ZHVILLIMI I VULLNETIT
Shqyrtoni me vėmendje kėtė fakt. Ekzistojnė nė
botė miliona individė, qė vuajnė nga gjaknxehtėsia, nga mungesa e kontrollit
mbi vetveten, nga manira, nga tė meta shumė tė ndryshme qė hyjnė nė
kategorinė e madhe tė fenomeneve nervozė, e qė nuk do tė kėrkonin mė tepėr
veē tė dinin tė dominonin e tė pėrmbanin vetveten. Neurologėt pohojnė se nė
kėto raste mjafton tė veprohet mbi trurin e tė sėmurit, mbi inteligjencėn e
tij, mbi idetė e tij. E metoda tregohet, nė shumė raste, plotėsisht e
paefektshme. Njė individ mund ta dijė shumė mirė se ėshtė i keq e megjithatė
tė jetė i pazoti tė korrigjohet. Ē'mund tė bėjė, ky individ, pėr t'u
shėruar? Vetėm njė gjė: tė pėrqendrojė vėmendjen e tij, pėr njė farė kohe,
mbi zakonet e reja, derisa tė harrojė plotėsisht tė parat. Duke gjetur
metodėn pėr tė arritur kėtė qėllim (pėr tė eliminuar zakonet e vjetra e pėr
tė fituar tė rejat), shėrimi do tė jetė fare i lehtė. Por si do tė mundet,
ky individ tė fitojė zakone tė reja? Duke ndėrmarrė njė pėrsėritje
sistematike, tė rregullt e graduale tė gjesteve tė kundėrta me zakonet nga
tė cilat do tė ēlirohet, e njėkohėsisht, duke pėrcaktuar nė vetvete - me njė
seri auto-sugjestionesh qė do tė analizojnė - njė gjendje tė zakonshme
qetėsie e gjakftohtėsie. Shėrimi do tė vijė nga vetvetja.
Po kėshtu edhe pėr sėmundjet e vullnetit.
Zhvillimi i vullnetit ėshtė njė problem i thjeshtė zhdymėzimi e
autosugjestioni.
ĒFARĖ ĖSHTĖ AUTOSUGJESTIONI?
Tė gjithė lexuesit e mi e njohin nėpėrmjet
romanit tė Stevensonit o pėrmes interpretimit kinematografik tė Frederik
March, ndodhinė e doktor Jeckyll: njeriun qė kishte arritur, nėpėrmjet njė
proēesi kimik, tė zhdymėzonte vetveten e tė luante, herė pjesėn mė tė mirė e
tė vetėdijshme tė personalitetit tė tij, herė pjesėn mė tė keqe, pjesėn e
shėmtuar.
Ideja themelore e kėtij romani nuk ėshtė e re.
Stevensoni nuk ka bėrė tjetėr veē ta dramatizojė. Prej kohėsh dihet se tek
ēdo njeri gjendet njė element i dyfishtė, njė shtytje e dyfishtė, njė
personalitet i dyfishtė: vetėdija dhe pavetėdija, prej nga rrjedh, nė jetėn
morale, njė renditje e dyfishtė faktesh! Frojdi e ka kapur dhe e ka ngritur
nė shkencė kėtė teori shumė tė vjetėr, tė vėrtetuar nga fenomene tė shumta,
si delirium tremens e somnambulizmi.
Autosugjestioni qėndron pikėrisht nė ndikimin e
vetėdijes mbi pavetėdijen (me terma mė tė sakta: tė njė njeri mbi vetveten),
me qėllim pėr tė krijuar njė bindje, njė veprim, njė qėndrim tė
paravendosur. Ne mund te autosugjestionohemi, nė mėnyrė qė tė marrim nga
vetja jonė rezultatet qė duam. Autosugjestioni vihet pėrmes pėrsėritjes me
durim tė njė vendimi o tė njė propozimi, nė tė cilin duhet tė hyjė
gjithashtu "maksimumi" bindjes, por nga i cili pėrjashtohen nė mėnyrė
absolute sforcimi dhe kokėfortėsia. Nėse ti, natėn (supozojmė se ti vuan nga
pagjumėsia) pėrqendrohesh, mbyll sytė, e duke qėndruar i qetė brenda
jorganit, i pėrsėrit vetvetes, nėn zė, me bindje: "Ja, tani po fle, tani po
mė zė gjumi..." ėshtė fare e qartė qė do tė flesh pėr
pak minuta; nėse pėrkundrazi, irritohesh, e vendos me veten tėnde: "Dua tė
fle, dua absolutisht tė fle... nuk do tė flesh kurrė".
Autosugjestioni duhet tė jetė i efektshėm nė
gjendje shpirtėrore fare tė qetė, nė njė ambient pa zhurmė, nė orė tė
pėrshtatshme. Efekti i kėtij procedimi psikologjik ėshtė shumė i madh.
Doktor Cone, nė Francė ka krijuar njė sistem tė tėrė terapie nė bazė tė
sugjestionit, duke mundur tė shėrojė nevrasteni (dobėsi nervore), fobi
(ankth), marrje goje, paralize, nevralgji (dhimbje nervi). Metoda e tij
ėshtė bazuar mbi kėtė "Nėse arrini tė bindni njė tė sėmurė se mund tė
shėrohet, do tė shėrohet".
Nė fushėn e vullnetit, autosugjestioni pėrbėn
faktorin vendimtar, sekretin, bazėn, kyēin e kthesės. Zbatimi i tij, do tė
jetė pėr ty njė punė interesante, tėrheqėse. Do tė vesh re zgjimin e
vullnetit tėnd me njė kėnaqėsi nė rritje, si njė aventurė plot joshje o me
shfaqje sugjestive (tėrheqėse).
Nė pėrputhje me atė qė thotė doktor Cone, duke
iu referuar kurės sė sėmundjeve, mund tė pohohet, nė fushėn e vullnetit:
"Nėse ti arrin tė bindėsh veten se mund tė duash e tė arrish atė qė ke pėr
zemėr, do ta arrish". Kur njė ide ėshtė transformuar, nė mendjen tonė, nė
sugjestion, ēdo pėrpjekje e kryer pėr ta eliminuar nuk bėn tjetėr veē do t'i
jepte fuqi mė tė madhe e fortėsi mė tė madhe. Autosugjestioni bėn pjesė nė
forcat e mėdha qė flenė tek ne: duhet ditur ta dominosh e ta shfrytėzosh.
Ėshtė njė armė e fuqishme, qė pak e njohin dhe e vlerėsojnė. Jemi ashtu siē
duam tė jemi: kushdo qė ecėn nė jetė me idenė pėr tė arritur diēka, nė
mėnyrė tė pashmangshme do ta arrijė.
Pėr arsye eksperimentimi e stėrvitje, bėj kėto
ushtrime elementare. Do tė shėrbejnė si parapėrgatitje pėr ato qė do tė tė
sugjeroj mė tutje. Mos i nėnvleftėso: janė tė domosdoshme pėr ty.
USHTRIME PARAPĖRGATITORE
Mbyllu nė dhomėn tėnde, o nė njė dhomė ēfarėdo,
ku tė jesh vetėm tė kesh mundėsi tė vendosėsh njė farė qetėsie e njė farė
pėrqendrimi. Pakėsoje dritėn, nė mėnyrė qė tė krijohet njė gjysmė hije e
lehtė. Ulu, vendose veten nė njė pozicion tė rehatshėm, qė tė mos tė tė
shqetėsojė o tė tė hutojė asnjė pėrshtypje me karakter fizik. Nė fillim,
imponoi vetes njė qėndrim absolutisht tė palėvizshėm pėr pesė minuta, mė pas
do tė arrish, shkallė - shkallė, deri nė 15 minuta.
Ky ushtrim i thjeshtė kėrkon tashmė njė farė
pėrpjekje tė vullnetit, siē do ta vėresh edhe ti vetė. Pėrsėrite shpesh,
derisa ti tė kesh arritur tė ruash palėvizshmėrinė, pa pėrpjekjen mė tė
vogėl, pa lodhje, pa tension nervor.
Atėherė, e vetėm atėherė, do t'i imponosh vetes
njė argument meditues, mbi tė cilin do tė pėrqendrosh, nė mėnyrė tė thellė,
tė vendosur, tėrė vėmendjen tėnde e inteligjencėn tėnde. Do duhet tė arrish,
duke e pėrsėritur tetė o dhjetė herė ushtrimin, qė tė mund tė mendosh pėr
njė ēerek ore pėr njė argument ēfarėdo, me njė intensitet tė tillė, qė tė
mos biesh mė nė hutimin mė tė vogėl as tė mos ndikohesh nga zhurma mė e
vogėl rreth e rrotull.
Nė vėshtrim tė parė, ky do tė duket ndoshta njė
ushtrim fėminor o punė pėr murgjit. Nė fakt ėshtė njė sport i vėrtetė pėr
vullnetin: njė gjimnastikė e vullnetit, e aftė pėr tė zhvilluar vetitė e
tua tė pėrqendrimit e tė dominimit mbi vetveten. Dhjetė, pesėmbėdhjetė
minuta nė palėvizshmėri, pėrbėjnė njė pėrpjekje tė vullnetit, qė fare pak
dinė ta kryejnė: 10, 15 minuta meditim mbi tė njėjtin objekt, pa shqetėsime
tė asnjė lloji, zbulojnė njė fuqi energjie jo indiferente, tė pranueshme
vetėm pėr ata qė, nga eksperiencat e mėparshme, janė stėrvitur tashmė nė
pėrqendrim e nė izolim mendor.
Sa herė, nė fakt, do tė kesh vėnė re, me njė
ndjenjė inati e zemėrimi qė, pavarėsisht se tė ėshtė imponuar nė mėnyrėn mė
absolute pėr tė thelluar njė ēėshtje tė dhėnė, shpirti yt fillonte
automatikisht tė endej e tė tėrhiqej, pėrmes njė bashkėlidhje idesh tė
vėshtira pėr t'u rindėrtuar, shumė larg nga pikėnisja! E duke u shkundur
pėrnjėherėsh nga ėndėrrimi yt i kotė, do tė ēuditesh qė e ke lėnė veten tė
shtyhet kaq lehtė nga imagjinimi, nė njė fushė krejt tė ndryshme nga
argumenti meditues qė tė ishte imponuar.
Askush nuk mund tė nisė njė veprim pėr fitoren e
energjisė e pėr zhvillimin e vullnetit, nėse nuk arrin mė parė tė dominojė
fantazinė e vet.
Ushtrime tė tjera, tė ngjashėm me tė mėparshmin,
por shumė mė tė lehta, janė kėto: tė shtrish dorėn mbi gju e tė pėrpiqesh tė
numėrosh ngadalė, pa menduar pėr asgjė tjetėr, duke pėrkulur herė pas here
gishtėrinjtė, sė pari deri nė tre, pastaj deri nė pesė, pastaj deri nė
dhjetė, deri nė njėzetė. Ose: tė numėrosh me vėmendje hapat e tua, duke ecur
rrugės, nė mes tė turmės. Ose: tė shqyrtosh thellėsisht e tė ndash nė linja
tė veēanta njė vizatim tė komplikuar gjeometrik. Do tė gjesh shumė prej
kėtyre mėnyrave praktike qė - nėse ndryshojnė nė mėnyrė tė vazhdueshme - nuk
do tė tė lodhin tepėr e do tė tė ndihmojnė tė arrish njė rezultat tė
rėndėsishėm: forcėn e pėrqendrimit, tė vėmendjes, e tė menduarit. Do tė
stėrvitesh kėshtu me anė tė autosugjestionit, i cili siē e kemi parė, ėshtė
krejt njė ēėshtje pėrqendrimi e kėmbėngulje ndaj njė qėllimi tė pėrcaktuar.
Ja, tani, disa ushtrime autosugjestioni, si
parapėrgatitje pėr zhvillimin e vullnetit. Nėse do tė kesh njė ide tė qartė
pėr fuqinė e autosugjestionit qė ushtron mbi individėt, shqyrto kėto dy
raste:
I pari i referohet akrobacisė. Nėse ti vendos
gjysmė metri nga toka njė dėrrasė tė gjerė 20 centimetra, do ta pėrshkosh me
lehtėsi tė madhe; por nėse ti e vendos nė 100 metra lartėsi e do pėrpiqesh
tė kalosh mbi tė, do tė biesh. Kjo, sipas logjikės, nuk do tė duhej tė
ndodhte absolutisht.
Por ėshtė ēėshtje autosugjestioni. Ti nuk bie
nga gjysmė metri lartėsi, sepse je i bindur se nuk do tė biesh: bie nga 100
metra, sepse je bindur se do tė biesh. Akrobati nuk bie nga 100 metra
lartėsi, sepse ka arritur, duke autosugjestionuar e duke ia treguar vetes me
njė fare numri provash, pėr t'u bindur se nuk do tė bjerė.
Njė fakt tjetėr. Ta zėmė se ti hyn nė oborrin e
njė shtėpie fshati e qė njė qen tė sulet duke lehur. Nėse ti i kthen
shpatullat e ikėn, qeni do tė tė kafshojė; nėse nuk lėviz e i ngul sytė, nuk
do tė tė sulmojė. Do ta shpjegosh faktin, duke thėnė se nė rastin e dytė
qeni ka pasur frikė nga ty, ėshtė tėrhequr nga shikimi yt e nuk ka guxuar tė
tė sulmojė. Ėshtė njė shpjegim i pamjaftueshėm: shpjegon vetėm qėndrimin e
qenit, e nuk shpjegon tėndin. Nė rastin e parė, ti i je nėnshtruar vrullit e
ke ikur, i bindur se qeni do tė kishte kafshuar nė mėnyrė tė pashmangshme: e
nė fakt ka ndodhur pikėrisht kėshtu. Nė rastin e dytė, pėrkundrazi, ti i ke
thėnė vetes tėnde se qeni nuk do tė tė kishte sulmuar, e prandaj nuk ke
lėvizur: nė fakt qeni nuk tė ka sulmuar.
USHTRIME ELEMENTARE AUTOSUGJESTIONUESE
1. Ti duhet tė ndėrmarrėsh njė punė, tė nisėsh
njė kėrkim, tė kapesh pas njė pune ēfarėdo. Para se te vihesh nė veprim,
pėrqendrohu e mendo mirė disa minuta pėr atė qė do tė tė duhet tė bėsh, pėr
tė vendosur si ta kryesh e pėr ta ēuar deri nė fund, pėr tė mos hequr dorė
para se ta kesh kryer plotėsisht. Megjithėse mund tė tė dukej e ēuditshme,
do tė kuptosh se realizimi i punės do tė jetė fare i lehtė e qė do tė arrish
realisht ta ēosh deri nė fund, me njė rezultat tė plotė, tė pėrkryer. Mos i
jep kėtij ushtrimi njė vlerė thjesht si eksperiment me hope, i mirė pėr t'u
realizuar nganjėherė. Pėrshtate si sistem. Asgjė nuk provizohet nė jetė: njė
pėrgatitje serioze dhe e thellė morale ushtron, mbi ēdo gjest tėndin e mbi
ēdo aktivitet tėndin, njė ndikim vendimtar. Pėrdore mbi tė gjitha kėtė
sistem kur ėshtė fjala pėr vendime tė rėndėsishme. Do tė kishte, nė bote,
shumė mė pak tė falimentuar shumė mė pak tė spostuar, shumė pak "tė
dėshtuar", nėse para se tė formulohet njė vendim qė mund tė ndikojė pėr
pjesėn mė tė madhe tė tė ardhmes, secili do tė bėnte ato qė unė tė kam
sugjeruar.
Nėntėdhjetė pėrqind e vėshtirėsive, tė
druajtjeve, tė ndjenjave shqetėsuese, qė fillestarėt provojnė nė ēdo
ndėrmarrje tė re, e qė shpesh bėn tė tėrhiqen, rrjedhin nga mungesa e
ēfarėdo lloj parapėrgatitje morale.
2. Mbrėmjeve, nė krevat, para se tė flesh, thuaj
vetvetes nė mėnyrė tė qetė por tė vendosur: "Nesėr, gjatė gjithė ditės, dua
tė jem ēliruar nga ēdo torturė morale o nervoze, dua tė mbetem i qetė e
alegro, dua tė jem i respektuar me tė gjithė" Ditėn tjetėr, do tė vėsh re se
dėshira e shprehur vetvetes nė formė kaq kategorike, ushtron mbi ty e mbi
gjendjen tėnde shpirtėrore njė ndikim tė pamohueshėm, tė dukshėm: mė i dobėt
nė ditėt e para, mė fortė nė ditėt e mė pasme, nėse do tė jesh kėmbėngulės
pėr njė farė kohe nė kėtė ushtrim. Do tė kesh natyrisht momente dobėsie: nuk
mund tė merret pėr 15 ditė, njė pėrmbysje tėrėsore e temperamentit tuaj.
Edhe njeriu mė i urtė i botės mund t'ia presė fytin njė tjetri, nėse do tė
jetė provokuar forcėrisht. Por dobia e kėsaj forme elementare tė
autosugjestionit do tė shfaqet nė mėnyrė tė pamohueshme. Disa profesorė kanė
arritur, me kėtė sistem, tė shėrojnė pasionin pėr opium e pėr vese tė tjerė
tė gjykuara pėrgjithėsisht tė pashėrueshme.
3. Ti e di se duhet, nesėr, tė kryhet njė veprim
qė kėrkon vullnet e vendosmėri; se duhet tė ndėrmerret njė punė e vėshtirė,
e mėrzitshme, antipatike; se duhet tė kryhet njė detyrė; se duhet tė
paraqitesh tek njė person qė e urren; se duhet tė mbash njė diskutim; se
duhet t'i thuash jo dikujt. E di se duhet tė zotėrosh, se duhet tė bėsh, nė
fund tė fundit njė pėrpjekje tė madhe mbi vetveten.
Formulo para se tė flesh, njė vendim tė kėtij
lloji: "Dua, nesėr, tė kryej me shumė qetėsi e me shumė indiferencė, atė
diēka tė pėrcaktuar qė mė ngacmon". Mos iu impono tepėr dhunshėm, as me
ndjenjė hidhėrimi; por me thjeshtėsi, me gjakftohtėsi, pothuajse pa e
pėrfillur shumė. Do tė arrish, pa dyshim, tė kryesh atė qė duhet, nė mėnyrėn
qė ti e ke paracaktuar.
E duke vazhduar me kėmbėngulje nė kėtė qėllim tė
pandėrprerė pėr ta bėrė natyrė tė dytė nė veten tėnde, do tė marrėsh efektet
me tė mrekullueshme. Duke pėrsėritur shpesh kėto lloj ushtrimesh, do tė
mundesh tė vėsh re nė mėnyrė tė pagabueshme njė pėrmirėsim tė madh nė
gjendjen tėnde shpirtėrore tė zakonshme. Prandaj mos u shkurajo, nėse
eksperimentet e para do tė duken jo shumė tė kėnaqshme. Kėmbėngul, pėrsėrit
me durim eksperimentet, zhvilloi me bindje: rezultatet nuk do tė vonojnė tė
shfaqen. Atėherė, sapo tė kesh filluar tė kuptosh se ke fituar njė farė
dominimi mbi vetveten, mos harro se ky ėshtė momenti i ēmueshėm qė tė
shumėfishosh aktivisht pėrpjekjet e tua. Rezultati i kėsaj disipline tė
fortė e tė durueshme morale do tė kalojė parashikimet e tua.
Fund i kapitullit tė parė
(1)
(2)
(3)
|