Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Tema tė tjera 2 - Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej (5)

Bhagwan Shree Rajneesh - OSHO

 Shqipėroi: Valdet FETAHU 

      

SOKRATI EDHE PAS 25 SHEKUJSH PRAPĖ DO TĖ HELMOHEJ (5)

 

Kapitulli i gjashtė i ligjėrimeve tė filozofit tė madh Indian, OSHO (marr nga libri “Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej”, qė ėshtė nė pėrkthim e sipėr nga V. Fetahu), qė u mbajt nė Greqi prej datės 19/02/86 deri mė 15/04/86

 

 

            Pyetje nga "Nieuwe Revue", Holandė

 

 

            Pyetja e shtatė

 

            Ju lutemi koment rreth kėsaj deklarate: “mbijetesa e mė tė fortėve” dhe “ju jeni ajo qė ju hani”.

 

            “Mbijetesa e mė tė fortėve” duket se ėshtė e vėrtetė, por vetėm pėr sytė sipėrfaqėsor, sepse njeriu nuk ėshtė shtaza mė e fortė nė tokė.

            Pėrse ka mbijetuar, dhe ka shkatėrruar shtazėt tjera - jo fitnesi i tij, jo forca e tij, jo fuqia e tij, kėtė e ka bėrė inteligjenca e tij. Kėshtu unė dua ta ndryshoj kėtė nė mbijetesėn e vetėdijes.

            Tash jemi para krizės globale. Nėse njeriu nuk tregohet mjaft i zgjuar, atėherė ai do tė zhduket nga planeti. Ai ėshtė dėshmuar si shumė mė i vetėdijshėm se shtazėt; ai tash duhet tė dėshmohet si shumė mė inteligjent dhe mė i vetėdijshėm se politikanėt. Kėta janė shtazė konkrete nė kėtė kohė.

            Nėse njeriu mund ta dėshmoj veten si shumė mė tė ndėrgjegjshėm, si shumė mė vigjilent, mė i vetėdijshėm, atėherė shumė gjėra mund tė zhduken menjėherė. Pėr shembull, tė gjitha kombet janė artificiale. Bota ėshtė njė. Tė gjitha kufijtė e kombeve janė mashtrim; ato janė vetėm nė hartė. Nėse njeriu bėhet shumė mė vigjilent dhe shumė mė i vetėdijshėm, e para tė cilėn duhet bėrė ėshtė t’i shpėrbėjė tė gjitha kombet.

            Bota le tė bėhet njė. Njė botė ėshtė e vetmja garanci, se nuk do tė ketė mė asnjė luftė.

            Nėse njeriu ėshtė i ndėrgjegjshėm dhe i vetėdijshėm, ai do ta vėren se esenca e religjionit ėshtė njė. Vetėm ritualet janė tė ndryshme, e ritualet janė tė pakuptimta. Kapėrceni ritualet dhe ruani esencėn e religjionit. Atėherė hinduaizmi, krishterimi, budizmi, xhainizmi, taoizmi – tė gjitha do tė vijnė nė njė pikė: pyetjes sė brendshme tuaj, tė udhėtimit tuaj shpirtėror.

             Nėse ne i lėmė kufijtė e kombeve tė zhduken, edhe kufijtė e religjioneve zhduken,  nėse bota bėhet njė botė, edhe religjionet do tė bėhen pa ndonjė mbiemėr – vetėm njė cilėsi, besimtari – ne do ta mbijetojmė rrezikun mė tė madh me tė cilin po pėrballemi.

            Njerėzimi duke e ndarė veten - nė religjione – nė kombe do ta shkatėrrojė vetveten. Na duhet jondarja, njė humanitet. Ēdo gjė qė ndahet ka pėr tė rėnė; ajo ėshtė kundėr mbijetesės sonė.

            Edhe proverbi i dytė “ju jeni ajo qė ju hani”, padyshim se ėshtė i vėrtetė.

            Njeriu i cili ėshtė vegjetarian nė parim ėshtė joviolent. Ju mund ta shihni se: njerėzit tė cilėt me shekuj kanė qenė vegjetarian janė absolutisht jo – violent. Ata nuk kanė bėrė asnjė luftė; ata nuk kanė bėrė ndonjė kryqėzatė, ndonjė JIHADS (xhihad). Njerėzit tė cilėt janė mishngrėnės janė mė tė kufizuar nė ndjeshmėri, ata janė mė tė vėshtirė. Edhe nė emėr tė dashurisė ata do tė vrasin; edhe nė emėr tė paqes ata do tė shkojnė nė luftė. Nė emėr tė lirisė, nė emėr tė demokracisė, ata vrasin.

            Nė ekzistencė ka akoma kanibal – jo shumė, njė fis i vogėl nė Afrikėn e Jugut, prej treqind njerėzish. Askush nuk kalon nėpėr atė zonė, sepse nėse kaloni nėpėr atė zonė kurrė nuk do ta arrini destinacionin tuaj – do tė bėheni ushqim! Pasi qė askush nuk ka kaluar nėpėr atė zonė, ata njerėz i kanė ngrėnė njerėzit e vet. Nė fillim tė kėtij shekulli popullsia e tyre i ka numėruar tremijė njerėz. Tash ata janė vetėm treqind.

            Mė kujtohet prifti i krishterė, njė misionar, i cili ka qenė njeriu i parė nga Perėndimi qė ka shkuar tek kanibalėt pėr t’i konvertuar ata nė krishterim. Ata menjėherė iu kanė bashkuar atij. Ata e kanė vėrė atė nė njė tenxhere tė madhe. 

            Ai iu ka thėnė: “Ēfarė po bėni?”

            Ata iu kanė pėrgjigjur: “Vetėm prit pak dhe do ta shohėsh.”

            Mandej ata kanė filluar tė vendosin trungje e drunj nėn tenxhere. Misionari e ka parė situatėn, kur ka shikuar pėrreth nė fytyrat e kėtyre njerėzve… tė egėr. Duke u pėrpjekur disi t’i bindė ata se kjo nuk ėshtė e mirė, iu ka thėnė: “Para se tė bėni diēka, mė dėgjoni. Keni pasur ndonjėherė ndonjė shije tė krishterimit?”

            Ata i kanė thėnė: “Prit, ne do tė kemi. Ne do tė bėjmė supė prej teje dhe tė gjithė do tė kenė shije tė parė tė krishterimit.”

            Njė kanibal nuk mund tė quhet njeri. Nėse ai mund tė ha njerėz tė gjallė, ai nuk ka zemėr, nuk ka dashuri, ai nuk ka ndjeshmėri. ai ėshtė vetėm njė gur.

            Por ju nuk mendoni nė mėnyrė tė njėjtė kur dikush vret njė luan apo dre, sepse ju nuk mendoni se njė dre ka aq jetė sa edhe ju. Dreri mund tė ketė tė dashur; dreri mund tė ketė fėmijė. Ju nuk mendoni pėr luanin, kur e vritni, se ndoshta ka familje. Kėlyshėt e tij tė vegjėl do tė mbesin jetim. Ai ėshtė i gjallė sa edhe ju – nė fakt shumė mė i gjallė se qė jeni ju. e Shkatėrroni atė vetėm pėr pak sytha shijesh nė gjuhėn tuaj, sa pėr shije…

            Duket, pėr mendimin tim, se vrasja e kafshėve pėr ushqim nuk ėshtė larg nga vrasja e qenieve njerėzore. Ata ndryshojnė vetėm nė trupat e tyre, nė formėn e tyre, por kjo ėshtė e njėjta jetė tė cilėn ju e keni shkatėrruar.

            Me teknologjinė e re toka ėshtė plotėsisht e gatshme t’ju jep ushqim. Ju mund ta bėni atė me shije tė plotė ēfarė tė doni. Dhe ju mund t’i shtoni ēfarėdo arome qė ju pėlqen. Vetėm pėr shije, tė shkatėrrohet jeta thjesht ėshtė e neveritshme. Me shkatėrrimin e jetės, ju keni shkatėrruar shumė kualitete brenda vetes. Ju nuk mund tė bėheni njė Gautam Buda. Ju nuk mund ta keni atė pastėrti tė ndėrgjegjes, atė ndjeshmėri.

            Njė ditė Gautam Buda duke kaluar rrugės me dishepullin e tij Ananda, duke biseduar me tė, njė mizė kishte fluturuar mbi ballin e tij dhe ai aq shumė ishte thelluar nė bisedėn e tij saqė vetėm mekanikisht e kishte lėvizur dorėn – nė atė mėnyrė siē bėjmė ne – dhe miza kishte ikur. Por pastaj ai papritmas ishte ndalur, kishte mbyllur sytė, dhe kishte lėvizur dorėn shumė ngadalė, me shumė elegancė.

            Ananda i kishte thėnė: “Ēfarė po bėn? Miza mė nuk ėshtė aty.”

            Buda i thotė: “Jam sjellė keq me mizėn. Ajo nuk ėshtė trajtuar mirė – duhet tė jem shumė mė i kėndshėm. Kėtė po provoj, tash mė duhet tė jem mė i sjellshėm. Kėshtu qė nė tė ardhmen mos ta bėj gabimin e njėjtė. Nė fund tė fundit, edhe miza ėshtė e gjallė, e ajo vetėm ka fluturuar mbi ballin tim.”

            Tash ky njeri, i cili nuk mund tė keqtrajtojė madje edhe njė mizė, me siguri se do tė ketė njė vetėdije shumė mė tė pastėr se kushdo tjetėr, njė qetėsi shumė mė tė thellė se kushdo tjetėr.

            Ushqimi vegjetarian nuk ka vetėm njė gjė: proteina tė caktuara, tė cilat absolutisht janė tė nevojshme pėr rritjen e inteligjencės. Kjo ėshtė arsyeja e vetme pėrse asnjė vegjetariani nuk iu ėshtė dhėnė ēmimi i Nobelit. Edhe nė Indi tre persona kanė marrė ēmimin Nobel, por te tre personat kanė qenė jovegjetarian.

            Kam shikuar nė ēėshtje thellėsisht. Kam pyetur shkencėtar, mjekė, dhe kam gjetur njė zėvendėsim. Vezė tė pafekonduar. E shtuar nė ushqimin vegjetarian, kjo e kompleton. Kjo i jep tė gjitha proteinat tė cilat kanė munguar nė ushqimin e vjetėr vegjetarian. Dhe veza e pafekonduar ėshtė vetėm perim; ajo nuk ka jetė.

            Njė ndryshim i thjeshtė, dhe ne mund ta bėjmė tėrė njerėzimin shumė mė tė ndjeshėm, shumė mė artistik, dhe me shumė ma tepėr nderim pėr jetėn.

            Oh Zot,  ju nuk e keni parė kėtė, por jeta ėshtė gjithkund rreth jush.

            Pėr ju, jeta ėshtė e vetmja pėrfaqėsuese e cila dėshmon se ekzistenca nuk ėshtė e vdekur, ajo ėshtė e gjallė.

            Tė hahet gjithēka nga vrasja ėshtė joreligjioze, joshpirtėrore, joestetike. Dhe vetėm njėherė t’i shtohet ushqimit vegjetarian veza e pafekonduar, ushqimi bėhet i mrekullueshėm – shumė mė i mirė se ushqimi jo vegjetarian. Ajo i pėrmbush tė gjitha nevojat tuaja pa ndonjė shkatėrrim. E njeriu i cili jeton me destruktivitet do tė vdes nga destruktiviteti. Kjo nuk ėshtė njė koincidencė pėrse te dy luftėrat botėrore u luftuan nė Perėndim. Edhe lufta e tretė botėrore do tė fillojė, nėse fillon, nė Perėndim.

            Nė Lindje – veēanėrisht njerėzit tė cilėt kanė qenė vegjetarian me shekuj – ata nuk kanė luftuar nė asnjė luftė. Kam hulumtuar nė Indi nėse ndonjė vegjetarian ka qenė i arrestuar pėr tentim vetėvrasjeje ose vrasjeje ose vjedhjeje dhe kam qenė i befasuar kur kam mėsuar se asnjė vegjetarian kur s’kishte qenė i burgosur pėr kryerjen e vrasjes – kjo ėshtė e pamundur.

            Mė kujtohet fėmijėria ime. Gjyshja ime kurrsesi nuk lejonte patlixhana (domate) nė shtėpi, sepse ato dukeshin si mish.

            I thoja: “A je ēmendur, kėto domate tė zeza nuk janė mish.”

            Por ajo tha: “Edhe nė dukje…Sa tė jam gjallė unė, ju lutem mos sillni ndonjė domate nė shtėpi.” Mendoni se kjo grua mund ta vrasė dikė? Mund ta imagjinoni se kjo grua mund tė bėj vetėvrasje?

            Po, ėshtė e vėrtetė, ju jeni ajo qė ju hani, sepse atė qė ju e hani e bėn mendjen tuaj, e bėn trupin tuaj, i bėn shqisat tuaja, e bėn kualitetin tuaj. Nė Indi, i kam shikuar, asnjė vegjetarian nuk ėshtė lypės. Ku ka me miliona lypsa, asnjė vegjetarian i vetėm nuk ėshtė lypės.

            Unė i kam vizituar burgjet, i kam pyetur; kurrė nuk kam hasur nė ndonjė vegjetarian nė burg. Ata thjesht nuk kanė bėrė kurrfarė krimi – ndjeshmėria e tyre i ndalon ata. Nėse ne e dėshirojmė njė botė me tė vėrtetė humane, njė botė tė njerėzve tė dashur, me plotė respekt pėr jetėt e njėri tjetrit, atėherė ne duhet tė mendohemi pėr ushqimin tonė dhe pėr shprehitė e tjera. Ato duhet ndryshuar. Ato nuk janė aq tė vlershme.

            Dhe nėse ju e doni shijen e mishit, atė shije mund t’ju jap cilido ushqim. Tash kjo thjesht ėshtė ēėshtje e shijes. Nuk ka nevojė, vetėm pėr atė shije, tė vritet gjallesa, shtazėt e bukura dhe tė shkatėrrohet ekologjia e tokės. Ato janė vėllezėrit dhe motrat tona.

            Ditėn kur ka vdekur Shėn Francis – ai e ka shfrytėzuar gomarin pėr tė udhėtuar – fjala e fundit tė cilėn ai e ka thėnė e qė vlen tė kujtohet. Ai iu ka drejtuar gomarit – fjalėt e fundit tė tij – nuk iu ka drejtuar dishepujve po gomarit. I kishte thėnė: “Vėlla gomar, tė lutem mė fal mua. Unė tė kam hipur. Unė e pranoj fajin tim; nuk ka qenė e drejtė tė kalėrohet vėllai. Tė lutem mė fal para se tė vdes.” Ai iu ka drejtuar gomarit si vėlla.

            Ne jemi pjesė e kėsaj ekzistence: kėto pemė, kėto shtazė, kėta zogj, ata janė vėllezėrit dhe motrat tona. Kjo ėshtė e tėrė familja jonė. Vetėm njė mirėkuptim i vogėl, dhe ju mund ta ndryshoni ndėrgjegjen tuaj nga tė qenit i ndotur, nga tė qenit destruktiv. Ju mund tė ngrihen aq lartė sa asnjėherė s’ka mundur askush tjetėr.

            Pėr shembull, nė Perėndim fenomeni i ndriēimit tė mendjes apo ndritjes nuk ėshtė i njohur, pėr njė arsye tė thjeshtė se askush nuk ėshtė i ndjeshėm dhe vigjilent aq mjaftueshėm pėr ta arritur kėtė. Edhe Jezusi ka ngrėnė mish dhe ka pirė verė.

 

 

 

 

            Jo vetėm kjo, tė krishterėt mburret me mrekullinė e tij, kur e ka shndėrruar ujin nė verė – tash kjo ėshtė krim, nuk ėshtė njė mrekulli. Nėse ai e ka shndėrruar ujin nė verė, unė do ta kisha quajtur kėtė mrekulli. Unė nuk mund ta quaj kėtė mrekulli. Vera i bėnė njerėzit tė pavetėdijshėm; ajo nuk i ndihmon njerėzit tė ndritėn.

            Ka pasur njerėz tė mėdhenj nė Perėndim. Unė i dua ata. Sokrati ka mundur tė jetė njė Buda, njė i zgjuar, po tė kishte qenė nė Lindje. Por kėtu, e tėrė atmosfera nuk ėshtė pėrkrahėse. Ai ka qenė mishngrėnės – jo vetėm pėr kėtė, ai ka qenė homoseksual. Tash, njė person i tillė nuk mund tė arrijė nė majėn mė tė lartė tė vetėdijes. Ai kishte potencial, ai kishte kapacitet, ai kishte inteligjencė, por vetėm disa gjėra tė vogla mungonin.

            Kėshtu ėshtė rasti edhe me Moisiun; kėshtu ėshtė rasti me Platonin, Plotinin, Heraklitin, Pitagorėn…njerėz tė mrekullueshėm. Unė i dua ata, dhe akoma ndjej keqardhje pėr ta, sepse nuk ishin  nė llojin e drejtė tė atmosferės nė tė cilėn ata do tė kishin mundur tė zhvillohen dhe tė lulėzojnė.

            Ne nuk dimė se sa njerėz nė botė mund t’i arrijnė majat e vetėdijes sė lartė qiellore, sepse gjėrat e vogla janė duke i penguar ata. Ushqimi ėshtė shumė i rėndėsishėm. Ky ėshtė trupi juaj, mendja juaj. Dhe pa pėrkrahjen e trupit dhe mendjes suaj, ju nuk mund ta arrini shpirtin tuaj.

 

 

            Pyetja e tetė

 

            Nė njė intervistė keni thėnė se kur dikush thotė “unė tė dua” pėr tjetrin dashuria veē ka ikur. Pėrse?

 

            Kam thėnė kėtė, sepse kur jeni nė dashuri nuk keni nevojė pėr ta thėnė kėtė. Kjo tregohet vetvetiu – nga sytė tuaj, nga ēdo gjest i juaji. Dhe pėr mė tepėr, pėr tė parėn herė ju kuptoni qė jeni duke pėrjetuar diēka qė nuk mund tė thuhet me fjalė.

            Ju mund tė thoni: “Unė tė dua” por ju papritmas do ta shihni se ndjenja tė cilėn po e quani dashuri ėshtė aq e gjerė, dhe se fjala “dashuri” ėshtė aq e vogėl, ajo nuk do tė jetė e drejtė pėr tė. Kėshtu qė, kur njerėzit janė tė dashuruar, ata i kuptojnė nė heshtje ndjenjat e njėri tjetrit. Tė dashuruarit mund tė qėndrojnė me orė tė tėra nė natėn plotė hėnė, pranė detit, duke mos e folur asnjė fjalė, vetėm duke u mbajtur pėr duar, sikur ata nuk janė dy – me cilin me fol, dhe ēka ka aty pėr tė biseduar? Nė heshtje dashuria ėshtė aq e madhe, e shfrenuar, kėshtu qė ēdo fjalė do ta shqetėsonte atė.

            Por burrat dhe gratė ia thonė kėtė njėri-tjetrit. Filozofi i tyre, njė amerikan, Dale Carnegie, sugjeron qė sė paku tre herė nė ditė ēdo burrė t’i thotė gruas sė tij “Tė dua, e dashur”. Dhe ju do tė befasoheni kur ta dini se gruaja ėshtė shumė mė intuitive sesa burri, burri ėshtė mė intelektual. Kėto janė dallimet mes dy gjinive. Ata janė komplementar.

            Kurdo qė burri i saj e pėrqafon e i thotė kėshtu me dashuri “Unė tė dua”, ajo e di se diēka nuk ėshtė nė rregull. Se ai ka qenė me ndonjė femėr tjetėr – ky ėshtė vetėm kompensim! Ditėn kur papritmas ai i sjell lule, apo akullore, ajo e di se ēfarė ka ngjarė: ai ka bėrė diēka dhe se tani do qė ta mbulojė atė.

            Kur ka dashuri nuk ka nevojė pėr ta thėnė atė. Nė radhė tė parė nuk mund tė thuhet. Po, e tėrė qenia juaj do tė vibrojė me tė dhe personi tė cilin e doni do t’i pranojė vibrimet. Gjithēka nė ty do tė fletė: “Unė tė dua”.

            Por fjalėt janė shumė tė vogla, shumė tė papėrshtatshme. Kjo ėshtė arsyeja pse unė kisha thėnė, se kur dashuria vdes, zhduket, dhe ju lė bosh, atėherė burri dhe gruaja fillojnė tė bisedojnė pėr ndonjė gjė. Ata nuk do tė ulen nė heshtje, sepse nė heshtje ata mund tė ndjehen tė ftohtė qė ka ardhur nė mes tyre. Ajo nuk ėshtė mė e ngrohtė, se komoditeti i dashurisė ėshtė zhdukur. Tani kjo ftohtėsi ėshtė mbuluar me fjalė.

            Kėshtu ata vazhdojnė tė flasin pėr gjėra tė rėndėsishme e tė pa rėndėsishme, ata nuk mund tė qėndrojnė nė heshtje, nė fakt, burri dhe gruaja gjithmonė dėshirojnė qė dikush tė jetė i ftuar…njė mik, kėshtu qė ata nuk mbesin vetėm. Nė vetmi ka frikė. Kur ishin nė dashuri ata dėshironin tė jenė vetėm, ata donin qė askush tė mos jetė atje.

            Njė nga miqtė e mi ėshtė shumė i pasur, dhe ai mė ka pyetur: “Unė i kam dy vajza dhe te dyja janė tė martuara. Unė nuk kam asnjė djalė. A duhet unė tė vazhdoj tė jem industrialist aktiv?

            I thash: “Nuk ėshtė ēėshtja aty. Ti je pesėdhjetė vjeē; ndoshta do tė jetosh edhe njėzete e pesė vjet tjera apo ma tepėr. Tash jeto totalisht, harroj tė gjitha rreth industrisė. Pensionohu, bėhu partner i heshtur i tė gjitha bizneseve tuaja.” Ai kishte mjaft biznes. “Ti ke mjaft, edhe ma tepėr do tė vijnė nga bizneset. Edhe nėse jeton treqind apo katėrqind vjet, kjo ėshtė e mjaftueshme – kėshtu qė unė nuk shohė kurrfarė ēėshtje.”

            Ai tha: “Ke tė drejtė. Vetėm njė gjė – kėtė s’mund t’ia them askujt tjetėr, por kėtė mund ta them ty – atėherė do tė kisha qėndruar vetėm me gruan time nė shtėpi tėrė ditėn, njėzet e katėr orė. Deri mė tash gjithmonė jam arsyetuar, se po shkoj nė atė fabrikė, se po shkoj nė atė fabrikė, se po shkoj nė atė fermė…dhe se sonte nuk do tė mund tė kthehem pėr shkak se ferma ėshtė larg nė fshat, dhe unė do tė qėndroj atje. Pasi tė pensionohem kjo do tė vras – njėzet e katėr orė me gruan qė e urrej ta shoh, dhe se e di se edhe ajo mė urren mua.”

            E pyeta atė: “Si e di? A e ke dėgjuar ndonjėherė atė duke tė thėnė se tė urren? Ai ke thėnė ti ndonjėherė asaj se e urren?”

            Ai tha: “Dėshiron qė unė tė kem probleme tė panevojshme? Unė kurrė s’e kam thėnė kėtė, por sa herė qė ne jemi bashkė ne e ndjejmė kėtė ftohtėsi. Ngrohtėsia qė pėrdoret pėr tė rrjedhė, lumturia qė pėrdoret pėr tė rrjedhė, ajo mė nuk ėshtė atje. Ajo ulet pranė meje, por aty janė me mijėra kilometra distancė. As ajo kur nuk ka thėnė diēka pėr mua, as unė nuk i kam thėnė asaj diēka, por ne te dytė e kuptojmė kėtė.”

            Nėse urrejtjes mund tė kuptohet, qė ėshtė njė gjė negative, pse dashuria nuk mund tė kuptohet, qė ėshtė njė gjė pozitive?

            Pra mos pėrsėritni vetėm dialogje qė i keni shikuar nė kinema, jetoni nė mėnyrė autentike. Nėse e dashuroni dikė, dashurone totalisht. Nuk ka nevojė tė shprehet fjala dashuri. Kjo do tė transmetohet, porosia do tė transmetohet – pa fjalė. E gjithė kjo ėshtė e madhe nė jetėn qė ėshtė shprehur pa fjalė, nė qetėsi.

            Kur ėshtė pėrballur Jezusi me Ponc Pilatin, pyetja e fundit qė e kishte pyetur ai Jezusin ka qenė: “Ēka ėshtė e vėrteta?” E Jezusi kishte mbetur i heshtur. Kjo nuk ka qenė mėnyra e tij; ai pa ndėrprerė ka ligjėruar. Pėrse ai kishte mbetur i heshtur? E vėrteta nuk mund tė shprehet – apo ndoshta qetėsia ėshtė e vėrteta. Nėse mund ta merrni, merreni. Nėse nuk mund ta merrni, mė vjen keq! Nuk ėshtė faji im.

            Kjo ėshtė pjesa mė e bukur nė jetėn e Jezusit. Kur e pyetėn pėr tė vėrtetėn, ai qėndroi plotėsisht i heshtur. Ka gjėra tė cilat gjuha nuk mund t’i shprehė, dhe dashuria ėshtė njėra prej kėtyre gjėrave tė mėdha.

 

            Vazhdon...

 

 

 (1)     (2)     (3)     (4)               (6)