Ndoshta ka shumė arsye
pėr tė ardhur tek unė. Disa mund tė vijnė nga kureshtje, disa mund tė vijnė
me njė mendje negative, vetėm pėr tė mė dėnuar. Disa mund tė dėrgohen nga
njerėzit si Papa polak tė dini pėr mua, ēfarė njeriu ėshtė ky. Dhe, disa po
vijnė, sepse ata kanė dėgjuar pėr mua, ata kanė lexuar nė lidhje me mua, dhe
njė ndjenjė e caktuar e dashurisė ka lindur nga ato shkrime.
Por kjo ėshtė e gjitha
qė ndodh, nuk ka menaxhim, nuk ka organizatė.
Unė kam jetuar pėr
tridhjetė e pesė vjet absolutisht duke besuar nė ekzistencė, kėshtu qė
ēfarėdo qė tė ndodhė ėshtė e mirė, dhe ēfarėdo qė tė ndodhė unė jam
mirėnjohės pėr tė.
Pyetja e pestė
Qėndrimi i gazetave
italiane po ndryshon. Pas pėrfundimit tė Rajneeshpuran, mė nė fund, disa
gazetar filluan tė interesohen pėr ju jo pėr aspektet sipėrfaqėsore, por
pėr mėsimet tuaja reale. A mund tė jetė kjo sepse ata mendojnė se njė
perandor pa mbretėri ėshtė mė pak i rrezikshėm?
Unė kurrė nuk isha njė
perandor, dhe unė nuk kam ndonjė mbretėri - as kam pasur kurrė mė parė. Por,
pas shkatėrrimit fashist nga qeveria amerikane e komunės sime nė Oregon,
Amerikė, kjo ėshtė thjesht, humane qė njerėzit filluan tė ndiejnė
dashamirėsi.
Ata filluan tė
interesohen se, pse fuqia mė e madhe nė botė duhet tė ketė kaq frikė nga njė
njeri i cili nuk ka fuqi?! Se, pse njė fuqi e madhe duhet tė trembet nga njė
komunė e vogėl me pesė mijė njerėz qė jetojnė nė njė shkretėtirė, e cila ka
shndėrruar shkretėtirėn nė njė oazė, e cila nuk ėshtė nė asnjė mėnyrė njė
shqetėsim pėr ndonjė fqinj - sepse qyteti mė i afėrt ishte njėzet kilometra
larg?!
Komuna kishte 126
kilometra katrorė tė shkretė, dhe ishte vendosur vetėm nė tre kilometra
katrorė tė kėtij vendi.
Mėnyra se si ata janė
sjellė me mua, mėnyra se si ata janė sjellė me sanjasinėt
Ku pesė mijė
njerėz nė vallėzim dhe kėndim jetonin, tash kanė mbetur vetėm njėqind e
gjashtėdhjetė njerėz ėshtė bėrė njė qytet fantazmė.
Pėr katėr vjet, pesė
mijė vetė punuan dymbėdhjetė orė nė ditė, ndonjėherė katėrmbėdhjetė orė nė
ditė, pėr tė krijuar shtėpitė e bukura, rrugėt, liqenet, kopshte, ata kishin
bėrė njė parajsė tė vogėl me vetė duart e tyre. Ajo ishte krijim i tyre. Pse
i duhet qeverisė amerikane tė jetė aq e shqetėsuar dhe tė frikėsohet nga
kėta njerėz?
Toka ishte shtrirė e
vdekur pėr pesėdhjetė vjet - askush nuk ishte i gatshėm pėr tė blerė atė
sepse ajo ishte thjesht shkretėtirė. Ne e ndryshuam tokėn. Ajo i ka
furnizuar pesė mijė njerėz me ushqim, perime, produkte qumėshti - ēdo gjė qė
kishim nevojė. Dhe njerėzit nuk kanė jetuar siē ata jetojnė nė ndonjė qytet
tjetėr, ata ishin duke eksperimentuar pėr diēka qė do tė ndodhė nė tė
ardhmen. Ata ishin duke jetuar njėqind vjet pėrpara.
Nė mėngjes ata
meditonin; mandej vini pėr tė mė dėgjuar, pėr tju pėrgjigjur nė pyetjet e
tyre. Mandej ata punonin, ishte mrekulli ti shihje pesė mijė njerėz duke
ngrėnė nė njė kuzhinė, nė njė vend. Familja ishte zhdukur apo ishte bėrė
njė familje prej pesė mijė njerėzve.
Dhe pas tėrė kėsaj
ditė pune, nė mbrėmje ju keni mund tė shihni njerėzit duke vallėzuar,
kėnduar, duke luajtur nė instrumente e tyre muzikore deri nė orėt e vona tė
natės. Ata rregullisht ishin njėzet e katėr orė nė ditė vetėm tė gėzuar. Pse
kėta njerėz janė tė pėrzėnė jashtė, dhe ēfarė ka fituar Amerika? Ajo e ka
fituar shkretėtirėn e saj prapa.
Nėse Amerika do
shkretėtira, ai duhet tė fillojė me shkatėrrimin e shumė qyteteve tė tjera
gjithashtu. E tėrė Amerika mund tė bėhet njė shkretėtirė. Nėse ata nuk janė
tė aftė, ata mund tė ftojnė popullin sovjetik, ata mund tė arrijnė ta bėjnė
tėrė Amerikėn njė shkretėtirė.
Ēfarė ata kanė fituar?
Ata nuk kanė fituar
asgjė, por ata kanė humbur jashtėzakonisht shumė. Ata kanė humbur pesė mijė
njerėz qė kanė vallėzuar, kėnduar, festuar, njerėz qė nuk ishin tė mjerė ...
sepse asnjė njeri i vetėm nuk ėshtė ēmendur, asnjė njeri i vetėm nuk ka bėrė
vetėvrasje. Nė asnjė qytet tjetėr nuk ndodh siē ndodhte atje tėrėsisht
ishte tjetėr klimė.
Pėr tė parėn herė nė
gjithė historinė
ishte njė vend i vogėl ku nuk qarkullonte paraja. Ne e
kishim ndaluar pėrdorimin e saj, asnjė para nuk ėshtė pėrdorur nė komunė. Ne
e shkatėrruam dallimin e tė pasurve dhe tė varfėrve.
Ju keni mund tė keni
miliona dollarė - kjo do tė ishte e padobishme. Ju keni mund tė dhuroni
dollarėt tuaj pėr komunėn, por ju nuk keni mund ti pėrdorni ato pėr tė
blerė ndonjė gjė. Tė gjitha nevojat tuaja plotėsoheshin nga ana e komunės -
dhe nevojat e tė gjithėve ishin pėrmbushur. Askush nuk ishte i uritur,
askush nuk ishte pa rroba, dhe askush nuk ishte i shqetėsuar pėr tė
nesėrmen. E sotmja ishte aq e plotėsuar, aq e kėndshme, aq magjike, kėshtu
askush nuk mendonte pėr tė djeshmen apo pėr tė nesėrmen.
Pesėdhjetė mijė njerėz
nė vit e kanė shfrytėzuar pėr tė vizituar komunėn. Ne kemi bėrė njė vend nė
Amerikė e cila ishte shumė e ēuditshme. Njerėzit nuk shkojnė nė Amerikė pėr
tė kėrkuar shpirtėroren. A keni dėgjuar ndonjėherė se dikush ka shkuar nė
Amerikė pėr kėrkim shpirtėror? Ata shkojnė nė Indi, ata shkojnė nė Japoni,
ata shkojnė nė Lindjen e Mesme, por askush nuk shkon nė Amerikė. Ēfarė ėshtė
Amerika pėr tė dhėnė sa mė shumė shpirtėrore ėshtė. Ēfarė ka Amerika pėr tė
dhėnė pėr aq interesim tė madh shpirtėror?
Por pesėdhjetė mijė
njerėz nga e gjithė bota - nga India, nga Lindja e Mesme, nga Japonia, nga
vendet tė cilat janė burimet e shpirtėrores pėr shekuj - vijnė nė Amerikė
pėr tė kėrkuar shpirtėroren.
Po tė kishin pasur
politikanėt amerikan pak kuptueshmėri, pak inteligjencė, ata do tė kishin
pėrkrahur komunėn, ndihmuar komunėn. Ajo do tė ishte bėrė njė Mekė, njė
Jerusalem pėr tė rinjtė e gjithė botės. Por askush nuk pret inteligjencė nga
politikanėt.
Ato u bėnė xheloz pėr
shkak se pesėdhjetė mijė njerėz nuk kanė shkuar ndonjėherė as nė Shtėpinė e
Bardhė. Ata u bėnė xheloz nė komunė pėr shkak se nuk ishte asnjė lypės i
vetėm. Dhe ne kishim pranuar dyqind lypsa amerikan nė komunė, dhe ata qė
ishin aq lypsa tė lumtur sa kurrė nuk kishin qenė mė parė. Unė i pyeta disa
prej tyre, Kjo ėshtė hera e parė qė ne u njohėm si qenie njerėzore. Jashtė
nė botė pėr neve mendohet se jemi mė tė kėqij se qentė. Ata ishin njerėz tė
rrugės, dhe ne ishim tė gatshėm tė akomodojmė mė shumė njerėz tė rrugės.
Politikanėt amerikanė
u frikėsuan pėr shkak se nė komunė jetohej rehatshėm, me qejf. Unė jam
absolutisht kundėr varfėrisė. Nė katėr vjet asnjė fėmijė i vetėm nuk ka
lindur. Askush nuk ishte i detyruar tė pėrdorė kontrollin e lindjes, por kjo
thjesht e shpjegonte se bota ėshtė e mbipopulluar: A doni qė fėmija juaj tė
rritet nė njė botė me pėrhapjen e AIDS, tė grumbullimit tė armėve
bėrthamore, rritjen e popullsisė? Nė fund tė kėtij shekulli, nė shumė
drejtime do tė vazhdojė tė jetė errėsirė nė tėrė botėn. Dėshironi qė fėmija
juaj tė jetė i lindur nė kėtė botė? Nėse e doni, ju duhet tė jeni tė fundit
qė do tė lindi fėmijė. Tash nuk ėshtė koha.
Qeveria amerikane
ishte shumė i zemėruar pėr shkak se ishte njė komunizėm mė i lartė se sa qė
ėshtė duke ndodhur nė Rusinė Sovjetike, apo nė tjera vende komuniste. Dhe
mė e ēuditshmja prej tė gjithave, komunizmi po ndodhte krah pėr krah me
anarkizmin, tė cilat janė armiq tė kundėrt. Anarkizmi nuk beson nė asnjė
qeveri; komunizmit beson se qeveria ėshtė e nevojshme - e para pėr tė
shkatėrruar kapitalizmin.
Njėherė njerėzit qė
janė nė pushtet ata e kanė shkatėrruar kapitalizmit, por kush do tė marrė
pushtetin nga duart e tyre? Shtatėdhjetė vite kanė kaluar qė nga revolucioni
nė Rusi. Kapitalizmi ėshtė zhdukur shumė kohė mė parė, tani tė gjithė janė
tė varfėr. Por ata qė janė nė pushtet janė mė tė fuqishėm se ēdo njeri i
pasur ndonjėherė qė ishte nė ndonjė vend. Dhe ata nuk do ta hedhin pushtetin
e tyre.
Po, njė gjė ka
ndodhur, sepse tė gjithė janė njėlloj tė varfėr, ata mendojnė se barazia ka
ndodhur. Nuk ka dallime ekstreme. Nė komunė tė gjithė ishin tė pasur,
askush nuk ishte i varfėr. Kjo ėshtė ajo qė unė e quaj kualiteti mė i lartė
i komunizmit.
Ata u frikėsuan - aty
nuk ka pasur qeveri, nuk ka pasur detyrim. Qeveria amerikane u frikėsua se
ēfarė po ndodhte: nė qoftė se populli amerikan bėhet i vetėdijshėm pėr kėtė
- dhe ata, duke e kuptuar - ngadalė, ngadalė atėherė, kjo do tė krijojė njė
problem. Ėshtė mė mirė pėr tė shkatėrruar atė. Kjo do ti japė njė krahasim
njerėzve.
Komuna kishte qindra
automobila. Automobilat nuk i pėrkisnin askujt - tė gjithė mund ti
shfrytėzonin ato. Komuna kishte njėqind autobus, pesė aeroplanė, aeroportin
vetjak, dhe tė gjithė kanė qenė nė dispozicion, tė aftė pėr tė qenė tė
lumtur, pėr tė qenė tė hareshėm. Tė jesh i pasur ėshtė e rrezikshme sepse
krijon dallime nė sytė e njerėzve tė tjerė dhe ata fillojnė tė kėrkojnė
politikanė, Ēfarė ju kanė bėrė pėr mijėra vjet, kėta njerėz kanė qenė nė
gjendje tė bėjė nė katėr vjet! Dhe nė qoftė se kjo mund tė ndodhė me kėta
njerėz, pse nuk mund tė ndodhė me tė gjithė njerėzit, pėr tė gjithė?
Ata mė arrestuan, pa
asnjė urdhėr, me argumentin e dymbėdhjetė armėve - ata kurrė nuk mė thanė se
pse mė kishin arrestuar. Ata nuk mė lejoni ti thėrras avokatėt e mi - e qė
ėshtė absolutisht jodemokratike dhe e paligjshme. Dhe kur e gjithė historia
u bė e njohur pėr shtypin nė botė, ajo ishte njė ekspozim i papritur i
realitetit tė Amerikės. Nuk ėshtė e popullit tė Amerikės, por e politikanėve
amerikanė dhe burokracisė amerikane e cila ėshtė fashiste.
Shkatėrrimin e komunės
e kanė bėrė publike ata. Kjo ėshtė arsyeja pse nė ēdo shtet jo vetėm nė
Itali - nė ēdo vend shtypi ka qenė dashamirės. Vetėm nė Amerikė shtypi nuk
ka qenė dashamirės, ishte shumė mbrojtės.
Unė isha nė burg pėr
dymbėdhjetė ditė, dhe ēdo burg ishte i rrethuar nga qindra kamera,
fotografė, njerėz tė televizioni, gazetat. Ata dėshironin tė dinė pėr mua
.... posa mė panė duke kaluar nga automobili nė burg, ata kėrkonin tė dinė
pėr mua: A ju kanė bėrė ndonjė tė keqe kėta juve? Vetėm tregoni, dhe ne do
tė lejojmė qė e gjithė bota le ta di.
Kjo ėshtė psikologji e
thjeshtė njerėzore. Nuk ėshtė se kam humbur ndonjė perandori - nuk kam pasur
asnjė. Nuk ėshtė se unė nuk jam mė njė perandor - Unė kurrė nuk kam qenė.
Por unė kam njė lloj krejtėsisht tė ndryshme tė botės me mua ... njerėz qė
mė duan dhe njerėzit qė i kam bekuar me dashurinė time. Nėse ju e quani
forcė e dashurisė, atėherė kjo ėshtė forcė. Dhe ndoshta kjo ėshtė forca e
vetme qė duhet tė ruhet, dhe tė gjitha forcat e tjera duhet tė shkatėrrohen.
Dhe ēdo gjė qė ėshtė
mėsim i imi ėshtė aq i qartė pėr ēdo person inteligjent qė nuk ėshtė
mbyllur, kėshtu qė unė nuk shoh pse, herėt a vonė, mediat e tėrė botės nuk
do tė jenė pėr mua. Nuk ėshtė pėr MUA, kjo ėshtė pėr tė vėrtetėn, kjo ėshtė
pėr dashurinė, ėshtė pėr bukurinė, pėr meditimin.
Kjo ėshtė pėr njė lloj
tė ri tė religjionit.
Fund i kapitullit tė
dhjetė
(1)
(2)
(3)
(4)
(5) |