Pyetja e dytė
Liria individuale
dhe autoriteti nė njėrėn anė, dhe autoritarizmi dhe diktatura nė anėn
tjetėr. Ndryshimi i jetės sė njeriut dhe aspiratave tė tija. Ju lutemi
komentojeni kėtė?
Ky ėshtė i njėjti
problem, e njėjta pyetje, formuluar ndryshe. Shoqėria ėshtė autoritare,
kisha ėshtė autoritare, sistemi arsimor ėshtė autoritar. Tė gjithė ata
thonė: Krejt ēka ne themi se ėshtė e drejtė ju nuk duhet ta vėni nė dyshim
atė. Ju thjesht duhet ta pasoni.
Dhe ka probleme, pėr
shembull nė sistemin arsimor... Unė kam qenė student, kam qenė profesor,
dhe e di se pjesa mė e mirė e jetės sė njė personi shkatėrrohet nga persona
autoritar nė shkolla, nė kolegje, nė universitete. Unė kam qenė i dėbuar
prej shumė kolegjeve pėr arsyen e thjeshtė se unė nuk pranoja asnjė
autoritar. Unė thosha: Dėshmojeni dhe unė jam i gatshėm ta pranoj. Por pa
dėshmi, duke mos dhėnė argumente tė sakta pėr atė, duke mos bėrė njė
deklaratė racionale, unė nuk do ta pranoj atė.
Dhe unė luftoja nė ēdo
lėndė, sepse nė ēdo lėndė arsimtarėt thjesht ishin ligjėrues. Studentėt
merrnin shėnime, sepse e tėra qė nevojitej ishte qė nė fletėt e provimit tė
pėrsėriten mėsimet tė cilat iu ishin ligjėruar atyre. Dhe sa mė mirė qė e
pėrsėrisni, tamam si njė papagall, notė mė tė lartė merrni.
Gjėrat e vogla ata
kishin vėshtirėsi ti dėshmojnė, dhe kjo bėhej e turpshme pėr ta. Ēdo ditė
ajo ishte pyetje
Ēdo gjė qė ata thoshin, unė ngrihesha menjėherė dhe bėja
pyetje relevante Pėr ēfarė arsye?
Pėr shembull, njė nga
profesorėt qė na i ligjėronte religjionin deklaroi se VEDET shkrime e
shenjta induse janė shkruar nga Zoti. Unė u ngrita dhe i thashė: Unė
kundėrshtoj. Nė radhė tė parė ju nuk jeni nė gjendje ta dėshmoni ekzistencėn
e Zotit. E dyta, tash ju po thoni se kėto libra, tė cilat janė pėrplot me
marrėzira, janė tė shkruara nga Zoti. A keni shikuar ndonjėherė nė Vede? E
pyeta: A i keni lexuar ndonjėherė prej faqes sė parė deri nė faqen e
fundit? (Janė katėr VEDE, vėllime tė mėdha) Unė i kam sjellė tė katėrtat me
vete, dhe me hamendje mund ti hap dhe ti lexoj, dhe le tė vendos e gjithė
klasa se a ėshtė kjo njė deklaratė tė cilėn Perėndia mund tė ketė shkruar!
VEDET janė plotė me
lutje. Tash, Zoti nuk mund tė lutet, kujt Ai do ti lutet? Dhe lutje pėr
gjėra aq tė marra sa thjesht ėshtė qesharake tė thuhet se ato janė tė
shkruara nga Zoti. Njė brahmin ėshtė lutur: Unė i kam bėrė vazhdimisht tė
gjitha ritualet, duke jetuar nė harmoni me shkrimet e shenjta dhe ju akoma
nuk ma keni falur njė fėmijė; qė do tė jetė njė dėshmi se lutjet e mia kanė
qenė tė dėgjuara.
E pyeta atė: Si ka
mundur Zoti ta ketė shkruar kėtė fragment? Ajo ėshtė shkruar nga dikush dhe
ia ka adresuar Zotit, por kjo nuk ka mundur tė jetė shkruar nga vetė Zoti.
Dhe nėse kėshtu ėshtė gjendja e Zotit, atėherė pasuesit e shkretė nuk do tė
mėrziten pėr kėtė. Zoti kėrkon njė fėmijė nga dikush tjetėr, kėshtu qė pse
tė mos kėrkojmė nga i njėjti burim? Pse ne duhet ta shqetėsojmė kėtė person
tė gjorė?
Nė fund pėrgjigjja e
vetme e tyre ishte se mua ēdo kolegj do tė mė pėrjashtonte. Parimisht do tė
thotė: Na vjen keq. Ne e dimė se ke tė drejtė, por ne duhet ta udhėheqim
kolegjin. Ju do ta shkatėrroni institucionin nė tėrėsi. Profesorėt janė duke
na u kėrcėnuar me dorėheqje, studentėt po thonė se ju nuk po i lejoni
profesorėt tė ligjėrojnė, sepse nė njė pikė tė vetme pėr ēdo ditė e gjithė
koha humbet. Tetė muaj kanė kaluar dhe natyrisht nuk do tė pėrfundojė pėr dy
muajt qė vijnė nėse tė njėjtėn gjė e vazhdon.
Ata kanė ardhur kėtu
pėr ti kaluar provimet; atyre nuk iu intereson e vėrteta, ata nuk janė tė
interesuar pėr validitetin e ndonjė deklarate. Arsyeja e vetme e tyre pėr tė
qenė kėtu ėshtė tė marrin njė certifikatė. Dhe ju jeni njė kolegė i
ēuditshėm duket se ju nuk jeni tė interesuar pėr certifikata.
I thashė: Unė nuk jam
i interesuar pėr asnjė certifikatė. Ēfarė do tė bėj me certifikatat e kėtyre
njerėzve qė nuk dinė asgjė? Unė nuk mund ti imagjinoj kėta njerėz si
pedagog tė mi. Atė ditė kur tė ma jepni certifikatėn, unė do ta grisė
menjėherė para jush sepse kėta njerėz nuk mund tė pėrgjigjen.
Por i tėrė sistemi
ėshtė i drejtuar nė kėtė mėnyrė. Kur jam bėrė unė vetė profesor, kam bėrė
njė rregullim tė ri. Rregullimi ishte qė nė kohėzgjatjen prej dyzet
minutave, njėzet minuta ligjėroja njėsinė mėsimore siē shkruante nė libra,
dhe njėzet minuta kritikoja atė. Studentėt mė thanė: Ne do tė ēmendemi.
Unė iu thashė: Ky
ėshtė problemi juaj por unė nuk mund ti lė kėto formulime pa i kritikuar.
Ju mund tė zgjidhni; kur vjen koha e provimit ju mund tė zgjidhni pėr tė
shkruar cilėndo qė ju dėshironi. Nėse dėshironi tė dėshtoni, zgjedhni anėn
time. Nėse dėshironi tė kaloni, zgjedhne pjesa e parė. Unė jam duke e bėrė
tė qartė, unė nuk po e mashtroj askėnd por unė nuk mund tju mashtroj duke
ju mėsuar pėr diēka qė mendoj se ėshtė absolutisht e gabuar.
Nė fund mė thirri
rektori universitetit, dhe ai mė tha: Kjo ėshtė mėnyrė e ēuditshme e
ligjėrimit. Unė kam pranuar pėr ēdo ditė raporte se gjysmėn e kohės ju
ligjėroni sipas plan programit dhe gjysmėn tjetėr tė kohės ju jepni
argumentet tuaja, tė cilat shkatėrrojnė tė tėrėn qė ua kemi mėsuar atyre.
Kėshtu qė ata mbesin mė tė zbrazėt pasi qė tė largohen
nė fakt nė njė huti
mė tė madhe!
I thashė: Unė nuk po
mėrzitem pėr askėnd. Ēfarė kanė bėrė ata me mua gjithė kėtyre viteve kur unė
isha student? Unė pėrjashtohesha prej njė kolegji nė tjetrin. Dhe ju mund tė
vini njė ditė pėr tė dėgjuar se a jam duke bėrė ndonjė padrejtėsi nė mėsimin
e parashikuar. Kur e ligjėroj mėsimin e pėrcaktuar, e bėj sa mė plotėsisht
tė jetė e mundur, pėr ta bėrė atė tė qartė.
Njė ditė ai erdh pėr
tė dėgjuar, dhe pas njėzet minutave ai tha: Kjo me tė vėrtetė ėshtė e
shkėlqyeshme. Unė kisha me qenė student i filozofisė, por kurrė askush nuk
mė tregoj nė kėtė mėnyrė.
I thashė: Kjo ėshtė
vetėm gjysma e fjalimit. Ju vetėm prisni, sepse tash do tė filloj ta
shkatėrroj atė plotėsisht, hap pas hapi.
Dhe kur e shkatėrrova
plotėsisht ai tha: Zoti im! Tash mund ti kuptoj ata studentėt e gjorė
ēfarė raportonin tek unė. Ju nuk duhet tė jeni as profesor i supozuar nė
kėtė sistem tė edukimit. Unė mund ta kuptoj se atė qė ju bėni ėshtė
absolutisht e ndershme, por ky sistem nuk dėshiron tė krijojė njerėz
inteligjent; ky sistem krijon vetėm njerėz me memorie tė mirė dhe kjo
ėshtė ajo qė kėrkohet. Ne kem nevojė pėr nėpunės, ne kem nevojė pėr shefa
stacionesh, ne kem nevojė pėr postierė dhe kėtyre njerėzve nuk iu
nevojitet inteligjenca, atyre iu nevojitet memoria e mirė.
Unė i thashė: Me
fjalė tė tjera ju keni nevojė pėr kompjuterė, jo pėr njeri. Nėse ky ėshtė
sistemi juaj i arsimimit, atėherė herėt a vonė ju do ti zėvendėsoni
njerėzit me kompjuterė- dhe kjo ėshtė ajo qė ata po bėjnė. Kudo ata kanė
zėvendėsuar postet e rėndėsishme me kompjuterė, pasi kompjuterėt janė mė tė
besueshme, ata janė vetėm memorie, nuk kanė inteligjencė.
Njeriu, megjithatė i
shtypur, ka njė inteligjencė tė caktuar.
Njeriu qė i ka hedhė
bombat atomike nė Hiroshima dhe Nagasaki nėse ky ishte njė kompjuter, nuk
ka pasur pyetje: nė kohėn e saktė, nė kilometrazhin e saktė, ai do tė kishte
hedhė bombat, do ishte kthyer. Ajo do tė kishte qenė thjesht mekanike. Por
njeriut qė i ka hedhė bombat, ėshtė dashur nė ēdo mėnyrė ti shkatėrrohet
inteligjenca, se ai kishte pėr tė menduar dy herė ēfarė ai kishte bėrė: pėr
vrasjen e njėqind mijė njerėzve tė cilėt ishin absolutisht tė pafajshėm, tė
cilėt ishin civilė, tė cilėt nuk ishin njerėz tė armatės, tė cilėt nuk i
kishte bėrė ndonjė tė keqe askujt a ėshtė kjo e drejtė?
Tani kudo, tė gjitha
armėt bėrthamore janė nė duart e kompjuterėve, e jo nė duart e njeriut.
Kompjuterėt do ta luftojnė luftėn e tretė botėrore. Njeriu do tė jetė i
vrarė - qė ėshtė njė tjetėr ēėshtje. Kompjuteri nuk do tė brengoset se a do
tė mbijetojė njerėzimi apo do tė zhduket, nuk ka rėndėsi pėr ta, por ata do
tė bėjnė saktė dhe efektshėm punėn tė cilėn njeriu nuk mund ta bėjė. Njeriu
mund tė hezitojė tė shkatėrrojė tėrė njerėzimin; diēka nga inteligjenca,
vetėm pak nga inteligjenca mjafton pėr tė krijuar pyetjen: Ēfarė po bėj?
Tė gjitha
institucionet tona, fetė tona janė autoritare. Ato nuk ju thonė pse: Vetėm
bėje pėr shkak se ajo ėshtė shkruar nė libėr, sepse Jezusi thotė kėshtu.
Jezusi nuk ka dhėnė edhe njė argument tė vetėm pse ajo duhet tė bėhet, ai
nuk ka dhėnė edhe njė bazė tė vetme racional pėr asnjė doktrinė tė tij. As
Moisiu nuk e ka bėrė kėtė, as Krishna nuk e ka bėrė.
Krishna i thotė
Arxhunit: Kjo ėshtė nga Zoti: ti duhet tė luftosh. Ky ėshtė autoritarizėm.
Dhe Zoti ėshtė shfrytėzuar, manipuluar nė ēdo situatė, pėr tu bėrė ēdo gjė
qė ju thoni absolutisht e padiskutuar. Ne duhet ti shkatėrrojmė tė gjitha
autoritarizmat nė botė.
Autoriteti ėshtė
krejtėsisht i ndryshėm. Autoritarizmi ėshtė i lidhur me shoqėrinė, me
kishėn, autoriteti ėshtė diēka qė ka tė bėjė me realizimin individual.
Nėse unė ju them
diēka, unė e them me autoritet. Kjo thjesht do tė thotė qė unė po e them
kėtė sepse kjo ėshtė pėrvoja ime - por kjo sdo tė thotė se ju duhet tė
besoni kėtė. Mjafton qė ju tė dėgjoni pėr atė, mandej mund tė mendoni mbi
atė, ju mund tė vendosni pėr ose kundėr.
Pėr mua ajo qė ėshtė e
rėndėsishme nuk ėshtė qė ju tė vendosni pėr tė, ajo qė ėshtė e rėndėsishme
pėr mua ėshtė qė ju tė vendosni pėr veten tuaj. Ajo mund tė jetė kundėr saj,
kjo nuk ka rėndėsi - por vendimi duhet tė vijė nga vet qenia juaj. Nė qoftė
se kjo nuk vjen nga qenia juaj, atėherė ju bėheni edhe mė autoritar.
Unė jam duke folur nga
autoriteti im. Ju lutem mos bėni prej meje njė autoritar, sepse unė thjesht
po i konstatoj fakt me aq forcė e zjarr sa jam i aftė pėr kėtė - kėshtu qė
ajo ėshtė absolutisht e qartė pėr ju, dhe tash ju jeni tė lirė pėr tė
vendosur. Unė nuk kam vendosur pėr ju, dhe unė nuk po kėrkoj qė ju tė keni
besim nė mua apo tė mė besoni.
Unė thjesht po kėrkoj:
Mė jepni njė shans tė vogėl. Mendoni pėr atė qė unė jam duke ju folur -
dhe unė do tė jem mirėnjohės qė ju menduat pėr kėtė. Kjo mjafton. Pėrsiatja
juaj do tju japė njė inteligjencės tė mprehtė ...dhe unė besoj nė
inteligjencė. Nėse mendoni, dhe inteligjenca juaj bėhet e mprehtė, unė e di
se ēfarėdo qė konkludoni do tė jetė e drejtė.
Dhe nė qoftė se keni
gabuar nė konkludim njė herė, kjo nuk ka rėndėsi. Njeriu bie shumė herė dhe
ngrihet pėrsėri. Kjo ėshtė se si ėshtė jeta. Njėherė ka pėr tė gabuar dhe
mandej mėson prej gabimeve, dhe ndreq ēdo guri tė bllokuar nė shtegun me
gurė.
Por rreth meje nuk ka
asnjė fjalė e ndonjė besimi ose feje. Me lirinė individuale, autoritarizmit
vdes dhe njė gjė e re lind: autoriteti. Ēdo individ ėshtė i aftė pėr tė
pasur pėrvojat e veta, atėherė ai ka autoritet, atėherė ai mund tė thotė:
Unė kam parė atė. Kam shijuar atė. Unė e kam gėzuar atė. Unė e kam
vallėzuar atė. Dhe kjo nuk ėshtė njė ēėshtje qė jam duke e cituar nga ndonjė
libėr, unė thjesht po ua hapi zemrėn.
Autoriteti i pėrket
pėrvojės.
Autoritarizmi i pėrket
dikujt tjetėr, jo juve, prandaj kjo krijon skllavėrinė e jo lirinė. Dhe pėr
mua liria ėshtė vlera pėrfundimtare, pėr shkak se vetėm nė liri ju mund tė
lulėzoni, dhe mund tju lulėzojė mundėsi juaj e plotė.
Pyetja e tretė
A ėshtė shoqėria njė
fakt real i determinuar nga ekzistenca njerėzore, apo ėshtė njė koncept
fals, njė konditė e cila ekziston vetėm pėr shkak se njeriu ėshtė i
pėrgjumur?
Shoqėria nuk ėshtė njė
realitet ekzistencial. Ajo ėshtė krijuar nga njeriu, sepse njeriu ėshtė nė
gjumė, sepse njeriu ėshtė nė njė kaos, sepse njeriu nuk ėshtė i aftė tė ketė
liri pa e kthyer atė nė shthurje. Njeriu nuk ėshtė i aftė tė ketė liri dhe
tė mos pėrfitoj nga ajo. Pra, ėshtė artificiale - por e domosdoshme krijim
i njeriut.
Nga qe shoqėria ėshtė
artificiale, ajo mund tė shpėrndahet. Arsyeja qė ishte e nevojshme njė herė,
sdo tė thotė se ėshtė e nevojshme pėrgjithmonė.
Njeriu duhet ti
ndryshoj vetėm ato kondita tė cilat i bėri tė domosdoshme. Dhe kjo ėshtė
mirė se kjo nuk ėshtė ekzistenciale, pėr ndryshe nuk do tė ketė mėnyrė pėr
tė shpėtuar prej saj.
Ky ėshtė fakt i jonė i
prodhuar.
Ne mund ta shkatėrrojė
atė kur tė dojmė.
Pyetja e katėrt
Si tė evoluohet
jashtė nga kolektivi, kombi, duke mos ra nė barbari tė egos sė vetme nė
luftė kundėr njėri-tjetrit?
Tė gjitha pyetjet
tuaja janė tė pėrqendruara nė njė gjė.
Unė do tė doja tė jap
njė pėrgjigje.
Mė ra ndėr mend njė
parabolė
Njė mjeshtėr i madh
ishte ulur nė breg tė detit, nė plazh, dhe njė njeri i cili ishte duke
kėrkuar tė vėrtetėn iu afrua, preku kėmbėt e tij dhe e pyeti: Nėse nuk ju
shqetėsoj, unė do tė doja tė bėja ēdo gjė tė cilėn ma sugjeroni qė mund tė
mė ndihmoni pėr tė gjetur tė vėrtetėn.
Mjeshtri thjesht
mbylli sytė e tij dhe mbet i heshtur.
Burri tundi kokėn. Ai
nė mendjen e vet foli: Ky njeri duket tė jetė i ēmendur. Unė jam duke i
kėrkuar atij njė pyetje e ai ka mbyllur sytė.Ai e tundi mjeshtrin dhe i
tha: Po nė lidhje me pyetjen time?
Mjeshtri i tha: Unė u
pėrgjigja. Vetėm rri i heshtur
mos bėn asgjė, dhe bari rritet vetvetiu. Nuk
duhet tė mėrzitesh rreth kėsaj - ēdo gjė do tė ndodhė. Ti vetėm rri nė
heshtje, gėzoju qetėsisė.
Burri i tha: A mund
ti jepni kėsaj njė emėr sepse njerėzit do tė mė pyesin: Ēfarė po bėn?
Kėshtu ai shkroi nė
rėrė me gishtin e tij: meditim.
Burri i tha: Kjo
ėshtė pėrgjigje shumė e shkurtėr. Tė jetė pak mė shumė e elaboruar.
Mjeshtri shkroi me
shkronja tė mėdha: MEDITIM.
Burri i tha: Por kėto
janė thjesht shkronja tė mėdha. Ju keni shkruar tė njėjtėn gjė.
Mjeshtri i vjetėr i
tha: Nėse them mė shumė se kaq, atėherė ajo do tė jetė e gabuar.
Nėse mund ta kuptosh, atėherė bėje vetėm atė qė tė kam thėnė, dhe do ta
dish.
Dhe kjo ėshtė
pėrgjigjja ime gjithashtu.
Ēdo individ ka pėr tu
bėrė njė meditator, njė vrojtues i heshtur, nė mėnyrė qė ai tė mund tė
zbulojė vetė. Dhe ky zbulim do tė ndryshojė ēdo gjė rreth tij. Dhe nėse ne
mund tė ndryshojmė shumė njerėz pėrmes meditimit, ne mund tė krijojmė njė
botė tė re.
Shumė njerėz kanė qenė
pėr shekuj duke shpresuar pėr njė botė tė re, por ata nuk kishin ide se si
ta krijojnė atė. Unė jam duke ju dhėnė shkencėn ekzakte sa si tė krijohet
ajo. Meditim ėshtė emri i kėsaj shkence.
Fund i kapitullit te
trembėdhjetė
(1)
(2)
(4)
(5)
(6)
|