KAPITULLI 2
Koha e njeh vetėm kohėn e
tashme
20 shkurt 1986
paradite
Pyetja e parė
"I dashuri Osho,
Ēfarė ėshtė dallimi nė
mes dashurisė dhe urrejtjes, nė mes tė mirės dhe tė keqes?"
Ato janė dy anė tė
sė njėjtės monedhė; aty nuk ka shumė dallim. Dashuria mund tė
shndėrrohet nė urrejtje, urrejtja mund tė shndėrrohet nė dashuri. Dhe ky
ndryshim ėshtė i mundur vetėm nėse te dy i posedojnė tė njėjtat kualitete.
Kur jeni tė dashuruar, urrejtja ėshtė pjesė e ndrydhur e cila pret tė
hakmerret. Nga ky revanshizėm buron xhelozia, dhe tė gjitha llojet e
luftėrave nė mes tė dashnorėve. Herėt a vonė urrejtja e shtypur do ta
shkatėrrojė vetė fenomenin e dashurisė. Mė, ju nuk jeni dashnor, ju bėheni
armiq. Gjėja mė e vėshtirė nė kėtė botė ėshtė ta duash dikė, mandej tė dilet
nga dashuria dhe ende tė mbeteni miq.
E njėjta vlen edhe
rreth tė mirės dhe tė keqes, Zotit dhe djallit; ata ekzistojnė bashkė. Kjo
ėshtė befasuese se askush nuk ka marrė ndonjė shėnim se ka religjione tė
cilat nuk besojnė nė djall, por ato gjithashtu janė religjione tė cilat nuk
besojnė nė Zot. Ato nuk mund tė besojnė nė Zot pa djall. Djalli ėshtė
pothuajse si hije e Zotit. Aty janė religjionet tė cilat besojnė nė Zot dhe
qė dėshirojnė ta shkatėrrojnė djallin me mijėra vjet. Por ato nuk mund ta
shkatėrrojnė djallin, sepse ta shkatėrrosh djallin, do tė thotė ta
shkatėrrosh vetė Zotin.
Kjo ėshtė e
rėndėsishme tė dihet se fjala (devil) djall rrjedh nga rrėnja e fjalės
sanskrishte Deva, qė do tė thotė Zot. Ata (Zoti dhe djalli) janė dy anė
tė sė njėjtės monedhė, duke i ndihmuar njėri tjetrit dhe duke e ushqyer
njėri tjetrin... shpesh mendohet se ata janė imagjinatė e pastėr. Madje edhe
nė imagjinatė ju nuk mund ti ndani ata.
Atė qė ju e quani e
mirė mund tė bėhet e keqe nė ēdo ēast. Atė qė e quani e keqe mund tė
shndėrrohet nė tė mirė. Pėr shembull, tė gjitha gjėrat qė i quani tė
kėqija gjatė kohės sė paqes, papritmas e ndryshojnė karakterin e tyre gjatė
kohės sė luftės. Vrasja bėhet e mirė, sa ma shumė njerėz qė vritni, aq ma
shumė respekt do tė keni, ma shumė virtyt ju fitoni. Dhe krejt ēka bėni
ėshtė keq pėr veprėn e njėjtė gjatė kohės sė paqes do tju ēojnė nė burg
apo ndoshta edhe nė vdekje.
Dhe akti i njėjtė
gjatė kohės sė luftės ju sjell medalje tė arta, shpėrblime tė mira. Ēka
ėshtė e mirė gjatė kohės sė paqes, nuk ėshtė e mirė gjatė kohės sė luftės
Fenomeni mė i
ēuditshėm qė duhet cekur ėshtė ai se ata janė tė kėmbyeshėm. Kėshtu qė unė
nuk do tju mėsoj pėr tė mirėn, sepse pėr tju mėsuar pėr tė mirėn, ju mėsoj
edhe pėr tė keqėn. Unė nuk ju mėsoj pėr Zotin, sepse tju mėsoj pėr Zotin
ėshtė tju mėsoj pėr djallin. Unė nuk ju mėsoj pėr dashurinė e zakonshme tė
cilėn ju e njihni; sepse ajo sjell me vete edhe urrejtjen.
Kėtu ėshtė krejtėsisht
njė lloj tjetėr i dashurisė dhe krejtėsisht lloj tjetėr i tė mirės e cila
vjen nga gjendja meditative, e cila vjen nga qetėsia, nga gjendja e
patrazuar. Ky nuk ėshtė veprim i juaji. Nuk i pasoni dhjetė urdhėresat, nuk
e pasoni asnjė shkrim tė shenjėt; ju thjesht e pasoni inteligjencėn tuaj
personale.
Atėherė ju nuk do tė
mund tė thoni: Unė kam ra nė dashuri! Jo vetėm mund tė thoni: Unė
jam ngritur nė dashuri. Dhe derisa nuk e thoni kėtė (Unė jam ngritur
nė dashuri,) nga thellėsia e zemrės suaj, dashuria juaj gjithmonė do tė
ketė diēka tė bėj me urrejtjen. Kjo do tė jetė e ndotur dhe e helmuar.
Kjo ėshtė dialektika e
botės materiale: ajo funksionon pėrmes tė kundėrtave tė saja reale. Nėse
dashuria ėshtė tezė, atėherė urrejtja ėshtė antitezė; nėse Zoti ėshtė tezė,
atėherė djalli ėshtė antitezė; nėse e mira ėshtė tezė, atėherė e keqja ėshtė
antitezė.
E mjerimi i tėrė botės
ėshtė ajo, se njerėzit tė cilėt kanė predikuar pėr Zotin, dashurinė, tė
mirėn, nuk kanė qenė tė vetėdijshėm pėr tė kundėrtėn e cila vjen
automatikisht.
Dhe ata nuk kanė
mundur tė japin sintezė, sepse nė sintezė, e mira do tė zhdukej e keqja do
tė zhdukej dhe diēka plotėsisht e re do tė krijohej. Zoti do tė zhdukej,
edhe djalli do tė zhdukej, dhe diēka plotėsisht e re do tė krijohej. Tė
gjitha religjionet janė frikėsuar prej sintezės.
Jezusi thotė: "Duani
armiqtė e juaj, sikur qė e doni vetveten." Nė fakt ju gjithmonė i doni
armiqtė e juaj. Kush ėshtė gruaja jote? Kush ėshtė burri yt? A mund tė gjeni
armiq mė tė mirė? Dhe ju i doni armiqtė e juaj mė shumė se vetveten. Ju
kurrė nuk e keni dashur vetveten.
Por religjionet nuk
kanė qenė nė gjendje, deri mė tani, tė krijojnė sintezė dhe kjo ėshtė e
tėrė puna ime: tju jap sintezėn. Pėr shembull, nėse dashuria juaj buron
nga gjendja meditative, e jo nga epshi, atėherė do tė jetė mė shumė si
dhembshuri. Dhe nė atė dhembshuri nuk ka mundėsi pėr urrejtje.
Nėse pėrvoja juaj prej
besimtarit ka ardhur pėrmes meditimit, ajo nuk do tė jetė pėrvojė prej Zotit
personalisht; ajo do tė jetė vetėm aromė prej besimtarit. Atėherė nuk do tė
ketė nevojė pėr djallin.
Nėse veprimet e juaj
dalin nga vetėdija meditative, e jo duke i pasuar rregullat fikse se ēka
ėshtė e drejtė e ēka e gabuar, atėherė veprimet e juaja do tė jenė diēka qė
ėshtė shumė mė larg mbi dualitetin e tė mirės dhe tė keqes. Ato do tė jenė
aksion i pastėr. Ato do tju plotėsojnė me kėnaqėsi, ato do tju japin
pėrvojė tė madhe ekstatike, dhe ky ėshtė shpėrblimi i tyre. Nuk ėshtė ajo:
bėn mirė kėtu dhe shpėrblimin do ta kesh pas vdekjes sate, nė parajsė; bėn
keq kėtu dhe dėnimi yt do tė jetė nė ferr, pas vdekjes. Tė gjitha kėto janė
teori tė rreme, qė nuk kanė dėshmi nė fakt, ska shkencė prapa tyre.
Ēdo veprim e sjell
shpėrblimin apo dėnimin e tij menjėherė.
Provoni tė bėheni pak
tė vetėdijshėm, dhe jashtė vetėdijes sate gjėrat le tė ndodhin dhe shihni:
ju jeni aq shumė tė zhytur nė kėnaqėsi, pa kurrfarė arsye vetėm se e keni
larguar gurin qė ka qenė i shtrirė nė rrugė dhe qė ka mundur dikė ta
lėndojė, ka mundur tė shkaktojė aksident. Asnjė skripte religjioze nuk ju
thotė ta bėni kėtė. Kjo nuk ėshtė njė prej urdhėresave, por zgjuarsia juaj,
humaniteti juaj, ndjen pėr njė ēast se duhet larguar atė.
Jashtė vetėdijes suaj
ju nuk do tė mund tė bėheni ushtar nė luftė, sepse do tė jeni nė gjendje ta
shikoni - me shikim tė qartė, se do tė vrisni njerėz njerėz tė cilėt nuk
ju kanė shkaktuar kurrfarė lėndimi personalisht juve, njerėz siē jeni edhe
ju. Ata kanė fėmijėt e tyre, gratė e tyre, nėnat e tyre, baballarėt e tyre
pleq pėr tė cilėt ata kujdesen dhe ju e vritni personin vetėm pėr tė
fituar medalje tė artė. Revolja do tju rrėshqet nga dora, dhe ky do tė jetė
veprim i vetėdijshėm. Dhe ju do tė ndiheni pamasė tė bekuar qė ka ngjarė
kjo; nėse ndodhė qė ju tė goditeni, vdekja juaj do tė jetė lavdi, paqe, njė
aventurė, udhėtim nė botėn e re.
Kėshtu qė, sa mė
pėrket mua, tė gjitha dualizmat janė pjesė e botės materiale, pjesė e
mendjes sė njeriut. Por nėse keni fituar njė pjesė pak mė tė madhe nga
materia dhe mendja e qė prapė ėshtė dualizėm
Nė kėtė mėnyrė unė nuk do
tjua mėsoj materializmin, nuk do tjua mėsoj shpirtėroren. Unė ju mėsoj pėr
sintezėn, diēka qė ėshtė mė e lartė se te dyja dhe qė nuk ka tė kundėrtėn e
saj. Dhe ky ėshtė kriteri: nėse arrini deri tek kualiteti qė nuk e ka tė
kundėrtėn, atėherė mund tė jeni tė sigurt se keni arritur diēka nė jetė.
Pyetja e dytė
"I dashuri Osho,
Cilat janė gabimet
kryesore nė rritjen e fėmijėve?"
Nė rritjen e fėmijėve
gabime ka shumė, por unė do tė flas vetėm pėr ato mė tė rėndėsishmet. E
para: mendimi se ata ju pėrkasin juve. Ata vijnė pėrmes jush, ju keni qenė
korridor, por ata nuk ju pėrkasin juve. Ata nuk janė pronė e juaja. Shumė
gabime rrjedhin nga kjo ide e pronėsisė.
Njėherė kur filloni
tė mendoni se ata janė pronė e juaja, ju ata i keni barazuar me sende, sepse
vetėm gjėrat mund tė posedohen, por jo edhe qeniet njerėzore. Ky ėshtė
veprimi mė i shėmtuar tė cilin mund ta bėni. Dhe ata, fėmijė tė gjorė, janė
aq tė pambrojtur, aq tė varur prej jush, ata nuk mund tė kundėrshtojnė. Ata
e pranojnė ēfarėdo qė tė jetė ideja e juaj. Dhe pėr ta ruajtur pronėsinė
tuaj, ju ata i bėni tė krishterė nė atė moment kur lindin. Ju i bėni ata
indus, ju i bėni ata mysliman, ju i bėni ata budist, ju i bėni ata ēifut
ju smund tė pritni! Dhe ju nuk mund ta shihni absurditetin absolut tė
kėsaj?
Nė politikė, personi
duhet tė jetė i moshės njėzet e njė vjeēe pėr tė pasur mundėsi tė votojė. A
ėshtė religjioni i kualitetit mė tė pakėt se politika?
Por fėmija nuk mundet
madje as gjuhėn ta kuptojė e ai veē ėshtė rrethprerė; ai ka thėnė se ėshtė
ēifut. Ai ėshtė i kryqėzuar, pa pėlqimin e tij pėr arsye tė thjeshtė se
juve nuk ju nevojitet kurrfarė pėlqimi nga orenditė tuaja, ku ta vendos
kėtė, pėr ta mbajtur apo pėr ta hedhur. Ju me fėmijėt tuaj silleni nė mėnyrė
tė njėjtė, si me sende.
Nėse prindėrit me tė
vėrtetė janė tė ndritur, tė vetėdijshėm, ata do tė presin qė fėmija tė
rriten, kėshtu qė ai do tė ketė mundėsi tė zgjedhė. Nėse ndjen se ka mundėsi
tė bėhet i krishterė, ai ėshtė i lirė. Nėse ndjen se ka mundėsi tė bėhet
budist, ai ėshtė i lirė. Por ai duhet tė zgjedhė vetėm atėherė kur ai
vendos.
Ndjenja ime ėshtė se
nėse mosha njėzet e njė vjeēe ėshtė minimum pėr politikėn, atėherė pėr
religjionin mosha dyzet e dy vjeēe duhet tė jetė minimum kur njerėzit mund
tė vendosin. Dhe nė tė vėrtetė kjo ėshtė perioda kur religjioni bėhet mė i
rėndėsishmi. Ju e keni jetuar jetėn; ju i keni parė tė gjitha stinėt e
jetės. Mosha dyzet e dy vjeēe ėshtė kthesė e rėndėsishme. Ju duhet tė
vendosni se a do ta vazhdoni jetėn e njėjtė rutinore, apo do tė sillni
dimensione tė reja nė tė. Dhe ky dimension i ri ėshtė religjioni.
Nėse personi zgjedh tė
jetė religjioz thjesht religjioz, duke mos i pėrkitur asnjė organizate,
asnjė kishe kjo ėshtė pėrkryeshėm mirė. Ai e ka zgjedh lirinė. Por kjo
ėshtė personale, intime, kjo ėshtė absolutisht ēėshtje personale; askush nuk
mund tė pėrzihet nė kėtė. Por prindėrit fillojnė tė interferojnė qė nga
fillimi i hershėm. Pėrse tė nxitohet? Nxitohet se mė vonė fėmija do ta
argumentojė, mė vonė ai do tė pyet pėrse ėshtė ēifut sepse nuk ėshtė i
lindur si ēifut! Asnjė fėmijė nuk ėshtė i lindur si ēifut apo i krishterė
apo indus. Tė gjithė fėmijėt janė tė lindur si tabulla rasa, rrasė e pastėr.
Asgjė nuk ėshtė e shkruar nė ta
ēiltėrsi e pastėr.
E para, tė cilėn duhet
mbajtur nė mend ėshtė: mos e nėnshtroni fėmijėn brenda kushteve tė juaja, me
asnjė arritje tė juaj. Jepni atij individualitetin; mos ia impononi
personalitetin e juaj. Individualitetin ai e sjell me vete, personaliteti
imponohet nga prindėrit, nga shoqėria, nga sistemi arsimor, nga kisha. Nėse
e kuptoni, atėherė asgjė sdo ti impononi fėmijės, do ti ndihmoni fėmijės
tė jetė vetja e tij.
Pa dyshim se kjo ėshtė
e vėshtirė. Kjo ėshtė arsye pėrse tė gjitha shoqėritė e tė gjitha epokave e
kanė zgjedhur rrugėn e thjeshtė: se ėshtė shumė mė e thjeshtė ti imponosh
diēka fėmijės. Atėherė ai ėshtė i dėgjueshėm; atėherė ai nuk ėshtė rebelues.
Ai nuk ju shkakton
kurrfarė problemi, ai nuk ėshtė pengesė. Por nėse i jepni liri totale dhe i
ndihmoni atij tė jetė i lirė dhe individual, ai do tju shkaktojė shumė
probleme rreth shumė gjėrave. Njerėzit kanė zgjedhur ma mirė ta shkatėrrojnė
fėmijėn sesa ti pranojnė vėshtirėsitė.
Nėse keni pasur aq
shumė frikė nga problemet, atėherė ka qenė mė mirė tė mos i lindni fare. Por
tė lindet qenia e gjallė, e mandej tė shkatėrrohet vetėm pėr hir tė qetėsisė
suaj mendore, ėshtė jashtėzakonisht johumane. Fėmijėt janė klasa mė e
robėruar njerėzish nė shoqėrinė njerėzore, mė sė shumti tė eksplatuar dhe
tė eksplatuar pėr interesin e tyre personal.
Fėmija, nėse ėshtė i
lirė, do tju pyet pyetje tė cilat pėrgjigje ju nuk i dini. Dhe egoja juaj
nuk ju lejon tė thoni: Nuk e di kėshtu qė ėshtė mė mirė fėmija tė
detyrohet ta mbaj gojėn e tij tė mbyllur. Ēdo prind nė mėnyrė kontinuitive i
thotė fėmijėve: Mbylle gojėn. Ulu dhe hesht. Kur tė rritesh do ta dish
pėrgjigjen.
Gjyshi im ka pas
shprehi tė ma thotė tė njėjtėn nė fėmijėrinė time. Vit pas viti kam vazhduar
tė pyes tė njėjtat pyetje, dhe e kam pyetur: Unė jam rritur, por pėrgjigjja
jote mbetet e njėjtė: Mbylle gojėn
kur tė rritesh... "Ma thuaj tė lutem se
nė cilėn moshė do ta di pėrgjigjen?"
Njė ditė e kam pyetur,
kam qenė pesėmbėdhjetė vjeē. I thash: Kam qenė vesh pėr dhjetė vjet. Dhe
pėr dhjetė vjet asgjė ska ndryshuar, dhe unė dyshoj se edhe pėr njėqind
vjet asgjė sdo tė ndryshojė. Pyetja ime do tė vazhdon tė jetė pyetje dhe
nuk ka, e as nuk do tė ketė ndonjė pėrgjigje. Dhe ti nuk mundesh tė mė
shikosh drejt nė sy! Ti, gjithashtu, nuk e din pėrgjigjen, por ti nuk e ke
guximin ta pranosh kėtė.
Ai ėshtė habitur,
tronditur, por ai ka menduar se ėshtė mė mirė tė thotė diēka, sepse ajo ka
ndodhė dhe do tė ndodhė pėrsėri e pėrsėri. Ai ka thėnė: "Ke tė drejtė; mė
vjen keq, nuk e di pėrgjigjen. Unė vetėm e kam prolonguar. Kam menduar se do
ti harrosh tė gjitha". Dhe kjo ishte sikur tė kishin qenė ato tė gjitha sė
bashku. Gjithashtu e kam pyetur pėr pyetjen e njėjtė dhe mė ėshtė thėnė:
"Kur tė rritesh do ta dish." Dhe tash jam shtatėdhjetė e pesė vjeēar, buzė
vdekjes, dhe ende nuk e kam marrė pėrgjigjen. Vetėm duke u plakur, ju nuk
mund ta keni pėrgjigjen. Shpresoj se edhe ju do tė plakeni, fėmijėt tuaj do
tju pyesin pyetjen e njėjtė, dhe ju do tju thoni atyre: "Rrituni dhe do ta
dini". Kjo ėshtė ashtu siē ėshtė bėrė me shekuj.
Vazhdon...
1
2
3
5
6
|