Kohė tė gjatė kam
kėrkuar dhe iu kam pėrmbajtur metodave pėr tu transformuar. Pas katėr
viteve nė komunėn wioska tė Kelnit ndihem shumė i ēliruar, jo pėr ta
detyruar vetveten.
A mund tė jetė se unė
veē jam i ēliruar duke mos qenė i vetėdijshėm kėsaj?
Unė jam gjerman, dhe
programi im ėshtė se pa pėrpjekje tė mėdha asgjė smund tė arrihet.
Osho:
Njė gjė ėshtė e
sigurt: ju jeni gjerman; nė tė kundėrtėn nuk mund tė pyetni, mund tė jetė
njeriu i ēliruar duke mos ditur kėtė?
Ēlirimi vjen me
vetėdije:
Nuk ka ēlirim tė
pavetėdijshėm.
Dhe programimi i juaj
gjerman, se asgjė smund tė arrihet pa pėrpjekje tė mėdha, ėshtė barrierė -
pengesė. Kjo ėshtė e vėrtetė sa i pėrket botės sė jashtme: asgjė nuk mund tė
arrihet pa pėrpjekje tė mėdha. Por ligjet e botės sė jashtme nuk janė tė
zbatueshme pėr brendinė e qenies suaj. Nė fakt ju pikėrisht duhet ti gjeni
ligjet e kundėrta ju po lėvizni nė anėn e kundėrt.
Kur lėvizni nga
jashtė, e cila ėshtė nė njė kahje; kur lėvizni nga brenda, ju saktėsisht
lėvizni nė anėn e kundėrt. Pra, nėse ligji ėshtė se, asgjė smund tė
arrihet nė botėn e jashtme pa pėrpjekje tė madhe, atėherė ligji pėr botėn e
brendshme do tė jetė se, asgjė nuk mund tė arrihet me pėrpjekje tė madhe.
E vetmja mėnyrė tė
arrihet diēka nė botėn e brendshme ėshtė le tė shkojė mėnyrė e
pėrpjekjes sė papėrpjekshme, e relaksimit. Ky nuk ėshtė veprim; ky ėshtė
joveprim. Ky nuk ėshtė aksion, ky ėshtė mosveprim. Dhe kjo duket e vėshtirė
sepse ēdokujt qė nga fillimi i hershėm iu ėshtė thėnė: Bėn diēka, nuk mund
tė shkosh pėrpara vetėm duke qėndruar aty! Gjithmonė diēka ėshtė mė mirė se
asgjė. Nė botėn e brendshme kėto nuk janė ligje.
Asgjė ėshtė mė mirė se
ēdo gjė.
Nė botėn e brendshme,
nuk bėhet asgjė: vetėm qėndroni atje! Kjo do tė funksionojė sepse ēdoherė
kur diēka bėni, ju jeni tė involvuar nė diēka tjetėr; kur nuk bėni asgjė ju
jeni tė relaksuar nė vetvete. Nga tė shkohet? Madje edhe vetė shkuarja nuk
ėshtė e lejuar, sepse ajo ėshtė pjesė e aksionit.
Kėshtu, shumė
thjeshtė, pėrqendroheni nė vetvete, dhe nė ato momente kur jeni tė
pėrqendruar nė vetvete, krijohet mundėsia e ēlirimit, e shikimit tė parė tė
qiellit tė botės sė brendshme, tė yjeve tė brendshme
Programimi i juaj
gjerman natyrisht se ėshtė i vėshtirė. Kurrė nuk kam dėgjuar pėr asnjė
gjerman se ėshtė ndritur para Vimalkirti Vimalkirti ka qenė sanjas i imi.
Por unė kurrė nuk kamė dėgjuar gjatė gjithė historisė se ndonjė gjerman
tjetėr ėshtė bėrė ndonjėherė i ndritur. Gjermania ka prodhuar dy luftėra
botėrore. Ka prodhuar luftėtar tė mėdhenj, filozof tė mėdhenj, teologė tė
mėdhenj, por nuk ėshtė dėshmuar e suksesshme nė prodhimin e asnjė njeriu tė
ndritur, pėr arsye tė thjeshtė se i tėrė programimi ėshtė i tillė qė tė
krijojė ushtarė, e jo sanjasin. Ushtari gjerman e ka bukurinė qė se ka
asnjė ushtar tjetėr.
Kur ka ardhur
Vimalkirti tek unė dhe ėshtė bėrė sanjasin unė, nuk kam pasur idenė se ai ka
qenė stėrnip i mbretit tė Gjermanisė ai kurrė sma ka thėnė. Ai ka qenė
qenie e rrallė njerėzore: qenie e pjesės sė familjes mbretėrore mė tė vjetėr
nė Evropė, ai ka punuar vetėm si roje para shtėpisė sime. Do tė befasoheni
me vite ka qenė aty, nė meditim, ka bėrė punėn e tij, por askujt kurrė si
ka treguar.
Kur ka vdekur, tek
atėherė jemi bėrė tė vetėdijshėm se ėshtė stėrnip i mbretit Gjerman. Ai ka
qenė ndoshta gjermani i parė i cili ėshtė ndritur, dhe arsyeja duket se
ėshtė, se ai ka ardhur nga familja mbretėrore, kėshtu qė ai nuk ka qenė i
programuar si ēdo gjerman tjetėr qė ėshtė i programuar. Pasi qė kishte
prejardhje nga familja mbretėrore, brenda tij kishte diēka rebeluese.
Familja e tij nuk ka qenė mė nė pushtet; pėrndryshe ai do tė kishte qenė
mbret i Gjermanisė. Ai kishte diēka rebeluese kundėr tėrė Gjermanisė dhe
kundėr tėrė shpirtit Gjerman, e cila e kishte larguar familjen e tij dhe atė
personalisht nga pushteti.
Ai ėshtė rebeluar nė
ēdo mėnyrė. Ai ėshtė martuar me sanjasine. Familja e tij kanė qenė kundėr
sepse ajo nuk ka qenė e gjakut mbretėror. Dhe ai, sigurisht, ka insistuar nė
martesė me tė, vetėm pėr atė arsye, se ajo nuk ka qenė e gjakut mbretėror.
Kjo ėshtė se si ai e ka thyer programimin e tij. Kur ka ardhur tek unė dhe e
kam pyetur: Vimalkirti, ēfarė pune dėshiron?, ai ėshtė pėrgjigjur: Ti
thjesht thuaj ēfarėdo.
E kam dashtė kėtė
njeri qė nga momenti i parė kur e kam takuar. Ai ka pasur kualitet tė
caktuar. Atėherė unė i thash: Mirė, do tė bėhesh roje e imja, sepse je
shumė i qetė dhe nuk do tė krijosh kurrfarė zhurme. Ti vetėm ulu tek dera
ime.
Duhet ta kuptoni se
nė botė programi i cili ju thotė se duhet tė bėni shumė pėr tė arritur diēka
plotėsisht ka tė drejtė. Nėse shkoni pas parasė, nėse shkoni pas pozitave,
pushtetit, atėherė duhet tė bėni shumė. Por nėse ju vetėm e realizoni
vetveten, ju skeni nevojė tė bėni asgjė, sepse tashmė veē e keni. Vetėm
gjejeni momentin e relaksuar, momentin e qetėsisė, kur mendja juaj nuk
bredhė askund dhe vetėm qėndron brenda vetvetes nė atė qėndrim pasiv ėshtė
ēlirimi.
Kjo do tė jetė e
mundshme, shumė mė e mundshme pėr shkak tė programit tuaj Gjerman. Lehtė
ėshtė tė lėvizet prej programit tė vėshtirė pėr tė vepruar kah relaksimi.
Pėr shembull, nėse tė them ta mbyllėsh grushtin aq fortė sa ke fuqi ky
ėshtė grusht Gjerman sa gjatė do tė mund ta mbash tė mbyllur? Vazhdo ta
ndrydhėsh aq fortė sa ke fuqi, dhe do tė vij momenti kur grushti to tė hapet
vetvetiu se mė nuk do tė jeni nė gjendja ta ndrydhni atė edhe mė tutje. Ka
limit. Pėr ta mbajtur dorėn e hapur nuk nevojitet kurrfarė energjie; kjo
ėshtė gjendja e saj natyrale. Por pėr tu mbajtur grushti mbyllur ku nuk
ėshtė gjendje e tij natyrale - nevojitet njėfarė force.
Kėshtu ju shumė fortė
e keni mbajtur grushtin tė mbyllur. Vetėm relaksone atė. Vetėm bėhuni mė pak
Gjerman, dhe bėhuni mė shumė njerėzor. Dhe ju asgjė sdo tė humbni, do tė
fitoni thesar tė pafund.
PYETJET NGA: Nxėnėsit
e Rajneesh HOLAND
"Problemi kryesor
nė zgjedhjet e ardhshme parlamentare nė Holandė ėshtė Eutanazia. Politikanėt
po bėjnė luftė rreth formulės sė drejtė pėr ēėshtjen e nxjerrjes sė kėtij
ligji. Ju lutemi komentona?"
Eutanazia, apo liria
pėr ta zgjedhur vdekjen tuaj, duhet tė pranohet si e drejta e lindjes pėr
ēdo qenie njerėzore.
Nė kėtė mund tė
caktohet limiti, pėr shembull, shtatėdhjetė e pesė vjet. Pasi qė ėshtė
mbi moshėn shtatėdhjetė e pesė vjeēe spitalet duhet tė jenė tė gatshme ti
ndihmojnė ēdokujt qė dėshiron tė ēlirohet nga trupi i tij. Ēdo spital duhet
tė ketė vend pėr njerėzit qė vdesin, e atyre tė cilėve kanė zgjedhur tė
vdesin duhet tiu kushtohet konsideratė dhe ndihmė e veēantė. Vdekja e tyre
duhet tė jetė e bukur.
Ēdo spital duhet ta
ketė mėsuesin e meditimit. Personi i cili do tė vdes duhet ti jepet njė
muaj dhe do tė lejohet
nėse e ndryshon mendjen ai mund tė kthehet, sepse
askush nuk e detyron atė. Njerėzit emocional tė cilėt duan tė bėjnė
vetėvrasje nuk mund tė mbesin emocional njė muaj rresht emocionaliteti
mund tė jetė momental. Shumica e njerėzve qė kanė bėrė vetėvrasje, po tė
kishin pritur edhe njė moment mė gjatė, ata nuk do tė kishin bėrė vetėvrasje
nė pėrgjithėsi. Kjo ėshtė largim nga hidhėrimi, largim nga xhelozia, largim
nga urrejtja apo largim nga diēka qė ata e kanė harruar si vlerė tė jetės.
I tėrė problemi ėshtė
nė atė se politikanėt mendojnė, nėse pranohet eutanazia, do tė thotė se
vetėvrasja mė nuk ėshtė krim. Jo, kjo sdo tė thotė ashtu. Vetėvrasja
gjithmonė ėshtė krim.
Eutanazia do tė jetė
me lejen e bordit mjekėsor. Njė muaj qėndron nė spital ēdo lloj ndihme e
cila mund ti jepet personit tė qetėsohet dhe tė jetė i heshtur
tė gjithė
miqtė i vijnė pėr ta takuar, gruaja e tij, fėmijėt e tij, sepse ai po shkon
nė udhėtim tė gjatė. Nuk shtrohet pyetja pėr ta ndalur atė ai ka jetuar
gjatė, dhe ai kurrsesi nuk dėshiron tė shkoj nė jetė, puna e tij ka
pėrfunduar.
Dhe ai duhet tė
mėsohet tė meditojė pėr njė muaj. Kėshtu ai mund tė meditojė derisa tė vjen
vdekja. Dhe pėr vdekje, ndihma medicinale duhet ti jepet ashtu qė ti vijė
si gjumė ngadalė - ngadalė, hap pas hapi, me meditim gjumi shkon mė
thellė. Ne mund ti ndryshojmė vdekjet e mijėra njerėzve nė ndritje.
Dhe aty nuk ka frikė
nga vetėvrasja, sepse ai nuk do tė bėj vetėvrasje; nėse dikush tenton tė bėj
vetėvrasje ai prapė do tė jetė i varrosur nė krim. Ai po kėrkon leje. Me
lejen e bordit tė mjekėve
dhe ai ka njė muaj nė dispozicion nė tė cilin ai
mund ta ndryshoj mendjen nė ēdo moment. Nė ditėn e fundit ai mund tė thotė:
Unė nuk dua tė vdes mandej ai mund tė shkojė nė shtėpi. Nė tė nuk ka
problem: ky ėshtė vendimi i tij.
Momentalisht situata
ėshtė shumė e ēuditshme nė shumė vende. Njerėzit provojnė tė bėjnė
vetėvrasje nėse kanė sukses, mirė; nėse nuk kanė sukses, atėherė gjyqi ua
shqipton dėnimin me vdekje
Ēuditshėm! ata vetvetes ja kanė bėrė atė. Ata
janė zėnė nė mes. Tash pėr dy vjet do tė shkojnė nė gjyq; gjyqtarėt dhe
avokatėt do tė grinden, edhe kjo edhe ajo, dhe nė fund njeriun prapė do ta
varin. Ai e ka bėrė kėtė veē nė herėn e parė, vetvetes ja ka bėrė! Pėrse tė
gjitha kėto marrėzira?
Eutanazia po bėhet
gjithnjė e mė e nevojshme, sepse me pėrparimin e shkencės sė medicinės
njerėzit po jetojnė mė gjatė. Shkencėtarėt nuk kanė zbuluar asnjė skelet tė
para 5000 vjetėsh tė njeriut i cili ka qenė mbi moshėn 40 vjeēe kur ka
vdekur. Para 5000 vjetėsh mosha mė e gjatė qė ka jetuar njeriu ka qenė 40
vjeēe, dhe prej dhjetė fėmijėve tė lindur nėntė kanė vdekur brenda 2 vjetėsh
vetėm njė ka mundur tė mbijetojė kėshtu qė jeta ka qenė pamasė e
vlershme.
Dhe Hipokrati ka dhėnė
betimin pėr profesionin e mjekut se duhet ta ndihmoni jetėn nė ēdo mėnyrė.
Ai nuk ka qenė i vetėdijshėm, ai nuk ka qenė profet. Ai nuk ka mundur tė
parashikojė se do tė vijė dita kur tė dhjetė fėmijėt, tė gjithė do tė
mbijetojnė. Tash kjo po ngjanė. Nė njėrėn anė, nėntė fėmijė mė shumė kanė
mbijetuar, dhe nė anėn tjetėr, medicina i ndihmon njerėzit tė jetojnė mė
gjatė nėntėdhjetė vjet! Por edhe qindvjeēarėt nuk janė tė rrallė. Nė
shtetet e zhvilluara shumė lehtė ėshtė tė gjenden nėntėdhjetė vjeēarėt,
gjithashtu edhe qindvjeēarėt. Nė Bashkimin Sovjetik ka persona tė cilėt e
kanė arritur moshėn njėqind e pesėdhjetė vjeēe, disa madje edhe njėqind e
tetėdhjetė vjet dhe ata ende punojnė. Por tash jeta ėshtė bėrė monotone.
Njėqind e tetėdhjetė vjet, vetėm mendon pėr kėtė, e bėnė tė njėjtėn
gjė
madje edhe eshtrat do tė jenė tė thyeshme. Dhe ata ende nuk kanė mundėsi
pėr vdekje; vdekja ende duket tė jetė shumė larg ata ende punojnė dhe janė
tė shėndetshėm.
Nė Amerikė ka me
mijėra njerėz nėpėr spitale tė cilėt rrinė vetėm tė shtrirė nė krevatet e
tyre tė konektuar pėr tė gjitha llojet e aparateve. Shumica prej tyre janė
me aparate pėr frymėmarrje artificiale. Ēfarė ėshtė qėllimi nėse personi nuk
mund tė merr frymė vetė? Ēka pritni tė bėni prej tij? Edhe pėrse i gjithė
kombi rėndohet me tė, kur ka plotė njerėz tė cilėt vdesin nė rrugė, tė
uritur?
Tridhjetė milion
njerėz nė Amerikė janė nė rrugė pa strehė, pa ushqim, pa veshmbathje, e me
mijėra njerėz zėnė shtretėr nėpėr spitale... mjekė, infermiere punėn e
tyre, mundin e tyre, barėra. Tė gjithė e dinė se herėt a vonė ata do tė
vdesin, por sa mė gjatė qė ėshtė e mundur duhet ata mbajtur nė jetė.
Ata dėshirojnė tė
vdesin. Ata bėrtasin se dėshirojnė tė vdesin, por mjeku nuk mund ti
ndihmojė nė kėtė. Kėtyre njerėzve gjithsesi duhet dhėnė disa tė drejta, ata
janė tė detyruar tė jetojnė, e dhuna nė ēdo mėnyrė ėshtė jodemokratike.
Kėshtu unė dua qė tė
jetė fakti shumė racional. Jeta shtatėdhjetė e pesė apo tetėdhjetė, ėshtė
jetė e jetuar mjaft. Fėmijėt janė tė rritur
kur ju jeni tetėdhjetė vjeē
fėmijėt tuaj do tė jenė pesėdhjetė apo pesėdhjetė e pesė - ata janė plakur.
Tash mė nuk ka nevojė tė jeni tė shqetėsuar apo tė brengosur. Ju jeni nė
pension; tash ju thjesht jeni barrė, ju nuk dini se ēfarė tė bėni.
Dhe kjo ėshtė ajo,
pėrse njerėzit e vjetėr janė tė irrituar: ata skanė kurrfarė pune, ata
skanė kurrfarė respekti, ata skanė kurrfarė dinjiteti. Askush nuk mėrzitet
pėr ta. Askush nuk merr kėshillė prej tyre. Ata janė tė gatshėm tė luftojnė
dhe hidhėrohen e bėrtasin. Kėto thjesht janė frustrimet e tyre tė shfaqura;
fakti i vėrtetė ėshtė se ata dėshirojnė tė vdesin. Por ata kėtė nuk mund ta
thonė. Kjo ėshtė jo krishtere, jo religjioze vetė ideja mbi vdekjen.
Atyre duhet tė ju
jepet liria, por jo vetėm pėr tė vdekur; atyre duhet tju jepet liria pėr
tu trajnuar gjatė njė muaji se si tė vdesin. Nė kėtė trajnim, meditimi
duhet tė jetė pjesė kryesore; kujdesi fizik duhet tė jetė pjesė kryesore.
Ata duhet tė vdesin tė shėndetshėm, tė tėrė, tė qetė dhe tė heshtur duke
rrėshqitur ngadalė thellė nė gjumė.
Nėse meditimi do tė
jetė i shoqėruar me gjumė ata mund tė vdesin tė ndritur. Ata mund ta dinė se
vetėm trupi ka mbetur mbrapa, dhe se ata janė pjesė e amshimit.
Vdekja e tyre do tė
jetė mė e mirė se vdekja ordinere, sepse nė vdekjen ordinere ju nuk keni
shans tė bėheni tė ndritur. Nė fakt shumė e ma shumė njerėz po preferojnė tė
vdesin nė spital, nė institucionet e veēanta ku ēdo aranzhman ėshtė i
punuar. Ju mund ta lini jetėn me kėnaqėsi, nė mėnyrė ekstatike, me shumė
falėnderime dhe mirėnjohje.
Unė jam gjithmonė pėr
eutanazinė, por me kėto kondita.
Fund i kapitullit tė
parė
1
2
4
5
6
|