Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Tema tė tjera 2 - Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej (6)

Bhagwan Shree Rajneesh - OSHO

 Shqipėroi: Valdet FETAHU 

      

SOKRATI EDHE PAS 25 SHEKUJSH PRAPĖ DO TĖ HELMOHEJ (6)

 

Kapitulli i gjashtė i ligjėrimeve tė filozofit tė madh Indian, OSHO (marr nga libri “Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej”, qė ėshtė nė pėrkthim e sipėr nga V. Fetahu), qė u mbajt nė Greqi prej datės 19/02/86 deri mė 15/04/86

 

 

 

            Pyetja e nėntė

 

            A ėshtė e njėjta karma tė jesh i lindur i palumtur apo i lumtur?

 

            Jo, kjo ėshtė se si priftėrinjtė, veēanėrisht nė Lindje, kanė mashtruar popullin, duke i gėnjyer njerėzit, i kanė shfrytėzuar ata.. kjo ėshtė arsyeja pėrse nė Lindje pėr pesė mijė vjet nuk ka pasur asnjė revolucion. Priftėrinjtė tė varfėrve iu thonė: “Varfėria juaj ėshtė rezultat i jetės sė shkuar, karmės sė keqe, veprimeve tuaja tė kėqija, veprimeve tė liga. Dhe njeriu i pasur po shpėrblehet pėr jetėn e tij tė shkuar pėr veprimet e mira.”

            Nėse jeni tė varfėr, nė qoftė se ju vuani, nėse ju jeni nė ankth, nė qoftė se ju jeni tė sėmurė, nėse ju jeni tė vdekur - ēdo gjė qė lidhet me jetėn e shkuar. Ky ėshtė njė mekanizėm shumė i shkathtė, sepse askush nuk mund ta kontrollojė se a ėshtė ai i drejtė apo ka gabuar. Dhe nėse bėheni tė durueshėm, nė jetėn e ardhme, pas vdekjes, ju do tė shpėrbleheni. Tash kjo ėshtė prapė kundėr ligjit tė shkakut dhe pasojės. Nėse ju e vėni dorėn tash nė zjarr, ju do tė digjeni tash, jo nė jetėn e ardhme.

            Unė nuk pajtohem me ligjin e karmės siē ėshtė predikuar nga hinduaizmi, xhainizmi, budizmi; kjo ėshtė e shėmtuar. Kjo ėshtė njė pėrpjekje pėr ta mbajtur status quo nė shoqėri. Ajo i mbron tė pasurit, tė pushtetshmit, dhe i mbanė tė varfėritė nė njė lloj shteti tė droguar. Asgjė nuk mund tė bėhet pėr jetėn tuaj tė fundit; ju duhet tė prisni pėr jetėn e ardhshme. Asgjė nuk mund tė bėhet nė kėtė jetė.

            Nėse Lindja ėshtė aq e varfėr, pėr kėtė religjionet janė pėrgjegjėse. Ju jeni tė varfėr pėr shkak se nuk e keni shfrytėzuar inteligjencėn tuaj. Ju jeni tė varfėr sepse ju ende i mbani kushtet tė cilat kanė krijuar mjerimin tuaj. Ju jeni tė varfėr, jo pėr shkak tė jetės suaj tė shkuar, por pėr shkak tė marrėzisė sė prindėrve tuaj qė kanė shkuar nė prodhimtarinė e fėmijėve; njė duzinė, dy duzina. Ju jeni tė varfėr pasi qė jeni tė shfrytėzuar. Ju jeni tė varfėr pėr shkak se po jetoni nė njė sistem qė ėshtė i fiksuar, jo lėvizja ėshtė e lejuar.

            Njė sudra, kastė mė e ulėt nė Indi, nuk mund tė lėvizė lartė. Nėse, pėr shekuj, etėrit e tij dhe prindėrit e tyre kanė bėrė kėpucė, ai ka pėr tė bėrė kėpucė. Nė qoftė se ata kanė qenė pastrues tualetesh, ai ka pėr tė pastruar tualetet. Ai ėshtė i privuar nga arsimimi. Ai nuk ėshtė i lejuar pėr tė lexuar shkrimet e shenjta fetare. Atij i duhet revolta! Durimi nuk do ta ndihmoj - nuk ka ndihmuar nė pesė mijė vjet.

            Lindja ka nevojė pėr njė revolucion tė madh qė shkatėrron dallimet mes kasteve: brahmanėve, kastės sė lartė; sudras, kastės mė tė ulėt dhe kasteve apo shtresave tjera klasore. Lindja ka nevojė pėr njė qėndrim revolucionar - se ligji i shkakut dhe pasojės funksionon kėtu dhe tani, por nuk presin pėr vdekjen qė do tė vijė. Nėse ju bėni diēka tė mirė, ju menjėherė do tė shpėrbleheni.

            Sipas mendimit tim, nė vetė aktin e bamirėsisė ėshtė shpėrblimi. Nėse dikush bjen pėrtokė, dhe ju e ndihmoni tė ngritėt, a nuk ndjeheni tė lumtur? A nuk e ndjen zemra juaj se keni bėrė diēka humane? Nėse dikush ėshtė duke u mbytur nė oqean, e ju e ktheni shpinėn duke mos u brengosur se ēfarė do tė bėhet me tė, mendoni se do tė jeni nė gjendje tė flini atė natė? A nuk do t’ju bėhet njeriu i mbytur ankth?

            Ēdo veprim e ka shpėrblimin e vet tė brendshėm, apo dėnimin. Ekzistenca nuk pret aq gjatė. I tėrė ligji i karmės ėshtė vetėm njė shpikje e brahmanėve. Kjo e ka mbajtur Lindjen nė varfėri, dhe kjo ėshtė duke e mbajtur Lindjen nė mjerim tė madh.

            Vetėm tridhjetė vjet mė parė, kur fillova t’ju flas njerėzve, fillova tė flas pėr kontrollin e lindjes – dhe gurtė u hodhėn nė mua. Tre herė janė bėrė pėrpjekje atentati mbi jetėn time. Tash, tridhjetė vjet mė pas, popullsia e Indisė ka ma shumė se dyfishin e vet. Kur kam filluar tė ligjėroj, popullsia e Indisė ishte katėrqind milionėshe; tash ėshtė nėntėqind milionėshe. Po tė mė kishin dėgjuar, nuk do tė kishin qenė tė varfėr. Por ata e kanė shtuar popullsinė pėr pesėqind milion.

            Tani nga ku ju do tė merrni ushqim pėr kėto pesėqind milion ... punė, rroba? Dhe kjo ishte menduar pesė vite mė parė se India do tė ketė njė popullsi prej gati njė miliardi deri nė fund tė shekullit. Pėr herė tė parė India do tė bėhet vendi mė i populluar. Kina do tė mbetet prapa, deri tani Kina ka qenė gjithmonė pėrpara.

            Por kohėve tė fundit, duke e parė rritjen e popullsisė mė tė shpejtė sesa ekonomisė dhe matematikanėt e kishin llogaritur, ata kanė ndryshuar ide. Ata thonė se tani deri nga fundi i shekullit, popullsia nuk do tė jetė mė njė miliard, mund tė jetė njė miliard e treqind milionė.

            Nė kohėt e Gautam Buda tėrė popullsia e botės ishte vetėm njėzet milion. Toka ėshtė e mbingarkuar. Nuk ėshtė jeta juaj e shkuar karma.

            Ju po e bėni kėtė pikėrisht tani – ju po vazhdoni ta bėni atė. Dhe ata ishin kundėr meje, sepse unė ligjėroja diēka qė bie ndesh me filozofinė e tyre me religjionin e tyre. Religjioni i tyre thotė: “Zoti ju jep fėmijė juve. Ju nuk mund ta parandaloni kėtė.”

            Nėse Zoti ju jep fėmijė, atėherė Zoti ju jep edhe varfėri, dhe atėherė Zoti do t’ju jep edhe vdekje gjithashtu, pėr tėrė vendin.

            Ata vazhdojnė tė kapen pėr konceptet e vjetra – jo moderne. Kjo ėshtė arsyeja pėr mjerimin e tyre, pėr vuajtjet e tyre, ndryshe, ēdo individ, nė qoftė se ai merr jetėn e tij nė duart e tij, dhe tejkalon tė gjitha gjendjet e kushtėzuara dhe fillon rishtazi, dhe duke shikuar nė ēdo vuajtje dhe ēdo mjerimit, mund tė shpėtojė nga tė gjitha vuajtjet dhe tė gjitha mjerimet.

            Nuk ka asnjė arsye pse dikush duhet tė jetė i varfėr.

            A keni parė ndonjė dru tė mjerė?

            A keni parė ndonjė dre tė mjerė?

            A keni parė ndonjė zog qė ka bėrė vetėvrasje?

            E tėrė ekzistenca ėshtė aq e hareshme - me pėrjashtim tė njeriut. Diēka nuk ėshtė nė rregull me CONDITIONING (Kən-dĭsh’e-nĭng) lexo si KONDISHENIG [ang:  CONDITIONING - A process of behavior modification by which a subject comes to associate a desired behavior with a previously unrelated stimulus. Proces i modifikimit tė sjelljes me tė cilėn subjekti tenton ta bashkoj sjelljen e  dėshiruar me shtytėsin primar tė pabashkuar]  tė njeriut. Ai ka pėr tė rėnė nė CONDITIONING e tij dhe do tė shikojnė nė mjerimin e tij. Dhe ēdo gjė ėshtė duke e bėrė atė tė mjerueshėm, ai mund tė ndryshojė kėtė.

            Por kjo ka nevojė pėr guxim, ka nevojė pėr kurajo.

 

 

            Do tė befasoheni kur ta dėgjoni se unė po ju them se nevojitet kurajo e madhe pėr ta hequr mjerimin tuaj – sepse ju jeni familjarizuar aq shumė me tė. Ju gati jeni identifikuar me tė, ju nuk do tė dini ēfarė tė bėni pa tė. Tani pėr tani mjerimi juaj krijon simpati tek njerėzit e tjerė.

            Kjo ėshtė njė botė e ēuditshme. Nėse jeni tė lumtur, nėse jeni tė kėnaqur, nėse kėndoni dhe vallėzoni, njerėzit do tė mendojnė se jeni tė ēmendur apo se jeni droguar apo jeni tė hipnotizuar – diēka nuk ėshtė nė rregull me ju!

            Por nė qoftė se rrini tė pikėlluar, gati duke vdekur, me fytyrė tė zgjatur angleze, askush nuk do tė mendoj se diēka nuk ėshtė nė rregull me ty. Kjo ėshtė se si pritet nga njeriu tė jetė, dhe tė gjithė do tė kenė simpati pėr ty.

            Por nėse jeni tė lumtur, askush nuk do tė ketė ndonjė simpati pėr ju, tė gjithė janė kundėr jush. Kjo ėshtė pėrvoja ime me miliona sanjasinėt e mi. Ata janė  bėrė tė lumtur, ata i gėzohen gjėrave tė vogla, ata gėzohen: ata qeshin, dashurojnė, vallėzojnė, kėndojnė – dhe ata janė e kundėrta. Ata nuk i bėjnė asnjė dėm askujt. Krejt ēka ata bėjnė ėshtė se si ta kapėrcejnė mjerimin e tyre. Por e tėrė bota ėshtė e mjerė; nuk mund t’ju tolerojė juve. Si guxoni tė mos jeni tė mjerė? Ju duhet tė jeni nė njė mendje me tėrė botėn. Ju nuk mund tė dilni nga ky burg aq lehtė.

            Ata nuk do t’ju besojnė, se meditimi juaj, se qenia juaj e heshtur, se arti i juaj i tė jetuarit, ju ka transformuar, dhe se kjo mund tė ngjajė edhe me ta. Jo, se kjo ėshtė e pamundur. Ata janė nė mazhorancė.

            Kjo ėshtė ajo qė ndodhi nė Amerikė. Nė komunėn time kishte pesė mijė sanjasin. Pėr katėr vite qė kanė punuar shumė, ata krijuan njė oazė tė bukur nė njė shkretėtirė, nė tokėn qė kishte qenė e vdekshėm e shtrirė pėr pesėdhjetė vjet dhe tė cilėn askush nuk kishte qenė i gatshėm ta blej. Ne e bėmė atė tė vetė-mjaftueshme. Ajo ishte duke dhėnė ushqim nė pesė mijė sanjasin: perime, produkte qumėshti, ēdo gjė qė kishim nevojė. Ne e krijuam liqenin, i krijuam tė gjitha pajisjet moderne.

            Njerėzit punonin shumė, sepse ishte komunėn e tyre, ajo ishte shtėpia e tyre, ajo ishte kreativiteti i tyre. Nė mėngjes ata e fillonin meditimin, mandej ata mė dėgjonin, mandej shkonin nė punė. Pesė mijė njerėzit hanin sė bashku nė njė restorant. Ishte njė bukuri pėr t’i shikuar.

            Dikush luante nė kitarė, dikush kėndonte, dikush vallėzonte. Pėr ēdo kėnd qė ishte jashtė kjo ishte ēmenduri: Ēfarė po ndodh? – njerėzit po hanė, por pėrse kėta njerėz po vallėzojnė? Nė mbrėmje tė gjithė do tė vallėzojnė. Deri nė orėt e vona ata kėndojnė dhe vallėzojnė dhe luajnė nė instrumentet e tyre. Kjo u bė problem!

            Sigurisht se kėta pesėmijė njerėz janė ēmendur; ata nuk kanė qenė nė mendjet e tyre. Dhe ata kanė krijuar shqetėsime tė mėdha nė fqinjėsi. E fqinjėt nuk ishin afėr, sepse unė kam zgjedhur njė vend qė ishte mjaft i madh kėshtu qė ne kemi qenė larg nga fqinjėt. Ka qenė 125 mile katror, kėshtu qyteti mė i afėrt ka qenė njėzet mile larg – vetėm pėr t’iu shmangur fqinjėve, sepse ata do tė ishin shqetėsuar; ata janė tė varfėr dhe ata nuk dėshirojnė qė edhe dikush tjetėr tė jetė i varfėr. Por prapė, ata kanė ardhur me mile larg. Ata vinin me aeroplanė tė shohin se ēfarė po ndodhte.

            Dhe politikanėt u shqetėsuan, sepse nėse kėta pesė mijė vetė mund tė jetė aq tė lumtur, atėherė pse njerėzit e tjerė nuk mund tė jetė tė lumtur? Mėnyra mė e lehtė ishte pėr ta shkatėrruar komunėn, kėshtu qė nuk kishte asnjė krahasim.

            Kjo gjithmonė ėshtė bėrė kėshtu. Kėshtu ėshtė bėrė edhe nė Rusi. Ata kanė shkatėrruar njė pakicė tė vogėl tė njerėzve tė pasur. Tė varfėritė ende janė tė varfėr, por ata tash nuk mendojnė pėr veten e tyre si tė varfėr se pse nuk ka krahasim. Varfėria ėshtė shpėrndarė nė mėnyrė tė barabartė. Tash nuk ka njeri tė pasur, tė gjithė janė tė varfėr, kėshtu ėshtė marrė pėr t’u dhėnė dhe kjo ėshtė se si gjėrat duhet tė jenė.

            Kėshtu njerėzit nė Rusi janė tė varfėr, por ata nuk kanė asnjė ide pėr ndonjė revolucion. Shtatėdhjetė vite qė jetojnė nė varfėri, por nuk ka idenė e revolucionit, sepse krahasimi nuk ėshtė atje.

            Kjo ėshtė ajo qė ka ndodhur me komunėn nė Amerikė. Ata shkatėrruan komunėn, pa asnjė arsye ligjore. Ata bėnė gjithēka ilegale - por sigurisht ata kishin pushtetin. Por problemi themelor ishte psikologjik, shpirtėror. Ata nuk mund tė tolerojnė pesė mijė njerėz qė jetojnė nė njė vallėzim tė tillė, gjendje tė gėzuar.

            Kjo e bėn krejt shtetin xheloz. Kjo e bėn tė gjithė vendin pyetje politikanėve: Nė qoftė se kėta njerėz mund ta mbajė veten nė njė shkretėtirė - ata nuk janė tė pasur, por ende ata janė kaq tė lumtur qė edhe njerėzit tuaj mė tė pasura nuk janė aq tė lumtur – atėherė pėrse nuk bėhet diēka pėr tėrė shtetin? Ishte problem i madh pėr ta ndryshuar tėrė shtetin. Ishte mė e lehtė tė shkatėrrohet njė komunė e vogėl e cila e kishte krijuar kėtė pikėpyetje – dhe ata e shkatėrruan atė.

            Ata mė arrestuan pa asnjė urdhėr, duke mos ma treguar asnjė shkak pėrse, ēfarė krimi kam bėrė. Ata mė ngacmuan pėr dymbėdhjetė ditė nė burg, pa asnjė arsye pėr tė gjitha.

            Ata mė liruan nga burgu me kushte qė pėr pesė vjet tė mos hy nė Amerikė, dhe mandej filluan ta shkatėrrojnė komunėn. Ata e pushtuan komunėn. Ku pesėmijė njerėz ishin jashtėzakonisht tė lumtur, dhe ku vetėm njėqind e tridhjetė njerėz e braktisėn. Ata i detyruan njerėzit tė largohen. Dhe ata kanė pranuar qė kėta njėqind e tridhjetė tė mund tė jetojnė atje derisa ata shesin tokėn dhe pronat dhe shtėpitė, kėshtu qė ata mund tė kujdeset pėr pronėn.

            Kjo ėshtė njė botė tė ēuditshme. Ėshtė gati se e arsyeshme, duke qenė nė njė ēmendinė - vetėm ju do tė dukeni tė ēmendur se tė gjithė tė tjerėt do tė jenė tė arsyeshėm, ata janė shumicė.

            Mjerimi juaj s’ka asgjė tė bėj me tė shkuarėn. Mjerimi juaj ka tė bėj me kuptueshmėrinė tuaj, pėr guximin tuaj personal pėr ta larguar atė dhe pėr tė mos u brengosur se ēfarė do tė thonė tė tjerėt. Ata duan si ju tė mbeteni nė mjerim, por nėse juve nuk ju pėlqen tė mbeteni nė mjerim, ėshtė e drejtė e juaja ta largoni atė!

            Gjeni shkaqet. E ato nuk janė shumė. Unė kam punuar me mijėra njerėz tė cilėt kanė pasur probleme tė njėjta, dhe problemet e prodhuara janė shumė tė vogla. Problemi kryesor duket se ėshtė se ju e mbani mjerimin tuaj pėr shkak se ky ju sjell simpatinė e tė tjerėve. Dhe mbajeni mend, simpatia nuk ėshtė dashuri.

            Kapėrcejeni mjerimin, dhe do t’i gjeni tė njėjtė njerėz, tė cilin kanė qenė simpatizantėt tuaj, do tė bėhen armiq tuaj. Le tė jenė armiq, le tė vuajnė – ky ėshtė problem i tyre. Por shumė e ma shumė njerėz kanė pėr t’u bėrė tė lirė, tė pavarur, tė lumtur.

            Nė qoftė se ne mund tė krijojmė njė lėvizje tė madhe tė lumturisė, pastaj ngadalė, ngadalė njerėzit e mjerė do tė duhet tė mendojnė dy herė para se ata tė kundėrshtojnė ty.

 

            Fund i kapitullit tė gjashtė

 

   (1)     (2)     (3)     (4)    (5)