Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Tema tė tjera 2 - Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej (4)

Bhagwan Shree Rajneesh - OSHO

 Shqipėroi: Valdet FETAHU

SOKRATI EDHE PAS 25 SHEKUJSH PRAPĖ DO TĖ HELMOHEJ (4)      

 

Kapitulli i dytė i ligjėrimeve tė filozofit tė madh Indian, OSHO (marr nga libri “Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej”, qė ėshtė nė pėrkthim e sipėr nga V. Fetahu), qė u mbajt nė Greqi prej datės 19/02/86 deri mė 15/04/86

 

 

 

 

KAPITULLI  2

Koha e njeh vetėm kohėn e tashme

 

 

            20 shkurt 1986 paradite

 

            Pyetja e parė

 

            "I dashuri Osho,

 

            Ēfarė ėshtė dallimi nė mes dashurisė dhe urrejtjes, nė mes tė mirės dhe tė keqes?"

 

            Ato janė dy anė tė sė njėjtės monedhė; aty nuk ka shumė dallim. Dashuria mund tė shndėrrohet nė urrejtje, urrejtja mund tė shndėrrohet nė dashuri. Dhe ky ndryshim ėshtė i mundur vetėm nėse te dy i posedojnė tė njėjtat kualitete. Kur jeni tė dashuruar, urrejtja ėshtė pjesė e ndrydhur e cila pret tė hakmerret. Nga ky revanshizėm buron xhelozia, dhe tė gjitha llojet e luftėrave nė mes tė dashnorėve. Herėt a vonė urrejtja e shtypur do ta shkatėrrojė vetė fenomenin e dashurisė. Mė, ju nuk jeni dashnor, ju bėheni armiq. Gjėja mė e vėshtirė nė kėtė botė ėshtė ta duash dikė, mandej tė dilet nga dashuria dhe ende tė mbeteni  miq.

            E njėjta vlen edhe rreth tė mirės dhe tė keqes, Zotit dhe djallit; ata ekzistojnė bashkė. Kjo ėshtė befasuese se askush nuk ka marrė ndonjė shėnim se ka religjione tė cilat nuk besojnė nė djall, por ato gjithashtu janė religjione tė cilat nuk besojnė nė Zot. Ato nuk mund tė besojnė nė Zot pa djall. Djalli ėshtė pothuajse si hije e Zotit. Aty janė religjionet tė cilat besojnė nė Zot dhe qė dėshirojnė ta shkatėrrojnė djallin me mijėra vjet. Por ato nuk mund ta shkatėrrojnė djallin, sepse ta shkatėrrosh djallin, do tė thotė ta shkatėrrosh vetė Zotin.

            Kjo ėshtė e rėndėsishme tė dihet se fjala (devil) “djall” rrjedh nga rrėnja e  fjalės sanskrishte “Deva”, qė do tė thotė “Zot”. Ata (Zoti dhe djalli) janė dy anė tė sė njėjtės monedhė, duke i ndihmuar njėri tjetrit dhe duke e ushqyer njėri tjetrin... shpesh mendohet se ata janė imagjinatė e pastėr. Madje edhe nė imagjinatė ju nuk mund t’i ndani ata.

            Atė qė ju e quani e mirė mund tė bėhet e keqe nė ēdo ēast. Atė qė e quani e keqe mund tė shndėrrohet nė tė mirė. Pėr shembull, tė gjitha gjėrat qė i quani tė kėqija gjatė kohės sė paqes, papritmas e ndryshojnė karakterin e tyre gjatė kohės sė luftės. Vrasja bėhet e mirė, sa ma shumė njerėz qė vritni, aq ma shumė respekt do tė keni, ma shumė virtyt ju fitoni. Dhe krejt ēka bėni ėshtė keq – pėr veprėn e njėjtė gjatė kohės sė paqes do t’ju ēojnė nė burg apo ndoshta edhe nė vdekje.

            Dhe akti i njėjtė gjatė kohės sė luftės ju sjell medalje tė arta, shpėrblime tė mira. Ēka ėshtė e mirė gjatė kohės sė paqes, nuk ėshtė e mirė gjatė kohės sė luftės…

            Fenomeni mė i ēuditshėm qė duhet cekur ėshtė ai se ata janė tė kėmbyeshėm. Kėshtu qė unė nuk do t’ju mėsoj pėr tė mirėn, sepse pėr t’ju mėsuar pėr tė mirėn, ju mėsoj edhe pėr tė keqėn. Unė nuk ju mėsoj pėr Zotin, sepse t’ju mėsoj pėr Zotin ėshtė t’ju mėsoj pėr djallin. Unė nuk ju mėsoj pėr dashurinė e zakonshme tė cilėn ju e njihni; sepse ajo sjell me vete edhe urrejtjen.

            Kėtu ėshtė krejtėsisht njė lloj tjetėr i dashurisė dhe krejtėsisht lloj tjetėr i tė mirės e cila vjen nga gjendja meditative, e cila vjen nga qetėsia, nga gjendja e patrazuar. Ky nuk ėshtė veprim i juaji. Nuk i pasoni dhjetė urdhėresat, nuk e pasoni asnjė shkrim tė shenjėt; ju thjesht e pasoni inteligjencėn tuaj personale.

            Atėherė ju nuk do tė mund tė thoni: “Unė kam ra nė dashuri!” Jo vetėm mund tė thoni: “Unė jam ngritur nė dashuri.” Dhe derisa nuk e thoni kėtė (“Unė jam ngritur nė dashuri,”)  nga thellėsia e zemrės suaj, dashuria juaj gjithmonė do tė ketė diēka tė bėj me urrejtjen. Kjo do tė jetė e ndotur dhe e helmuar.

            Kjo ėshtė dialektika e botės materiale: ajo funksionon pėrmes tė kundėrtave tė saja reale. Nėse dashuria ėshtė tezė, atėherė urrejtja ėshtė antitezė; nėse Zoti ėshtė tezė, atėherė djalli ėshtė antitezė; nėse e mira ėshtė tezė, atėherė e keqja ėshtė antitezė.

            E mjerimi i tėrė botės ėshtė ajo, se njerėzit tė cilėt kanė predikuar pėr Zotin, dashurinė, tė mirėn, nuk kanė qenė tė vetėdijshėm pėr tė kundėrtėn e cila vjen automatikisht.

            Dhe ata nuk kanė mundur tė japin sintezė, sepse nė sintezė, e mira do tė zhdukej e keqja do tė zhdukej – dhe diēka plotėsisht e re do tė krijohej. Zoti do tė zhdukej, edhe djalli do tė zhdukej, dhe diēka plotėsisht e re do tė krijohej. Tė gjitha religjionet janė frikėsuar prej sintezės.

            Jezusi thotė: "Duani armiqtė e juaj, sikur qė e doni vetveten." Nė fakt ju gjithmonė i doni armiqtė e juaj. Kush ėshtė gruaja jote? Kush ėshtė burri yt? A mund tė gjeni armiq mė tė mirė? Dhe ju i doni armiqtė e juaj mė shumė se vetveten. Ju kurrė nuk e keni dashur vetveten.

            Por religjionet nuk kanė qenė nė gjendje, deri mė tani, tė krijojnė sintezė – dhe kjo ėshtė e tėrė puna ime: t’ju jap sintezėn. Pėr shembull, nėse dashuria juaj buron nga gjendja meditative, e jo nga epshi, atėherė do tė jetė mė shumė si dhembshuri. Dhe nė atė dhembshuri nuk ka mundėsi pėr urrejtje. 

            Nėse pėrvoja juaj prej besimtarit ka ardhur pėrmes meditimit, ajo nuk do tė jetė pėrvojė prej Zotit personalisht; ajo do tė jetė vetėm aromė prej besimtarit. Atėherė nuk do tė ketė nevojė pėr djallin.

            Nėse veprimet e juaj dalin nga vetėdija meditative, e jo duke i pasuar rregullat fikse se ēka ėshtė e drejtė e ēka e gabuar, atėherė veprimet e juaja do tė jenė diēka qė ėshtė shumė mė larg mbi dualitetin e tė mirės dhe tė keqes. Ato do tė jenė aksion i pastėr. Ato do t’ju plotėsojnė me kėnaqėsi, ato do t’ju japin pėrvojė tė madhe ekstatike, dhe ky ėshtė shpėrblimi i tyre. Nuk ėshtė ajo: bėn mirė kėtu dhe shpėrblimin do ta kesh pas vdekjes sate, nė parajsė; bėn keq kėtu dhe dėnimi yt do tė jetė nė ferr, pas vdekjes. Tė gjitha kėto janė teori tė rreme, qė nuk kanė dėshmi nė fakt, s’ka shkencė prapa tyre.

            Ēdo veprim e sjell shpėrblimin apo dėnimin e tij menjėherė.

            Provoni tė bėheni pak tė vetėdijshėm, dhe jashtė vetėdijes sate gjėrat le tė ndodhin dhe shihni: ju jeni aq shumė tė zhytur nė kėnaqėsi, pa kurrfarė arsye – vetėm se e keni larguar gurin qė ka qenė i shtrirė nė rrugė dhe qė ka mundur dikė ta lėndojė, ka mundur tė shkaktojė aksident. Asnjė skripte religjioze nuk ju thotė ta bėni kėtė. Kjo nuk ėshtė njė prej urdhėresave, por zgjuarsia juaj, humaniteti juaj, ndjen pėr njė ēast se duhet larguar atė.

            Jashtė vetėdijes suaj ju nuk do tė mund tė bėheni ushtar nė luftė, sepse do tė jeni nė gjendje ta shikoni - me shikim tė qartė, se do tė vrisni njerėz – njerėz tė cilėt nuk ju kanė shkaktuar kurrfarė lėndimi personalisht juve, njerėz siē jeni edhe ju. Ata kanė fėmijėt e tyre, gratė e tyre, nėnat e tyre, baballarėt e tyre pleq pėr tė cilėt ata kujdesen – dhe ju e vritni personin vetėm pėr tė fituar medalje tė artė. Revolja do t’ju rrėshqet nga dora, dhe ky do tė jetė veprim i vetėdijshėm. Dhe ju do tė ndiheni pamasė tė bekuar qė ka ngjarė kjo;  nėse ndodhė qė ju tė goditeni, vdekja juaj do tė jetė lavdi, paqe, njė aventurė, udhėtim nė botėn e re.

            Kėshtu qė, sa mė pėrket mua, tė gjitha dualizmat janė pjesė e botės materiale, pjesė e mendjes sė njeriut. Por nėse keni fituar njė pjesė pak mė tė madhe nga materia dhe mendja – e qė prapė ėshtė dualizėm…Nė kėtė mėnyrė unė nuk do t’jua mėsoj materializmin, nuk do t’jua mėsoj shpirtėroren. Unė ju mėsoj pėr sintezėn, diēka qė ėshtė mė e lartė se te dyja dhe qė nuk ka tė kundėrtėn e saj. Dhe ky ėshtė kriteri: nėse arrini deri tek kualiteti qė nuk e ka tė kundėrtėn, atėherė mund tė jeni tė sigurt se keni arritur diēka nė jetė.

 

 

 

            Pyetja e dytė   

 

            "I dashuri Osho,

 

            Cilat janė gabimet kryesore nė rritjen e fėmijėve?"

 

            Nė rritjen e fėmijėve gabime ka shumė, por unė do tė flas vetėm pėr ato mė tė rėndėsishmet. E para: mendimi se ata ju pėrkasin juve. Ata vijnė pėrmes jush, ju keni qenė korridor, por ata nuk ju pėrkasin juve. Ata nuk janė pronė e juaja. Shumė gabime rrjedhin nga kjo ide e pronėsisė.

            Njėherė kur filloni tė mendoni se ata janė pronė e juaja, ju ata i keni barazuar me sende, sepse vetėm gjėrat mund tė posedohen, por jo edhe qeniet njerėzore. Ky ėshtė veprimi mė i shėmtuar tė cilin mund ta bėni. Dhe ata, fėmijė tė gjorė, janė aq tė pambrojtur, aq tė varur prej jush, ata nuk mund tė kundėrshtojnė. Ata e pranojnė ēfarėdo qė tė jetė ideja e juaj. Dhe pėr ta ruajtur pronėsinė tuaj, ju ata i bėni tė krishterė nė atė moment kur lindin. Ju i bėni ata indus, ju i bėni ata mysliman, ju i bėni ata budist, ju i bėni ata ēifut – ju s’mund tė pritni! Dhe ju nuk mund ta shihni absurditetin absolut tė kėsaj?

            Nė politikė, personi duhet tė jetė i moshės njėzet e njė vjeēe pėr tė pasur mundėsi tė votojė. A ėshtė religjioni i kualitetit mė tė pakėt se politika?

            Por fėmija nuk mundet madje as gjuhėn ta kuptojė e ai veē ėshtė rrethprerė; ai ka thėnė se ėshtė ēifut. Ai ėshtė i kryqėzuar, pa pėlqimin e tij – pėr arsye tė thjeshtė se juve nuk ju nevojitet kurrfarė pėlqimi nga orenditė tuaja, ku ta vendos kėtė, pėr ta mbajtur apo pėr ta hedhur. Ju me fėmijėt tuaj silleni nė mėnyrė tė njėjtė, si me sende.

            Nėse prindėrit me tė vėrtetė janė tė ndritur, tė vetėdijshėm, ata do tė presin qė fėmija tė rriten, kėshtu qė ai do tė ketė mundėsi tė zgjedhė. Nėse ndjen se ka mundėsi tė bėhet i krishterė, ai ėshtė i lirė. Nėse ndjen se ka mundėsi tė bėhet budist, ai ėshtė i lirė. Por ai duhet tė zgjedhė vetėm atėherė kur ai vendos.

            Ndjenja ime ėshtė se nėse mosha njėzet e njė vjeēe ėshtė minimum pėr politikėn, atėherė pėr religjionin mosha dyzet e dy vjeēe duhet tė jetė minimum kur njerėzit mund tė vendosin. Dhe nė tė vėrtetė kjo ėshtė perioda kur religjioni bėhet mė i rėndėsishmi. Ju e keni jetuar jetėn; ju i keni parė tė gjitha stinėt e jetės. Mosha dyzet e dy vjeēe ėshtė kthesė e rėndėsishme. Ju duhet tė vendosni se a do ta vazhdoni jetėn e njėjtė rutinore, apo do tė sillni dimensione tė reja nė tė. Dhe ky dimension i ri ėshtė religjioni.

            Nėse personi zgjedh tė jetė religjioz – thjesht religjioz, duke mos i pėrkitur asnjė organizate, asnjė kishe – kjo ėshtė pėrkryeshėm mirė. Ai e ka zgjedh lirinė. Por kjo ėshtė personale, intime, kjo ėshtė absolutisht ēėshtje personale; askush nuk mund tė pėrzihet nė kėtė. Por prindėrit fillojnė tė interferojnė qė nga fillimi i hershėm. Pėrse tė nxitohet? Nxitohet se mė vonė fėmija do ta argumentojė, mė vonė ai do tė pyet pėrse ėshtė ēifut – sepse nuk ėshtė i lindur si ēifut! Asnjė fėmijė nuk ėshtė i lindur si ēifut apo i krishterė apo indus. Tė gjithė fėmijėt janė tė lindur si tabulla rasa, rrasė e pastėr. Asgjė nuk ėshtė e shkruar nė ta…ēiltėrsi e pastėr.

            E para, tė cilėn duhet mbajtur nė mend ėshtė: mos e nėnshtroni fėmijėn brenda kushteve tė juaja, me asnjė arritje tė juaj. Jepni atij individualitetin; mos ia impononi personalitetin e juaj. Individualitetin ai e sjell me vete, personaliteti imponohet nga prindėrit, nga shoqėria, nga sistemi arsimor, nga kisha. Nėse e kuptoni, atėherė asgjė s’do t’i impononi fėmijės, do t’i ndihmoni fėmijės tė jetė vetja e tij.

            Pa dyshim se kjo ėshtė e vėshtirė. Kjo ėshtė arsye pėrse tė gjitha shoqėritė e tė gjitha epokave e kanė zgjedhur rrugėn e thjeshtė: se ėshtė shumė mė e thjeshtė t’i imponosh diēka fėmijės. Atėherė ai ėshtė i dėgjueshėm; atėherė ai nuk ėshtė rebelues.

            Ai nuk ju shkakton kurrfarė problemi, ai nuk ėshtė pengesė. Por nėse i jepni liri totale dhe i ndihmoni atij tė jetė i lirė dhe individual, ai do t’ju shkaktojė shumė probleme rreth shumė gjėrave. Njerėzit kanė zgjedhur ma mirė ta shkatėrrojnė fėmijėn sesa t’i pranojnė vėshtirėsitė.

            Nėse keni pasur aq shumė frikė nga problemet, atėherė ka qenė mė mirė tė mos i lindni fare. Por tė lindet qenia e gjallė, e mandej tė shkatėrrohet vetėm pėr hir tė qetėsisė suaj mendore, ėshtė jashtėzakonisht johumane. Fėmijėt janė klasa mė e robėruar njerėzish nė shoqėrinė njerėzore, mė sė shumti tė eksplatuar – dhe tė eksplatuar “pėr interesin e tyre personal.”

            Fėmija, nėse ėshtė i lirė, do t’ju pyet pyetje tė cilat pėrgjigje ju nuk i dini. Dhe egoja juaj nuk ju lejon tė thoni: “Nuk e di” – kėshtu qė ėshtė mė mirė fėmija tė detyrohet ta mbaj gojėn e tij tė mbyllur. Ēdo prind nė mėnyrė kontinuitive i thotė fėmijėve: “Mbylle gojėn. Ulu dhe hesht. Kur tė rritesh do ta dish pėrgjigjen.”

            Gjyshi im ka pas shprehi tė ma thotė tė njėjtėn nė fėmijėrinė time. Vit pas viti kam vazhduar tė pyes tė njėjtat pyetje, dhe e kam pyetur: “Unė jam rritur, por pėrgjigjja jote mbetet e njėjtė: Mbylle gojėn… kur tė rritesh... "Ma thuaj tė lutem se nė cilėn moshė do ta di pėrgjigjen?"

            Njė ditė e kam pyetur, kam qenė pesėmbėdhjetė vjeē. I thash: “Kam qenė vesh pėr dhjetė vjet. Dhe pėr dhjetė vjet asgjė s’ka ndryshuar, dhe unė dyshoj se edhe pėr njėqind vjet asgjė s’do tė ndryshojė. Pyetja ime do tė vazhdon tė jetė pyetje dhe nuk ka, e as nuk do tė ketė ndonjė pėrgjigje. Dhe ti nuk mundesh tė mė shikosh drejt nė sy! Ti, gjithashtu, nuk e din pėrgjigjen, por ti nuk e ke guximin ta pranosh kėtė.”

            Ai ėshtė habitur, tronditur, por ai ka menduar se ėshtė mė mirė tė thotė diēka, sepse ajo ka ndodhė dhe do tė ndodhė pėrsėri e pėrsėri. Ai ka thėnė: "Ke tė drejtė; mė vjen keq, nuk e di pėrgjigjen. Unė vetėm e kam prolonguar. Kam menduar se do t’i harrosh tė gjitha". Dhe kjo ishte sikur tė kishin qenė ato tė gjitha sė bashku. Gjithashtu e kam pyetur pėr pyetjen e njėjtė dhe mė ėshtė thėnė: "Kur tė rritesh do ta dish." Dhe tash jam shtatėdhjetė e pesė vjeēar, buzė vdekjes, dhe ende nuk e kam marrė pėrgjigjen. Vetėm duke u plakur, ju nuk mund ta keni pėrgjigjen. Shpresoj se edhe ju do tė plakeni, fėmijėt tuaj do t’ju pyesin pyetjen e njėjtė, dhe ju do t’ju thoni atyre: "Rrituni dhe do ta dini". Kjo ėshtė ashtu siē ėshtė bėrė me shekuj.

 

            Vazhdon...   

 

 1      2      3             5       6