Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Tema tė tjera 2 - Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej (5)

Bhagwan Shree Rajneesh - OSHO

 Shqipėroi: Valdet FETAHU 

      

SOKRATI EDHE PAS 25 SHEKUJSH PRAPĖ DO TĖ HELMOHEJ (5)

 

Kapitulli i dymbėdhjetė i ligjėrimeve tė filozofit tė madh Indian, OSHO (marr nga libri “Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej”, qė ėshtė nė pėrkthim e sipėr nga V. Fetahu), qė u mbajt nė Greqi prej datės 19/02/86 deri mė 15/04/86

 

 

 

 

            Njerėzit provuan, eksploruesit e parė tė botės sė brendshme – ne nuk i dimė emrat e tyre, cilėt kanė qenė eksploruesit e parė tė zbulimit mė tė madh nė ekzistencė njerėzore, kush ka tentuar dhe ja ka dalė nė ndalimin e kohės dhe mendjes – dhe ata mbetėn tė befasuar kur panė se atje s’kishte asgjė tjetėr, madje kjo gjendje e kėnaqėsisė orgazmike mund tė zgjasė pėr aq kohė sa dėshironi ju. Kjo mė nuk ėshtė fiziologjike, kjo mė nuk ėshtė biologjike, kjo mė nuk ėshtė gjenetike – ju keni ardhur pėrtej. Kjo mund tė shpėrndahet nėpėr tėrė njėzetekatėrorshin tuaj. Dalėngadalė, do tė filloni tė jetoni nė tė.

            Ju nuk duhet ta krijoni atė, por tė bėhet ashtu si frymėmarrje - ju as nuk duhet tė mendoni pėr tė. Kjo gjendje e vetėdijes suaj ėshtė pėrvoja mė e madhe qė jetėn e bėn tė vlefshme pėr ju. Por, para se tė bėhet e mundshme ju duhet tė keni njėfarė shije, njė pėrvojė qė ju ndihmon pėr tė shkuar nė kėrkim pėrfundimtar. Kjo ėshtė gjendja e fundit.

            Ndritja nuk ėshtė asgjė tjetėr pėrveēse gjendje e orgazmės e cila ėshtė bėrė e natyrshme pėr ju, njėjtė si rrahja e zemrės.

            Dhe pastaj ka shumė zbulime qė kanė ndodhur nė kėtė gjendje. Nė kėtė madhėshti u zbulua se secili mashkull ėshtė bashkė edhe burrė dhe grua, dhe ēdo femėr ėshtė bashkė dhe grua edhe burrė. Nė botėn moderne Karl Gustav Jung ka qenė i pari qė ka ardhur nė kontakt me kėtė. Ai mendonte se kishte zbuluar diēka tė madhe - ajo ėshtė diēka e madhe, por kjo nuk ėshtė  zbulim i tij. Nė Lindje, pėr tė paktėn dhjetė mijė vjet e kemi njohur kėtė fakt: ka shkrime tė shenjta… ka statuja tė ndėrtuara nė tė cilėn njė gjysmė ėshtė mashkull dhe gjysma tjetėr ėshtė femėr.

            Kur jeni nė gjendjen e orgazmės, ju pėr herė tė parė zbuloni se asnjė femėr nga jashtė nuk ėshtė e domosdoshme, asnjė burrė nga jashtė nuk ėshtė i domosdoshėm: femra juaj e brendshme ėshtė takuar me mashkullin tuaj tė brendshėm. Dhe pėr shkak se te dytė janė brenda jush, takimi mund tė zgjasė pėrgjithmonė.

            Vetėm ky lloj i njeriut e transcedenton seksin.

            Represionit nuk ėshtė dėlirėsi, shtypja nuk ėshtė beqari.

            Represioni ėshtė perversion.

            Shfrytėzimi i seksit nė momentin e duhur, kur ai ėshtė nė kulminimin e vet… Ne i ndalojmė fėmijėt tanė tė kenė ndonjė gjė me seksin kur ata janė nė majėn mė tė lartė dhe nė tė cilėn kurrė nuk do tė arrijnė mė. Dhe tash ajo do tė vazhdojė plotėsisht duke rėnė poshtė e mė poshtė kodrės. Dhe kur energjia juaj pakėsohet, pėrvoja e orgazmės bėhet gjithnjė e mė e vėshtirė, gati e pamundur.

            Gete plotėsisht ka tė drejtė.

            Varfėria ėshtė gjėja e tretė pėr tė cilėn ai thotė se ėshtė e padurueshme. Varfėria ėshtė e padurueshme, por religjionet e kanė bėrė tė durueshme. Ato funksionojnė si opium - opiumi mund tė bėjė ēdo gjė tė durueshme.

            Nė Indi unė e kam parė se si kjo ndodhė. Gruas sė varfėr i duhet tė shkojė nė punė; vetėm tė ardhurat e burrit nuk mjaftojnė pėr t’i mbajtur ata gjallė. Por ata kanė fėmijė, fėmijė tė vegjėl, dhe askush nuk do tė punėsojė gra me fėmijė. Nėse njė rrugė fillon tė ndėrtohet, gruas i duhet disa herė pėr tė shkuar pėr ta ushqyer fėmijėn, tė kujdesėt pėr tė, dhe fėmija do tė inatoset dhe ai do tė qajė e tė vajtojė dhe gruas i duhet tė shkoj poshtė pėr ta qetėsuar atė. Ky ėshtė njė shqetėsim, kėshtu qė ata kanė gjetur njė truk.

            Tė gjitha kėto gra tė gjora iu kanė dhėnė pak opium fėmijės kur kanė shkuar nė punė. Mandej i uritur, nė diell tė nxehtė, ai nuk ka bėrė kurrfarė problemi, ai thjesht ėshtė shtrirė pranė rrugės. Unė kam parė me qindra fėmijėve tė shtrirė pranė rrugės derisa gratė ishin duke punuar. Unė isha nė mėdyshje nė fillim, pse kėta fėmijė janė aq tė durueshėm. Pastaj u bėra i vetėdijshėm se atyre iu ėshtė dhėnė opium.

            Tė gjitha religjionet e kanė bėrė tė njėjtėn gjė pėr tė bėrė varfėrinė tė durueshme. Opiumi ėshtė shumė delikate. E para, ato tė gjithė tė mėsojnė se ēfarėdo qė ėshtė gjendja juaj - nė Lindjen ajo ėshtė pėr shkak tė jetės suaj tė shkuar, dhe nėse ju nuk bėni ndonjė problem, nė qoftė se ju nuk bėni ndonjė revoltė kundėr gjendjes suaj tė tashme, nė jetėn e ardhme ju do t’i gėzoni tė gjitha pasuritė e mundshme.

            Tash, kjo ėshtė opium psikologjik. Ata njerėz janė duke pritur pėr njė jetė tė ardhshme ku do t’i kenė tė gjitha kėnaqėsitė, dhe e mbajnė disi varfėrinė e tyre - e cila ėshtė e padurueshme.

            Nė Perėndim, ku jeta e shkuar dhe jeta e ardhme nuk janė pjesė e mitologjisė, ata kanė tjetėr ngushėllim. Jezusi kishte thėnė: “Lum tė varfrit sepse ata do ta trashėgojnė mbretėrinė e Perėndisė.” Ēka ėshtė kjo? Thjesht opium. Pėr t’u quajtur varfėria bekim… dhe pėr t’i ngushėlluar ata ai thotė: “Deveja mund tė kalojė nėpėr kokėn e gjilpėrės, por njeriu i pasur nuk mund tė hy nė parajsė.”

            Kėshtu njeriu i varfėr ėshtė nė gjendje mė tė mirė se i pasuri. Dhe kjo ėshtė pyetje vetėm pėr disa vjet – sepse ka vetėm njė jetė nė krishterim, nė judaizėm, nė islam.

            Kjo ėshtė njė test e besimit tuaj: nėse keni besim nė Zot, nė qoftė se ju keni besim nė Jezu Krishtin, ju do tė kaloni nėpėr kėtė shumė lehtė. Dhe tėrė parajsa e pėrjetėsisė enkas ėshtė ndėrtuar pėr ju, tė gjithė njerėzit e pasur do tė hidhen nė ferr. Kjo jep ngushėllim tė madh. Dhe kur filloni tė mendoni: “Kjo ėshtė e pėrsosur. Ne mund tė jemi pėr shtatėdhjetė vjet tė varfėr, por njerėzit e pasur do tė vuajnė pėr pėrjetėsinė dhe ne do t’i gėzojnė tė gjitha kėnaqėsitė e pėrjetėsisė. Kjo nuk ėshtė marrėveshje e keqe.”

            Po mos tė kishin dhėnė religjionet ide tė kėtilla helmuese, bota do ta kishte shkatėrruar varfėrinė shumė, shumė moti. Njeriu ėshtė i aftė pėr tė arritur nė hėnė, dhe ai nuk mund ta shkatėrrojė varfėrinė. Ai ėshtė i aftė pėr tė krijuar armė bėrthamore qė mund tė shkatėrrojnė tokėn shtatėqind herė, e ai nuk ėshtė i aftė pėr shkatėrrimin e varfėrisė. Ėshtė thjeshtė e palogjikshme, absurde.

            Varfėria mund tė shkatėrrohet, por askush nuk dėshiron ta shkatėrrojė atė. Religjionet duan tė mbajnė atė, sepse pėrndryshe tė gjithė njerėzit e bekuar tė dheut do tė zhdukeshin dhe nuk do tė mbeteshin vetėm njerėzit e mallkuar tė kėnaqur. Kjo do tė jetė i padurueshėm pėr peshkopėt dhe kardinalėt dhe Papėn - njerėzit e mallkuar janė duke shijuar gjithēka dhe tė gjithė njerėzit tė bekuar janė zhdukur.

            Dhe kėta njerėz tė bekuar qė janė zhdukur – kėta njerėz tė bekuar janė njerėz qė shkojnė nė kishė; kėta njerėz tė bekuar janė ata njerėz tė cilėt i mbėshtesin tė gjitha llojet e idiotizmave tė atyre qė pretendojnė tė jenė ndėrmjetės mes tyre dhe Zotit.

            Dje peshkopi lokal ka deklaruar se do tė organizojė njė marshim proteste nė qytet kundėr meje. Unė isha me tė vėrtetė i eksituar, kėshtu qė unė thashė: “Kjo ėshtė e mrekullueshme.”

            Por asgjė nuk ndodhi. Dėrgova disa sanjas pėr tė pyetur se ēfarė po ngjanė, ēfarė ndodhi nė protesta. Protesta nuk kishte pasur sepse askush nuk u tubua aty, vetėm disa plaka qė shkojnė nė kishė. Kush shkon nė kishė pėrndryshe? – vetėm plakat tė cilat s’kanė ku tjetėr tė shkojnė, plakat tė cilat nuk dėshirojnė tė shkojnė diku tjetėr shkojnė nė kishė.

            Ato u mblodhėn, por peshkopi duhet tė ketė menduar se do tė duket qesharake qė tė ketė njė protestė me njė duzinė grash tė vjetra, ajo do tė jetė njė protestė kundėr krishterimit, e jo kundėr meje. Pra, i fshehur diku nė njė dhomė tė vogėl... Ne u pėrpoqėm pėr t’i gjetur se ku ata ishin nė takim, por nuk mundėm.

            Pastaj ai dha njė deklaratė pėr shtyp se “njerėzit e shqetėsuar kishin mbajtur njė takim tė fshehtė.” Kush janė kėta njerėz tė shqetėsuar? - Plakat. I dua fjalėt “njerėzit e shqetėsuar.”

            Tė gjitha kėto religjione janė pėr jetesėn nė varfėri. Varfėria vazhdon aty sepse ata janė nė vuajtje; kjo ėshtė e padurueshme, ata kanė nevojė pėr njė lloj ngushėllimi. Tė pasurit nuk shkojnė atje; ata nuk janė nė vuajtje. Dhe nė qoftė se ata janė nė njė dėshpėrim tė caktuar, kėta priftrinjė nuk janė tė aftė t’i ndihmojnė ata. Njerėzit e pasur ndjehen tė frustruar, kur dikush kėrkon t’ju ndihmojė tė dalin nga ankthi i tyre. Ata nuk dėshirojnė opium.

            Politikanėt nuk duan qė tė gjithė tė bėhen tė pasur, sepse ėshtė mė e vėshtirė tė robėrohen njerėzit e pasur se sa tė varfrit. Se ėshtė mė e lehtė pėr tė blerė votat e tė varfėrve se sa pėr t’i bindur njerėzit e pasur pėr tė votuar pėr ta. Sa mė i pasur qė bėhet njė person, mė larg dorės sė shqetėsuar tė plotikanėve ai ėshtė. Njė person i pasur, nėse ai ka ndonjė problem psikologjik, ai do tė shkojė tek njė psikoanalist, e jo tek prifti. Ai do tė shkojė nė Lindje pėr tė gjetur disa meditator pėr t’i ndihmuar ta kuptojė veten e tij nė mėnyrė qė ai mund tė shkojė pėrtej mendjes, por ai nuk do tė shkojė tek kėta priftėrinj tė zakonshėm qė nuk dinė asgjė.

            Amrito mė ka treguar pėr njė tjetėr prift, njė peshkop, i cili jeton larg prej kėtu. Ai ka dėgjuar se peshkopi ėshtė njė njeri shumė revolucionare, njė njeri shumė inteligjent. Ai ishte aq inteligjent dhe revolucionare saqė e kishin internuar nė Gjermani pėr dhjetė vjet. Populli i kėtij ishulli kishin kėrkuar qė ai tė kthehet pėrsėri dhe e kishin detyruar kishėn qė t’jua kthejnė priftin prapa. Tash ai ėshtė kthyer.

            Ajo ka menduar se ai ėshtė njeri i cili do tė jetė nė gjendje tė mė kuptonte, kėshtu qė ajo iku, humbi tėrė dita e saj. Prifti ndoshta ėshtė inteligjent dhe ndoshta duket revolucionar, por duket se ai ėshtė frikacak sepse ai kishte thėnė: “Unė jam plotėsisht i gatshėm tė vijė dhe ta takoj Osho-n, por jo nė ishull. Ai qe dy ditė ėshtė kėtu e gjėrat veē kanė vluar, dhe kjo ėshtė shumė e nxehtė. Unė nuk dua ta marrė kėtė rrezik. Nėse Osho vjen nė Athinė, atėherė unė mund tė shkoj atje dhe ta takoj fshehurazi.

            Kėta janė liderėt e juaj fetar. Dhe ky njeri kishte menduar se ėshtė revolucionar; kisha e kishte dėrguar larg pėr dhjetė vjet.

            Unė nuk mendoj se ndonjė ka vluar kėtu. Unė nuk shoh se ėshtė paraqitur ndonjė problem kėtu. Kjo ėshtė aq paqėsore kėtu siē do tė ishte ēdokund nė tėrė ishullin.

            Gete ka tė drejtė, por askush nuk e ka kritikuar atė pėr arsye tė thjeshtė se ai nuk e ka elaboruar. Ai thjesht ka thėnė: “Dėlirėsia, dėgjueshmėria dhe varfėria janė tė padurueshme” – nė njė tonė shumė tė butė, kėshtu qė askush nuk e ka kritikuar atė. Ai po e kritikon tėrė kishėn tuaj, tėrė religjionin tuaj, tėrė civilizimin tuaj. Por ai ėshtė i zgjuar, ai nuk ėshtė i drejtpėrdrejtė; ai duhet tė ketė definuar ēdo gjė se ēfarė dėshiron ai tė thotė me atė.

            Shumė njerėz simpatik mė kanė thėnė - Indira Gandi ishte kryeministėr i Indisė, ajo mė tha: “Nė qoftė se ju i thoni tė njėjtat gjėra, pa i bėrė ata shumė t’i elaborojnė dhe me njė ton tė butė, askush nuk do tė ketė ndonjė vėrejtje. Por ju bėni ēdo gjė nė mėnyrė tė zjarrtė...”

            I thashė: “Atėherė ēfarė kuptimi do tė kishte? Pse unė duhet ta humbi kohėn time me deklarata tė buta liberale nėse nuk krijon mendim tek njerėzit? Unė po vazhdoj tė vė zjarr gjithnjė e mė shumė nė fjalėt e mia.”

            Ajo tha: “Unė ju njoh. Shkaku i fjalėve tuaja unė dua tė vijė ta shoh komunėn tuaj. Por nuk mund tė vijė; kam frikė nga votuesit e mi, se do tė shkaktohen probleme tė mėdha. Posa tė vijė nė komunėn tuaj pėr t’ju takuar, unė do t’i humbė shumė votues, shumė simpatizantė.”

            Ajo ėshtė njė prej grave shumė tė guximshme. Edhe shumė njerėz tė besueshėm mė kanė thėnė: “Pse nuk i thua gjėrat nė atė mėnyrė qė askush tė mos ndihet i lėnduar?” Ēėshtja nuk ėshtė qė askush tė mos lėndohet; nėse askush nuk lėndohet atėherė askush nuk zgjohet.

            Unė jam i gatshėm ta rrezikoj jetėn time nėse mund t’i zgjoj njerėzit.

            Kėto tri fjalė tė cilat ai i ka zgjedhur janė plotėsisht tė sakta. Gete ka qenė njeri mendjemprehtė, jashtėzakonisht i zgjuar, por jo i guximshėm, kėshtu ky formulim i madh kurrė nuk ka marrė ndonjė notė nga njerėzit – askush nuk e ka shqetėsuar nė lidhje me kėtė. Por tash kur unė shpejgova se ēfarė me tė vėrtetė ai ka thėnė, ju mund tė kuptoni se nė botė ka shumė njerėz qė kanė thėnė gjėra tė sakta, por nė mėnyrė aq tė keqe ato nuk mund tė bėjnė ndonjė ndikim.

            Njerėzimi ka nevojė pėr njerėz tė cilėt janė zjarr tė vėrtetė dhe kush mund ata t’i ndezė. Sigurisht shumė armiq do tė krijohen, por kjo nuk llogaritet. Ajo qė llogaritet janė miqtė. A e dini sa shumė armiq Gautam Buda ka krijuar? - Ju nuk mund t’i dini as emrat e disa prej tyre. Ata u zhdukėn, por miqtė e tij pushtuan tėrė Azinė. Sa shumė armiq Jezusi ka krijuar? - pothuajse tėrė komunitetit hebraik. Por ku janė armiqtė? Ēfarė ėshtė pozita e tyre? Ēfarė ėshtė gjendja e tyre? Krishterimi ėshtė bėrė feja mė e madhe nė botė, e Jezusi kishte shumė pak miq. Pėr tė filluar, ai kishte vetėm dymbėdhjetė dishepujt, disa simpatizantė.

            Unė jam shumė mė me fat. Unė kam miliona miq. Unė nuk brengosem nė lidhje me armiqtė, sepse armiqtė zhduken, ata nuk bėjnė ndonjė ndikim nė histori.

            Ndikimi qė ėshtė bėrė, ėshtė bėrė nga miqtė. Miqtė e tė vėrtetės janė njerėzit qė bėjnė revolucione, qė ndryshojnė qenien njerėzore nė tė mirė.

 

 

 

            Pyetja e dytė

 

            I dashuri Osho,

            A mund tė na thoni diēka rreth psikologjisė sė kompleksit tė inferioritetit, tė cilėn nė filozofinė tuaj tė gjithė politikanėt e kanė. Si mund tė trajtohet kjo sėmundje e rrezikshme?

 

            Sėmundja nuk ėshtė vetėm e rrezikshme, sėmundja ėshtė po aq e lashtė sa njeriu. Sėmundje vjen nga ideja e krahasimit.

            Ne gjithmonė krahasohemi; qė nga fėmijėria e hershme ne jemi mėsuar tė krahasohemi. Fėmija i dikujt ėshtė shumė mė mendjehollė, mė i mrekullueshėm, mė inteligjentė; fėmija i dikujt ėshtė mė i dėgjueshėm, e ju nuk jeni…

            I gjithė sistemi arsimore varet nga krahasimi: dikush ėshtė i pari e dikush i fundit nė klasė; dikush kalon e dikush ngelė. Arsimtarėt i vlerėsojnė nxėnėsit qė janė tė dėgjueshėm; ata i urrejnė nxėnėsit, ata i dėnojnė nxėnėsit tė cilėt nuk janė tė dėgjueshėm nė ēdo mėnyrė.

            E tėrė struktura e shoqėrisė ėshtė krahasuese nė vazhdimėsi, dhe vet ideja e krahasimit ėshtė absolutisht e rreme.

            Ēdo individ ėshtė unik pėr shkak se nuk ka askush tjetėr si ai. Krahasimi do tė kishte qenė e drejtė, nėse tė gjithė individėt janė tė njėjtė, ata nuk janė. Edhe binjakėt nuk janė absolutisht tė njėjtė. Ėshtė e pamundur pėr tė gjetur njė njeri tjetėr i cili ėshtė identik si ju. Kėshtu qė ne jemi njerėz, pakrahasueshėm unik - i cili krijon tėrė problemin.

            Kur kam shkuar nė shkollėn (ciklin) e lartė, kam hyrė i pari nė klasė. Njėri hyri i tridhjeti, dhe ai ishte duke qarė. Shkova tek ai dhe i thashė: “S’ke nevojė tė qashė, dhe nėse ti qanė edhe unė do tė ulem pranė teje edhe do tė filloj tė qajė.”

            Ai tha: “Pse duhet tė qashė ti? Ti ke ardhur i pari.”

            Unė i thashė: “Kjo ėshtė e tėra e pakuptimtė. Kjo ėshtė vetėm ēėshtje e vėshtrimit se nga ti e shikon: nga ajo anė unė jam i pari; nga kjo anė ti je i pari, askush nuk mund tė tė godas ty. Unė mund tė jem i mundur, por ti nuk mund tė jesh i mundur.”

            Ai filloi tė qeshė nė idenė se nga fundi tjetėr i linjės ai gjithashtu ėshtė i pari; nė fakt, unė jam i tridhjeti nga ana tjetėr.

            Nė vizionin tim, nė shkollė nuk duhet tė ketė provime, kėshtu askush nuk vjen i pari, askush nuk vjen i dyti, askush nuk kalon askush nuk ngelė. Nė shkolla duhet tė ketė merita tė dhuruara ēdo ditė nga ēdo mėsues nė lėndė tė ndryshme pėr ēdo nxėnės. Dhe nė bazė tė tė gjitha kėtyre meritave tė cilat duhen tė jenė vendimtare kur fėmija ėshtė i gatshėm tė kalojė nė klasėn tjetėr. Disa fėmijė mund tė jenė tė gatshėm pas dy muajve; ata nuk ka nevojė tė presin njė vit. Disa fėmijė mund tė kalojnė pas tetė muajve, disa fėmijė mund tė kalojnė pas dymbėdhjetė muajve, pėr disa fėmijė mund tė zgjasė pesėmbėdhjetė muaj. Por askush nuk ėshtė mė lartė se tjetri; ēdokush kalon sipas ritmit tė tij, nė varėsi me interesimin e tij.

            Ēdokush ka diēka tė veēantė.

            Edukimi duhet tė jetė i organizuar nė mėnyrė tė tillė qė e veēanta tė vjen nė shprehje, tė bėhet realitet.

            Nuk duhet tė ketė hierarki nė botė.

 

            Vazhdon...

 

 (1)    (2)    (3)    (4)              (6)