ĒKA, SKA ARGUMENTIM?
Ėshtė vėshtirė tė bisedosh gjatė me mjekė e
shkencėtarė ortodoksistė pėr terapitė alternative mjekėsore, e qė ata tė mos
pėrmendin se provat klinike janė tė domosdoshme pėr tu dėshmuar se terapitė
janė tė vlefshme. Nė tė vėrtetė, mendoj se mungesa e provave nė shumė nga
kėto fusha paraqet gurin mė tė madh tė provės pėr shumicėn e mjekėve. Kjo
ndodh pėr shkakun se mjekėt janė tė mėsuar tė besojnė se veprimi i shėrimit
mund tė jetė i pranueshėm vetėm nė qoftė se me argumente dėshmohet se ėshtė
ashtu.
Ka shumė lloje tė ndryshme provash klinike, por
nė esencė tė gjitha mund tė ndahen nė tė kontrolluara dhe tė
pakontrolluara. Nė kėto tė dytat, terapeuti thjesht evidenton tė gjitha
rezultatet e veprimit special tė shėrimit, e pastaj analizon se sa herė ai
veprim ka qenė i suksesshėm, respektivisht i pasuksesshėm. Provat e
kontrolluara paraqesin rregulla shumė mė tė rrepta, klasifikojnė pacientėt e
shėruar me atė veprim, pėrdorin placebon, e nganjėherė aplikojnė edhe
situata kur as pacienti e as mjeku nuk dinė se cili veprim shėrimi zbatohet.
Shumica mendojnė se ky lloji i fundit i provave ėshtė mė i mirė, shkaku se,
siē thonė, me atė rast nuk mund tė ketė njėanshmėri.
Kėto prova janė pa dyshim tė suksesshme kur
vlerėsohen barnat, por pothuaj ėshtė e pamundshme, ose jashtėzakonisht
vėshtirė, tė zbatohen tek terapitė medicinale alternative, meqė sipas
definicionit shumica e terapive natyrore shėron pacientin si unitet tė
veēantė, e jo si edhe njė rast me shtypje tė lartė gjaku. Pėr shumicėn e
terapeutėve natyrorė ėshtė e paparamendueshme qė tė grupojnė pacientėt, ta
zėmė, me tension tė lartė gjaku, dhe ti shėrojnė plotėsisht nė tė njėjtėn
mėnyrė thjesht shkaku se shkaktarėt e sėmundjes tek secili individ mund tė
jenė tė ndryshėm.
Por mjekėt parashtrojnė kėtė pyetje: nė qoftė se
terapitė alternative nuk mund tu nėnshtrohen provave dyfish tė verbra apo
provave tė ngjashme tė komplikuara, pse atėherė thjesht nuk bėhen provat e
kontrolluara ashtu si duhet? Kjo vėrejtje ėshtė me vend, edhe pse pyetja
edhe mė tutje mbetet aktuale, shkaku se vetė natyra e shumė terapive
mjekėsore alternative vėshtirėson zbatimin e provave tė kontrolluara. Nė
qoftė se shfrytėzoni intuitėn, forcat psikike dhe parametrat tjerė tė
pakapshėm, nuk mundeni qė terapinė ta kontrolloni mjaft kujdesshėm, sa tė
jeni nė gjendje qė plotėsisht saktė ta pėrsėritni nė ndonjė rast tjetėr. Kur
lexuesi do ta lexojė tėrė librin, do ta ketė tė qartė pse kjo vėshtirė mund
tė arrihet. Megjithatė, ekziston arsye e fortė shkaku i sė cilės rezultatet
e provave plotėsisht tė pakontrolluara mund tė merren si argumente tė
pranueshme. Me fjalė tjera, nė qoftė se shumė herė duket se njė gjė vepron
atėherė ajo vepron.
Pas tėrė kėsaj qė thamė shtojmė vetėm kėtė se me
terapi tė ndryshme alternative janė bėrė prova, dhe pikėrisht tash (1985)
duhet tė fillojnė provat e reja me shėrime spirituale tek sėmundje tė
ndryshme. Mjekėt kanė zgjedhur sėmundjet dhe pacientėt, kurse sėmundjet e
lehta nuk janė marrė nė konsideratė.
Doktor Siril Maksvell (Maxvell), kėshilltar
mjekėsor nė njė kompani ndėrkombėtare farmaceutike, nė letrėn e tij dėrguar
revistės British Medical Journal 1971, shpjegon shumė bukur vėshtirėsitė me
eksperimentet dyfish tė verbra. Si shembull ka sjellė pėrdorimin e barit
imipramin nė shėrimin e urinimit natėn tek fėmijėt. Hulumtimi i tij tregon
se nė historinė e hershme tė veprimit tė tij shėrues provat e kontrolluara
kanė treguar se imipramini nuk ėshtė i ndonjė rėndėsie tė madhe. Nė njė
provė tė kryer mė 1962 ėshtė konstatuar se bari nuk ėshtė i dobishėm; dy
prova nė vitin 1963 ishin negative (edhe pse njė mė vonė ishte pozitive),
kurse mė 1964 provat e kontrolluara kanė dėshmuar se bari nė njė numėr tė
pėrafėrt rastesh ka qenė i suksesshėm, gjegjėsisht se nuk ka qenė i
suksesshėm. Nga ajo kohė e kėndej nė vazhdimėsi lajmėrohen artikuj qė
dėshmojnė se imipramini nė tė vėrtetė ėshtė i dobishėm. Gjatė pesė vjetėve
janė lajmėruar pesėmbėdhjetė artikuj tė cilėt kanė konfirmuar dobishmėrinė
e tij si dhe njė qė dėshmonte pa-dobishmėrinė e tij. Po qe se si
argument pėrfundimtar do tė pranoheshin rezultatet e hulumtimeve tė bėra
para vitit 1964, veprimi pėrsosshmėrisht i dobishėm i barit do tė ishte i
humbur, edhe pse vlerėsimet e bėra nė bazė tė provave tė mėhershme tė
pakontrolluara klinike ishin pozitive. Poenta e doktor Maksvellit ėshtė se
nė mjekėsi njė provė, vetėm pse ėshtė e kontrolluar, nuk do tė thotė se
ėshtė edhe e mirė, gjegjėsisht e dobishme. Kėto prova tė bėra mė fėmijėt qė
natėn derdhin ujė nė shtrat mund tė merren tė kontrolluara, e megjithatė
provat e pakontrolluara tė bėra mė herėt kanė dhėnė pėrgjigje tė saktė dhe
atė mė shpejt. Provat tjera tė kontrolluara (gjithsej 19) me tė njėjtin bar,
por kėsaj radhe nė shėrimin e depresionit, vetėm sa kanė vėrtetuar tė dhėnat
(tė fituara katėrmbėdhjetė vjet mė parė nė njė provė tė pakontrolluar) se ky
bar ėshtė efektiv edhe nė shėrimin e depresionit.
Sė kėndejmi mė duket e drejtė qė ti ēmojmė
provat e pakontrolluara tė bėra nga njerėz tė ndershėm tė qėllimit tė mirė,
sė paku si pikėnisje pėr hulumtim tė mėtutjeshėm. Ėshtė krejt e kuptueshme
qė ndonjė mėnyrė tė re shėrimit kurrė nuk duhet hedhur apo pėrqeshur vetėm
shkaku se nuk ka kaluar nėpėr provat mė tė rrepta tė cilat jemi nė gjendje
ti mendojmė. Sikur kėshtu tė veprohej nė mjekėsinė orodoksiste, do tė na
mungonin shumė barna tejet tė dobishme pikėrisht siē sot na mungojnė shumė
terapi alternative.
Mjekėt ortodoksistė kanė filluar ta pranojnė
kėtė pikėvėshtrim, edhe pse pa vullnet dhe ngadalė. Hulumtimet mė tė reja me
kamomilin tregojnė se ai ėshtė po aq i fuqishėm sa edhe barnat moderne
kundėr kalljeve tė cilat nuk pėrmbajnė steroide, e megjithatė askush nuk di
se cili ėshtė ai pėrbėrės kryesor i tij, kėshtu qė ai nuk mund tė
sintetizohet. Njė autor nė revistėn Lancet-a propozon qė tė shfrytėzohet e
tėrė bima po qe se vėrtetohet se vepron e qė tė mos pritet derisa
shkencėtarėt tė izolojnė pėrbėrėsit aktivė tė saj, e qė pastaj prej tyre tė
prodhohen barnat.
Madje edhe kur provat janė kryer nė mėnyrė
adekuate (e kjo nė shumė mjekėsi alternative vėshtirė tė arrihet, shkaku se
aty veprimet janė mė tė shumėllojshme sesa nė mjekėsinė ortodoksiste Mjekėt
ortodoksistė nuk janė tė disponuar ti marrin seriozisht dhe ėshtė krejt e
kuptueshme (edhe pse e pafalshme): sepse ndjehen tė rrezikuar nėse
rezultatet dėshmojnė se terapia ėshtė e dobishme.
Profesioni i mjekut ėshtė siē duket tmerrėsisht
i pasigurt dhe pėr kėtė ka arsye tė mira. Ai nuk mund tė pranojė kritikėn
apo diskutimin, sidomos nėse vjen nga dikush qė ėshtė jashtė kėtij
profesioni. Megjithatė, nė vendet e mėdha, siē ėshtė Kina, apo nė Afrikė,
mjekėsia tradicionale dhe mjekėsia mė e mirė moderne aplikohen paralelisht
dhe reciprokisht respektohen, sepse ka lėmenj qė i pėrgjigjen mė sė miri
secilės prej tyre, apo lėmenj tė cilėve njėra prej tyre duhet tu pėrkulet.
Kjo pagatishmėri e profesionit mjekėsor pėr tė
qenė tė hapur ndaj kritikės mė sė miri mund tė shihet nė shembullin e
ekzaminimeve qė janė kryer nga Shoqata Mjekėsore Britanike. Terapeutėt qė
merren me terapitė natyrore kanė qenė, natyrisht, shumė tė interesuar pėr
rezultatet e kėtij hulumtimi, shkaku se Shoqatės Mjekėsore Britanike
padyshim i ka konvenuar qė gjėrat tė mbesin siē kanė qenė. Asnjė anėtar i
hulumtimeve nuk ka pasur kurrfarė kualifikimi zyrtar pėr asnjėrėn nga
terapitė natyrore, e meqė nė kėtė rast Shoqata Mjekėsore Britannike ishte
edhe gjyqtar edhe porotė, shumė pėrfaqėsues tė terapive kryesore natyrore
kanė refuzuar tė ofrojnė materialin argumentues. Shumica e njerėzve qė janė
marrė me terapitė natyrore janė frikėsuar mos nė bazė tė hulumtimit tė
Shoqatės Mjekėsore Britanike numri mė i madh i terapive nuk do tė mund tė
rekomandohen, dhe se kanė pėr tu zgjedhur vetėm ato me tė cilat merren
mjekėt apo laikėt e stėrvitur tė cilėt punojnė nėn kontrollin mjekėsor.
Aspak nuk ėshtė ēudi qė terapeuti natyror mesatar, i cili kalon pjesėn mė tė
madhe tė kohės duke pranuar pjesė prej tė cilave mjekėsia ortodoksiste ka
hequr dorė, nuk dėshiron qė si fizioterapeut apo pedikur tė bėhet
ndihmės mjeku.
Kur ky libėr veē do tė jetė i botuar, do tė jenė
mė nė fund tė shpallura rezultatet e kėtij hulumtimi sė paku kėshtu tė
gjithė shpresojnė. Gjėrat aq shumė janė zvarritur saqė shumė terapeutė
pyesin se a do tė jenė, vallė, rezultatet ndonjėherė tė shpallura.
MJEKĖSIA ALTERNTIVE NĖ BOTĖ
Mjekėsia tradicionale, nė masė tė caktuar,
ekziston nė tė gjitha kulturat, kurse shprehjet si mjekėsi shtėpiake apo
mjekėsi popullore pėrdoren pėr veprimet e tilla tė zakonshme. Mjekėsia
tradicionale ėshtė e vjetėr shumė shekuj, madje edhe mija vjet, varėsisht
nga vendi dhe kultura pėr tė cilėn bėhet fjalė. Me qenė se dy tė tretat nga
numri i pėrgjithshėm i banorėve nė tokė (kryesisht nga vendet nė zhvillim)
ekskluzivisht mbėshteten nė terapi tė tilla tradicionale, Organizata
Botėrore e Shėndetėsisė ka vendosur qė aktivisht tė stimulojė mjekėsinė
tradicionale anembanė botės pėr tė arritur qėllimin e vet lidhur me shėndet
pėr tė gjithė njerėzit gjer nė vitin 2000. Ėshtė interesant se shumica e
njerėzve tė Botės sė Tretė i mbetet besnik sistemit tė vet tė mjekėsisė
popullore, qoftė nė pyetje sistemi i ajurvedave, ai kinez, sistemi sidha
apo ai unani, madje edhe kur atje ekziston mbrojtja shėndetėsore
perėndimore. Organizata Botėrore e Shėndetėsisė ka premtuar se do tė
kultivojė qasje realiste ndaj mjekėsisė tradicionale, se nė dritėn e
shkencės bashkėkohore do tė hulumtojė anėt e mira tė mjekėsisė tradicionale
pėr tė mundur tė pengojė veprimet e dėmshme e pėr tė stimuluar ato tė
dobishmet, dhe pėr ti ndihmuar integrimit tė njohurive dhe shkathtėsive tė
ēmueshme tė mjekėsisė tradicionale perėndimore. Nė raportin e Organizatės
Botėrore tė Shėndetėsisė thuhet po ashtu se sistemi tradicional i mjekėsisė
dhe mjekėsia moderne shumė gjatė kanė shkuar rrugėve tė ndara duke ushqyer
antipati reciproke. Megjithatė, a nuk janė, vallė, synimet e tyre identike
pėrmirėsimi i shėndetit tė njerėzimit, e me kėtė dhe i kualitetit tė jetės?
Vetėm mendja e kufizuar do tė mund tė mendonte se njėra nuk mund tė mėsojė
asgjė nga tjetra.
Edhe pse do tė mund tė supozohej se Organizata
Botėrore e Shėndetėsisė duhet tė merret vetėm me vendet e pazhvilluara, kjo
ėshtė larg sė vėrtetės. Pikėrisht siē vendet mė tė varfra nuk kanė mjete tė
mjaftueshme financiare pėr mjekėsinė perėndimore, ka shenja se as ne nuk do
tė mundemi shumė gjatė tė pėrballojmė kaq shumė shpenzime. Qasja e njėjtė qė
vlen pėr Botėn e Tretė, vlen po ashtu edhe pėr ne nė Perėndim, megjithėqė nė
masė mė tė vogėl. Do tė ishte skajshmėrisht e papeshuar nė qoftė se do tė
supozonim se mund ta derdhim pasurinė tonė vetėm se jemi tė pasur, edhe vetė
para vetvetes jemi tė detyruar tė kėrkojmė mėnyra sesi mė lirė ti arrijmė
rezultatet e njėjta.
Pothuaj secili vend ka sistemin e vet tė
mjekėsisė tradicionale. Pėr kinezėt kjo ėshtė akupunktura, pėr francezėt
shėrimi magnetik, pėr gjermanėt heilpraxis-i, pėr britanikėt shėrimi me
bimė, kurse rregullimi i eshtrave ėshtė e pėrbashkėt pėr tė gjithė. Por
bashkė me traditat popullore shkojnė dhe bestytnitė si dhe pseudomjekėsia,
ndaj kjo nė tė kaluarėn ka bėrė qė organet zyrtare mjekėsore ta ngulfasin
dhe ta shtypin mjekėsinė popullore. Njerėzit krejt natyrshėm kanė supozuar
se mbrojtja mė e re dhe mė e shtrenjtė mjekėsore duhet tė jetė edhe mė e
mirė; nėn udhėheqjen e profesionistėve mjekėsorė u ėshtė shpėlarė truri dhe
janė vėnė nė pozitėn tė besojnė se krejt ajo ēka sėshtė mjekėsi
ortodoksiste perėndimore ėshtė ose e dėmshme ose e padobishme. Kjo nė
shumicėn e vendeve ka bėrė qė tė vihen nėn kontroll njerėzit qė merren me
mjekėsi duke mos qenė mjekė.
Statusi juridik i personave qė merren me
terapitė mjekėsore alternative ėshtė shumė i larmishėm. Nė SHBA duhet tė
jeni mjek qė tė merreni me osteopati, kurse hiropraktikantėve, tė cilėt deri
vonė ishin jashtė ligji, vetėm pas shumė kontesteve gjyqėsore u ėshtė lejuar
tė punojnė. Nė disa shtete personave pa kualifikim mjekėsor u ėshtė e
ndaluar me ligj qė tė merren me akupunkturė, e megjithatė njerėzit edhe mė
tutje vazhdojnė qė tė shkojnė tek ta. Disa krahina nė Kanada kanė ligje pėr
natyropati, pėr hiropraktikė dhe osteopati. Nė Amerikėn Veriore puna me
terapi mjekėsore alternative merret si ilegale, pėrpos nėse atė ligji
decidivisht nuk e lejon, e megjithatė mjekėsia alternative aty lulėzon si
askund gjetiu nė botė. Pikėrisht e kundėrta vlen pėr Britaninė e Madhe ku
rėndom drejtėsia i lejon secilit qė veten ta shpallė ēfarėdoqoftė terapeuti,
me kusht qė tė mos shitet si mjek. Sė kėndejmi nė Britaninė e Madhe
mjekėsia alternative me vite ka lulėzuar thjesht shkaku se ka qenė fare
lehtė qė tė merreshe me tė. E nė qoftė se diēka nuk ėshtė nė rregull,
pacientėti mbron ligji dhe duket se sistemi funksionon mirė. Mė i mirė se
ky sistem ėshtė vetėm ai nė Gjermaninė Perėndimore, nė tė cilėn ekziston
sistemi i dhėnies sė lejeve pėr tu marrė me terapitė alternative (Heilpraktikers).
Nė Gjermaninė Perėndimore ka 3700 terapeutė alternativė. Kėta janė shėrues
dhe terapeutė natyrorė tė cilėt prej shtetit kanė fituar lejen pėr tu marrė
me terapitė alternative. Ata janė mirė tė verifikuar, pėr tu siguruar se
nuk do ta rrezikojnė popullin dhe nuk do tė jenė pėrgjegjės para shoqėrisė.
Para nja njėzet vjetėve India vendosi ti japė
privilegje mė tė mėdha mjekėsisė tradicionale. Nė sistemin e sotėm ekzistues
ligjor, pėr ata qė merren me mjekėsinė ortodoksiste si dhe pėr ata qė merren
me atė tradicionale vlejnė tė njėjtat ligje. Posaēėrisht theksohet se
edukimi i pėrgjithshėm mjekėsor duhet tė bazohet nė akceptimin e personit
tėrėsor, e jo pėr pjesėt e tij. Studentėt pėrcjellin kurse themelore nga
anatomia, fiziologjia, biologjia dhe patologjia. Pas kėsaj ndjekin kurse
specialistike sipas zgjedhjes personale, qoftė, bie fjala, pėr mjekėsinė
moderne perėndimore, pėr homeopatinė, ajurvedat etj. dhe tė gjithė ata qė
kanė kualifikim gjenden nė tė njėjtėn pozitė. Sistemi indian ėshtė i kundėrt
me sistemin gjermanoperėndimor tė dy klasave, ku Heilpraktikers-ėt
regjistrohen sipas njėrit, kurse mjekėt sipas tjetrit status.
Vazhdon...
(1)
(2)
(3)
(4)
(6)
|