Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Tema tė tjera 2 - Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej (1)

Bhagwan Shree Rajneesh - OSHO

 Shqipėroi: Valdet FETAHU 

      

SOKRATI EDHE PAS 25 SHEKUJSH PRAPĖ DO TĖ HELMOHEJ (1)

 

Kapitulli i nėntė i ligjėrimeve tė filozofit tė madh Indian, OSHO (marr nga libri “Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej”, qė ėshtė nė pėrkthim e sipėr nga V. Fetahu), qė u mbajt nė Greqi prej datės 19/02/86 deri mė 15/04/86

 

 

 

 

KAPITULLI  9

 

E vėrteta ėshtė kėrkim, nuk ėshtė besim!

 

 

 

            23 shkurt 1986 paradite

 

            Pyetja e parė

 

            Pse po shkoni nė Itali?

 

            Unė nuk besoj nė kombe. I tėrė njerėzimi ėshtė njė. Unė do tė shkoj nė Itali, sepse Italia ėshtė atje.

 

 

            Pyetja e dytė

 

            Ēfarė dini pėr Italinė dhe italianėt?

 

            Unė di gjithēka pėr italianėt. Sanjasinėt e mi tė parė kanė qenė italian; ata mė kanė prezantuar nė Perėndim.

            Unė kam mijėra sanjasinė nė Itali. Ata kanė njė cilėsi tė veēantė pėr ta, ata janė te populli mė i gjallė nė botė, tė kėsaj bote, mė tė dashurit, mė joserioz. Pėr mua, serioziteti ėshtė sėmundje, dhe joserioziteti ėshtė cilėsi religjioze.

            Unė nuk di asgjė pėr Italinė, sepse unė kurrė nuk kam qenė atje. Por pėr t’i njohur njerėzit duhet njohur vendin e tyre, duhet njohur vendin ku ata kanė lindur, duhet njohur pemėt, duhet njohur lumenjtė dhe malet - sepse ata kujdesen pėr tė shijuar ambientin e tyre me ta. Italia duhet tė jetė njė vend shumė i gjallė, shumė i gjallėruar, shumė tė rinj, vend rinor.

            Njė gjė qė unė e di se nė tė shkuarėn Italia ka pasur njė prej perandorive mė tė mėdha nė botė – perandorinė Romake. Romakėt kanė qenė i vetmi popull nė tėrė botėn qė kanė qenė pagan – dhe unė i dua paganėt.

            Pagan ėshtė personi i cili nuk beson nė fjalėt mashtruese tė perėndive, nė parajsė apo ferr, i cili nuk mėrzitet se ēfarė do tė ndodhė pas vdekjes, i cili jeton kėtu dhe tani, shtrydh lėngun e ēdo momenti nė plotėni.

            Pagani di se si tė jetojė.

            Dhe ai qė di se si tė jetojė automatikisht e di se si tė vdes. Jeta e tij ėshtė e bukur, vdekja e tij ėshtė e bukur.

            Por njė fatkeqėsi ndodhi ...

            Perandori romak urdhėroi kryqėzimin e Jezu Krishtit. Urdhri u ekzekutua nga nėnmbreti i tij nė Judejė, Pontius Pilati. Ai nuk ishte i interesuar qė me ēdo kusht ta kryqėzojė Jezu Krishtin, por Judenjtė e kėrkuan kėtė, dhe ky ishte bėrė problem aq i madh se ai nuk ishte gati pėr ta humbur perandorinė pėr ta shpėtuar njė njeriu tė vetėm. Por ai nuk ishte nė dijeni pėr dialektikėn e ekzistencės, dialektikėn e historisė. Ai e kryqėzuar Jezusin, duke mos ditur se vetė vendi i tij do tė bėhet kėshtjellė e krishterimit.

            Pontius Pilati kryqėzoi Jezusin. Ai vazhdoi t’i kryqėzonte edhe tė krishterė e tjerė, dhe rezultati pėrfundimtar ishte se i gjithė populli romak filluan tė ndihen fajtor: “Ne kemi kryqėzuar njerėz tė pafajshėm. Kėta njerėz mund tė kenė ide tė ēmendur, por tė gjithė kanė tė drejtė tė kenė ide tė ēmendur. Ata nuk e kanė dėmtuar askėnd. Ata janė duke folur pėr Perėndinė, ata janė duke folur pėr tė vetmin djalė tė lindur  tė Zotit - le tė flasin ...”

            Por pėr shkak se tė krishterėt ishin kryqėzuar, lavjerrėsi kishte lėvizur. Njerėzit bėheshin gjithnjė e mė shumė nė favor tė njerėzve tė pafajshėm tė cilėt ishin duke u vrarė, dhe rezultati pėrfundimtar ishte qė Roma u bė kėshtjellė e madhe e krishterimit. Nė ditėn kur Jezu Krishti u kryqėzua me urdhėr tė perandorit romak, pa dashje ai e kishte kryqėzuar tėrė civilizimin  romak.

            Italia u bė e krishterė nga faji, jo nga ndonjė konvertim. Kėshtu qė ata janė tė krishterė sipėrfaqėsor, ata paguajnė haraē tė Papa, por nė thelb ata janė pagan. Romakė tė vėrtetė, autentik, qenie njerėzore tė vėrteta... Unė nuk jam duke shkuar nė Itali pėr t’i takuar tė krishterėt, unė jam duke shkuar pėr t’i zbuluar paganė tė cilėt kanė qenė tė humbur pas fasadės krishtere.

            Unė jam pagan, dhe sanjasinėt e mi janė pagan.

            Ne besojmė nė realen, jo nė trillime.

            Udhėtimi im nė Itali ėshtė i rėndėsishėm. Zhdukja e paganėve nga bota ka qenė njė humbje e pafund. Ne kemi humbur disa kėngė, disa valle nga jeta e njeriut. Disa dimensione plotėsisht janė mbyllur.

            Italia duhet tė ēlirohen nga Krishterimi, vetėm atėherė do ta gjen shpirtin e saj, fytyrėn e saj origjinale.

 

 

            Pyetja e tretė

 

            A ėshtė e vėrtetė se ju jeni njė admirues i Shėn Franēeskut i Asizit?

 

            Po, e vėrtetė ėshtė.

 

 

 

 

            Pyetja e katėrt

 

            Shėn Franēesku kishte shfrytėzuar gomarin pėr tė udhėtuar, jo njė Rolls Royce! A mund ta komentoni ju lutem?

 

            Nė kėtė ēėshtje ai ishte gabim! - sepse tė udhėtosh me njė gomar ėshtė torturim i njė qenieje tė gjallė, e tė udhėtosh me njė Rolls Royce nuk e torturon askėnd, kjo ėshtė absolutisht e padhunshme!

 

 

            Pyetja e pestė

 

            Nė Itali ne e kemi Vatikanin, kalanė e Papės. Ju jeni kundėr tij dhe religjionit katolik. Pse?

 

            Unė nuk jam posaēėrisht kundėr fesė katolike, unė jam kundėr tė gjitha religjioneve tė organizuara, e feja katolike ėshtė vetėm njė prej tyre.

            Unė jam kundėr tė gjitha religjioneve tė organizuara, pa asnjė pėrjashtim, pėr arsyen e thjeshtė se e vėrteta nuk mund tė organizohet. Nuk ėshtė politikė, ajo ėshtė njė ēėshtje e dashurisė nė mes individit dhe ekzistencės, ju nuk mund ta organizoni kėtė. Asnjė priftė nuk ėshtė i nevojshėm, asnjė teologė nuk ėshtė i nevojshėm, asnjė kishė nuk ėshtė e nevojshme.

            A nuk ėshtė qielli plot me yje i mjaftueshme pėr ju qė ta ēmoni dhe admironi, dhe bie poshtė nė tokė nė lutje dhe nė falėnderim tė thellė ekzistencės? A nuk mjaftojnė lulet, pemėt dhe zogjtė, malet... agimi,  muzgu i bukur?

            Ekzistenca ju rrethon me aq shumė bukuri, e ju ndėrtoni njė burg tė vogėl qė e quani kishė. Dhe ju mendoni se duke shkuar nė kish jeni bėrė religjioz…?

            Duke dėgjuar predikimin e njė njeriu qė nuk ka realizuar asgjė - ai mund tė jetė njė studiues, por ai nuk ėshtė i ndritur; ai flet nė thonjėza, por ai nuk mund tė flet me autoritetin e tij – kjo ėshtė thjesht humbje kohe. Gjeni dikė qė e ka gjetur tė vėrtetėn, dhe qėndroni me tė. Pi ne pranin e tij; shikoni nė sytė e tij. Ndjejeni zemrėn e tij dhe le tė rrah zemra juaj nė ritėm tė zemrės sė tij - dhe ndoshta ju mund tė keni ndonjė shije tė religjionit.

            Por religjioni nuk mund tė jetė i organizuar.

            E vėrteta nuk mund as tė shprehet. Ēfarė tė thuhet nė lidhje me organizimin e saj? - Ėshtė i pashprehur. Ata qė e kanė njohur atė kanė folur rreth e rreth pėr tė, por ato nuk kanė qenė kurrė nė gjendje ta shprehin saktėsisht atė. Ata flasin pėr dhe rreth me shpresė se ndoshta rastėsisht ju mund ta kapni kėtė aftėsi. Ky nuk ėshtė njė art qė mund tė mėsohet, por ėshtė diēka mė shumė si njė sėmundje e cila vetėm mund tė kapet.

            Kur jeni afėr njė njeriu qė e di tė vėrtetėn, ju ndoshta mund ta kapni sėmundjen.

            Tė gjithė mistikėt e botės, e tė gjitha moshave, janė dakord nė njė pikė, se e vėrteta nuk mund tė ulet nė nivelin e gjuhės. Tė gjithė teologėt janė duke bėrė vetėm tė kundėrtėn. Tė gjithė mistikėt janė pajtuar se nuk ka asnjė mėnyrė tė organizimit tė sė vėrtetės, sepse ajo ėshtė thjesht njė ēėshtje individuale. A keni organizatat pėr dashuri? Edhe dashuria tė paktėn i pėrfshinė dy persona, por ėshtė interpersonale.

            Religjioni ėshtė absolutisht personal. Kjo nuk e involvon askėnd tjetėr pėrpos juve.

            Ju nuk duhet tė bėheni pjesė e njė turme: katolik, protestantė, tė krishterė, hindu, mysliman, budist. Tė gjitha kėto turma kanė shkatėrruar mundėsinė e njeriut pėr tė arritur tė vėrtetėn, sepse ata kanė dhėnė njė ide tė gabuar se ju nuk duhet kėrkuar: “Jezusi e di - ju thjesht besoni nė Jezusin. Buda e di atė - ju thjesht besoni nė Budėn. Ju nuk duhet tė bėni asgjė.”

            Ata e kanė bėrė tė vėrtetėn aq tė lirė se e tėrė botėn beson dhe jeton nė terr, dhe jeton nė njė mijė e njė gėnjeshtra. Besimi nė vetė fillimin e vet, ėshtė njė gėnjeshtėr. Si mund tė besoni se Buda e ka arritur tė vėrtetėn? Si mund tė besoni se Jezusi e ka arritur tė vėrtetėn? - Bashkėkohėsit e tij nuk i kanė besuar atij, ju jeni njėzet shekuj larg.

            Bashkėkohėsit e tij mendonin vetėm se ai ishte njė ngatėrrestar. Ata nuk e pėlqenin praninė e tij, pėrkundrazi, ata donin qė ai tė jetė shkatėrruar. Dhe ju e dini se ai e dinte tė vėrtetėn? Pėr ēfarė arsye?

            Besimi juaj ėshtė vetėm njė strategji pėr ta mashtruar ju veten. Ju nuk doni ta merrni rrugėn e vėshtirė tė kėrkimit, duke gjurmuar, zbuluar. Ajo ėshtė e rėndė, sepse ju do tė duhet t’i largoni shumė besėtytni, dhe ju do tė duhet ta deprogramoni veten prej shumė konditave nga e kaluara tė cilat ju parandalojnė pėr ta njohur tė vėrtetėn, nga vetėnjohja. Mosbesimi mund t’ju ndihmojė, dhe tė gjitha fetė janė tė bazuara nė besim - kjo ėshtė arsyeja pse ata quhen besnik, dhe njerėzit fetar quhen besimtar.

            E vėrteta ėshtė kėrkim, jo besim.

            Kjo ėshtė njė hetim, jo njė besim.

            Kjo ėshtė njė hetim, njė kėrkim, dhe juve do t’ju duhet tė kaloni njė rrugė tė gjatė pėr ta gjetur atė. Pėr t’iu shmangur kėtij udhėtim tė gjatė ju mė lehtė  bėheni sylesh. Ju me lehtėsi bėheni viktima e kujtdo qoftė qė ėshtė i gatshėm pėr t’ju shfrytėzuar. Dhe natyrisht ajo ndihet komod nė njė turmė. Ka gjashtėqind milion katolikė, ata ndihen komod, dhe ju mendoni se gjashtėqind milion njerėz nuk mund tė jenė nė gabim. Ju ndoshta mund tė jeni  nė gabim, por gjashtėqind milion njerėz nuk mund tė jenė nė gabim. Por tė gjithė kėta gjashtėqind milion njerėz mendojnė njėjtė.

            Katėrqind milion hindus mendojnė se ata kanė tė drejtė, pėrndryshe, pse duhet katėrqind milion tė besojnė nė tė vėrtetėn e tyre? E njėjta gjė vlen pėr myslimanėt, budistėt dhe fetė tjera.

            Kėrkimi pėr tė vėrtetėn ėshtė njė fluturim tė vetėm pėr vetėm.

            Tė gjitha kėto fe ju kanė bėrė pjesė tė turmave, tė varur nga turmat. Ato e kanė hequr individualitetin tuaj, ata e kanė hequr lirinė tuaj, ata e kanė rrėmbyer tė tėrė inteligjencė tuaj. Nė vend tė saj ata kanė dhėnė besim fals qė s’ka kurrfarė kuptimi.

            Unė nuk jam veēanėrisht kundėr fesė katolike, unė jam kundėr tė gjitha religjioneve. Pikėpamja ime ėshtė, tė jesh religjioz ėshtė pėrvojė personale. Buda mund ta ketė njohur tė vėrtetėn, por momenti kur Buda vdes e vėrteta e tij zhduket si njė aromė. Kur njė lule tė vdes, ēfarė ndodh me aromėn e saj? Ajo lėviz nė univers.

            Ėshtė mirė qė tė gjithė duhet ta gjejnė atė pėrsėri e pėrsėri, pėrndryshe e vėrteta do tė bėhet njė gjė aq e mėrzitshme. Ajo ėshtė njė aventurė dhe ekstazi - dhe kjo do tė mbetet gjithmonė njė aventurė, pasi nuk mund tė blihet, ajo nuk mund tė huazohet, nuk mund tė vidhet, nuk mund tė besohet. Nuk ka asnjė mėnyrė tjetėr pėrveēse tė gjurmohet dhe tė gjendet.

            I tėrė kėrkimi ėshtė aq i mrekullueshėm. Ēdo moment ėshtė gėzim i papėrshkruar, sepse ēdo moment diēka bie, bie nga jeta juaj. Se ne jemi tė rrethuar me falsitet. Nė ēdo hap ndonjė maskė bie, dhe ju do tė njiheni me fytyrėn tuaj origjinale. Dhe nė fundi, kur tė gjitha tė rremet zhduken, ju bėheni dritė e brendshme e vetės suaj, dhe ky ėshtė momenti i besimtarisė.

            Unė kisha dashtė qė e gjithė bota tė jetė religjioze, jo nėn ndonjė organizim religjioz, por si njė kėrkim i pavarur, brenda lirisė individuale tė secilit. Pastaj ju do tė keni njė autoritet. Pastaj, nėse ju thonė se ai apo ajo, edhe heshtja juaj do tė jetė njė predikim, madje edhe gjestet e juaja do tė kenė njė hir. Ata qė janė perceptues menjėherė do ta ndjejnė gravitetin e personit tė realizuar, forcėn magnetike nė sytė e tij, nė prezencėn e tij.

            Nuk ka nevojė pėr konvertimin e askujt; ēdo konvertimi ėshtė i shėmtuar. Kur vini pėrballė diēkahi qė ju e njihni, ju thjesht dashuroheni. Ky nuk ėshtė konvertim - ju nuk mund tė bėni asgjė tjetėr. Pavarėsisht nga kjo, diēka vazhdon t’ju tėrheqė nė njė drejtim tė ri, nė njė dimension tė ri.

            Nė thelb unė jam pėr lirinė e individit pėr tė kėrkuar tė vėrtetėn. Pėr fat tė keq, pėr shkak tė kėsaj, duhet tė jenė kundėr feve tė organizuar. Por ky nuk ėshtė gėzimi im - vetėm punėn e ndyrė tė cilėn mė duhet ta bėj.

 

            Vazhdon...

 

 

   (2)      (3)      (4)      (5)     (6)