Pyetja e katėrt
I dashur Osho,
Nė Itali, 25 prilli
ėshtė pėrvjetori i ēlirimit nga pushteti nazist. Ajo gjithmonė ka qenė njė
ditė shumė kuptimplote, sepse ajo shėnon pėrfundimin e fashizmit dhe
fillimin e shumė shpresave pėr lirinė e re. Tash tė paktėn dy gjeneratat e
fundit janė zhgėnjyer thellė rreth asaj qė ndodhi pas ēlirimit, si dhe njė
qėndrim cinik ndaj jetės ėshtė pėrhapur nė tėrė Italinė.
A doni ti thoni diēka
italianėve nė kohėn kur fjalėt boshe dhe shpresat e rreme tė politikanėve
mund tė dėgjohen kudo?
Kjo ėshtė njė prej
gjėrave mė tė mjeruara.
Njeriu ka qenė i
shfrytėzuar nė ēdo mėnyrė tė mundshme: edhe shpresat e tij janė shfrytėzuar,
aspiratat e tij janė shfrytėzuar, absolutisht tė vlefshme kėrkesat e tij
janė shfrytėzuar. Dhe pėr dhjetėmijė vjet asnjė revolucion i vetėm nuk ka
pasur sukses, pėr arsyen e thjeshtė se njerėzit qė erdhėn nė pushtet
menjėherė ndryshuan fytyrat e tyre.
Ata erdhėn nė pushtet,
sepse ata i inspiruan njerėzit dhe shpresat e tyre pėr njė jetė tė ēliruar,
pėr njė jetė mė tė mirė, pėr mė shumė individualitet, pėr mė shumė liri, pėr
mė shumė barazi, pėr mė shumė pasuri. Ata ishin shumė tė artikuluar sa i
pėrket ndikimit tė tyre tek njerėzit e shqetėsuar, por nė momentin kur ata e
morėn pushtetin - dhe ajo ishte e njerėzve qė i kanė vendosur ata nė pushtet
- njerėz tė vuajtur pafundėsisht, mijėra vetė vdiqėn nė shpresė se fėmijėt e
tyre do tė jetojnė nė liri, se ishte e vlefshme tė vdiset.
Por njerėzit qė erdhėn
nė pushtet papritmas ndryshuan. Ata i harruan tė gjitha nė lidhje me
revolucionin, ata i harruan tė gjitha nė lidhje me ēlirimin, ata i harruan
tė gjitha nė lidhje me premtimet e tyre. Ata filluan sillen nė tė njėjtėn
mėnyrė si njerėzit qė ishin nė pushtet para tyre.
Nė fakt, kėta njerėz
siguronin tė jenė mė tė rrezikshėm sepse ata frikėsoheshin nga revolucioni.
Ata u pėrpoqėn pėr ta bėrė pushtetin e tyre mė tė fortė, dhe ata e
shkatėrruan lirinė e njerėzve totalisht mė shumė, kėshtu qė nuk kishte asnjė
mundėsi pėr ndonjė revolucion.
Ju nuk mund tė krijoni
mundėsinė e njė revolucion nė Bashkimin Sovjetik pėr arsyen e thjeshtė se nė
1917, kur Rusia sovjetike u ēlirua nga fuqitė e vjetra cariste, njerėz tė
rinj qė erdhėn nė pushtet dėshmuan se janė mė ēnjerėzor. Njė milion njerėz u
vranė nga revolucionaret e pas revolucionit.
Ata njė milion njerėz
janė njerėzit tė cilėt i kishin vendosur ata nė pushtet, por ata kishin
frikė nga ata njerėz, sepse ata ishin tė rrezikshme, e ata mund tė vėnin
dikė tjetėr nė pushtet. Ata nuk mund tė lejonin qė ata tė jetojnė - e faji i
vetėm i tyre ishte se ata kishin vėnė revolucionarė nė pushtet. Njė milion
njerėz thjesht u shkatėrruan.
Mandej ka ardhur deri
tek lufta e madhe pėr pushtet nė mes liderėve. Lenini ishte njeriu i parė i
revolucionit, Trotski ishte i dyti, Kamenev ishte i treti, Zenoviev ishte i
katėrti
e kėshtu me radhė. Nė mesin e dhjetė liderėve tė mėdhenj tė
revolucionit, emri i Xhozef Stalinit nuk ishte.
Stalini ishte vetėm
sekretari i Partisė Komuniste, ai nuk ishte njė orator. Ai nuk ishte mjaft i
artikuluar pėr tė ndikuar tek njerėzit, por ai ishte shumė i zgjuar dhe
dinak nė organizatė. Dhe ai e dėshmoi se ėshtė me tė vėrtetė i rrezikshėm,
sepse tė gjithė kėta liderė kanė pasur influencė tek njerėzit, dhe Stalini
ishte pushtues i Partisė Komuniste nga brenda - organizatė e cila do tė jetė
nė pushtet.
Emri i Stalinit nuk
ishte i njohur, ai ishte njė person i panjohur. Por me ardhjen e Partisė
Komuniste nė pushtet, ai filloi ti jap doza tė vogla helmi Leninit, pėrmes
mjekut tė tij, doza tė vogla tė tilla qė atė e bėnė tė paaftė pėr tė punuar
- dhe kjo e vrau atė brenda dy viteve. Akoma nuk dihet me saktėsi se a ėshtė
helmuar apo jo, sepse asnjė hetim nuk ėshtė bėrė ndonjėherė. Por tė gjitha
dėshmitė e varura nga rrethanat flasin se njeriu ėshtė vrarė.
Trotski - i cili ishte
numri dy dhe ministėr i mbrojtjes - duke parė situatėn iku nga Bashkimi
Sovjetik me kohė, para se ai tė mund tė kapet. Lenin vdiq, Trotski u arratis
dhe u bė refugjatė nė Meksikė.
Por Stalini nuk ishte
gati pėr tė lėnė atė tė gjallė. Trotski mori tėrė familjen e tij, vetėm qeni
i kishte mbetur nė shtėpi. Ju do tė befasoheni kur ta mėsoni se Stalini
qėlloi qenin! Jo se qenin do ta kishte konkurrent, - por pėr shkaka se ai
ishte qeni i Trotskit, ai nuk duhet tė jetojė mė. Trotski u vra nė Meksikė
nga njė njeri i porositur nga Stalini. Ai u vra nė njė mėnyrė tė tillė
ēnjerėzor saqė ju nuk mund ta pėrfytyroni
e goditėn shumė herė me ēekan nė
kokė derisa nuk ja bėnė copė e grimė.
Njeriu i treti,
Kamenev, u vra. Njeriu i katėrt, Zenoviev, u vra. Tė gjithė dhjetė liderėt
mė tė lartė pėrfunduan.
Stalini u bė njė prej
diktatorėve mė tė mėdhenj nė gjithė historinė e njerėzimit, dhe ai arriti ta
menaxhoj qė askush tė mos flas pėr qeverinė. Ēdo kritikė, madje edhe nė
mėnyrė private, u bė e pamundur.
Ai organizoi gjithė
vendin nė mėnyrė tė tillė qė fėmijėt e vegjėl kanė qenė pjesė e ligės
komuniste tė tė rinjve, dhe ata ishin tė kushtėzuar tė jenė besnik ndaj
komunizmit. Nėse prindėrit e tyre flisnin diēka kundėr komunizmit, ose
Bashkimit Sovjetik, ata e kishin pėr detyrė tė informojnė menjėherė. Gratė
ishin anėtarė tė ligės sė grave dhe ato ishin tė kushtėzuar se nėse burrat e
tyre ose fėmijėt e tyre flisnin diēka rreth Partisė Komuniste, apo diēka tė
dyshimtė, ata kishin pėr detyrė tė lajmėrojnė ata menjėherė. Burrat ishin
pjesė e Partisė Komuniste me tė njėjtat kushte.
Nė ēdo familje tė
gjithė ishin detektivė, dhe njerėzit shpėrbleheshin kur ata vetė raportonin
kundėr prindėrve tė tyre, kundėr vetė fėmijėve tė tyre, kundėr vetė grave tė
tyre, kundėr vetė burrave tė tyre
Stalini nuk ka qenė
person i cili ju ēonte nė burg apo nė gjyq, jo. Metoda e tij ka qenė e
thjeshtė. Kur dikush raportonte kundėr jush, nė mes tė natės, ju
arrestoheshit dhe kurrė mė askush nuk ju shihte dhe nuk dėgjonte pėr ju; ju
thjesht pėrfundonit. Ai nuk beson nė asnjė sistem juridik apo ligj apo
ndonjė gjė. Ai besonte vetėm nė vdekje. Pėrse tė humbim kohė? vjet e vjet
me beteja ligjore
Vetėm ta pėrfundojmė me kėtė njeri.
Nė botėn demokratike
kjo ėshtė rregull - sė paku nė parim, edhe pse kjo nuk ėshtė ndjekur kudo -
se asnjė person i pafajshėm nuk duhet tė dėnohet, edhe nė qoftė se
nėntėdhjetė e nėntė kriminelėt lihen.
Stalinit krejtėsisht i
ndryshoi rregullat. Ai tha asnjė kriminel nuk duhet tė lihet, edhe nėse
nėntėdhjetė e nėntė njerėz tė pafajshėm vriten.
Pėr shtatėdhjetė vjet
e njėjta klikė e vogėl ishte nė pushtet. Pas Stalinit, Hrushqovi erdhi nė
pushtet dhe ai i ekspozoi tė gjitha. Ai duhet tė ketė qenė zier brenda, duke
e parė tė gjithė tmerrin, vrasjet, helmimet, vrasjen e miliona njerėzve nga
Stalini, nė mėnyrė pėr ti treguar veprat e Stalinit.
Kur Hrushovi erdhi nė
pushtet, nė fjalimin e parė tė Partisė Komuniste, ai tha se Stalini ishte
vrasėsi mi i madh nė gjithė historinė. Njė njeri nga mbrapa dhe pyeti: Ju
keni qenė gjithmonė me Stalinin, ju keni qenė njė nga anėtarėt e kabinetit,
njė anėtar i rėndėsishėm i Byrosė Politike Komuniste. Pse keni heshtur, kur
kanė ndodhė tė gjithė kėto?
Hrushovi qeshi dhe
tha: Ju qė e thatė kėtė, ju lutem dilni pėrpara. Nuk mund tė shoh fytyrėn e
juaj, se atje nė fund ėshtė errėsirė.
Askush nuk doli...
Hrushovi tha: Tash e
kuptoni? Kjo ėshtė pėrgjigjja ime. Pse ju nuk vini kėtu? Se ju e dini qė do
tė pėrfundoni. Kjo ėshtė arsyeja pse unė nuk kam thėnė asgjė - sepse unė e
dija se do tė pėrfundoja.
Ju mė pyetėt pėr
Italinė. Ajo ka njė tė shkuar fatkeqe: Benito Musolini ishte aleat me Adolf
Hitlerin. Italianėt e kanė parė sundimin fashist tė vrasjes, terrorit. Dhe
kur ata u ēliruan, u gėzuan, kanė vallėzuar nė rrugė, kanė kėnduar.
Por njerėzit nuk e
kuptojnė njė gjė - se duke dalė nga njė burgim nuk do tė thotė se ju nuk do
tė hyni nė njė tjetėr. Ju mund tė dilni nga njė burg, dhe derisa ju
vallėzoni, kėndoni dhe kremtoni, njė tjetėr burg veē ėshtė duke u krijuar
nga vet udhėheqėsit tuaj, tė cilėt ju kanė premtuar njė jetė mė tė mirė, njė
botė mė tė mirė, njė njerėzim mė tė mirė.
Kėta lider sjanė gjė
tjetėr veēse pasardhės tė Benito Musolinit - llojin e njėjtė tė mendjes.
Politikani ėshtė kudo i llojit tė njėjtė tė mendjes. Njė politikan ėshtė
plot epsh pėr pushtet, dhe pasi ai ta merr pushtetin, atėherė si mund ai tė
lejojė qė tė jetė e lirė, tė jetė e ēliruar, tė jetė e pavarur? Pėrsėri ju
jeni tė kapur nė tė njėjtėn rrjetė.
Dhe kjo po vazhdon
prej shekujsh. Ėshtė koha pėr tė kuptuar gjendjen nė tėrėsi. Kjo nuk i
ndihmon me qenė cinik. Kjo nuk i ndihmon me qenė pesimist. Kjo nuk i ndihmon
tė ndiheni tė pakuptimtė, e zbrazėt. Kjo nuk do tė pengojė politikanėt tė
luajnė tė njėjtėn lojė.
Ju duhet tė kuptoni
njė gjė: nė qoftė se bota ėshtė e interesuar me tė vėrtetė pėr ta shijuar
lirinė, atėherė politika nuk duhet tė jetė aq e rėndėsishme, ajo duhet tė
jetė e larguar nga froni, reduktohet nė pushtet - nuk ka asnjė arsye qė ajo
duhet tė ketė pushtet. Qeveria duhet tė jetė vetėm funksionale, ashtu si
posta qė ėshtė funksionale. Askush nuk e di se kush ėshtė postier gjeneral.
Jepni politikanėve emra tė mirė dhe tė mėdhenj, por nuk duhet ti merrni aq
shumė seriozisht dhe ti shpenzoni kot faqet e para tė tė gjitha gazetave
tuaja pėr kėta njerėz tė cilėt kanė qenė torturim i njerėzimit pėr shekuj.
Filloni me mėnyra tė
ndryshme tė shprehjes, krijimtarisė, tė cilat nuk kanė tė bėjnė asgjė me
politikėn. Filloni me shoqėri tė vogla, komuna tė vogla piktorėsh, poetėsh,
skulptorėsh, valltarėsh, tė cilėt nuk kanė asgjė tė bėjnė me politikėn, qė
nuk kanė dėshirė tė jenė tė pushtetshėm, tė cilėt me tė vėrtetė dėshirojnė
tė jetojnė, dhe tė jetojnė plotėsisht.
Le tė ndahet e gjithė
shoqėria ngadalė nė komuna tė njerėzve krijues. Nuk ka nevojė pėr partitė
politike nė botė. Ēdo individ duhet tė mbėshtetet nė meritat e tij
personale. Dhe njerėzit mund tė zgjedhin. Pse duhet tė ketė parti politike?
Nuk ka asnjė arsye. Nėse keni nevojė pėr njė ministėr tė financave, tė
gjithė ekspertėt e mėdhenj qė keni nė ekonomi dhe financa mund tė
konkurrojnė pėr kėtė post, dhe dikush do tė zgjidhet. Nuk ka nevojė pėr
asnjė parti. Ne duhet tė lėvizim nga politika e partisė, kah individi i
pastėr - nga demokracia, nga diktatura nė meritokracia.
Merita duhet tė jetė e
vetmja pikė vendimtare. Dhe ju keni aq shumė njerėz meritor por ata nuk
duhet tė bėhen pjesė e njė partie politike, ata nuk duhet ta degradojnė
vetveten. Tė bėhen pjesė e njė partie politike i ulė ata pėr tė lypur vota
dhe pėr tju premtuar gjėra qė nuk mund ti realizojnė. Nė kėtė mėnyrė vetėm
njerėzit e klasės sė tretė, shumė njerėz mediokėr, bėhen pjesė e partive
politike; mė tė mirėt mbeten jashtė.
Vetėm mė tė mirėt
duhet ta udhėheqin shoqėrinė. Nė ēdo fushė ne kemi gjeni, por ju sdo ti
gjeni kėta gjeni se janė bėrė kryeministra apo presidentė. Ata mund tė bėhen
kryeministra apo presidentė vetėm nėse nuk ka parti politike. Pastaj meritat
e tyre tė dukshme do tė jenė tė mjaftueshme, dhe askush nuk do tė jetė nė
gjendje ti konkurrojė atyre. Ata nuk do tė duhet tė shkojnė pėr ti lypur
votat tuaja, ata do tė jenė tė zgjedhur nė mėnyrė unanime.
Nuk ka nevojė tė jenė
pesimist, nuk ka nevojė tė ndjehen tė frustruar. Pas kaq histori tė gjatė
dėshtimesh konstante, unė mund tė kuptoj, ėshtė e natyrshme. Por kjo nuk do
tė tė ndihmojė. Ne duhet tė gjejmė njė mėnyrė pėr ... ne duhet tė gjejmė se
pse pėrpjekjet e vjetra kanė dėshtuar, dhe ne duhet tė punojnė me metoda tė
reja, strategji tė reja. Tė rinjtė e gjithė botės janė nė tė njėjtėn situatė
dhe janė tė gatshėm ti ndryshojnė tė gjitha strukturat e vjetra dhe tė
bėjnė ēdo ndryshim qė i ndihmon njerėzimit tė bėhet i lirė.
Liria ėshtė njė
domosdoshmėri e tillė shpirtėrore saqė pa tė njeriu kurrė nuk e arrin
pjekurinė e tij. Ēlirimi nga bestytnit e vdekjes, ideologjive, dogmave tė
tilla ėshtė njė domosdoshmėri e madhe qė njėherė ju tė jeni tė lirė dhe prej
saj ju do tė ndjeni sikur keni marrė krahė dhe ju mund tė fluturoni nė
qiell.
Barra e sė shkuarės
ėshtė shumė e rėndė dhe ajo e vret ēdonjėrin. Aq sa jam unė i shqetėsuar, aq
e shoh atė si mundėsi tė madhe. Njerėzit ndryshojnė vetėm kur vijnė nė prag
tė vdekjes, ndryshe ata nuk ndryshojnė. Politikanėt e gjithė botės, teologėt
e gjithė botės, liderėt fetar - tė gjithė ju kanė sjellė nė prag tė vdekjes.
Tash shtrohet pyetja,
ose tė jeni tė gatshėm pėr tė bėrė vetėvrasje globale ose ta ndryshoni
gjithė strukturėn qė ju ka dominuar deri mė tash. Dhe ndryshime shumė tė
vogla janė tė nevojshme:
Nuk duhet tė ketė
kombe.
Nuk duhet tė ketė
religjione.
Nuk duhet tė ketė
dallime racore.
Nuk duhet tė ketė
dallime nė ngjyrė.
Nuk duhet tė ketė
parti politike. Kombet mund tė ekzistojė vetėm si njėsi utilitare,
pėrndryshe tė gjithė janė banorė tė tėrė botės. Qeveritė mund tė ekzistojė
vetėm si njėsi funksionale, dhe ato duhet tė jenė jo tė sunduar nga
politikanėt por nga njerėzit e meritės.
Ne kemi mjaft njerėz
tė meritės nė gjithė botėn, nuk ka arsye me qenė pesimist. Ndoshta nė kėtė
moment kemi inteligjencė shumė mė tė madhe nė botė se sa kemi patur
ndonjėherė mė parė. Kjo nuk ėshtė kohė pėr me qenė pesimiste, kjo ėshtė kohė
pėr tu gėzuar.
Pra, kjo ėshtė porosia
ime pėr popullin italian: Gėzohuni, dhe shkatėrroni tė gjitha budallallėqet
qė kanė qenė dominuese deri mė tash.
Filloni nga Vatikani.
Pyetja e pestė
I dashuri Osho,
Disa njerėz thonė se
ju jeni pjesė e Epokės sė Re. Unė nuk mendoj ashtu! Kush ka tė drejtė, dhe
ēfarė mendoni pėr Epokėn e Re? A mund ti ndihmojė njerėzit?
Lėvizja Epoka e Re
ėshtė vetėm njė modė e cila do tė zhduket shumė shpejtė, siē janė zhdukur tė
gjitha lėvizjet e tjera tuaja.
Tash nuk po shihni
hipika
Ėshtė njė fenomen shumė i madh qė shumė hipika kėshtu papritmas u
zhdukėn. Ēfarė ka ndodhur me revolucionin e tyre? Kjo ishte njė lėvizje
revolucionare, ajo kishte dalė nga shoqėria. Pse u kthyen prapė nė shoqėri?
Tė gjitha kėto lėvizje
janė shumė afatshkurtėr. Ato kanė emra tė bukur por kjo ska rėndėsi - por
ata nuk kanė njė filozofi radikale pėr ta ndryshuar qenien njerėzore.
Lėvizja Epoka e Re
ska asgjė tė veēantė qė mund ta transformoj individin. Kjo ėshtė njė
mėnyrė, sė shpejti do tė vdesė - thjesht duke kaluar njė fazė.
Unė nuk jam pjesė e
ndonjė lėvizje.
Ajo qė unė jam duke
bėrė ėshtė diēka e pėrjetshme.
Kjo ėshtė nė vazhdim e
sipėr qė nga njeriu i parė qė u shfaq nė tokė, dhe ajo do tė vazhdojė deri
tek njeriu i fundit. Kjo nuk ėshtė njė lėvizje, ėshtė thelbi i evolucionit.
Kėshtu qė ju keni tė
drejtė qė nuk mė llogaritni si pjesė e lėvizjes sė Epokės sė Re. Unė nuk
jam. Unė jam pjesė e evolucionit tė pėrjetshėm tė njeriut.
Kėrkimi pėr tė
vėrtetėn nuk ėshtė as e re as e vjetėr. Kėrkimi pėr tė qenė vetja juaj nuk
ka tė bėjė asgjė me kalimin e kohės. Ajo ėshtė e pakohshme.
Unė mund tė mos jam,
por ajo qė unė jam duke bėrė do tė vazhdojė. Dikush tjetėr do tė bėjmė kėtė.
Unė nuk isha kėtu dhe dikush tjetėr u bėri kėtė. Askush nuk ėshtė njė
themelues nė tė, askush nuk ėshtė udhėheqės nė tė. Kjo ėshtė njė fenomen e
tillė i gjerė qė shumė njerėz e kanė arritur ndritjen, kanė ndihmuar dhe
janė zhdukur.
Ndihma e tyre e ka
ēuar njerėzimin pak mė lartė, e ka bėrė njerėzimin pak mė tė mirė, pak mė
human. Ata e kanė lėnė botėn mė mirė se qė e kanė gjetur.
Ėshtė kėnaqėsi e madhe
pėr ta lėnė botėn pak mė mirė, mė mirė se qė ėshtė kėrkuar aq shumė. Bota
ėshtė aq e madhe; njė njeri i vetėm ėshtė shumė i vogėl. Nėse ai mund ti lė
vetėm ca prekje nė pikturė, qė pėr miliona vjet ėshtė bėrė nga evolucionit,
kjo ėshtė e mjaftueshme. Vetėm njė prekje pak mė shumė... edhe njė
pėrsosmėri mė shumė, njė qartėsi mė e madhe.
Unė nuk jam pjesė e
asnjė mode, asnjė lėvizjeje. Unė i pėrkas pėrjetėsisė. Dhe unė dua qė edhe
ju ti pėrkisni pėrjetėsisė, e jo ti pasoni fazat.
Fund i kapitullit tė
njėmbėdhjetė
(1)
(2)
(4)
(5)
(6)
|