Njerėzit provuan,
eksploruesit e parė tė botės sė brendshme ne nuk i dimė emrat e tyre,
cilėt kanė qenė eksploruesit e parė tė zbulimit mė tė madh nė ekzistencė
njerėzore, kush ka tentuar dhe ja ka dalė nė ndalimin e kohės dhe mendjes
dhe ata mbetėn tė befasuar kur panė se atje skishte asgjė tjetėr, madje kjo
gjendje e kėnaqėsisė orgazmike mund tė zgjasė pėr aq kohė sa dėshironi ju.
Kjo mė nuk ėshtė fiziologjike, kjo mė nuk ėshtė biologjike, kjo mė nuk ėshtė
gjenetike ju keni ardhur pėrtej. Kjo mund tė shpėrndahet nėpėr tėrė
njėzetekatėrorshin tuaj. Dalėngadalė, do tė filloni tė jetoni nė tė.
Ju nuk duhet ta
krijoni atė, por tė bėhet ashtu si frymėmarrje - ju as nuk duhet tė mendoni
pėr tė. Kjo gjendje e vetėdijes suaj ėshtė pėrvoja mė e madhe qė jetėn e bėn
tė vlefshme pėr ju. Por, para se tė bėhet e mundshme ju duhet tė keni
njėfarė shije, njė pėrvojė qė ju ndihmon pėr tė shkuar nė kėrkim
pėrfundimtar. Kjo ėshtė gjendja e fundit.
Ndritja nuk ėshtė
asgjė tjetėr pėrveēse gjendje e orgazmės e cila ėshtė bėrė e natyrshme pėr
ju, njėjtė si rrahja e zemrės.
Dhe pastaj ka shumė
zbulime qė kanė ndodhur nė kėtė gjendje. Nė kėtė madhėshti u zbulua se
secili mashkull ėshtė bashkė edhe burrė dhe grua, dhe ēdo femėr ėshtė bashkė
dhe grua edhe burrė. Nė botėn moderne Karl Gustav Jung ka qenė i pari qė ka
ardhur nė kontakt me kėtė. Ai mendonte se kishte zbuluar diēka tė madhe -
ajo ėshtė diēka e madhe, por kjo nuk ėshtė zbulim i tij. Nė Lindje, pėr tė
paktėn dhjetė mijė vjet e kemi njohur kėtė fakt: ka shkrime tė shenjta
ka
statuja tė ndėrtuara nė tė cilėn njė gjysmė ėshtė mashkull dhe gjysma tjetėr
ėshtė femėr.
Kur jeni nė gjendjen e
orgazmės, ju pėr herė tė parė zbuloni se asnjė femėr nga jashtė nuk ėshtė e
domosdoshme, asnjė burrė nga jashtė nuk ėshtė i domosdoshėm: femra juaj e
brendshme ėshtė takuar me mashkullin tuaj tė brendshėm. Dhe pėr shkak se te
dytė janė brenda jush, takimi mund tė zgjasė pėrgjithmonė.
Vetėm ky lloj i
njeriut e transcedenton seksin.
Represionit nuk ėshtė
dėlirėsi, shtypja nuk ėshtė beqari.
Represioni ėshtė
perversion.
Shfrytėzimi i seksit
nė momentin e duhur, kur ai ėshtė nė kulminimin e vet
Ne i ndalojmė fėmijėt
tanė tė kenė ndonjė gjė me seksin kur ata janė nė majėn mė tė lartė dhe nė
tė cilėn kurrė nuk do tė arrijnė mė. Dhe tash ajo do tė vazhdojė plotėsisht
duke rėnė poshtė e mė poshtė kodrės. Dhe kur energjia juaj pakėsohet,
pėrvoja e orgazmės bėhet gjithnjė e mė e vėshtirė, gati e pamundur.
Gete plotėsisht ka tė
drejtė.
Varfėria ėshtė gjėja e
tretė pėr tė cilėn ai thotė se ėshtė e padurueshme. Varfėria ėshtė e
padurueshme, por religjionet e kanė bėrė tė durueshme. Ato funksionojnė si
opium - opiumi mund tė bėjė ēdo gjė tė durueshme.
Nė Indi unė e kam parė
se si kjo ndodhė. Gruas sė varfėr i duhet tė shkojė nė punė; vetėm tė
ardhurat e burrit nuk mjaftojnė pėr ti mbajtur ata gjallė. Por ata kanė
fėmijė, fėmijė tė vegjėl, dhe askush nuk do tė punėsojė gra me fėmijė. Nėse
njė rrugė fillon tė ndėrtohet, gruas i duhet disa herė pėr tė shkuar pėr ta
ushqyer fėmijėn, tė kujdesėt pėr tė, dhe fėmija do tė inatoset dhe ai do tė
qajė e tė vajtojė dhe gruas i duhet tė shkoj poshtė pėr ta qetėsuar atė. Ky
ėshtė njė shqetėsim, kėshtu qė ata kanė gjetur njė truk.
Tė gjitha kėto gra tė
gjora iu kanė dhėnė pak opium fėmijės kur kanė shkuar nė punė. Mandej i
uritur, nė diell tė nxehtė, ai nuk ka bėrė kurrfarė problemi, ai thjesht
ėshtė shtrirė pranė rrugės. Unė kam parė me qindra fėmijėve tė shtrirė pranė
rrugės derisa gratė ishin duke punuar. Unė isha nė mėdyshje nė fillim, pse
kėta fėmijė janė aq tė durueshėm. Pastaj u bėra i vetėdijshėm se atyre iu
ėshtė dhėnė opium.
Tė gjitha religjionet
e kanė bėrė tė njėjtėn gjė pėr tė bėrė varfėrinė tė durueshme. Opiumi ėshtė
shumė delikate. E para, ato tė gjithė tė mėsojnė se ēfarėdo qė ėshtė gjendja
juaj - nė Lindjen ajo ėshtė pėr shkak tė jetės suaj tė shkuar, dhe nėse ju
nuk bėni ndonjė problem, nė qoftė se ju nuk bėni ndonjė revoltė kundėr
gjendjes suaj tė tashme, nė jetėn e ardhme ju do ti gėzoni tė gjitha
pasuritė e mundshme.
Tash, kjo ėshtė opium
psikologjik. Ata njerėz janė duke pritur pėr njė jetė tė ardhshme ku do ti
kenė tė gjitha kėnaqėsitė, dhe e mbajnė disi varfėrinė e tyre - e cila ėshtė
e padurueshme.
Nė Perėndim, ku jeta e
shkuar dhe jeta e ardhme nuk janė pjesė e mitologjisė, ata kanė tjetėr
ngushėllim. Jezusi kishte thėnė: Lum tė varfrit sepse ata do ta trashėgojnė
mbretėrinė e Perėndisė. Ēka ėshtė kjo? Thjesht opium. Pėr tu quajtur
varfėria bekim
dhe pėr ti ngushėlluar ata ai thotė: Deveja mund tė kalojė
nėpėr kokėn e gjilpėrės, por njeriu i pasur nuk mund tė hy nė parajsė.
Kėshtu njeriu i varfėr
ėshtė nė gjendje mė tė mirė se i pasuri. Dhe kjo ėshtė pyetje vetėm pėr disa
vjet sepse ka vetėm njė jetė nė krishterim, nė judaizėm, nė islam.
Kjo ėshtė njė test e
besimit tuaj: nėse keni besim nė Zot, nė qoftė se ju keni besim nė Jezu
Krishtin, ju do tė kaloni nėpėr kėtė shumė lehtė. Dhe tėrė parajsa e
pėrjetėsisė enkas ėshtė ndėrtuar pėr ju, tė gjithė njerėzit e pasur do tė
hidhen nė ferr. Kjo jep ngushėllim tė madh. Dhe kur filloni tė mendoni: Kjo
ėshtė e pėrsosur. Ne mund tė jemi pėr shtatėdhjetė vjet tė varfėr, por
njerėzit e pasur do tė vuajnė pėr pėrjetėsinė dhe ne do ti gėzojnė tė
gjitha kėnaqėsitė e pėrjetėsisė. Kjo nuk ėshtė marrėveshje e keqe.
Po mos tė kishin dhėnė
religjionet ide tė kėtilla helmuese, bota do ta kishte shkatėrruar varfėrinė
shumė, shumė moti. Njeriu ėshtė i aftė pėr tė arritur nė hėnė, dhe ai nuk
mund ta shkatėrrojė varfėrinė. Ai ėshtė i aftė pėr tė krijuar armė
bėrthamore qė mund tė shkatėrrojnė tokėn shtatėqind herė, e ai nuk ėshtė i
aftė pėr shkatėrrimin e varfėrisė. Ėshtė thjeshtė e palogjikshme, absurde.
Varfėria mund tė
shkatėrrohet, por askush nuk dėshiron ta shkatėrrojė atė. Religjionet duan
tė mbajnė atė, sepse pėrndryshe tė gjithė njerėzit e bekuar tė dheut do tė
zhdukeshin dhe nuk do tė mbeteshin vetėm njerėzit e mallkuar tė kėnaqur. Kjo
do tė jetė i padurueshėm pėr peshkopėt dhe kardinalėt dhe Papėn - njerėzit e
mallkuar janė duke shijuar gjithēka dhe tė gjithė njerėzit tė bekuar janė
zhdukur.
Dhe kėta njerėz tė
bekuar qė janė zhdukur kėta njerėz tė bekuar janė njerėz qė shkojnė nė
kishė; kėta njerėz tė bekuar janė ata njerėz tė cilėt i mbėshtesin tė gjitha
llojet e idiotizmave tė atyre qė pretendojnė tė jenė ndėrmjetės mes tyre dhe
Zotit.
Dje peshkopi lokal ka
deklaruar se do tė organizojė njė marshim proteste nė qytet kundėr meje. Unė
isha me tė vėrtetė i eksituar, kėshtu qė unė thashė: Kjo ėshtė e
mrekullueshme.
Por asgjė nuk ndodhi.
Dėrgova disa sanjas pėr tė pyetur se ēfarė po ngjanė, ēfarė ndodhi nė
protesta. Protesta nuk kishte pasur sepse askush nuk u tubua aty, vetėm disa
plaka qė shkojnė nė kishė. Kush shkon nė kishė pėrndryshe? vetėm plakat tė
cilat skanė ku tjetėr tė shkojnė, plakat tė cilat nuk dėshirojnė tė shkojnė
diku tjetėr shkojnė nė kishė.
Ato u mblodhėn, por
peshkopi duhet tė ketė menduar se do tė duket qesharake qė tė ketė njė
protestė me njė duzinė grash tė vjetra, ajo do tė jetė njė protestė kundėr
krishterimit, e jo kundėr meje. Pra, i fshehur diku nė njė dhomė tė vogėl...
Ne u pėrpoqėm pėr ti gjetur se ku ata ishin nė takim, por nuk mundėm.
Pastaj ai dha njė
deklaratė pėr shtyp se njerėzit e shqetėsuar kishin mbajtur njė takim tė
fshehtė. Kush janė kėta njerėz tė shqetėsuar? - Plakat. I dua fjalėt
njerėzit e shqetėsuar.
Tė gjitha kėto
religjione janė pėr jetesėn nė varfėri. Varfėria vazhdon aty sepse ata janė
nė vuajtje; kjo ėshtė e padurueshme, ata kanė nevojė pėr njė lloj
ngushėllimi. Tė pasurit nuk shkojnė atje; ata nuk janė nė vuajtje. Dhe nė
qoftė se ata janė nė njė dėshpėrim tė caktuar, kėta priftrinjė nuk janė tė
aftė ti ndihmojnė ata. Njerėzit e pasur ndjehen tė frustruar, kur dikush
kėrkon tju ndihmojė tė dalin nga ankthi i tyre. Ata nuk dėshirojnė opium.
Politikanėt nuk duan
qė tė gjithė tė bėhen tė pasur, sepse ėshtė mė e vėshtirė tė robėrohen
njerėzit e pasur se sa tė varfrit. Se ėshtė mė e lehtė pėr tė blerė votat e
tė varfėrve se sa pėr ti bindur njerėzit e pasur pėr tė votuar pėr ta. Sa
mė i pasur qė bėhet njė person, mė larg dorės sė shqetėsuar tė plotikanėve
ai ėshtė. Njė person i pasur, nėse ai ka ndonjė problem psikologjik, ai do
tė shkojė tek njė psikoanalist, e jo tek prifti. Ai do tė shkojė nė Lindje
pėr tė gjetur disa meditator pėr ti ndihmuar ta kuptojė veten e tij nė
mėnyrė qė ai mund tė shkojė pėrtej mendjes, por ai nuk do tė shkojė tek kėta
priftėrinj tė zakonshėm qė nuk dinė asgjė.
Amrito mė ka treguar
pėr njė tjetėr prift, njė peshkop, i cili jeton larg prej kėtu. Ai ka
dėgjuar se peshkopi ėshtė njė njeri shumė revolucionare, njė njeri shumė
inteligjent. Ai ishte aq inteligjent dhe revolucionare saqė e kishin
internuar nė Gjermani pėr dhjetė vjet. Populli i kėtij ishulli kishin
kėrkuar qė ai tė kthehet pėrsėri dhe e kishin detyruar kishėn qė tjua
kthejnė priftin prapa. Tash ai ėshtė kthyer.
Ajo ka menduar se ai
ėshtė njeri i cili do tė jetė nė gjendje tė mė kuptonte, kėshtu qė ajo iku,
humbi tėrė dita e saj. Prifti ndoshta ėshtė inteligjent dhe ndoshta duket
revolucionar, por duket se ai ėshtė frikacak sepse ai kishte thėnė: Unė jam
plotėsisht i gatshėm tė vijė dhe ta takoj Osho-n, por jo nė ishull. Ai qe dy
ditė ėshtė kėtu e gjėrat veē kanė vluar, dhe kjo ėshtė shumė e nxehtė. Unė
nuk dua ta marrė kėtė rrezik. Nėse Osho vjen nė Athinė, atėherė unė mund tė
shkoj atje dhe ta takoj fshehurazi.
Kėta janė liderėt e
juaj fetar. Dhe ky njeri kishte menduar se ėshtė revolucionar; kisha e
kishte dėrguar larg pėr dhjetė vjet.
Unė nuk mendoj se
ndonjė ka vluar kėtu. Unė nuk shoh se ėshtė paraqitur ndonjė problem kėtu.
Kjo ėshtė aq paqėsore kėtu siē do tė ishte ēdokund nė tėrė ishullin.
Gete ka tė drejtė, por
askush nuk e ka kritikuar atė pėr arsye tė thjeshtė se ai nuk e ka elaboruar.
Ai thjesht ka thėnė: Dėlirėsia, dėgjueshmėria dhe varfėria janė tė
padurueshme nė njė tonė shumė tė butė, kėshtu qė askush nuk e ka
kritikuar atė. Ai po e kritikon tėrė kishėn tuaj, tėrė religjionin tuaj,
tėrė civilizimin tuaj. Por ai ėshtė i zgjuar, ai nuk ėshtė i drejtpėrdrejtė;
ai duhet tė ketė definuar ēdo gjė se ēfarė dėshiron ai tė thotė me atė.
Shumė njerėz simpatik
mė kanė thėnė - Indira Gandi ishte kryeministėr i Indisė, ajo mė tha: Nė
qoftė se ju i thoni tė njėjtat gjėra, pa i bėrė ata shumė ti elaborojnė dhe
me njė ton tė butė, askush nuk do tė ketė ndonjė vėrejtje. Por ju bėni ēdo
gjė nė mėnyrė tė zjarrtė...
I thashė: Atėherė
ēfarė kuptimi do tė kishte? Pse unė duhet ta humbi kohėn time me deklarata
tė buta liberale nėse nuk krijon mendim tek njerėzit? Unė po vazhdoj tė vė
zjarr gjithnjė e mė shumė nė fjalėt e mia.
Ajo tha: Unė ju njoh.
Shkaku i fjalėve tuaja unė dua tė vijė ta shoh komunėn tuaj. Por nuk mund tė
vijė; kam frikė nga votuesit e mi, se do tė shkaktohen probleme tė mėdha.
Posa tė vijė nė komunėn tuaj pėr tju takuar, unė do ti humbė shumė votues,
shumė simpatizantė.
Ajo ėshtė njė prej
grave shumė tė guximshme. Edhe shumė njerėz tė besueshėm mė kanė thėnė: Pse
nuk i thua gjėrat nė atė mėnyrė qė askush tė mos ndihet i lėnduar? Ēėshtja
nuk ėshtė qė askush tė mos lėndohet; nėse askush nuk lėndohet atėherė askush
nuk zgjohet.
Unė jam i gatshėm ta
rrezikoj jetėn time nėse mund ti zgjoj njerėzit.
Kėto tri fjalė tė
cilat ai i ka zgjedhur janė plotėsisht tė sakta. Gete ka qenė njeri
mendjemprehtė, jashtėzakonisht i zgjuar, por jo i guximshėm, kėshtu ky
formulim i madh kurrė nuk ka marrė ndonjė notė nga njerėzit askush nuk e
ka shqetėsuar nė lidhje me kėtė. Por tash kur unė shpejgova se ēfarė me tė
vėrtetė ai ka thėnė, ju mund tė kuptoni se nė botė ka shumė njerėz qė kanė
thėnė gjėra tė sakta, por nė mėnyrė aq tė keqe ato nuk mund tė bėjnė ndonjė
ndikim.
Njerėzimi ka nevojė
pėr njerėz tė cilėt janė zjarr tė vėrtetė dhe kush mund ata ti ndezė.
Sigurisht shumė armiq do tė krijohen, por kjo nuk llogaritet. Ajo qė
llogaritet janė miqtė. A e dini sa shumė armiq Gautam Buda ka krijuar? - Ju
nuk mund ti dini as emrat e disa prej tyre. Ata u zhdukėn, por miqtė e tij
pushtuan tėrė Azinė. Sa shumė armiq Jezusi ka krijuar? - pothuajse tėrė
komunitetit hebraik. Por ku janė armiqtė? Ēfarė ėshtė pozita e tyre? Ēfarė
ėshtė gjendja e tyre? Krishterimi ėshtė bėrė feja mė e madhe nė botė, e
Jezusi kishte shumė pak miq. Pėr tė filluar, ai kishte vetėm dymbėdhjetė
dishepujt, disa simpatizantė.
Unė jam shumė mė me
fat. Unė kam miliona miq. Unė nuk brengosem nė lidhje me armiqtė, sepse
armiqtė zhduken, ata nuk bėjnė ndonjė ndikim nė histori.
Ndikimi qė ėshtė bėrė,
ėshtė bėrė nga miqtė. Miqtė e tė vėrtetės janė njerėzit qė bėjnė
revolucione, qė ndryshojnė qenien njerėzore nė tė mirė.
Pyetja e dytė
I dashuri Osho,
A mund tė na thoni
diēka rreth psikologjisė sė kompleksit tė inferioritetit, tė cilėn nė
filozofinė tuaj tė gjithė politikanėt e kanė. Si mund tė trajtohet kjo
sėmundje e rrezikshme?
Sėmundja nuk ėshtė
vetėm e rrezikshme, sėmundja ėshtė po aq e lashtė sa njeriu. Sėmundje vjen
nga ideja e krahasimit.
Ne gjithmonė
krahasohemi; qė nga fėmijėria e hershme ne jemi mėsuar tė krahasohemi.
Fėmija i dikujt ėshtė shumė mė mendjehollė, mė i mrekullueshėm, mė
inteligjentė; fėmija i dikujt ėshtė mė i dėgjueshėm, e ju nuk jeni
I gjithė sistemi
arsimore varet nga krahasimi: dikush ėshtė i pari e dikush i fundit nė
klasė; dikush kalon e dikush ngelė. Arsimtarėt i vlerėsojnė nxėnėsit qė janė
tė dėgjueshėm; ata i urrejnė nxėnėsit, ata i dėnojnė nxėnėsit tė cilėt nuk
janė tė dėgjueshėm nė ēdo mėnyrė.
E tėrė struktura e
shoqėrisė ėshtė krahasuese nė vazhdimėsi, dhe vet ideja e krahasimit ėshtė
absolutisht e rreme.
Ēdo individ ėshtė unik
pėr shkak se nuk ka askush tjetėr si ai. Krahasimi do tė kishte qenė e
drejtė, nėse tė gjithė individėt janė tė njėjtė, ata nuk janė. Edhe binjakėt
nuk janė absolutisht tė njėjtė. Ėshtė e pamundur pėr tė gjetur njė njeri
tjetėr i cili ėshtė identik si ju. Kėshtu qė ne jemi njerėz, pakrahasueshėm
unik - i cili krijon tėrė problemin.
Kur kam shkuar nė
shkollėn (ciklin) e lartė, kam hyrė i pari nė klasė. Njėri hyri i tridhjeti,
dhe ai ishte duke qarė. Shkova tek ai dhe i thashė: Ske nevojė tė qashė,
dhe nėse ti qanė edhe unė do tė ulem pranė teje edhe do tė filloj tė qajė.
Ai tha: Pse duhet tė
qashė ti? Ti ke ardhur i pari.
Unė i thashė: Kjo
ėshtė e tėra e pakuptimtė. Kjo ėshtė vetėm ēėshtje e vėshtrimit se nga ti e
shikon: nga ajo anė unė jam i pari; nga kjo anė ti je i pari, askush nuk
mund tė tė godas ty. Unė mund tė jem i mundur, por ti nuk mund tė jesh i
mundur.
Ai filloi tė qeshė nė
idenė se nga fundi tjetėr i linjės ai gjithashtu ėshtė i pari; nė fakt, unė
jam i tridhjeti nga ana tjetėr.
Nė vizionin tim, nė
shkollė nuk duhet tė ketė provime, kėshtu askush nuk vjen i pari, askush nuk
vjen i dyti, askush nuk kalon askush nuk ngelė. Nė shkolla duhet tė ketė
merita tė dhuruara ēdo ditė nga ēdo mėsues nė lėndė tė ndryshme pėr ēdo
nxėnės. Dhe nė bazė tė tė gjitha kėtyre meritave tė cilat duhen tė jenė
vendimtare kur fėmija ėshtė i gatshėm tė kalojė nė klasėn tjetėr. Disa
fėmijė mund tė jenė tė gatshėm pas dy muajve; ata nuk ka nevojė tė presin
njė vit. Disa fėmijė mund tė kalojnė pas tetė muajve, disa fėmijė mund tė
kalojnė pas dymbėdhjetė muajve, pėr disa fėmijė mund tė zgjasė pesėmbėdhjetė
muaj. Por askush nuk ėshtė mė lartė se tjetri; ēdokush kalon sipas ritmit tė
tij, nė varėsi me interesimin e tij.
Ēdokush ka diēka tė
veēantė.
Edukimi duhet tė jetė
i organizuar nė mėnyrė tė tillė qė e veēanta tė vjen nė shprehje, tė bėhet
realitet.
Nuk duhet tė ketė
hierarki nė botė.
Vazhdon...
(1)
(2)
(3)
(4)
(6)
|