AMLETI I PĖRJETSHĖM
"Energjia: virtuti i parė dhe i vetėm njerėzor"
W. Von Humboldt
Shekspiri na ka lėnė trashėgim, nė njė nga
tragjeditė qė tė gjithė e njohim, Amletin, figurėn e njė njeriu tė
pavendosur pėrjetėsisht, i lėkundur ndėrmjet dėshirave dhe qėllimeve tė
papajtueshme, i luhatur ndėrmjet plogėshtisė dhe veprimit, apatisė dhe
vullnetit, hipokondrisė dhe eksitimit patologjik, dorėheqjes dhe ambicionit.
Kjo figurė, e pranuar, e vlerėsuar dhe e kthyer nė modė nga romanticizmi,
ėshtė bėrė simbol i njė kategorie, pėr fat tė keq e pėrhapur, njerėzish qė
rrojnė njė gjendje somnambulizmi, tė pafuqishėm pėr tė realizuar veprimin mė
tė vogėl me njė farė rėndėsie e pėr tė ndjekur njė qėllim me njė farė
vėshtirėsie, tė gatshėm pėr tė dramatizuar ndodhitė mė tė pakuptimta tė
jetės sė tyre tė pėrditshme.
Mundet qė njė pjesė e lexuesve mi tė jetė
infektuar tashmė nga amletizmi. Kam njohur persona qė ndjenin kėnaqėsi nėse
i ngjasonin moralisht dhe intelektualisht Amletit e qė mbanin vazhdimisht nė
jetė maskėn e trishtimit tė ngrirė e tė mbyllur me njė rėndesė tė kobshme e
moralizuese, e qė do ta ndjenin veten rehat vetėm poshtė njė manteli tė zi e
me njė kafkė nė duar.
Pėrveē kėtyre teprimeve groteske, amletizmi
mbijeton pėr fat tė keq nė njė numėr jo tė paket personash. Karakteret me
vullnet serioz e tė vendosur janė tė paktė.
Njė firmė nė Londėr qė kėrkonte njė shitės
endacak, mbasi vendosi tė merrte njėrin nga kandidatėt, shefi i personelit e
vuri kėtė tė fundit nė njė provė.
- Nesėr nė orėn gjashtė e dyzetė - i tha - ju do
tė niseni nė X vend. Mbasi tė keni arritur nė orėn njėmbėdhjetė do tė bleni
dy sandwichs, sepse sigurisht do t`ju ketė marrė uria, pastaj do tė shkoni
tė vizitoni klientėt, do tė rregulloni llogaritė e ndėrprera e do tė mė
njoftoni telegrafisht ēfarė keni kryer.
Pas dy ditėsh, shefi i personelit morri njė
telegram ku shkruhej:
"Kėtu nuk ka sandwichs. Jam i pavendosur. Mė
telegrafoni ēfarė duhet tė bėj".
Sigurisht kjo ėshtė njė anekdotė. Por
ekzistojnė, nė botė, individė amletjanė jo mė pak tė ngathėt e tė lėkundshėm
se ai shitėsi endacak, tė hutuar pėrballė vendimeve mė fėmijėrore e
situatave mė tė thjeshta e tė zakonshme.
Tani, tė gjithė ata qė janė tė infektuar nga kjo
sėmundje e aq mė keq qė vazhdojnė tė kėnaqen me qėndrime tė zbrazėta, tė
padobishme, anakronike tė njė trishtimi tė pakurueshėm e tė njė plogėshtie
tė pėrjetshme, duhet tė mbajnė parasysh se tipi qė ata mishėrojnė i ka
kaluar tashmė koha pėrfundimisht: mund tu dukej interesant vajzave dhe
estetėve tė shekullit tė kaluar; por sot nė epokėn tonė, nė kėtė epokė tė
ethshme e tė ashpėr, tė sunduar nga ankthi i shpejtėsisė, i veprimit e nė
afrimin sa mė tė mundshėm me realitetin, nuk vlen mė. Me romanet e 1830-ės,
ėshtė zhdukur mania e fytyrave tė hequra, tė mekura e tė zbehta si
tuberkulozė. Vajzat nuk qajnė mė pranė njė djaloshi tė ligėshtuar, me sy
fatal, me qafėn tė rrethuar nga njė kravatė e zezė. Kohėt kanė pėrmbysur
pėrgjithmonė kėto manifestime te rėnies fizike e morale. Vajtimet pėr
djaloshin e mjerė, tė ligėshtuar, nuk vlerėsohen mė; vajzat sot e ngulin
shikimin mbi djemtė e fortė, me shpatulla tė fuqishme, qė flasin pėr makina
e pėr rekorde; njerėzit e sotshėm i japin mė shumė rėndėsi energjisė,
vullnetit, aktivitetit.
Kushdo e kėrkon fatin. Na i kanė thėnė qė kur
ishim fėmijė. Gjithēka na bėn tė kujtojmė, deri edhe kinemaja, spektaklet e
luftėrave qė kėrkuesit e parė tė arit bėnin mė shumė me rivalėt se me forcat
e natyrės.
Popujt - qė manifestojnė nė shkallė mė tė gjerė
e tė dukshme prirjet e individėve - ndjekin, sot, tė gjithė tė njėjtin
qėllim: tė bėhen tė fortė. Shkolla, familja, institucionet shoqėrore
pėrpiqen vetėm tė edukojnė individėt e masėn me kultin e njė virtyti qė po
bėhet gjithmonė e mė i domosdoshėm: forcėn. Shikoni Japoninė, njė nga kombet
mė modernė shpirtėrisht. Qysh nė fėmijėrinė e parė, japonezėt shkathtėsohen,
me forma nga mė tė ndryshmet, me praktikėn e vullnetit e tė energjisė.
Rezultatet, janė nė rend tė ditės: tė gjithė i njohin.
- Parimet qė ne kėrkojmė, nėpėrmjet ēdo lėnde
mėsimi, pėr tė futur nė trurin e studentėve - mė thoshte Rektori i
Universitetit tė Tokios, nė njė udhėtim nė Japoni - janė kėto: "Qėllimi
thelbėsor i jetės ėshtė tė dominosh. Virtyti mė i lartė njerėzor ėshtė
vullneti. Me vullnet dominohen njerėzit dhe gjėrat". Duke kėmbėngulur mbi
kėto parime, pėr 100 vjet do tė kemi krijuar njė popull fitimtar, realizues,
dominues: njerėz, me tėrė kuptimin e fjalės.
S'tė ngelet gjė tjetėr, veē tė konsultohesh me
kujtimet e tua, pėr tė konstatuar se ēdo herė qė ke arritur tė fitosh njė
rezultat tė rėndėsishėm, tė ēosh deri nė fund me fitore njė punė, tė
realizosh diēka, ia ke dalė sepse ke dashur t'ia dalėsh. E kur nuk ke
arritur rezultatin qė i ke propozuar vetes, kur ke dėshtuar nė njė punė o nė
njė pėrpjekje, shkaku kryesor ka qenė mungesa apo pamjaftueshmėria e
vullnetit: Shkruajini, mėdyshje, pėrtaci, mosbesim, frikė.
Do tė diagnostikojmė thellėsisht krizat,
sėmundjet e anomalitė e vullnetit e ndikimin e tyre ogurzi nė rrjedhjen e
jetės sė pėrditshme. Do tė zbulojmė ilaēet e mėnyrėn si t'i pėrdorim. Ne
vazhdim, do te shikojmė si forcohet vullneti, derisa t'i japim njė
intensitet tė provuar, njė fortėsi diamanti, njė shtytje tė pa rezistueshme.
Secili nga lexuesit e mi qė dėshiron tė jetė i
sinqertė me vetveten do t'i njohė me lehtėsi, nė inventarin qė unė do tė
bėjė pėr tė metat e vullnetit tė tij. Duke zbatuar rregullat qė unė do tė
sugjeroj, do te arrijė tė shpengohet plotėsisht. Etapa e pare do jete kryer.
E dyta fuqizimi i vullnetit - nuk do tė paraqesė mė veē njė pasojė, e lehte
dhe e thjeshtė pėr t`u realizuar.
PĖRGATITJE PĖR ZHVILLIMIN E VULLNETIT
Zhvillimi i vullnetit presupozon njė bazė
thelbėsore: aftėsinė e interesimit dhe tė vėmendjes. D.m.th. aftėsinė pėr tė
fiksuar - nė mėnyre spontane apo pėr shkak tė detyrimit - shpirtin mbi njė
gjė, mbi njė person, mbi njė ide, mbi njė fakt, e pėr tė fituar pėr to
interesimin.
Ata qe stėrviten, nė shoqėri, pėr te dėgjuar me
vėmendje tė gjitha diskutimet qė u drejtohen atyre, fitojnė nė pak kohe njė
intuite tė shpejtė, vigjilentė, tė sigurt. Shembulli me karakteristik vihet
re tek diplomatėt. Pėr ne, kjo zotėsi vėmendje e interesimi ka rendėsi kur
lidhet me problemin e vullnetit. Nuk mund tė duash njė gjė qė tė mos ketė
nxitur, qysh nė fillim, imagjinatėn tonė e tė ketė thithur vėmendjen tone, e
pastaj, tė ketė ngjallur interesin tonė me te madh e me tė thellė.
SI ZGJEROHET VĖMENDJA?
Secili nga ju ka qenė, ndonjėherė, i mbėrthyer
nga imazhe, idera, nė atė pike qė tė mos ketė mundur tė ēlirohet mė. Secilit
nga ju i ka ndodhur gjatė njė dite tė tėrė, tė mendojė me ngulm pėr njė gjė,
tė bluaj me mend njė frazė apo tė ketė pėrpara syve linjat e njė fytyre apo
veēantitė e njė skene, e tė mos mundet mė, me gjithė pėrpjekjet e shumta, tė
mendojė pėr njė gjė tjetėr, tė harrojė atė frazė, tė mos shohė atė fytyrė o
atė skenė. Kėto fiksime, kėto pėrsėritje tė papėlqyeshme, kėto ankthe, mund
tė marrin njė ndryshim tė madh nė formė e tė hyjnė nė jetėn tonė nėpėrmjet
shumė rrugėve. Janė fenomene tė monomanisė: forma tė vėmendjes sė
ekzagjeruar, tė ushqyera nga kujtesa. Sa mė shumė tė pėrpiqeni t'i dominoni
e t'i eliminoni aq mė shumė i imponohen shpirtit tuaj.
Pėrsėritja e thjeshtė e njė fraze, e njė ideje,
e njė. fakti, mund tė krijojė efekte tė pallogaritshme. Kujtoni imazhin e
vjetėr tė pikės sė ujit e cila me durim, vazhdimisht gėrryen shkėmbin. Fuqia
e errėt qė pėrfshihet nė kėtė formė sugjestioni, ėshtė mjaft e njohur nė
Amerikė, e pėrbėn, nė fund tė fundit, sekretin e publicitetit.
Njerėzit tėrhiqen nga pėrsėritja e vazhdueshme,
si e kur duhet.
Kohėt e fundit, njė studiues amerikan u desh tė
bėnte njė eksperiment pėr tė kuptuar, pėrafėrsisht, rėndėsinė e
sugjestionimit tė njeriut nėpėrmjet pėrsėritjes sė thjeshtė. Zgjodhi njė
mjedis qė tė mos haste as faktorin mė tė vogėl tė favorshėm: qė tė mos
joshte sedrėn e askujt, qė tė mos nxiste as lakminė, as kuriozitetin, as
simpatinė, qė tė mos kishte as lidhjen mė tė vogėl me bindjet fetare apo
morale tė personave mbi tė cilėt mendonte tė kryente eksperimentin. Zgjodhi,
bile, njė zgjidhje qė tė ngacmonte njė element me rėndėsi primare: interesin
e tyre.
Lėshoi njė frazė: "Mė dėrgoni njė dollar!" ,
pasuar nga adresa e tij. Pėr njėzet ditė, gazetat, stacionet e radios,
reklamat me drita pėrhapėn nga njėri skaj i Shteteve tė Bashkuar nė tjetrin
kėtė slogan tė shkurtėr e urdhėrues: "Mė dėrgoni njė dollar!". Qė nga ajo
kohė e mė pas, njoftimi bėhej ēdo ditė mė kategorik e kėmbėngulės: "Ju kam
thėnė tė mė dėrgoni njė dollar!... Nxitoni tė mė dėrgoni njė dollar!... Nuk
ju mbeten mė, veē tri ditė pėr tė mė dėrguar njė dollar!... Ekziston akoma
dikush qė duhet tė mė dėrgojė dollarin!... Para mbrėmjes sė nesėrme, duhet
tė mė dėrgoni dollarin tuaj!... Mė dėrgoni dollarin tuaj brenda mesnatės".
Kėrkesa ishte absurde, e pakuptueshme, e
pajustifikueshme. Megjithatė, nė krye tė 25 ditėve, dollarėt e ardhur nga
ēdo cep i Amerikės arrinin nė 3 milion e 700 mijė. Eksperimenti e kishte
arritur qėllimin plotėsisht e studiuesi, i kėnaqur, u kthente dėrguesve
dollarin e tyre.
Vėmendja, pra, mund tė provokohet nė njė mėnyrė
mjaft tė thjeshtė, tė pranueshme pėr tė gjithė: nėpėrmjet pėrsėritjes. E
zėmė se njė ide o njė frazė tė mund tė jetė pėrsėritur l00 herė ndaj njė
individi tė shkujdesur e tė paaftė pėr tė menduar, pa ngjallur tek ai
vėmendjen mė tė vogėl. Por, do t'i mjaftojė tė formulojė mendimin mė tė
vogėl pėr atė qė i paraqitet e i pėrsėritet, qė tė krijohet tek ai njė farė
vėmendje qė do tė jetė e prirur tė zmadhohet, tė zhvillohet, tė marrė
pėrmasa tė mėdha. Pjesa mė e madhe e besėtytnive, e traditave, tė zakoneve e
tė besimeve e kanė origjinėn tek pėrsėritja. Vetė zakoni, s'ėshtė tjetėr veē
rezultati i njė pėrsėritje tė gjesteve, tė fjalėve, tė bindjeve.
Mbasi ke ngjallur njėherė vėmendjen, ėshtė e
lehtė pastaj tė krijosh interesin. Kur ėshtė fjala pėr letėrsinė, shkencėn,
artin, aktivitetin industrial, pėr problemet tregtare, mjeti mė i mirė pėr
tė krijuar interesin qėndron nė okupimin e fuqishėm, pa ndėrprerje. Pėr njė
argument letrar, pėr shembull, do tė mjaftonte tė fillohej studimi duke
akumuluar njė seri njohurish, tė ngulitet aktivisht nė kėrkime e nė lexime,
duke mbajtur parasysh se pesė volume tė lexuara njėri mbas tjetrit pėr njė
ēėshtje tė dhėnė, japin pėrfitimin mė tė madh se 50 volume tė lexuara nė njė
distancė mujore ose vjetore. Ajo qė vlen ėshtė intensiteti dhe vazhdimėsia e
pėrpjekjeve...
Tre tė katėrtat e njerėzve qė nė njė farė pike
tė jetės sė tyre pushojnė ēdo aktivitet praktik e tėrhiqen nė ndonjė pronė
tė tyre duke vendosur tė "pushojnė", shfaqin njė spektakėl tė trishtueshėm:
harxhojnė ditėt njė pas njė pėr gjėra tė kota, e mėrziten tmerrėsisht, sepse
nuk dinė tė interesohen pėr asgjė, as pėr libra, as pėr tablo, as pėr
probleme shkencore o shoqėrore. Megjithėse, mund t'i kalonin nė mėnyrė shumė
mė tė kėnaqshme e mė tė dobishme pėr vete e pėr tė tjerėt vitet e tyre tė
"pushimit", nėse do tė dinin tė interesoheshin pėr diēka. Kam vėnė re shpesh
herė se, nė shoqėri, personat e aftė pėr t'iu kushtuar kohės nė dispozicion
me okupime tė tjera qė nuk pėrbėjnė muhabete, kotėsira o kalime kohe me
budallallėqe, janė fare tė paktė, paraqesin njė pėrjashtim.
Njė ditė, njė intervistues gjerman mė pyeti cili
ishte, pėr mua, spektakli mė i trishtueshėm i shoqėrisė kontemporane
- Mėrzia - i jam pėrgjigjur, pa hezitim.
Individit qė i hapet goja mė shkakton njė ndjenjė vuajtje. Ėshtė njė njeri
qė nuk di tė jetojė. Tė jetosh, do tė thotė tė interesohesh, tė apasionohesh,
tė mendosh pa ndėrprerje pėr diēka. Pa interesa jeta ėshtė njė nonsens
(absurditet), njė budallallėk. Mėrzia rrjedh nga mungesa e interesave...
Binde veten pėr kėtė tė vėrtetė: nuk ėshtė e
mundur tė duash, ose tė vendosėsh arritjen e njė qėllimi e ta ndjekėsh me
kėmbėngulje, me metodė e durim, nėse ky qėllim nuk na intereson, ose, nėse
s'kemi ditur, mė pėrpara, ta marrim kėtė qėllim nė konsiderate e tė krijojmė
nė veten tonė njė pasion tė fortė tė pa shkatėrrueshėm pėr vazhdimin e tij.
Duhet sė pari, qė secili tė dijė me saktėsi
ē'mendon tė bėjė me pėrkushtim e me vėmendje; duhet, sė dyti, qė tė
vėrtetojė nėse aktiviteti i pėrcaktuar e intereson realisht; nė kėtė rast,
suksesi ėshtė i sigurt. Vullneti nuk do tė bėjė tjetėr veē do tė ndihmojė
kėtė nxitje tė krijuar mė pėrpara e do tė forcohet vazhdimisht nėpėrmjet
pengesave e vėshtirėsive qė do t'i duhet tė hasė.
Duhet tit ngulitėsh, njėherė e pėrgjithmonė, dy
parimet qė pėrbėjnė bazėn pėr zhvillimin e vullnetit: vėmendjen dhe
interesimin.
Vazhdon...
(1)
(2)
(4)
|